Lietuvos futbolo forumas

hmmmm rašė:tai kad tie "likę kandidatai" tik dėl vaizdo, kad paskui nesakytų, kad čia visiška parodija iš vieno kandidato rinkti, o ir apskritai Varanavičiui ant Lietuvos nėra normalaus konkurento ir klausimas ar jo dabar reikia, nors sveika konkurencija visada gerai, bet kai tas "konkurentas" - Rita(s) su buratino pakalikų užnugariu tai velniop tokią "konkurenciją"

Na, vienas iš tų dviejų - nebūtinai ant vaizdo...

LFF prezidentas L. Varanavičius: „Mano gimtadienis ir LFF prezidento rinkimai neturi nieko bendro - tai sutapimas“
Modestas Krukauskas
2012-02-08 20:34
http://www.lrytas.lt/-13287042381328152 ... apimas.htm

Dar neprasidėję Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento rinkimai jau sukėlė nemenką aistrų protrūkį. Pirmadienį pasibaigus pretendentų į LFF vadovo kėdę registracijai, kandidatas į futbolo federacijos vadovo postą buvo tik vienas - pareigas einantis Liutauras Varanavičius, tačiau jau antradienį buvo išplatintas pranešimas, kad kovo 17-ąją vyksiančiuose rikimuose varžysis daugiau kandidatų. Visi jie – iš L. Varanavičiaus aplinkos.

LFF opozicijos atstovų, kurie žadėjo keisti požiūrį į šalies futbolą, tarp pretendentų nėra, nes jiems nebuvo pateikta jokia informacija apie rinkimus. „Tam, kad galėtum kažką futbole keisti, turi būti LFF nariu. Jei opozicija – bėgiojanti žurnalistika, aš nelaikau jos opozicija“, - rėžė savo nuomonę L. Varanavičius.

Per vieną naktį kandidatų į LFF prezidento postą patrigubėjo. Nors paskutinę paraiškų padavimo dieną - vasario 6-ąją savo norą pasivaržyti dėl LFF vadovo kėdės buvo pareiškęs tik L.Varanavičius, jau antradienį prie jo prisijungė LFF generalinis sekretorius Julius Kvedaras ir LFF viceprezidentas Gintautas Babravičius.

Dar pirmadienį J. Kvedaras tikino, kad pagal įstatus LFF nariai apie siūlomą kandidatą Federacijos generalinį sekretoriatą turėtų informuoti likus bent 40 dienų iki rinkiminės konferencijos datos.

Nuo vasario 6 iki kovo 17-osios yra lygiai 40 dienų, o paskutinę paraiškų padavimo dieną buvo svarstoma tik L. Varanavičiaus kandidatūra.

„Praėjusių metų gruodžio 6 dieną LFF nariai nutarė, kad reikia vykdyti LFF ataskaitos-rinkimų konferenciją, tačiau datą nustatė Vykdomasis komitetas. Nuo gruodžio 6 dienos buvo du mėnesiai siūlyti kandidatūras – jokių suvaržymų“, - smulkmenas pasakojo L. Varanavičius

Nors įprastai LFF konferencijos šaukiamos gegužę, praėjusį ketvirtadienį posėdžiavęs LFF vykdomasis komitetas (VK) nusprendė aukščiausio federacijos valdymo organo suvažiavimą šiemet surengti kovo 17 dieną – per LFF prezidento L. Varanavičiaus gimtadienį.

Nuo 2000 metų LFF laivą vairuojantį L. Varanavičių kandidatu iškėlė Utenos apskrities futbolo asociacija, Alytaus apskrities futbolo federacija ir Lietuvos futbolo teisėjų asociacija.

Antradienį J. Kvedarą į rinkimus delegavo Lietuvos moterų futbolo asociacija, o G. Babravičių – Lietuvos techninio futbolo vystymo asociacija.

„Negaliu komentuoti, ką sakė J. Kvedaras, tačiau tai aiškus nesusikalbėjimas. Nebuvau vienas kandidatas“, - sąmokslo teorijas neigė L. Varanavičius.

Tačiau opozicija LFF vadovui teigė, kad jai nebuvo pranešta apie kandidatūrų pateikimo laiką.

