Labai įdomus straipsnis, bet čia išrinkau tik dali apie stadioną.
Sportininkų kalvė tebestovi
https://sekunde.lt/leidinys/panevezioba ... tebestovi/
Daiva Savickienė
Panevėžio sporto patriarchas Vilius Variakojis 1988 metais išleistoje knygoje „Kartu su sportu“ rašė, jog Panevėžį pirmiausia išgarsino krepšininkai, ir tik po to Juozo Miltinio dramos teatras. Sprendžiant iš archyvuose išlikusių istorinių dokumentų, šiuose žodžiuose yra nemažai tiesos. Kad ir Panevėžio sporto rūmai – sovietmečiu jie buvo pirmieji tokie visoje šalyje.
Rekonstruotas Panevėžio stadionas žurnalo „Statyba ir architektūra“ iliustracijoje 1965 metais. ARCHYVŲ nuotr
Ir 1951 metais, L. Kaziukonio žiniomis, miesto taryba ėmėsi svarstė fizinės kultūros ir sporto būklę Panevėžyje.
„Kaip matyti iš archyve saugomų miesto tarybai pateiktų ataskaitų, tuo metu Panevėžyje buvo vienintelis stadionas, ir tas mažas, netvarkingas. Jame nebuvo tinkamų persirengimo patalpų, dušo, blogi bėgimo takai – medinės stadiono tvoros baigė griūti“, – pasakoja archyvaras, kurio teigimu sportuojantis vietos jaunimas neturėjo ir sporto salės, ir parduotuvės, kurioje būtų galima įsigyti inventoriaus.
Laimė, miesto valdžia įsiklausė į žymaus sportininko ir trenerio V. Variakojo nuomonę, jog Panevėžiui reikia tikro sporto komplekso. Arba, kaip tuo metu jį vadino iniciatoriai, sporto paviljono.
„Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale saugomas Panevėžio miesto vykdomojo komiteto 1959 metų liepos 10 dienos sprendimas, kuriuo buvo patvirtinta planuojamo mieste pastatyti sporto paviljono projektinė užduotis. Vėliau dokumentuose nurodoma, kad Panevėžyje statomas ne paviljonas, o visas sporto kombinatas“, – pasakoja L. Kaziukonis.
Taip, jo teigimu, 1965-aisiais Panevėžyje iškilo sporto rūmai. Pirmieji sovietinėje Lietuvoje ir net šešeriais metais aplenkę Vilniaus sporto rūmai. Antras tokio tipo objektas po tarpukariu statytos Kauno sporto halės.
„Tais pačiais metais dar sutvarkius stadioną ir atidarius sporto mokyklą-internatą, Panevėžys pradėtas vadinti sportiškiausiu Lietuvos miestu“, – sako L. Kaziukonis, primindamas, jog Panevėžio internatinė sporto mokykla įvairių šakų sporto meistrus ugdė visai Lietuvai.
Betonuojamos senojo stadiono tribūnos 1959-aisiais S. Sapkos fotografijoje. LIETUVOS CENTRINIO VALSTYBĖS ARCHYVO nuotr.
Pasak L. Kaziukonio, visuose informacijos šaltiniuose nurodoma, jog stadionas šalia sporto rūmų taip pat statytas 1965 metais, tačiau tiesa ta, kad jis čia jau buvo. Įrengtas dar 1934 metais, stadionas priklausė garsiam AB „Maistas“ Panevėžio fabriko sporto klubui. Čia savo laiku rungtyniavo stipriausia mieste futbolo komanda „Maistas“, lengvaatlečiai, grodavo „Maisto“ dūdų orkestras.
„Buvo futbolo aikštė, bėgimo takai, įrengti kiti lengvosios atletikos sektoriai, – vardija L. Kaziukonis. – Stadioną juosė aukšta lentų tvora. Žiūrovų tribūna buvo vakarų pusėje, kur dabar yra šių dienų stadiono centrinė tribūna. Po žiūrovų tribūna įrengtos patalpos sportininkams ir teisėjams.“
Kaip liudija Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale saugomi dokumentai, Panevėžio miesto vykdomasis komitetas mėsos kombinatui priklausiusį stadioną perėmė 1959 metais. Ir šalia jo pradėjo sporto rūmų statybą.
