Už 3 milijonus litų rekonstruotas Jurbarko stadionas virto duobėta pieva, kurioje neauga žolė
Kai 2013 m. prasidėjo Jurbarko stadiono rekonstrukcija, futbolininkai džiaugėsi turėsią naujutėlaitę varžybų aikštę. Tačiau bėgant laikui džiugesį pakeitė nerimas, o pasibaigus atnaujinimo darbams kilo ir pykčio banga. Dėl itin prastos vejos būklės šiandien stadione neįmanoma jokia sportinė veikla. Jurbarko futbolo bendruomenė kaltina valdžią taip iššvaisčius netoli milijono eurų (apie 3 mln. litų) ir reikalauja ištaisyti broką. Rugsėjo 17 d. prie savivaldybės rengiamas piketas.
Viešai smerkia valdžią
Neseniai internete pasklido VšĮ „Jurbarko futbolas“ vadovo bei sporto klubo „Vulkanas“ prezidento Gedimino Eizos pasisakymas, kuriame plačiai išdėstyta futbolo bendruomenės nuomonė dėl renovuoto miesto stadiono. Pateikiame jį kiek sutrumpintą: „Ar jurbarkiečiai turi savigarbos pareikalauti miesto valdančiųjų atsakomybės už neatsakingai, nusikalstamai atliktus darbus?
<...> Atrodo, kad valdžia lenktyniauja, kas, ką blogiau pastatys ar įgyvendins prasčiau kokį projektą. <...> Jurbarko sindromas – valdininkai šlapinasi ant galvų, visi žino, kas vyksta, tačiau vieni apsimeta, kad tai lietus, kiti – lenda po skėčiu. <...> Renovuotos aikštės drenažas neveikia, po tyrimo, atlikto Dotnuvos institute, paaiškėjo, jog pasodintos vejos sudėtyje trūksta 75 proc. pagrindinės žolės komponento. Iškasus 3 cm stadiono vejos randami bulvės dydžio akmenys. Aikštė suprojektuota ne pagal futbolo aikščių standartus (turi turėti nuolydį į visas aikštės kraštines), o kaip vienšlaitis stogas. Duobėta. <...> 15 valdininkų vasarį padėjo parašus net nematę išdygusios žolės, nepasiteiravo, su kuo ji bus laistoma.
Nuo pat pradžių niekam nerūpėjo stadiono atliktų darbų kokybė. <...> Galiu teigti, kad valdininkams tikrai nerūpi mažieji futbolininkai, kurie galėjo jau šiais metais pradėti treniruotis naujame stadione. <...> Praėjus 6 mėn. aikštė netaisoma, tik tvirtinama, kad viskas bus gerai. Pasamdytas ekspertas už 3000 eurų paaiškino, kad žolė per 4 metus atsitaisys, nes bus tręšiama, laistoma, įterpiami kitos žolės komponentai, o akmenis kaip nors reikės pašalinti.
<...> Kodėl trūksta pinigų Jurbarko vaikams, treneriams? O kodėl valdininkų absurdiškiems projektams netrūksta? Lėšos, išleistos pastatyti prieplauką, kuri nenaudojama, Mituvos gilinimas laiveliams priplaukti prie Dainų slėnio, lėktuvo įsigijimas, – tai pinigų išleidimas vėjais. <...>“
Rengs piketą
Pasamdytas ekspertas už 3000 eurų paaiškino, kad žolė per 4 metus atsitaisys, nes bus tręšiama, laistoma, įterpiami kitos žolės komponentai, o akmenis kaip nors reikės pašalinti.
Šiam G.Eizos pranešimui bei stadiono vejos nuotraukoms pasirodžius internete, savo drąsią nuomonę komentarais ėmė reikšti ir internautai: „Ten net avių negalima būtų ganyti“, „Gėda valdininkams, kurie atima iš sportiškų vaikų galimybę tobulėti“, „Tas pats, kas pastatyti 15 000 vietų krepšinio areną ir vietoj parketo betono dangą pakloti“.