„Žinoma, kad būtume iškėlę kandidatą. Vilniaus apskrities futbolo federacija ir buvo suspenduota, kad ne tik nežinotų jos atstovai apie būsimus rinkimus, bet ir negalėtų pateikti kandidatūros. Pirmadienį gavome mūsų suspendavimo dokumentus. Paduosime į teismą šį sprendimą, ir kai teismas įrodys mūsų tiesas, LFF rinkimai bus niekiniai – rinkimus teks vykdyti iš naujo. Tada galbūt ir opozicijos kandidatui vietos atsiras“, - situaciją dėl rinkimų aiškino Vilniaus apskrities futbolo federacijos (VAFF) pretendentas Ritas Vaiginas.

- Kodėl nepranešėte opozicijai apie būsimus rinkimus? Juk VAFF tik suspenduota, bet vis tiek yra LFF narė“, - lrytas.lt paklausė L. Varanavičiaus.

- Kažką spręsti dėl futbolo gali tik LFF narys. Jei opozicija – bėgiojanti žurnalistika, aš nelaikau jos opozicija. Tik veikiantys nariai gali reikšti savo nuomonę. Ne nariai negali kalbėti apie Lietuvos futbolą, tad pirmiausia turi tapti LFF nariais. Mes normali organizacija ir turime principus. Jei kažkas vaikščioja, kažką kalba – tai nėra opozicija, tai yra paprasti politikai.

- Bet apie LFF rinkimų datą išties niekas nežinojo.

- Nelabai suprantu apie ką mes šnekame. Kas tai – Seimo ar Lietuvos prezidento rinkimai? Kodėl dėl šios datos turėtų būti informuoti žurnalistai, politikai, Seimo nariai? Yra informuojami LFF nariai – jų yra šešiolika. Visi jie buvo informuoti raštu gruodžio 6 dieną.

Buvo du mėnesiai pateikti savo kandidatūras, o po praėjusios savaitės LFF Vykdomojo komiteto sprendimo – dar penkios dienos. Tai nesuprantu - ką dar reikėjo informuoti?

- Bet dažniausiai LFF ataskaitos konferencijos vykdavo gegužę, o dabar pasirinkta keista data – tarytum skubėta ir stengtasi neleisti opozicijai susivokti situacijoje.

- Pagal įstatus, mes savo konferenciją turime surengti kiekvienais metais iki birželio pirmos dienos. Galėjome nors ir 2012 metų sausio 1 dieną rengti šią konferenciją. Žmonės norėjo, kad kuo greičiau baigtųsi tas tampymasis, purvo pilstymas ant federacijos ir prasidėtų normalus darbas. Buvo net agituojama kuo greičiau rengti konferenciją. Bet pasirinkome optimalią datą.

- Jūsų gimtadienio datą?

- Kovo 10 dieną prasideda Lietuvos futbolo A lygos sezonas. Visi nori dirbti, o ne žiūrėti, kaip po federacijos koridorius vaikšto visokie politikai ir bando daryti įtaką LFF veiklai. Kovo 24 dieną vyks UEFA konferencija, dar vėliau - kiti suplanuoti renginiai. Numatyta data yra patogi ir nieko bendro su gimtadieniu neturi.

- Ką galėtumėte pasakyti apie savo varžovus rinkimuose? Tiesą pasakius, daug kam iš Lietuvos futbolo specialistų atrodo keista ir juokinga, kai rinkimuose kovoja draugai, bendražygiai, be to, – jūsų pavaldiniai.

- Tai tų žmonių nuomonė. Jei jie taip mąsto, tai jų problemos. Aš nemanyčiau, kad viskas yra labai paprasta.

- Vis dėlto rinkimai ir jūsų 42-asis gimtadienis – keistas sutapimas.

- Kodėl? Sutapimas, kuris gali tapti puikia dovana. Jei pralaimėsiu rinkimus, bus gera proga gyvenime paieškoti kažko kito.

- O jei laimėsite rinkimus – tai bus bloga dovana?

- Nežinau...

