Lietuvos futbolo forumas

Классный у вас сайт,спасибо. Это просто чудо!!! Вот только хочется спросить: а можно подписаться на RSS рассылку новостей? Было бы очень здорово...




------------
Mylene Farmer

Dubleriai ir šį sezoną rungtyniaus VAFF pirmenybėse. Pirmosios sezono rungtynės vyks balandžio 22 d. su Naujosios Vilnios Granitu.

Bankrutuojančios „Vėtros“ žaidėjams – paskutinė viltis atgauti bent dalį uždarbio
Mindaugas Augustis, www.DELFI.lt
2011 balandžio mėn. 11 d. 15:41
http://sportas.delfi.lt/abroad/bankrutu ... d=44273515

Kol Lietuvos futbolo federacija (LFF) pamažu kuriasi „Vėtros“ stadione, apie dar neseniai čia šeimininkavusį to paties pavadinimo Vilniaus klubą primena tik kartkartėmis užsukantys antstoliai ir bankroto administratorius. Egzistenciją baigusiam „Vėtros“ klubui pradėta bankroto procedūra – paskutinė ir bene realiausia galimybė buvusiems 2009 metų Lietuvos vicečempionų ekipos žaidėjams atgauti bent nedidelę dalį neišmokėtų atlyginimų.

Turto liko per mažai

Liepkalnio gatvėje esančio stadiono, kurį praėjusį rudenį už maždaug 2 mln. litų įsigijo LFF, tribūnose užrašą „Vėtra“ formavusių kėdžių jau nebeliko, tačiau teisinis žlugusio sostinės klubo istorijos epilogas dar tik rašomas. „Kol kas viskas kybo ore. Tikiuosi, kad bankroto procedūra paspartins procesą“, – DELFI sakė buvęs ekipos treneris Virginijus Liubšys, kuriam „Vėtra“ liko skolinga per 80 tūkst. litų. Kovo pradžioje Vilniaus apygardos teismo „Vėtros“ klubui iškeltą bankroto bylą inicijavo „Sodros“ Vilniaus skyrius ir bendrovė „DnB Nord lizingas“. Nors praėjo daugiau nei mėnuo, rinkti duomenis apie „Vėtros“ skolas ir likusį turtą bankroto administratoriui Irmantui Malinauskui sekasi sunkiai – klubo vadovai pasiryžo pateikti prašomus dokumentus tik pagrūmojus 10 tūkst. litų bauda už piktybišką vengimą bendradarbiauti. „Buvome nuvažiavę į vietą („Vėtros“ stadioną – DELFI), apžiūrėjome turtą. Šią savaitę klubas turėtų pateikti popierius. Aiškinamės, koks turtas likęs. Yra stadiono švieslentė ir dirbtinis apšvietimas, šiokio tokio smulkaus turto. Negaliu pasakyti, kokia bus viso to piniginė išraiška. Tačiau esamo turto tikrai nepakaks skoloms likviduoti, nes kontraktų su buvusiais žaidėjais sumos – didelės. Garantinio fondo išmokos jų taip pat „neuždengs“, – kalbėjo I. Malinauskas. Nei „Vėtros“ direktorius Gintaras Rimkus, nei buvęs klubo prezidentas Romas Stašauskas pakomentuoti situacijos DELFI nepanoro.