Savas įžvalgas išsakė ir „Vulkano“ futbolo treneris Rolandas Norkus, patikinęs, jog šiuo metu Jurbarko futbolininkai yra įstumti į sudėtingą situaciją: Lietuvos II lygoje rungtyniaujanti miesto komanda nebeturi kur žaisti namų mačų. O jų šiemet liko keturi.
„Kita, Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos aikštė, netinkama, – neturi persirengimo kambarių. Tad LFF buvo leidę mums rungtyniauti Lietuvos II lygoje svetimose aikštėse, tik su ta sąlyga, jog nuo rugsėjo turėsime naują stadioną. Deja...“, – patikino treneris.
Pasak jo, Jurbarko futbolo bendruomenė buriasi ir rugsėjo 17 d. prie savivaldybės ruošia piketą, kuriame žada dalyvauti apie trisdešimt šiai situacijai neabejingų asmenų.
„Reikalausime, jog sutvarkytų stadioną. Jo pridavimas jau seniai įvykęs, su rangovais atsiskaityta. Reiks juk pateikti ataskaitą ir ES institucijoms. Nurašys viską sausrai, pamatysit. Nerūpėjo politikams to projekto kokybė nuo pradžių. Buvęs administracijos direktorius Petras Vainauskas pareiškė: „Jūs visi būtumėte pasirašę, nes aš apie tą žolę nieko nenusimanau“. O tai reiškia, kad bet kas būtų už tokius pinigus pasirašęs. Ką gi, apie pusšimtis sportuojančių vaikų lieka be futbolo. Kaip ir regbininkai – be varžybų vietos“, – teigė R.Norkus.
Verdiktas: veja – tragiška
Kaip rašoma G.Eizos pranešime, Jurbarko stadiono futbolo aikštės rekonstrukcijos darbai atsiėjo 1 117 161,61 Lt, pagalbinio pastato rekonstrukcija – 34 520 Lt, pagalbinio pastato priestato statybos darbai – 1 399 446,51 Lt, informacinis stendas – 5000 Lt, nuolatinis aiškinamasis stendas – 3000 Lt. Išleisti beveik 3 mln. litų, o stadionas netinkamas naudoti.
Tai patvirtino ir LFF, nurodžiusi ne tik stadione paliktą broką, bet ir reikalavimus, kurių nesilaikė darbus atlikę rangovai. LFF Licencijavimo skyriaus vadovo Lauryno Zibolio teigimu, Jurbarko miesto stadionas netinkamas jokios Lietuvos futbolo lygos mačams ir artimiausiu metu netiks. Stadiono būklę jis įvardijo tragiška, o savivaldybės pastangas spręsti problemas – nepakankamomis.
Dar rugpjūčio 14 d. Jurbarko raj. savivaldybei LFF pateikė išvadas, kuriose nurodomi esminiai stadiono trūkumai: veja nėra lygi ir plokščia, žolė nevienodai prigijusi, grunte yra akmenų – tai neužtikrina saugumo stadione. Taip pat neįrengtos teisėjų persirengimo patalpos su dušais, o įrengti atsarginių žaidėjų suolai užstoja vaizdą daugeliui žiūrovų, būtina koreguoti stogelį. Stadione nėra ir reikalaujamų 500 sėdimų vietų. Tribūnoje neįrengtos vietos žiniasklaidai. Neišplėtota ženklinimo ir nuorodų sistema. Neįrengti penki vėliavų stovai. Išvada: „Vulkanas“ žaisti Jurbarke negali.
Vicemeras: „Tai nepanašu į veją“
Jurbarko rajono savivaldybės vicemeras Saulius Lapėnas pripažino, jog problemų dėl nekokybiškai atliktos stadiono rekonstrukcijos yra. Veja, jo nuomone, nepanaši į veją. Trūkumai išryškėjo po objekto pridavimo, kuris, beje, surengtas 2015 m. vasarį.