LFF apie pretendentus į prezidentus: Joks Alekna nebuvo atėjęs
http://www.futbolas.lt/naujiena/lff-api ... uvo-atejes

Aistros dėl Lietuvos futbolo federacijos prezidento rinkimų netyla iki šiol. Žiniasklaidai vakar iki pietų federacijos generalinis direktorius Julius Kvedaras tvirtinęs, kad kandidatų sąraše tėra Liutauro Varanavičiaus pavardė apsigalvojo ir šiandien jau tvirtina, kad prieš dvi dienas buvo aišku, jog į prezidento postą kandidatuos trys pretendentai. Į klausimą kokiu stebuklingu būdu vakar atsirado dar du kandidatai, J.Kvedaras pakeltu tonu atsakė: “Kodėl vakar atsirado, o ne vasario šeštą? Pirma, reikia biškį pasidomėti, kas ir kaip, o ne nesąmonių klausinėti”. Galima įtarti, kad J.Kvedaras ir G.Babravičius užregistruoti atbuline data, skirtingai nei Arminas Narbekovas ir Raimondas Alekna, kurių kandidatūros vakar buvo neįregistruotos. J.Kvedaras sako apie jas nieko nežinantis. “Koks dar Alekna? Vakar federacijoje sėdėjau iki 16 val., joks Alekna nebuvo atėjęs. Iš vis, apie jį aš pirmą kartą girdžiu, - telefonu sakė J.Kvedaras. R.Aleknos kandidatūrą tapti prezidentu norėjo pateikti vos prieš savaitę į narius priimtos Vilniaus regiono futbolo sąjungos steigėjas “Prelegentų” klubas. Kodėl buvo atmesta R.Aleknos kandidatūra nežino ir pats politikas.

Jau dabar aišku, kad kovo 17 – ą dieną įvyksianti rinkiminė konferencija bus seniai surežisuoto spektaklio imitacija. Išgirdęs, kas laukia per rinkimus ironiškai šypsojosi ir vienas geriausių Lietuvos futbolininkų Marius Stankevičius: “Kažkaip tikėjausi, kad Lietuvos futbole yra daugiau žmonių, susidomėjusių, kurie bandytų kažką padėti Lietuvos futbolui, bet kol kas matau, kad padėjimas yra iš tų pačių žmonių”. Futbolo visuomenė yra įsitikinusi, kad paankstinti rinkimai yra dėl valdančiųjų baimės prarasti turimus postus.

Nerijus Kesminas: Lietuviškas futbolo pasjansas

http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyva ... z1m6G6HjrS

Lietuvos futbolo federacijos prezidentas. Viceprezidentas. Generalinis direktorius. Trys kandidatai, kurie artimiausioje ateityje, po kovą įvyksiančių rinkimų, gali imti vadovauti federacijai – LFF. Visų jų – L.Varanavičiaus, G.Babravičiaus ir J.Kvedaro – kandidatūras iškėlė LFF subjektai. Apmąstymų laikas baigėsi, kas nepasisiūlė, tas pavėlavo.

Pirmasis įspūdis – jokios opozicijos neliko. Juolab kad ir kandidatų registravimas vyko vogčiomis: federacija sako, kad futbolo visuomenę informavo, ši neprisipažįsta gavusi reikiamos informacijos. Triuškinantis smūgis futbolo disidentams suduotas suspendavus Vilniaus apskrities futbolo federacijos ir jos lyderio R.Vaigino veiklą, todėl dabar viskas tarsi ir paprasta kaip dukart du: kovo 17-ąją, rinkimų ir 42-ojo L.Varanavičiaus gimtadienio dieną, G.Babravičius ir J.Kvedaras švenčių proga savo kandidatūras atsiims, o lietuviškas futbolas klestės kaip klestėjęs, jei, suprantama, jo grožio negadins kokios nors Lichtenšteino rinktinės, įžūliai nesutinkančios mums pralaimėti, vizitai.

Tik ar tikrai bus taip? Knaisiodamasis skalbinių dėžėje vardu Lietuvos futbolas, pradedi tuo abejoti.

Pirmas dalykas, badantis akis, yra L.Varanavičiaus nervingumas. „Jei opozicija – bėgiojanti žurnalistika, aš nelaikau jos opozicija“. „Nelabai suprantu, apie ką mes šnekame. Kas tai – Seimo ar Lietuvos prezidento rinkimai? Kodėl dėl šios datos turėtų būti informuojami žurnalistai, politikai, Seimo nariai?“. „Šurmulys kilo dėl to, kad informacija skleidžiama neįsigilinus į situaciją“.