Skolos – septynženklės

Nors „Vėtros“ kreditorių sąrašas tebeformuojamas, o bendri klubo įsiskolinimai dar nėra suskaičiuoti, aišku, kad jie bus septynženkliai. Vien 14-os buvusių Vilniaus komandos žaidėjų ir trenerių grupės, kuri praėjusį rudenį kreipėsi į teismą, pretenzijos iš viso sudarė 1,3 mln. litų, įskaitant delspinigius ir palūkanas. Tiesa, pareiškimus dėl teismo įsakymų išdavimo parašę futbolininkai, tikėjęsi spartesnės teisinės procedūros, kol kas nieko nepešė. Dalis teismo įsakymų neįsiteisėjo laiku nesuradus, kam juos įteikti, o žaidėjai, kurie jau kreipėsi į antstolius dėl sprendimo vykdymo, bergždžiai laukia iš pastarųjų gerų naujienų. „Girdėjau, kad kyla problemų – nelabai to turto klubas beturi. Tačiau galbūt dar pavyks rasti šviesą tunelio gale“, – DELFI sakė buvęs „Vėtros“ saugas Tomas Ražanauskas, kovojantis dėl 27 tūkst. litų neišmokėto atlyginimo. „Vėtros“ bankrotą administruojantis I. Malinauskas nedrįso spėlioti, kiek lėšų pavyks surinkti pardavus klubui tebepriklausančią švieslentę ar dirbtinio apšvietimo sistemą to paties pavadinimo stadione. „Kyla klausimų dėl turto likvidumo. Pavyzdžiui, švieslentė – labai specifiškas daiktas. Ją galima padėti į garažą arba parduoti už litą. Žinoma, bandysime tartis su LFF, kad ją nupirktų“, – aiškino I. Malinauskas. „Jeigu bus išparduodami objektai, reikalingi stadiono veiklai, būsime pasiruošę juos įsigyti. O kainą lems derybos – jeigu mums pasirodys per brangu, nepirksime“, – sakė LFF prezidentas Liutauras Varanavičius. Beje, „Vėtros“ klubo atstovai dar bando teisiškai užginčyti stadiono pardavimo sutartį, pagal kurią LFF įsigijo futbolo areną iš „DnB Nord lizingo“. Klubas siekia įrodyti, kad stadiono statybas finansavusiai bendrovei nepriklausė dalis parduoto turto.

Primename, jog kelerius metus finansinių sunkumų kamuotos „Vėtros“ agonija baigėsi praėjusią liepą, kuomet LFF dėl skolų pašalino sostinės komandą iš Lietuvos futbolo turnyrų. Panašiu metu keturiskart A lygos prizininku praeityje tapęs klubas liko ir be „Vėtros“ stadiono, kuris, nebeišgalint sumokėti mėnesinių įnašų pagal lizingo sutartį, perėjo „DnB Nord“ banko antrinės bendrovės žinion.

Dar kurį laiką po klubo bankroto gyvavęs puslapis užsilenkė galutinai. Dabar čia rusiškų vardžių ir pavardžių aiškinimai:
http://www.fkvetra.lt/

Pasaka be galo: „Vėtros“ bankrotas įklimpo teismų liūne

Mindaugas Augustis,
http://sportas.delfi.lt/abroad/pasaka-b ... d=55828127

Praėjus pusantrų metų po Vilniaus „Vėtros“ futbolo klubo žlugimo buvę ekipos žaidėjai, treneriai ir kiti kreditoriai, kuriems bankrutuojanti komanda liko skolinga beveik 2 mln. litų, vis dar neturi kuo pasiguosti. „Grubiai pasakius, užtrauktas rankinis stabdis“, – DELFI susidariusią situaciją apibūdino „Vėtros“ bankroto administratorius Irmantas Malinauskas.

Jis kaltina buvusius sostinės klubo vadovus vilkinant procesą.

Vis dar masina stadionas

„Laukiame, laukiame, bet niekas nesikeičia. Vis dar neatgavome nė cento”, – atsiduso saugas Tomas Ražanauskas.

Buvusiam Lietuvos rinktinės žaidėjui, „Vėtroje“ rungtyniavusiam 2009-2010 metais, Vilniaus klubas neišmokėjo 27 tūkst. litų atlyginimo, bet kartu su į užmarštį grimztančiu „Vėtros“ vardu tirpsta ir viltys atgauti uždirbtus pinigus.

Taško nepriteklių užsmaugto 2009-ų Lietuvos vicečempionų klubo bankroto byloje kartu su T. Ražanausku laukia ne tik buvę „Vėtros“ atstovai, bet ir „Sodra“, Valstybinė mokesčių inspekcija, bendrovė „DNB lizingas“.


Pasak 14 metų gyvavusios komandos bankroto administratoriaus I. Malinausko, iš viso kreditoriai siekia atgauti 1,84 mln. litų. Tačiau, nors bankroto byla „Vėtrai” buvo iškelta prieš metus, teismas iki šiol nėra patvirtinęs kreditorių reikalavimų, todėl bankroto procedūra įstrigo. I. Malinausko teigimu, istorijos atomazgą mėgina nutolinti buvęs klubo prezidentas ir įkūrėjas Romas Stašauskas.

„Mano nuomone, procesas yra vilkinimas. Kai tik pavyko perimti dalį „Vėtros“ turto, dalį apskaitos dokumentų, pasipylė skundai teismui. R. Stašauskas ginčija viską, ką tik gali. Bet nepanašu, kad išties būtų norima atkurti klubo veiklą, nes pagrindiniai jo rėmėjai buvo iš Rusijos: kai jų nebeliko, nebeliko ir „Vėtros“, – kalbėjo I. Malinauskas.

