„Vėtros“ areną perėmė LFF, griauti „Žalgirio“ stadiono neskubama
Mindaugas Augustis, http://sportas.delfi.lt/abroad/vetros-a ... d=38348209" onclick="window.open(this.href);return false;
2010 lapkričio mėn. 9 d. 10:07

Lietuvos futbolo federacija (LFF) užbaigė derybas su „DnB NORD“ banku ir sukirto rankomis dėl paskolos, kurios pagrindu išpirko sostinės „Vėtros" stadioną. Į beveik 6 tūkst. vietų turinčią areną LFF žada priimti įvairių amžiaus grupių šalies rinktines ir sostinės futbolo klubus, o 2013 m. čia gali vykti Europos jaunių (iki 19 metų) vaikinų pirmenybių rungtynės.

Pasak LFF prezidento Liutauro Varanavičiaus, paskolą teks išmokėti per kelerius metus. L. Varanavičius nenorėjo atskleisti, kiek federacijai atsiėjo „Vėtros“ stadionas, tačiau neslėpė, kad finansinė našta bus pakankamai sunki. Neoficialiais duomenimis, LFF arena galėjo kainuoti 1-2 mln. litų.

„Bus nelengva mokėti paskolą, nes ir taip nesurenkame planuotų lėšų į federacijos biudžetą. Skaičiuojame, ką reikėtų sumažinti. Bet kai išgirdome, kad bankas nori parduoti „Vėtros“ stadioną, pirma mintis buvo tokia, kad reikia jį žūtbūt gelbėti.

Žinojome, jog nekilnojamojo turto agentūros domisi stadionu, ir turėjome veikti, kad jis nebūtų užstatytas kaip, pavyzdžiui, Kauno „Žalgirio“ stadionas“, – DELFI pasakojo L. Varanavičius.

LFF vadovo teigimu, šiemet futbolo varžybos „Vėtros“ stadione nebevyks, nes pirmiausia bus mėginama sutvarkyti keturis mėnesius nenaudotą areną.

Stadionui reikia investicijų

Primename, jog to paties pavadinimo stadione iki praėjusios liepos rungtyniavo žlugusi sostinės „Vėtros“ komanda. Vilniaus klubui priklausiusio privataus stadiono statybas finansavo „DnB NORD“ bankas.

2005 m. tarp „Vėtros“ ir banko antrinės bendrovės „DnB NORD lizingas“ sudaryta lizingo sutartis praėjusią vasarą buvo nutraukta klubui nebeišgalint sumokėti mėnesinių įnašų, ir „Vėtros“ stadionas tapo banko nuosavybe.

„Vėtros“ klubo įkūrėjas Romas Stašauskas praėjusią savaitę DELFI teigė, kad LFF siekis perimti stadioną komplikuoja planus atgaivinti dėl finansinių sunkumų iš A lygos išmestą ekipą, ir žadėjo kreiptis į teismą, jei sandoris tarp federacijos ir „DnB NORD“ banko būtų sudarytas.

„Vėtros“ arena yra viena iš nedaugelio tik futbolui skirtų stadionų Lietuvoje (be lengvosios atletikos takų). Jis buvo rekonstruotas 2004 m. buvusio „Lokomotyvo“ stadiono vietoje.

Stadionas atitinka LFF aukščiausios lygos stadionams keliamus reikalavimus. Be to, jis yra priskirtas prie UEFA 2 kategorijos stadionų, kuriuose galima rengti pirmuosius UEFA klubinių varžybų etapus bei mažesnio masto futbolo rinktinių varžybas. Šalia pagrindinės aikštės įrengta mažesnių matmenų dirbtinės dangos treniruočių aikštė.

Kaip informuoja LFF, siekiant sutvarkyti „Vėtros“ stadioną, reikia gerinti sąlygas žiniasklaidos atstovams, praplėsti patalpas, skiriamas varžybų dalyviams ir organizatoriams, toliau gerinti patekimo į stadioną, parkavimo, varžybų stebėjimo ir svetingumo sąlygas žiūrovams.

Statybininkai artimiausiu metu neokupuos

„Vėtros“ stadionas ateityje gali likti vienintelis Vilniuje, atitinkantis A lygos reikalavimus, mat kitą reprezentacinį sostinės stadioną – „Žalgirio“ – numatoma griauti.

Šiemet į savo gimtuosius namus sugrįžusi VMFD „Žalgirio“ komanda spalio pabaigoje atsisveikino su to paties pavadinimo futbolo arena, į kurią ekipos vadovai teigė kitąmet nebesitikintys įkelti kojos.