Visa tai – L.Varanavičiaus teiginiai. Jei rinkimų rezultatai būtų sutartiniai, panašių laužų dabartinio prezidento uodegigalyje liepsnoti neturėtų. Bet jie liepsnoja, o G.Babravičius tvirtina einąs valdyti futbolo sąmoningai, žinodamas, ką pasiūlyti.

Atsakymai į L.Varanavičiaus retoriką turėtų būti tokie. Pirma: bėgiojanti žurnalistika – visada opozicija. Darinys, vertas bent jau ne mažesnės pagarbos už federaciją, negalinčią apsispręsti, koks jos metų biudžetas – 7 ar 22 mln. Lt. Opozicija, kuri negali tiesiogiai pakenkti tarptautinių futbolo struktūrų finansiškai maitinamai LFF, bet pajėgi bent jau durti pirštu į aplinkybes, leidžiančias įtarti, kad L.Varanavičius savo morale nė iš tolo neprilygsta Jėzui Kristui.

Antra – jei visuomenė nori žinoti, reikia jai leisti disponuoti informacija. Aišku, galima ir neleisti. Bet tada nereikia stebėtis, kai ištikimiausia Lietuvos futbolo gerbėjų armija per šalies rinktinės rungtynes ima skanduoti: „Jei Liutauras (praleistas žodis), tai paplok“ (ir tribūna ploja). Praleistą žodį sudaro 10 raidžių, pirma – „p“, trečia – „d“, aštunta – „t“. Jei nebuvote Kaune per rungtynes su čekais ir negirdėjote, galite bandyti atspėti.

Trečia – atsitiktiniai žmonės gal ir neįsigilino, bet tie, kurie gyvena futbolu, puikiai žino, apie ką kalbama. Vienoje barikadų pusėje – L.Varanavičius. Kitoje – neįtikėtina, bet, atrodo, tikrai G.Babravičius, drąsiai teigiantis, kad „Liutauras turbūt nebebus prezidentas“. Ir, kortų žaidimų terminologija, džokeris – J.Kvedaras. Žmogus, kuris kažin ar susivilios privilegija tapti LFF prezidentu, bet panaudos visą įmanomą įtaką tam, kad šias pareigas gautų jam parankesnis kandidatas.

Kita vertus, faktas yra ir tai, kad daugumos A lygos klubų vadovai dievagojasi nieko nežiną apie vidinę trintį federacijos viršūnėse. Farsas? Gal. Karas? Atsakymas tas pats – gal. Bet karas būtų įdomiau už farsą. Bent jau turėtume viltį, kad mušdamiesi tarpusavyje futbolo valdininkai pabandys ką nors nuveikti žaidimo labui.

Įdomi žinia. Nebūčiau prieš tokį pasikeitimą. Gintą pažįstu asmeniškai jau daug metų - tai padorus žmogus. Žinoma, Vaigino klanui šis kandidatas netiks, nes teoriškai Babras vis tiek yra iš Varano aplinkos. Kitas dalykas - iš Kesmino straipsnio reik suprast, kad Lialka liktų, o tai neramina ir yra svarbiau už šią rokiruotę.

jau buvo netiketi rinkimai, kai rinko treneri.. sitie gal bus dar labiau nustebins

bronius rašė:Įdomi žinia. Nebūčiau prieš tokį pasikeitimą. Gintą pažįstu asmeniškai jau daug metų - tai padorus žmogus. Žinoma, Vaigino klanui šis kandidatas netiks, nes teoriškai Babras vis tiek yra iš Varano aplinkos. Kitas dalykas - iš Kesmino straipsnio reik suprast, kad Lialka liktų, o tai neramina ir yra svarbiau už šią rokiruotę.

Kažkodėl ilgokai šitas ėjo iki futbolo bendruomenės. Nors per VRFS susirinkimą atvirai įvardyta (vat tada tai man akys išsiplėtė iš nuostabos).

Suprask, kad Lialka liktų prie bet kurio rasklado, net Vaigino atėjimo į postą atveju. Ir ne tik liks, o dar ir prezidentą pasirinks. Abi pusės tikisi Lialkos palankumo įvairiausiais metodais...