„Nesuprantu, kodėl buvo nuspręstą objektą priduoti vasarį, kai negalima įsitikinti, ar veja prigijo. Keista ir tai, kad tuomet sprendimus priėmusi valdžia nesvarstė, ar projektas atitiks LFF stadionų infrastruktūrai keliamus reikalavimus. Be to, rekonstrukcijos darbai buvo nupirkti už mažesnę nei numatyta kainą – 2,5 mln. litų. Atlikus pirkimo procedūras imtasi pokyčių. Sezoniniam statiniui staiga buvo numatytas šildymas elektra. Neva, sutaupė, tai atsirado šildymo poreikis. Keistas sprendimas. Juk elektra brangi, o žiemą stadione nieko nevyks“, – nuomonę išsakė S.Lapėnas.
Vyras patikino, jog jam šiandien sunku atsakyti į klausimus, nes dabartinė valdžia paprasčiausiai tapo ankstesniosios sprendimų įkaitais. Pateisinti pirmtakų padarytas klaidas – nelengva.
Po rinkimų perėmę projektą, naujieji valdininkai sudarė darbo grupę, kuri aiškinasi situaciją, sprendžia, kam perduoti stadiono eksploataciją. Išvados turi būti pateiktos iki spalio 1 d.
„Pagal ES aktus, keisti projekto negalima penkerius metus. Tačiau jį baigus įgyvendinti, jei bus paruošti argumentuoti pasiūlymai gerinti sąlygas, būtų galima sutarti dėl pokyčių. LFF nurodytus reikalavimus tikrai įmanoma patenkinti“, – patikino vicemeras.
Maskuoja, o ne taiso
Liepos 14 d. Jurbarko raj. savivaldybės, Kūno kultūros ir sporto centro atstovai bei rangovo UAB „Statybos ritmas“ generalinis direktorius Gintaras Valutis pasirašė „Nekokybiškai atliktų darbų šalinimo aktą“, kuriame numatyti konkretūs darbai, jų vykdytojai ir darbų atlikimo datos. Vejos išlyginimo, atsėjimo, tręšimo darbus ir laistymo įrangos įsigijimo kaštus prisižadėjo padengti UAB „Statybos ritmas“.
„Vulkano“ trenerio R.Norkaus teigimu, laistymo sistema įsigyta tik prieš savaitę, o visi bandymai taisyti prastą vejos būklę primena labiau ne trūkumų šalinimą, o jų maskavimą.
Susisiekti su rangovo „Statybos ritmas“ generaliniu direktoriumi nepavyko. Kiti įmonės atstovai komentuoti atsisakė.
Teks daugiau investuoti
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė informavo, jog laikinai stadiono priežiūra paskirta Kūno kultūros ir sporto centrui. Anot jos, po pridavimo buvo bandoma tvarkyti veją, bet veltui.
„Be papildomų investicijų neapsieisime. Jas reiks numatyti kitų metų biudžete. Pirmiausia imsimės vejos sutvarkymo darbų. Juk ji svarbiausia sportininkams. Tam prireiks apie 20 tūkst. eurų. Vyks derybos ir su rangovu. Jis taip pat įsipareigojo prisidėti“, – teigė administracijos direktorė.
V.Rekešienės teigimu, dabar Jurbarkas turi tokį stadioną, kokio nenori. Klaidingi sprendimai buvo priimti jau projektavimo metu. Nuo pradžių buvo aišku, kad jis neatitiks daugelio reikalavimų. Nors projektą galima buvo taisyti iki darbų pridavimo, to nebuvo daroma.
„ES už suteiktą paramą turėsime atsiskaityti iki rugsėjo 30 d. Manau, nepavyks. Teks daug ką taisyti, papildomai investuoti“, – patikino V.Rekešienė.
-----------
Futbolo federacijos išvados – stadionas niekam tikęs
https://jurbarkosviesa.lt/Naujienos/Akt ... ekam-tikes
Jurbarko miesto stadionas nei aukščiausios, nei žemesnės Lietuvos futbolo lygos (LFL)varžyboms netinka ir artimiausiu metu netiks. Tokią žinią savivaldybei atsiuntė Lietuvos futbolo federacija (LFF), nurodžiusi ne tik įrengiant stadioną paliktą broką, bet ir reikalavimus, kurių nesilaikė darbus atlikę rangovai.