Pats R. Stašauskas savo veiksmų motyvų DELFI plačiau komentuoti nenorėjo, tik nurodė esantis nepatenkintas Liepkalnio gatvėje esančio buvusio „Vėtros“ stadiono likimu.

Arenos statybas finansavęs DNB bankas, perėmęs stadioną klubui nebeišgalint sumokėti lizingo sutartyje nustatytų mėnesinių įnašų, 2010-ų rudenį už 2,2 mln. litų pardavė statinį Lietuvos futbolo federacijai (LFF).

„Vietoje to, kad būtų paskelbtas aukcionas ir nustatyta reali rinkos kaina, objektas buvo parduotas už likutinę vertę. Kol vyksta teisinis ginčas, tik tiek galiu pasakyti”, – teigė R. Stašauskas, teismuose susipliekęs ir su stadioną įsigijusia LFF.

Likusį turtą mėgins įsiūlyti federacijai

Į šiuo metu rekonstruojamą LFF stadioną sudėtos ir paskutinės buvusių „Vėtros“ komandos narių viltys ateityje susigrąžinti bent dalį pažadėtų, bet futbolininkų kišenių taip ir nepasiekusių pinigų.
Didžiausias bankrutuojančiam klubui likęs turtas – buvusioje namų arenoje vėlesniais jos statybų etapais įrengti apšvietimo stulpai ir švieslentė. Priešingai nei pats stadionas, šie įrenginiai prieš pusantrų metų netapo DNB banko nuosavybe, nes buvo apmokėti iš kitų finansinių šaltinių.

I. Malinausko skaičiavimu, dirbtinio apšvietimo sistemos ir švieslentės vertė yra maždaug 800 tūkst. litų, tačiau tikroji šių objektų pardavimo kaina priklausys nuo vienintelio galimo pirkėjo – stadioną valdančios LFF – geranoriškumo.

„Iš esmės įmanomas tik vienas įrenginių pirkėjas, todėl jis ir nulems, už kokią kainą pavyks realizuoti šį turtą bei kokia dalis „Vėtros“ įsiskolinimų bus padengta. Tačiau derėtis su LFF bus galima tik tada, kai pavyks sušaukti kreditorių susirinkimą ir patvirtinti turto pardavimo tvarką, o teismas pripažins klubą bankrutavusiu bei likviduojamu“, – aiškino I. Malinauskas.

Primename, kad 2004 metais iš Rūdiškių į Vilnių persikėlusi „Vėtros“ ekipa kūrė ambicingus planus, tačiau nuo 2007-ų klubo finansinė padangė ėmė niauktis.

Skolų į kampą įvarytas buvęs „Vėtros“ prezidentas R. Stašauskas, sulaukęs kaltinimų dėl abejotino klubo finansų valdymo, 2010 metų pradžioje užleido kelią kitam „Vėtros“ dalininkui – Maskvos verslininkui Antonui Treušnikovui. Naujas komandos šeimininkas įtikino LFF leisti „Vėtrai“ išimties tvarka startuoti A lygos pirmenybėse, tačiau teigiami poslinkiai pasirodė buvę laikini.

Klubo įsiskolinimai žaidėjams ir treneriams vėl kaupėsi, todėl sezonui įpusėjus LFF nutraukė sostinės ekipos agoniją, pašalindama „Vėtrą“ iš Lietuvos futbolo turnyrų. Po pusmečio nustekentam klubui buvo inicijuota bankroto byla.

Per savo istoriją „Vėtra“ keturissyk tapo A lygos prizininke ir tiek pat kartų žaidė LFF taurės turnyro finale.

„Laukiame, laukiame, bet niekas nesikeičia. Vis dar neatgavome nė cento”, – atsiduso saugas Tomas Ražanauskas.

Jam vis dar neaišku, kad pinigai nuplaukė. Aš irgi turiu visokių raštų ir teismo sprendimų, kad yra skolingi pinigus. Nuo 2002 metų niekas nesikeičia, o čia nori, kad atiduotų. Tie futboliininkai gerai galvoja. Dirbau, žaidžiau už dyką, tai dabar įvyks stebuklas ir man tuos pinigus kažkas ims ir atiduos. Taip nebūna. Nuplaukė tie pinigėliai. jeigu gaus kelis litus, tai tik katino ašaros bus, ne rimti pinigai.