UCCM rašė:Kažkodėl ilgokai šitas ėjo iki futbolo bendruomenės. Nors per VRFS susirinkimą atvirai įvardyta (vat tada tai man akys išsiplėtė iš nuostabos).
Suprask, kad Lialka liktų prie bet kurio rasklado, net Vaigino atėjimo į postą atveju. Ir ne tik liks, o dar ir prezidentą pasirinks. Abi pusės tikisi Lialkos palankumo įvairiausiais metodais...

Tai kas bent kiek arčiau futbolo seniai žino, kad viskam vadovauja Kvedaras, o Varanavičius yra tik viešiesiems ryšiams, nes pats Kvedaras viešai geba ir gan rimtai susidirbti. Tad kol Kvedaras vadovaus paradui, visiškai nesvarbu, kas bus federacijos prezidentu.
Ir niekas nedrįsta Kvedarui viešai kibti į atlapus. Nepamenu, ar kada net "didysis kovotojas su neteisybe" Budraitis būtų savo tekstuose užkabinęs Kvedarą. Ir Romanovas berods niekad nešoko kabinėti akių Kvedarui.

šiaip rašė:

UCCM rašė:Kažkodėl ilgokai šitas ėjo iki futbolo bendruomenės. Nors per VRFS susirinkimą atvirai įvardyta (vat tada tai man akys išsiplėtė iš nuostabos).
Suprask, kad Lialka liktų prie bet kurio rasklado, net Vaigino atėjimo į postą atveju. Ir ne tik liks, o dar ir prezidentą pasirinks. Abi pusės tikisi Lialkos palankumo įvairiausiais metodais...

Tai kas bent kiek arčiau futbolo seniai žino, kad viskam vadovauja Kvedaras, o Varanavičius yra tik viešiesiems ryšiams, nes pats Kvedaras viešai geba ir gan rimtai susidirbti. Tad kol Kvedaras vadovaus paradui, visiškai nesvarbu, kas bus federacijos prezidentu.
Ir niekas nedrįsta Kvedarui viešai kibti į atlapus. Nepamenu, ar kada net "didysis kovotojas su neteisybe" Budraitis būtų savo tekstuose užkabinęs Kvedarą. Ir Romanovas berods niekad nešoko kabinėti akių Kvedarui.

Matai kame Romanovo esmė: nemaišo jam Kvedaras pats savaime. Nebent, kaip Liutauro gynėjas. Tai yra asmeniniai reikalai. tam, kad tai suprasti, reikia mąstyti, kaip "naujasis lietuvis". Jo darbuotojas (suprask - vergas) įgavo nuo jo (šeimininko) nepriklausomybę. Didžiausias paniekinimas turčiui, įsivaizduojančiam, kad yra pusdievis galintis, kaip šaus į galvą elgtis ir su klubais, ir su žmonėmis, ir su cielomis sporto šakomis. Todėl esmė, kad pastangos ir pinigai mesti atkeršyt LV asmeniškai. O ne LFF.

UCCM rašė:
Matai kame Romanovo esmė: nemaišo jam Kvedaras pats savaime. Nebent, kaip Liutauro gynėjas. Tai yra asmeniniai reikalai. tam, kad tai suprasti, reikia mąstyti, kaip "naujasis lietuvis". Jo darbuotojas (suprask - vergas) įgavo nuo jo (šeimininko) nepriklausomybę. Didžiausias paniekinimas turčiui, įsivaizduojančiam, kad yra pusdievis galintis, kaip šaus į galvą elgtis ir su klubais, ir su žmonėmis, ir su cielomis sporto šakomis. Todėl esmė, kad pastangos ir pinigai mesti atkeršyt LV asmeniškai. O ne LFF.

va va teisingai pasakyta negali pakesti sio atvejiu boratinas isdavystes
Romos inperijos laikais tokius isdavikus prikaldavo gyvus prie kryziaus kad kiti bijotu

LFF prezidento rinkimai. Nuo vilko ant meškos arba nuo varnos ant bebro
http://www.futbolas.lt/naujiena/lff-pre ... -ant-bebro
Aurimas Budraitis