Prieš daugiau nei 60 metų pastatytą stadioną valdo „Ūkio banko investicinei grupei“ (ŪBIG) priklausanti bendrovė „Žalgirio sporto arena“. Stadiono valdytojai dar praėjusį pavasarį gavo Vilniaus savivaldybės leidimą griauti gerokai aptriušusią areną, kuri praeityje buvo laikoma pagrindine Lietuvos futbolo šventove.

Vis dėlto buldozeriai „Žalgirio“ stadione artimiausiu metu pasirodyti neturėtų. DELFI žiniomis, stadioną prižiūrintis personalas sulaukė nurodymų paruošti aikštę žiemai, kad joje ir kitais metais būtų galima žaisti futbolą.

Bendrovės „Žalgirio sporto arena“ generalinis direktorius Davidas Vardidze patvirtino, kad šiais metais realūs darbai stadione tikrai neprasidės, abejojama ir dėl 2011 m. Savivaldybės išduotas leidimas galios dešimt metų, todėl investuotojų laukiantys stadiono savininkai, deklaruojantys ketinimus istorinio stadiono vietoje pastatyti naują 10 tūkst. vietų areną, gali nesiskubinti pradėti griovimo darbų.

„Žalgiris“ – nepageidaujamas?

Vis tik neaišku, ar stadiono valdytojams ir VMFD „Žalgirio“ klubo atstovams pavyks susitarti dėl tolesnės arenos panaudos. Kalbama, kad tarp ŪBIG prezidento Vladimiro Romanovo ir sostinės ekipos vadovybės yra perbėgusi juoda katė.

DELFI pasiteiravus V. Romanovo, ar jis sutiks įsileisti į „Žalgirio“ stadioną 2010 m. A lygos medalius užsitikrinusią komandą, verslininkas buvo lakoniškas: „Negaliu pasakyti.“

VMFD „Žalgirio“ direktorė Vilma Venslovaitienė tikino, kad Vilniaus futbolininkai ir toliau mielai rungtyniautų vokiečių karo belaisvių pastatytame stadione, nepriklausomai nuo jo būklės.

„Šis stadionas yra lopšys, iš kurio kilo „Žalgiris“. Jei tik mus ten įleistų, ir kitais metais žaistume „Žalgirio“ stadione. Ten yra mūsų tikrieji namai, nors sąlygos „Vėtros“ stadione gal ir būtų geresnės“, – kalbėjo V. Venslovaitienė.

Primename, kad prieš šį sezoną iš pagrindų atsikūręs ir išimties tvarka į A lygą priimtas VMFD „Žalgirio“ klubas praėjusią gegužę po daugiau nei tris mėnesius trukusių derybų su „Žalgirio sporto arena“ pasirašė stadiono panaudos sutartį metams.

Arenos valdytojai sutiko priimti žalgiriečius tik po to, kai klubo dalininkė Vilniaus savivaldybė atleido juos nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Taip „Žalgirio sporto arena“ sutaupė beveik 90 tūkst. litų.

15 tūkst. žiūrovų talpinusiame stadione legendinė „Žalgirio“ komanda praeityje žaidė nuo įkūrimo 1947 m. iki 2008 m.

Paskutiniąsias 2010 m. A lygos sezono rungtynes su tiesiogine konkurente kovoje dėl antrosios vietos A lygoje Marijampolės „Sūduva“ Vilniaus komanda dėl prasto oro sekmadienį žais „Sportimos“ manieže.

Dabar, kai LFF turi savo stadioną, neturėtų kilti ir klubams problemų įvykdant licenzijavimo nuostatas dėl atitinkančio reikalavimus stadiono. Bet kuris LT klubas užsimanęs žaisti A lygoje galės savo namų aikšte nurodyti Vėtros stadioną . LFF tikrai neprieštaraus.

buvo kalbeta atrodo kad licencijoje tures buti irasytas stadiones netoliau nei 50-100km nuo miesto kuriame isikures klubas. tik neaisku kada cia bus tas pakeitimas ivestas

buvo kalbeta atrodo kad licencijoje tures buti irasytas stadiones netoliau nei 50-100km nuo miesto kuriame isikures klubas. tik neaisku kada cia bus tas pakeitimas ivestas

Tai kad gretai tų tinkamų stadionų ir bus pilna kas 50-100 kilometrų.

greitai... bet kolkas tauras vazineja i klp.

greitai... bet kolkas tauras vazineja i klp.