Antradienį savivaldybėje su darbo grupe stadiono problemoms spręsti susitikę VšĮ „Jurbarko futbolas“, „Vulkano“ klubo bei LFF atstovai stadiono būklę įvardijo kaip tragišką, o savivaldybės pastangas spręsti problemas – nepakankamomis.
Rugpjūčio 14 d. LFF Jurbarko r. savivaldybei pateikė išvadas, kuriose nurodomi esminiai stadiono trūkumai. Žemesnės, II Lietuvos futbolo lygos, rungtynėms stadionas netinka, nes veja nėra lygi ir plokščia, žolė nevienodai prigijusi, grunte yra akmenų – tai neužtikrina saugumo stadione. Taip pat neįrengtos teisėjų persirengimo patalpos su dušais.
Jei šiuos neatitikimus dar yra vilčių sutvarkyti, apie aukščiausios futbolo lygos rungtynes telieka pasvajoti. Stadionas pastatytas panaudojus Europos Sąjungos paramos lėšas, todėl jokie dideli pakeitimai artimiausius septynerius metus negalimi – tai draudžia sutartis. Tačiau keisti, kad Jurbarke karaliautų futbolas, yra ką. Stadiono veja netinka ne tik rungtynėms, bet ir treniruotėms. Nėra teisėjams skirtų persirengimo patalpų. Įrengti atsarginių žaidėjų suolai užstoja vaizdą daugeliui žiūrovų, būtina koreguoti stogelį. Stadione nėra ir reikalaujamų 500 sėdimų vietų. Tribūnoje neįrengtos vietos su stalais žiniasklaidai. Neišplėtota ženklinimo ir nuorodų sistema. Neįrengti penki vėliavų stovai.
Prarado galimybes
Lietuvos futbolo federacijai per susitikimą atstovavęs Nacionalinės futbolo akademijos direktorius ir stadionų saugumo ekspertas Raimondas Statkevičius apie Jurbarko stadioną rėžė atvirai: tai, kas padaryta – tikra tragedija.
Iš Jurbarko kilęs R. Statkevičius apgailestavo, kad rajonas prarado plačias galimybes ne tik populiarinti futbolą, bet ir užsidirbti pinigų bei pritraukti turistų. Jei stadionas būtų įruoštas tinkamai, mieste ne tik galėtų vykti šimtus žiūrovų pritraukiančios LFL, bet ir tarptautinės rungtynės.
„Blogiausia, kad nematau galimybių, jog situacija per keletą artimiausių metų pagerės. Paskutinį kartą futbolo rinktinės stovykla Jurbarke vyko 2005 m. Džiaugėmės, kad jau tuoj tuoj vėl galėsime čia važiuoti. Tačiau panašu, kad ir toliau mes važiuosime visur, bet tik ne į Jurbarką“, – apgailestavo R. Statkevičius.
Standartų neatitinkantis stadionas ne tik atėmė iš miesto galimybę kartu su futbolininkais ir sirgaliais pritraukti dešimtis tūkstančių eurų. Šiuo metu II Lietuvos lygoje žaidžiantis Jurbarko „Vulkanas“ netrukus gali prarasti tokią teisę. LFF padarė išimtį ir komandai žaisti leido kitų miestų aikštėse su sąlyga, kad netrukus „Vulkanas“ turės savo stadioną. Kadangi įsipareigojimas neįvykdytas, komandos likimas bus sprendžiamas rugsėjo 2 d. LFF posėdyje.
Darbai dėl darbų
Futbolo atstovai taip pat kritikavo atliekamus darbus stadione, kuriais esą trūkumai ne šalinami, o juos bandoma užmaskuoti.
Savivaldybės įmonė UAB „Jurbarko komunalininkas“ darbus pradėjo po to, kai liepos 14 d. Marijampolėje, dalyvaujant Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojui Viktorui Ganusauskui, Ūkio ir turto skyriaus vyriausiajam inžinieriui Rimantui Gunčiui ir Jurbarko rajono kūno kultūros ir sporto centro direktoriui Antanui Domeikai, kartu su stadiono rangovu UAB „Statybos ritmas“ generaliniu direktoriumi Gintaru Valučiu buvo pasirašytas „Nekokybiškai atliktų darbų šalinimo aktas“, kuriame numatyti konkretūs darbai, jų vykdytojai ir darbų atlikimo datos.