LFF prezidento rinkimų spektaklis lygiai toks pat juokingas, kaip ir Liutauro Varanavičiaus pasakos apie sėkmingą jo darbą per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos futbolo federacijoje. Meluoti pripratęs vis dar prezidentas net neraudonuodamas pasakoja apie tai, kaip kovo 17 – ąją kovos dėl dar vienos kadencijos su gen. sekretoriumi Juliumi Kvedaru ir viceprezidentu Gintautu Babravičiumi. Tačiau, argi galime tikėti Varanavičiumi, kuris su tuo pačiu Babravičiumi beveik kasdien po kelias valandas užsidaro „Aloroje“ (tai yra tokia kontora Vilniuje, kuriai išlaikyti dalį savo 22 milijonų skiria LFF, o jos adresas Aguonų 10)? Įdomu, apie ką ten kalba LFF prezidentas ir viceprezidentas? Veikiausiai, ne apie vykdomojo komiteto narių priimtus sprendimus, nes į šiuos klausimus Babravičius atsako: „Nežinau“, „Skaičiau spaudoje“, „Dar tik prieš savaitę pradėjau gilintis“ ir pan. Daug labiau tikėtina, kad toje mistiniu gatvės pavadinimu įsikūrusioje kontoroje yra režisuojamas naujų rinkimų spektaklis ir jis režisuojamas ne bet kaip, o nuo galo. Scenarijuje parašyta, kad naujuoju Lietuvos futbolo federacijos prezidentu taps Babravičius – taip, tas pats Babravičius, kuris trejus metus, būdamas Vilniaus miesto vicemeru ir atsakingas už sportą, futbolą gaivino „tik liežuviu“.

Sunku paaiškinti, kaip Babravičius sugebėjo Kvedarą įtikinti, kad šis dabar tinkamiausias kandidatas užimti prezidento postą, bet versijų esama įvairių. Pvz.: Babravičius pažadėjo Kvedarui, kad šį ištrauks iš FNTT (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos) skandalų liūno. Kita versija: Babravičius išgąsdino Kvedarą, kad šis neatsikratys FNTT šešėlio, jei nepadės tapti prezidentu (man, asmeniškai, ši versija neatrodo labai reali). Trečia versija daug įtikinamesnė: Valdančioji trijulė tarpusavyje susitarė, kad futbolo visuomenės nekenčiamas Varanavičius truputėlį pasitrauks į šoną, o jo vietą užims neblogai kalbėti mokantis, bet dažniausiai dirbti nenorintis arba nesugebantis Babravičius. Tiesa, „kalbėti“ nebūtinai reiškia „kalbėti į temą“. Ir dar.. Kyla klausimas, kas „stovi už Babravičiaus“? Faktas, kad jis turi „stogą“, bet kas tas „stogas“ futbolo visuomenė vis dar spėlioja.

Dabar prisiminkime šio scenarijaus užuomazgas. Vilniaus futbolo gelbėtojas „Vilniaus regiono futbolo sąjungos (VRFS)“ dabar jau generalinis direktorius Paulius Malžinskas, prispaustas prie sienos per „futbolo bendruomenės“ konferenciją išdėstė kas, kur ir kaip. „VRFS prezidentu turime išrinkti Babravičiaus giminaitį Gintautą Žemaitį, tada atsivers mums visi keliai į LFF. Babravičius bus išrinktas prezidentu ir ketverius metus visi bus laimingi“, - prieš kelias savaites karštoje diskusijoje išsipasakojo Malžinskas. „Prelegentai“ (konkrečiai tame susirinkime dalyvavęs Linas Zareckas) atsisakė dalyvauti tokiame spektaklyje – nei jo, nei jo komandos draugų toks pareiškimas nesuviliojo ir jie nusprendė pretendentu į LFF prezidentus įrašyti psichologą ir politiką Raimundą Alekną. Deja, Varanavičiaus, Babravičiaus ir Kvedaro surašytame scenarijuje personažo tokiu vardu nebuvo, tad lyg niekur nieko jie R.Aleknos kandidatūros ėmė ir nepatvirtino. Lygiai tokia pati situacija su legendiniu Arminu Narbekovu, kuris nėra „prisidirbęs“ futbolo bendruomenės akyse ir būtų pavojingas konkurentas nepakeičiamai trijulei.