Galėtų važiuoti į Šiaulius (101 km), Gargždus (94 km) arba Šilutę (62 km).

atstuma 100-50km paemiau is islempos

greitai... bet kolkas tauras vazineja i klp.

Galėtų važiuoti į Šiaulius (101 km), Gargždus (94 km) arba Šilutę (62 km).

Šilutė 80km+

Šilutė 80km+

Tauragės m. - 61,6 km (54 km) - Šilutės m. žr. http://turizmas.info/atstumai-tarp-miestu/" onclick="window.open(this.href);return false; arba http://www.lra.lt/lt.php/atstumai/526" onclick="window.open(this.href);return false;

Šilutė 80km+

Tauragės m. - 61,6 km (54 km) - Šilutės m. žr. http://turizmas.info/atstumai-tarp-miestu/" onclick="window.open(this.href);return false; arba http://www.lra.lt/lt.php/atstumai/526" onclick="window.open(this.href);return false;

Tu glušas visai :DDD Nematai, kad tiesia linija žemėlapy nubrėžta? Juk per miškus taip neina važiuoti, reikia plentu.

Šilutė 80km+

Tauragės m. - 61,6 km (54 km) - Šilutės m. žr. http://turizmas.info/atstumai-tarp-miestu/" onclick="window.open(this.href);return false; arba http://www.lra.lt/lt.php/atstumai/526" onclick="window.open(this.href);return false;

Tu glušas visai :DDD Nematai, kad tiesia linija žemėlapy nubrėžta? Juk per miškus taip neina važiuoti, reikia plentu.

O tu nematai, kad yra i raudona (per miskus), ir melyna (keliais) linijos. Kurios nurodo ir skirtingus atstumus?

Čia palevas rašo. Tikrasis atstumas 80km yra. 100%.

LFF galėtų ir kitiems futbolo klubams stadionus nupirkti, ne tik "Žalgiriui"

Koks skirtumas tas atstumas, ten tik viskas grazei surasyta ant poperiaus pas LFF, o jai netures kur zaist leis, kad ir 300km vaziuot

Futbolo federacija "Vėtrą" pakirto dūriu iš nugaros
http://www.futbolas.lt/naujiena/futbolo ... iu-nugaros" onclick="window.open(this.href);return false;

Lietuvos futbolo federacija (LFF) pasigyrė, kad atliko vos ne žygdarbį gelbėdama Vilniaus "Vėtros" stadioną. Tačiau nutylėjo, kad pati atėmė klubo turtą ir atsikratė dar vieno buvusio maištininko.

Ar teisingi pažadai?

"Tai nebuvo lengvas žingsnis. Federacija prisiima nemažą finansinę naštą, – pareiškė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Liutauras Varanavičius po to, kai, susitarusi su finansų partneriu "DnB Nord" banku, LFF perėmė "Vėtros" stadioną. – Visi puikiai atsimename, kai dėl vietos ir nacionalinės valdžios abejingumo sporto objektams ne vienas stadionas virto prekybos centru ar daugiabučių kvartalu." LFF vadovas pažadėjo, kad stadione žais ne tik profesionalūs Vilniaus futbolo klubai ir rinktinės, bet ir mėgėjai, vaikų komandos. Pažadai gražūs, bet ar jie teisingi? Pirmiausia, futbolo aikštė vasarą per vieną savaitę gali atlaikyti daugiausiai dvejas, o rudenį – vienas rungtynes. Jei aikštėje vyks daugiau rungtynių, ji taps arimu. Be to, ar vien iš meilės futbolui LFF perėmė nemažų investicijų pareikalavusį ir tapusį patrauklų dabar jau neegzistuojančios komandos turtą? Norėdami atsakyti į šį klausimą, prisiminkime dvejų metų senumo istoriją.

Klubai protestavo

2008 m. lapkričio 28 d. "Vėtra" su Klaipėdos "Atlantu", Marijampolės "Sūduva", Vilniaus "Žalgiriu", FBK "Kaunas" ir FBK "Šilutės sportas" pasirašė kreipimąsi į LFF vykdomąjį komitetą. "Nacionalinė futbolo klubų asociacija, išnagrinėjusi 2008 m. futbolo čempionatą, nustatė, kad pasitaikė šiurkščių šalies Futbolo federacijos pažeidimų:

1. Pažeistas šališkumo principas, atimant teisę iš Teisėjų asociacijos skirti teisėjus A lygos varžyboms. 2. Futbolo federacija, neatsižvelgdama į A lygos klubų interesus, neįtraukė į vykdomojo komiteto sudėtį nė vieno atstovo iš Nacionalinės futbolo klubų asociacijos. 3. Pažeidžiama transferų politika, nes futbolo jaunimo rinktinių treneriai neužsiima žaidėjų ugdymu, bet vykdo tiktai žaidėjų kaitų politiką pervedant žaidėjus iš vieno klubo į kitą.