Vejos išlyginimo, atsėjimo, tręšimo darbus ir laistymo įrangos įsigijimo kaštus padengs UAB „Statybos ritmas“. Po nesėkmingų paieškų, kas galėtų atlikti vejos lyginimo darbus, buvo nuspręsta kreiptis pagalbos į savivaldybės įmonę UAB „Jurbarko komunalininkas“.
„Tai, ką dabar daro komunalininkas – visiška nesąmonė. Žemių pabarstymas vienur ar kitur – nieko nesprendžia. Vienintelė išeitis – aikštę perdaryti iš naujo. Šiandien pakasėme apie tris centimetrus – visur vien akmenys. Viską reikia užpilti žemėmis ir naujai padaryti aikštės formą, užsėti tinkamą žolę. Dabar aikštė – kaip nelygus vienšlaitis stogas. O darbai – dėl darbų, bet ne tam, kad būtų išspręsta problema“, – sakė klubo „Vulkanas“ prezidentas Gediminas Eiza.
Kad problemos kosmetiniais darbais išspręsti nepavyks, pritarė ir Tauragės apskrities futbolo federacijos prezidentas Sigitas Jukna. Vyras ragino nekartoti kitų miestų klaidų, kurie pasitikėjo netinkamais specialistais ir stadionų aikštes perdarinėjo po kelis kartus.
„Tokią pačią situaciją turėjome Tauragėje, kai miesto valdžia iš karto nepaklausė futbolo bendruomenės. Teko perdaryti dukart. Kainavo irgi du kartus brangiau“, – sakė S. Jukna, įsitikinęs, kad dabar Jurbarko stadione darbus galima prilyginti tepliojimui – nėra nei tinkamos žolės, nei aikštės. „Negi dabar darysime darbus, kad netrukus vėl viską perdarytume?“ – savivaldybės komisijos klausė S. Jukna.
Futbolo federacijos prezidentas taip pat kritikavo savivaldybės stadiono veją įvertinti pakviesto Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto docento dr. Evaldo Klimo išvadas ir rekomendacijas. Mokslininkas teigė, kad išlyginus aikštės nelygumus ir atsėjus veją bei reguliariai laistant, būtų galima tikėtis tolygaus aikštyno dangos atsinaujinimo.
„Kai dėl sveikatos važiuojate pas medikus, dažnai konsultuojatės ne su vienu, o su keliais. Čia taip pat reikia daryti, reikia kreiptis į keletą specialistų, kurie išmano stadionų įrengimą, o jų nuomonė – kitokia“, – sakė S. Jukna. Jo teigimu, vienintelė išeitis – esamą aikštę pakelti užpilant tinkamu gruntu, padaryti reikiamos formos ir iš naujo užsėti žole.
Neramina ataskaita
Savivaldybės komisijos narys vicemeras Saulius Lapėnas futbolo atstovus tikino, kad imtis bandymų lyginti aikštę ir kritiškai žiūrėti į raginimus ją perdaryti verčia sparčiai artėjanti rugsėjo 15-oji. Tuomet savivaldybė privalės už įgyvendintą projektą ir panaudotas Europos Sąjungos paramos lėšas atsiskaityti kontroliuojančiai institucijai – Jungtiniam techniniam sekretoriatui. Todėl jokių žymių pakeitimų projekte esą būti negali, kitaip gali tekti grąžinti paramos lėšas.
„Kas dirbo su Europos Sąjungos projektais, tikrai žino, kad problemų gali kilti dėl į kitą vietą perkeltos rozetės. Jau nekalbu apie aikštės perdarymą“, – kalbėjo politikas.
S. Lapėną taip pat stebina, kodėl buvusi rajono valdžia skubėjo stadioną priduoti Valstybinei statybos inspekcijai prieš savivaldos rinkimus. Atidėjus pridavimą vėlesniam laikui, būtų išaiškėję trūkumai, o priversti rangovą šalinti broką būtų buvę lengviau.