Tiek Varanavičius, tiek Kvedaras vėl nei kiek neraudonuodami pasakoja, kad Narbekovo ir Aleknos kandidatūros atmestos dėl to, kad jų paraiškos buvo atsiųstos likus 39 dienoms iki rinkimų (LFF įstatai reikalauja 40 dienų). Bet tada nebesuprantu, kodėl tą pačią dieną buvo užregistruoti Kvedaras ir Babravičius? Vasario mėnesio 7 dienos popietę Kvedaras žurnalistams sakė, kad yra tik vienas kandidatas į prezidentus – Varanavičius! Tačiau prabėgo 24 valandos ir generalinis pakeitė plokštelę – staiga jis atsiminė, kad tiek jis pats, tiek Babravičius buvo užregistruoti vasario 6 –ąją. Ar tokie pamiršimai ir atsiminimai dar ką nors stebina? Spėju, nelabai, nes tie, kurie nors kiek pažįsta Lietuvos futbolo federacijos virtuvę, jau niekuo nesistebi, kas susiję su jų veikla. Deja.. nes tuo metu Lietuvos futbolui artėja kaput.

bet tai mūsų žurnalistai tai tikri savo profesijos pažibos, net gi jei atmetus pačios informacijos objektyvumą, pateikimo forma žemiau bet kokių standartų...

karys rašė:bet tai mūsų žurnalistai tai tikri savo profesijos pažibos, net gi jei atmetus pačios informacijos objektyvumą, pateikimo forma žemiau bet kokių standartų...

Rašė juk žurnalistikos Minedas, todėl ir straipsnis gavosi atitinkamos kokybės.

A.Narbekovą prajuokino LFF prezidento „rinkimai“

http://futbolas.lt/naujiena/anarbekova- ... o-rinkimai

Kaip jau rašėme anksčiau, Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovai prieš artėjančius prezidento rinkimus susitvarkė, kaip norėjo. Slapta paankstinę rinkimų datą (kovo 17 d.) ir išsikėlę tik savus kandidatus (Liutauras Varanavičius, Julius Kvedaras ir Gintautas Babravičius), kitų paraiškų jie paprasčiausiai nepriėmė.

Vienas tokių – olimpinis čempionas Arminas Narbekovas.

Nors tariamą paskutinę paraiškų priėmimo dieną vasario 6-ąją rinkimuose figūravo vienintelė L.Varanavičiaus kandidatūra, per vieną naktį šalia jo staiga atsidūrė ir J.Kvedaras su G.Babravičiumi. L.Varanavičius tokį akibrokštą pavadino paprastai – „nesusikalbėjimas“.

O štai savo kandidatūrą pamėginęs iškelti A.Narbekovas patyrė akibrokštą.

„Man tiesiog pasakė, kad aš pavėlavau viena diena. Neva iki prezidento rinkimų likusios 39 dienos, o teikti paraiškas galima likus ne vėliau kaip 40 dienų“, - futbolas.lt pasakojo A.Narbekovas. Paklaustas, ar ši situacija jam nėra juokinga, olimpinis čempionas gardžiai nusijuokė: „Visiems ji juokinga“.

Toliau – dar gražiau. Duodamas interviu portalui lrytas.lt L.Varanavičius, į klausimą, kodėl neinformavo opozicijos apie prezidento rinkimus, rėžė tokį atsakymą: „Kas tai – Seimo ar Lietuvos prezidento rinkimai? Kodėl dėl šios datos turėtų būti informuoti žurnalistai, politikai, Seimo nariai? Yra informuojami LFF nariai – jų yra šešiolika. Visi jie buvo informuoti raštu gruodžio 6 dieną.“

A.Narbekovo kandidatūrą palaikė Klaipėdos apskrities futbolo federacija. Ji yra LFF narys, tad teoriškai turėjo būti informuota apie rinkimus.

„Kada buvo informuota? Gruodį? Niekas nieko apie tai nežinojo. LFF daro, ką nori. Kai mes pateikėme savo kandidatūrą, pareiškė, kad viena diena pavėlavome“, - ironiškai šypsodamasis pasakojo A.Narbekovas.

Opoziciją izoliavusi LFF savo prezidentą rinks kovo 17-ąją Kaune.