Šie pažeidimai sudarė sąlygas nešvariam futbolo žaidimui. Dėl to kai kurių klubų žaidėjai ir jų vadovai dalyvauja lažybų kontorų žaidimuose ir įtraukia į tai futbolo teisėjus, trenerius bei žaidėjus. Tai apriboja futbolo vystymąsi ir menkina jo vardą visuomenėje.

Susidarius tokiai situacijai, klubų vadovai nemato galimybių toliau dalyvauti LFF organizuojamuose Lietuvos futbolo čempionatuose ir turnyruose", – rašė kreipimosi autoriai.

Po šio kreipimosi trys klubai paliko A lygą. "Vėtra" nepasitraukė, bet LFF strategams akivaizdžiai nepatiko, kad Vilniaus klubas dalyvavo maište prieš federaciją. LFF atsako "Vėtra" sulaukė prieš šių metų A lygos čempionatą – iš komandos buvo atimti 6 taškai dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo. Vėliau klubas papildomai neteko dar 3 taškų ir buvo pašalintas iš čempionato. Tačiau ir to nepakako. Reikėjo perimti ir "Vėtros" stadioną.

Sutartis už nugaros

Ieškodama finansinio partnerio stadionui ir jo infrastruktūrai plėtoti, 2005 m. "Vėtra" perleido stadioną UAB "DnB Nord Lizingas" ir nuo tų metų vykdė finansinius įsipareigojimus. Klubas siekė išsipirkti stadioną ir jo infrastruktūrą, tačiau dėl krizės 2010 m. pateko į sudėtingą finansinę padėtį. Susidarė įsiskolinimų žaidėjams ir išperkamosios nuomos įmonei. "Padėtis buvo sudėtinga, bet ne beviltiška. "DnB Nord" bankui garantavau, kad iki šių metų pabaigos grąžinsime visą "Vėtros" skolą. Mums pavyko susitarti su viena banko institucija, patikėjusia "Vėtros" klubo perspektyva ir pasiryžusia padengti mūsų klubo skolą. Spalio 22 d. gavome patvirtinantį raštą dėl reikiamos sumos finansavimo. Po trijų dienų tą raštą gavo ir "DnB Nord" bankas. Tačiau mūsų entuziazmas greit išblėso. Derybos su šiuo banku toliau nevyko, viskas buvo išspręsta už mūsų nugaros", – tvirtino "Vėtros" klubo įkūrėjas ir prezidentas Romas Stašauskas.

Jo teigimu, apie "Vėtros" skolos grąžinimą buvo pranešta ir LFF, tačiau ji susitarė su "DnB Nord" banku ir įsigijo "Vėtros" stadioną. Pasak R.Stašausko, šios sporto bazės kaina tikrai neatitinka realios rinkos kainos. Daugiau kaip 3 mln. litų, investuotų į stadioną ir jo infrastruktūrą, netekusiam "Vėtros" klubui, slegiamam finansinių įsipareigojimų, dabar užkirstos visos galimybės atgimti ir pritraukti rėmėjų.

Be stadiono ir skolingi

"Labai skaudu dėl to, kas įvyko. Jei būtume nesuradę reikiamos pinigų sumos, tada mūsų pretenzijos būtų nepagrįstos. Tačiau kai ateiname su pinigais ir norime grąžinti skolą, bankas kažkodėl jos neima. Stadionas parduotas ne už rinkos, o už likutinės vertės kainą. Be to, beveik 1 mln. litų "pakabintas" ant mūsų organizacijos už baudą, neišmokėtą likutinę dalį, delspinigius ir kitus dalykus. Ši suma buvo įtraukta į pasiūlymą bankui, siūlėme dar 100 000 litų kaip moralinę kompensaciją už visus dalykus. Visa skola būtų grąžinta, atsiskaityta su žaidėjais ir klubo darbuotojais. Dabar jau stotume ant kojų, bet viskas sužlugdyta", – kalbėjo R.Stašauskas. Klubas kreipėsi į vieną advokatų kontorą. Su tokiu atveju dar nesusidūrę teisininkai sprendžia, ką toliau daryti. Raštu dėl negarbingų LFF veiksmų prieš "Vėtrą" informuoti ir Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis bei Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Žilvinas Šilgalis.