Tačiau Jurbarko futbolininkams atstovaujantis G. Eiza nemano, kad reikia dairytis į buvusią valdžią. Pasak „Vulkano“ prezidento, futbolininkams neįdomu, kokia mero ar vicemero pavardė ar kokios partijos sudaro valdančiąją koaliciją. Sportininkams reikia sprendimų, kurie suteiktų galimybę žaisti aukšto lygio futbolą.
Vilties netekę sportininkai patys pasiūlė komisijai surasti patyrusius rangovus, kurie galėtų perdaryti aikštę. Tokiems darbams reikėtų apie 10 tūkstančių eurų. Tačiau greito sprendimo rasti gali ir nepavykti. Projektą koordinuojančio Jungtinio techninio sekretoriato (JTS) projektų vadovė Virginija Šimkūnaitė, kol nesutvarkyti visi stadiono dokumentai, nerekomenduoja imtis didelių pertvarkų. Tokie darbai bus galimi tik JTS patvirtinus galutinę savivaldybės ataskaitą dėl stadiono.
„Rugsėjo 15-oji tikrai nėra galutinė projekto diena. Tai data, kada savivaldybė turi pateikti ataskaitą, bet dar nėra buvę, kad iš pirmo karto pateiktą ataskaitą patvirtintume, visada reikia papildymų. Todėl viskas gali nusikelti ir iki metų galo, ir dar vėliau. Kažkokius aikštelės pakeitimus atlikti būtų galima tik po to“, – sakė specialistė.
Rems tik klubą
Tačiau aikštės ir kito rangovų palikto broko taisymas – ne vienintelis futbolininkų galvos skausmas. Savivaldybės sudarytai darbo grupei pavesta parengti tolimesnį miesto stadiono naudojimo modelį, kuriam turėtų pritarti Jurbarko r. savivaldybės taryba.
„Turite unikalų objektą. Unikalų tuo, kad jis skirtas tik futbolui. Stadione nėra jokių bėgimo takų ar kitoms sporto rūšims reikalingų įrengimų. Mūsų patirtis rodo, kad stadionai geriausiai prižiūrimi tada, kai jais rūpinasi žmonės, kurie juose žaidžia futbolą“, – sakė R. Statkevičius.
Pasak LFF atstovo, federacija turi didžiules galimybes remti ir skatinti futbolą Jurbarke, tačiau to negalės daryti, jei stadiono valdytoju bus savivaldybė. Pagal LFF taisykles, bendri projektai kuriami tik su klubais ar kitomis organizacijomis, kurios būna atskaitingos federacijai.
„Puikiai suprantame, kad nė viena savivaldybė įstatymiškai, net jei ir labai norėtų, niekad nebus atskaitinga futbolo federacijai“, – tvirtino R. Statkevičius.
Kokios galimybės stadiono priežiūrą ir naudojimą perduoti VšĮ „Jurbarko futbolas“ ar klubui „Vulkanas“, tiksliai pasakyti negalėjo ir JTS projektų vadovė V. Šimkūnaitė. Specialistė tik patikino, kad stadiono valdytoju septynerius metus privalės išlikti projekte numatytas juridinis asmuo – savivaldybė.
Kada dėl stadiono panaudojimo apsispręs komisija ir kokį sprendimą priims rajono taryba, kol kas neaišku. Tačiau kol valdininkai ir politikai rodo vieni į kitus pirštais, futbolo gyvybę rajone palaikantiems entuziastams lieka sudaužyti lūkesčiai. „Vulkaną“ atgal bloškia realybė – artimiausiu metu teks minti savivaldybės slenksčius kovojant, kad padarytos klaidos būtų tinkamai taisomos, o ne grumtis su varžovais rungtynėms tinkamoje aikštelėje.
Kol futbolininkai stengiasi, kad Jurbarkas įsitvirtintų Lietuvos futbolo žemėlapyje, didžiulius paramos ir mokesčių mokėtojų pinigus išleidusiai savivaldybei naujajame miesto stadione belieka organizuoti tarpklasines rungtynes ir rajono mero taurės lygio varžybas.