G. Babravičius dėl LFF vadovo kėdės aukotų politiką
http://www.sportas.info/naujienos/10970 ... itika.html
Ingvaras Butautas
2012 m. kovo 14 d. 14:59

Kovo 17 d. įvyks Lietuvos futbolo federacijos (LFF) ataskaitinė - rinkiminė konferencija. Per ją bus renkamas Lietuvos futbolo federacijos prezidentas. G. Babravičius - vienas iš kandidatų užimti LFF prezidento postą. Šalies futbolo galvą rinks LFF narių (įvairių šakinių futbolo asociacijų, regioninių federacijų) atstovai. Oficialiai į prezidento postą pretenduoja trys kandidatai. Visi trys - šiuo metu aukščiausius postus LFF užimantys asmenys: federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius, viceprezidentas Gintautas Babravičius ir generalinis direktorius Julius Kvedaras. Nors ilgą laiką ši trijulė buvo laikoma bendraminčiais, kiekvienas iš funkcionierių tvirtina turįs savo idėjų, kaip vadovauti šalies futbolui ir visų nuomonės nebūtinai sutampa. Kandidatų pristatymą sportas.info pradeda nuo 56 metų politiko G. Babravičiaus.

G. Babravičius Lietuvos liberalų ir centro sąjungos narys, vienas iš jos vadovų. LFF viceprezidentas - nuo 2000-ųjų. Prieš mėnesį viceprezidento pareigos, iki tol buvusios visuomeninėmis, tapo oficialiu G. Babravičiaus darbu. G. Babravičius, kaip futbolo žaidėjas, niekada nebuvo iškovojęs didelių pasiekimų. Jis tenkinosi mėgėjišku futbolu. Buvo vienas iš Vilniaus „Prelegentų“, LiCS futbolo klubų kūrėjų.

- Ar kanditatas į LFF prezidentus G. Babravičius yra parengęs kokią kokią nors programą? - klausėme G. Babravičiaus.
- G. Babravičius turi programą. Ją išsiųsiu federacijos subjektams. Jos konceptualūs štrichai būtų tokie: futbolo federacija turi dėti daugiau pastangų, kad futbolo šeimos vienybė būtų ne žodžiai, o gyvenimo praktika. Išsiskaidymas trukdo aktyviai judėti į priekį. Kitas klausimas - futbolui turi būti grąžintas geras vardas arba įvaizdis ne tik visuomenėje, bet ir valdžios institucijų kontekste. Dabar jo vertinimas yra neadekvatus futbolo reikšmei ir svoriui. O trečias dalykas yra tai, kad reikalinga daugiau dėmėsio skirti bendradarbiauti su vietos institucijomis - savivalda, skatinant investicijas į jaunimo futbolą ir į futbolo infrastruktūrą.

- Organizacijos vadovas turi rasti jai pinigų. Ar turite idėjų, planų šiuo klausimu?
- Šitai yra vienas pagrindinių mano pliusų. Pinigai ateina į vardą, prekės ženklą, jie limpa prie pozityvaus, gero, ryškaus, matomo daikto. Tad svarbiausias darbas - gražinti Lietuvos futbolui gerą vardą. Ne tik rinktinės atskiri rezultatai, bet strategiškai, konceptualiai. Vienas iš darbų turėtų būti - siekti, kad būtų priimta ilgalaikė vyriausybinė programa. Patiekta ilgalaikė vizija 10-15 metų, pagal kurią vyriausybė skirtų dėmėsį šitai sporto sričiai: investicijomis infrastruktūra ir visu paketu kitų galimų priemonių. Jeigu aš vadovausiu LFF, ji turės didesnį lobistinį potencialą ir kalbantis su valstybės institucijomis ir kalbantis su miestų merais.O kai būtų didesnis valstybės ir savivaldos dėmesys, tai padidėtų galimybės ir privatų kapitalą pritraukti investuoti į futbolo klubus.

- Vis dėl to - esate politikas. Juk žadate dalyvauti rudenį vyksiančiuose seimo rinkimuose? Kaip derintumėt pareigas, jei pavyktų laimėti ir ten, ir ten?
- Atsakymas - labai paprastas. Jei būčiau išrinktas į LFF prezidentus, aš privalėčiau be jokių išlygų sustabdyti savo politinę veiklą. Buvimas partijoje trukdytų futbolui. Nes vienas meras - vienos, kitas - kitos partijos narys. Ir pas juos aš turėčiau važiuoti, tik kaip futbolo federacijos prezidentas, o ne kaip priedo dar ir politinių ambicijų turintis asmuo.