"Tokios aplinkybės verčia manyti, kad Lietuvos futbolo problemos yra lemiamos ne tiek išorinių ar struktūrinių priežasčių, kiek LFF vadovų veiksmų, pamiršusių, kad LFF ir jos organai privalo laikytis lojalumo, sąžiningumo ir sportiškumo, žaidimo pagal taisykles principų. Vargu ar LFF, kaip ir futbolas Lietuvoje, taps stipresnis, jei dar vienas klubas bus sužlugdytas dėl priežasčių, visai nesusijusių su sportu", – rašoma šiame dokumente.

"Kreipėmės ir į federaciją. Tikimės, kad gal dar pavyks susigrąžinti savo turtą. Šioks toks dialogas užsimezgė, bet bijau, kad jis gali būti tik dėl akių. Vilnius – nedidelis miestas, kalbos greitai sklinda. Girdėjome, kad už mūsų nugarų LFF atstovai jau kalba apie persikraustymą į "Vėtros" stadioną. Kodėl tada LFF prezidentas L.Varanavičius žiniasklaidos atstovams pareiškė, kad jis sutiktų atiduoti stadioną klubui už tą pačią įsigijimo kainą?" – sakė R.Stašauskas.

"Vėtros" klubas – ne pirmasis ir turbūt ne paskutinis, išnykęs iš šalies futbolo žemėlapio. Toks pat likimas prieš kelerius metus ištiko ir kitą sostinės klubą "Vilnių". Jo buvęs prezidentas Algimantas Breikštas įsitikinęs, kad klubas buvo sužlugdytas dėl to, kad jam atstovavo perspektyvūs futbolininkai, kurie sudarė pusę šalies jaunimo rinktinės. "Federacijos funkcionieriai manė, kad tai aukso kasykla, todėl stengėsi sunaikinti klubą. Jie tikėjosi parduoti geriausius žaidėjus ir užsidirbti kokią kapeikėlę. Tačiau tų žmonių žinios apie futbolą buvo menkos. Jie nesuprato vieno dalyko – jaunimas kelis metus dar turėjo juodai padirbėti Lietuvos stadionuose, kad taptų gerais futbolininkais. "Vilnių" išdraskė, jaunus žaidėjus sugadino, o patys pinigėlių neužsidirbo", – kalbėjo A.Breikštas. Paklaustas, kodėl "Vilniaus" klubas neatitiko licencijavimo reikalavimų, pašnekovas tik nusijuokė: "Licencijavimas – kaip antklodė: nori užsikloji, nori – nusikloji. Ten tiek punktų prirašyta, kiek jų nerasi Konstitucijoje ar kitame įstatyme. Man neliko jokios širdgėlos dėl futbolo. Anksčiau išgyvendavau, kovodavau, norėjau teisybės, geresnio teisėjavimo ir daug kitų gerų dalykų. Tačiau mano ir LFF nuomonės išsiskyrė, nes aš norėjau išspausti maksimalią kokybę iš to, ką Lietuvoje buvo įmanoma išspausti. LFF atstovai tik skleidžia propagandą, kad yra profesionalai. Buvusioje SSRS irgi reikėjo skleisti propagandą, nes galėjai likti be posto ir algos. Reikėtų federacijos vykdomojo komiteto narių paklausti, kiek jie savo pinigų skyrė futbolui. Manau, kad dešimt ar daugiau kartų mažiau, negu gavo."

Stadionas turi būti grąžintas savininkams

Algimantas Liubinskas, buvęs Lietuvos futbolo rinktinės vyriausiasis treneris, Vilniaus miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas: „Ši istorija turi pasibaigti futbolo naudai. Spaudoje LFF prezidentas L.Varanavičius pareiškė, kad sutiktų grąžinti stadioną "Vėtrai", jei jos prezidentas R.Stašauskas sumokės tiek, kiek federacija skolinga bankui už šį turtą. Taip ir turėtų būti. R.Stašauskas daug nuveikė, investavo lėšų, kad "Vėtra" turėtų jaukų, gerai prižiūrėtą futbolo stadioną. Jį atimti būtų nelogiška ir nesąžininga. Federacija galėtų valdyti stadioną tik tuo atveju, jei kas konkrečiai pareikštų, kad toje vietoje nori statyti gyvenamuosius ar kitos paskirties pastatus. Tačiau stadionas turi tarnauti tiktai futbolui“.

Rokas Pušinis, „Kauno diena“