L. Kaziukonio teigimu, 1965 metais išdygę naujutėliai sporto rūmai ir sutvarkytas stadionas sudarė vieną kompleksą. Jis gyvavo iki 1975-ųjų, kai miesto vykdomasis komitetas nusprendė stadioną rekonstruoti. Priežastis buvo objekto susidėvėjimas: stadione trūko pagalbinių patalpų, futbolo aikštė ir lengvosios atletikos sektoriai neatitiko reikalavimų rengiant didesnio masto varžybas ir treniruotes. Tribūnų nebuvo įmanoma net remontuoti, nes jos įrengtos ant pylimo, mediniai suolai supuvę. Nebeveikė stadiono drenažas, velėninė aikštės danga buvo suirusi.
„Dėl šių priežasčių Panevėžio mieste jau seniai nebuvo respublikinės pirmenybės, panevėžiečiai nebematė gerų lengvosios atletikos, futbolo varžybų“, – aiškina archyvaras.
Taigi gavus Ministrų Tarybos leidimą, buvo parengtas stadiono kapitalinio remonto-rekonstrukcijos projektas.
Užkirto kelią atnaujinimui
Pagal naują projektą Panevėžio stadione turėjo atsirasti pusiau dengtos tribūnos ant gelžbetoninių konstrukcijų, vienu metu talpinusios 15 000 žiūrovų. Vietoje buvusių 4 įrengti 8 bėgimo takai. Taip pat stadionas turėjo tapti patogesnis tiek sportininkams, tiek žiūrovams.
Visų numatytų patobulinimų sąmatinė vertė siekė 3 mln. rublių. Pasak L. Kaziukonio, iš Panevėžio apskrities archyve saugomų dokumentų matyti, kad stadiono kapitalinio remonto projektavimo darbai užsitęsė daugiau nei 10 metų.
„Lėšos gautos ir stadiono rekonstrukcija buvo numatyta tik 1989 metais, bet tuo metu vykstant viešumui ir pertvarkai, žaliųjų judėjimas sustabdė stadiono rekonstrukciją“, – pasakoja archyvaras.
Jo teigimu, užkliuvo pagal rytinį stadiono tribūnų pylimą augantys medžiai, kuriuos reikėjo iškirsti, norint jų vietoje pakloti vandentiekio ir kanalizacijos tinklus. Praplėsti stadioną vakarinėje pusėje, kur jis remiasi į sporto rūmus, nebuvo jokių galimybių.
L. Kaziukonis pasakoja, kad žaliųjų ir Panevėžio miesto vykdomojo komiteto atsakingų atstovų pasitarimas dėl stadiono rekonstrukcijos buvo surengtas 1989 metų gegužės pradžioje.
„Neradus atsakymo, kas svarbiau – išsaugoti 60 medžių ar turėti rekonstruotą stadioną, buvo nuspręsta išklausyti panevėžiečių nuomonės“, – pasakoja archyvaras.
Jis sako, jog viename diskusijai atsiųstų laiškų panevėžietis rašė, kad praleidus progą, kitos gal nebus net po dešimtmečio ar daugiau metų. Juk vietoje iškirstų medžių galima pasodinti daug naujų.
„Kaip parodė laikas, taip ir atsitiko. Nuomonių buvo įvairių ir diskusija kompromiso rasti nepadėjo.
Stadiono rekonstrukcijos darbus turėjo vykdyti Panevėžio parodomasis statybos trestas. Šio tresto Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio rėmimo grupių susirinkime buvo galutinai nuspręsta stadiono rekonstrukciją atidėti“, – sako L. Kaziukonis.
Atkūrus nepriklausomybę, „Aukštaitijos“ stadione Lietuvos futbolo A lygos namų rungtynes žaidė Panevėžio futbolo komanda „Ekranas“. Jam dalyvaujant prestižiniuose Europos klubų turnyruose, šis stadionas 1994-aisiais, 2000-aisiais ir 2007 metais buvo atnaujintas, įrengtas apšvietimas. 2011 metais buvo parengtas stadiono renovacijos projektas, tačiau neradus finansavimo, šios minties atsisakyta.
Pernai atnaujinti bėgimo takai, sumontuoti keli tūkstančiai naujų kėdžių, suremontuota apšvietimo sistema, pastatytas LED ekranas, tačiau atlikti ne visi reikalingi darbai. Gavus finansavimą, planuojama juos tęsti.