2018-09-29. Utena
Priešpaskutinė sezono išvyka - į Uteną. Jeigu būtų tinkamas žodis apibūdinti nusivylimui, kurį tam tikru metu jautė kiekvienas keliavęs Dzūkų Tankas, parašytume jį čia. Deja, nėra. Bet apie viską nuo pradžių...
Nors registracija į išvyką prasidėjo aktyviai, rungtynių dieną Utenos link patraukė 20 žmonių. Taip, išvyka tolima, taip, galbūt skaičius ir nėra labai jau blogas, tačiau jaučiame, jog galime tikrai geriau. Ypač, kai rungtynės vyksta savaitgalį.
Stadioną pasiekėme likus pusvalandžiui iki mačo pradžios. Iškart nustebino vietinių apatija futbolui – tribūnos likus 5 minutėms iki rungtynių buvo praktiškai tuščios, o DT sudarė didžiąją stadiono lankytojų dalį. Net ir prasidėjus rungtynėms tribūnose buvo galima suskaičiuoti ne daugiau 100 vietinių.
Savaime suprantama, jog opozicijos neturėjome ir aktyvaus palaikymo prasme. Dar prieš žaidėjams išeinant iš rūbinės pradėjome palaikymą bei visas rungtynes skandavome be ilgesnių pauzių. Stadionas gana gražioje, miškingoje vietoje, visai kaip Alytuje, tad bent jau patiems atrodė, jog skambame gerai. O kaip buvo iš tiesų - galėtų atsakyti nebent futbolininkai ar tie keliasdešimt žmonių, tądien atėjusių į stadioną...
Vaizdą aikštėje galima apibūdinti maždaug taip – mistinė veiksmo drama. Dainaviečiai visą mačą dominavo, pirmi pelnė įvartį ir jau atrodė, kad viskas bus pakankamai ramu. Deja... Persvarą išlaikyti pavyko vieną minutę, galiausiai antrajame kėlinyje neįmušamas 11 metrų baudinys, o varžovai jau po kelių minučių įsiveržia į priekį. Tikėjimas savo komanda davė rezultatą – dar aistringiau mūsų palaikomi „Dainavos“ futbolininkai išlygino rezultatą bei paskutinę pridėto laiko minutę uždirbo 11 metrų baudinį, galėjusį atnešti labai svarbią pergalę. Dalinama pirotechnika, ruošiamasi pergalingam pitch invasionui... Ir, deja, nerealizuotas baudinys bei galutinis teisėjo švilpukas.
Po mačo sunku buvo visiems – tiek mums, tiek visas jėgas aikštėje atidavusiems žaidėjams. Padėkojame už kovą, parodytą charakterį bei išplėštą tašką ir suskanduojame „IR TIK VIENA“. Raginame nepasiduoti ir toliau kovoti dėl titulo!
Palikus stadioną sulaukėme ir malonios staigmenos – prie mūsų prisistatė groundhopperis iš Diuseldorfo. Vokiečiui buvo svarbu dar šeštadienį nusigauti kuo arčiau Suvalkų, tad pakvietėme keliauti su mumis kartu iki Alytaus. Kelionės namo metu buvo įdomu išgirsti žmogaus, turinčio tikslą aplankyti visus Europoje esančius stadionus ir aikštes, istorijų. Beje, Stefanas visus stadionus pasiekė tik su paprasto, popierinio žemėlapio pagalba. Tokie dalykai negali nežavėti!