Lietuvos futbolo forumas

Studentų futbolo istorija įamžinta knygoje
2010-10-20 20:31
http://www.lff.lt/lt/article/studentu_f ... ta_knygoje

Minint Lietuvos akademinio futbolo 85-metį ir Lietuvos studentų futbolo lygos (LSFL) 10-ąjį sezoną išleista knyga „Lietuvos studentų futbolo raida. 1924-2009".

Į beveik 500 puslapių knygą sutalpinta visa studentų futbolo istorija nuo pat 1924-ųjų iki šių dienų, žinomos Lietuvos futbolo žmonių biografijos ir nuotraukos.

Knygos leidybą rėmė universitetų bendruomenė, Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD), privatūs rėmėjai. Autoriais įvardijami Vytautas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimas Turskis ir Liuda Mikutienė.

Autorių teigimu, knygos tikslas - „aptarti studentų futbolo raidos aspektus, apžvelgti pokyčius, papildyti futbolo istorinės raidos sampratą". Knyga skirta aukštųjų mokyklų studentams, treneriams, sporto organizatoriams, dėstytojams, mokytojams ir futbolo mėgėjams.

„Medžiagos šiai knygai ieškojome penkerius metus, teko atsirinkti iš daug archyvinės medžiagos. Didžiulį darbą atlikęs vienas autorių Gediminas Kalinauskas apvažinėjo daug miestų. Norėjome įamžinti akademinio futbolo pasiekimus, žmonių biografijas, nes per ilgą laiką daug kas pasimiršta. Tikimės, kad knyga bus naudinga", - knygos pristatyme KKSD būstinėje sakė vienas autorių, LSFL generalinis sekretorius V.Jančiauskas.

Futbolo istorikas ir statistikas G.Kalinauskas sakė, kad knyga - neįkainojamos vertės. „Į šią knygą įdėta keliasdešimt metų darbo kaupiant futbolo istoriją. Rengiant knygą teko peržiūrėti dešimtmečius Lietuvos spaudos, ieškoti kur paminėtas futbolas."

Jis sakė, jog studentų futbolo istorijoje - nemaža ir visos Lietuvos futbolo istorijos dalis, o mūsų šalyje futbolas turi labai gilias tradicijas. „Galiu teigti, esame futbolo valstybė. Pirmieji futbolininkai puikiai gebėjo žaisti ir kitas sporto šakas, tarpukaryje futbolas buvo populiariausias, o krepšinis išsivystė tik vėliau. Sakoma, kad Antano Smetonos laikais sutikus futbolininką reikėdavo nukelti kepurę. Futbolas aktyviai buvo žaidžiamas net karo sąlygomis", - kalbėjo G.Kalinauskas.

"Futbolą pasaulyje kultivuoja daugiau nei 200 šalių. Tai, kad Lietuva patenka į 50-uką, rodo, kad futbolas turi ateitį", - sakė praeityje žinomas futbolo žaidėjas, treneris ir organizatorius Romualdas Grušas.

Knygos pristatymo metu svečiai pasidalijo savo mintimis ir prisiminimais, o LSFL prezidentas Povilas Grigonis ir generalinis sekretorius V.Jančiauskas garbės medaliais apdovanojo studentų futbolui nusipelniusius ir daugiausiai pasiekusius žmones. Tarp jų buvo ir Lietuvos nacionalinės rinktinės treneriai Benjaminas Zelkevičius, Kęstutis Latoža, Algimantas Liubinskas, LFF rinktinių skyriaus vadovas Robertas Tautkus, Nacionalinės futbolo akademijos direktorius Raimondas Statkevičius.

Mintys apie futbolo praeitį, dabartį ir ateitį
Julius Bliūdžius 2010 m. spalio 22 d. 00:46
http://www.sportas.info/naujienos/3641.html

Kodėl iš Lietuvos šaiposi futbolo istorikai? Kada Arvydas Sabonis lenkė galvą prieš futbolą? Ir kam futbolo treneriui reikalingas išsilavinimas?

Knygos „Lietuvos studentų futbolo raida. 1924-2009“ pristatyme Kūno kultūros ir sporto departamente dalyvavo keliasdešimt futbolo žmonių, daugiau ar mažiau prisilietusių prie studentų futbolo. Renginio sumanymas toks ir buvo: ne tik pristatyti Gedimino Kalinausko knygą, bet ir pabendrauti tarpusavyje bei pasidalyti mintimis apie futbolo praeitį, dabartį ir ateitį. Pateikiame keletą ištraukų iš pasisakymų.

Gediminas KALINAUSKAS
Futbolo istorikas ir statistikas

Deja, futbolo pradžios Lietuvoje mes nežinome. Visi pasaulio futbolo istorikai iš manęs šaiposi, bet, deja, taip yra. Latviai ir estai išleido storiausias enciklopedijas, kur aprašyti ir patys pirmieji žingsniai, o pas mus to nėra.

Esu peržiūrėjęs visą Lietuvos spaudą nuo 1900-ųjų iki 1989-ųjų metų, liečiančią futbolą. Visą – kiekvieną žodį, kiekvieną raidę. Taip pat daug kartų peržiūrėti Lietuvos archyvai. Bet aiškaus atsakymo nėra. Su Algirdu Klimkevičium nuolatos ginčijamės, kada gi to futbolo Lietuvoje pradžia – 1911-ieji metai ar dar anksčiau?

Nuolat kartojama, kad Lietuva – krepšinio valstybė, bet aš protestuoju: mes esame futbolo valstybė. Kaip moteris atsirado iš vyro šonkaulio, taip krepšinis – iš futbolo šonkaulio. Išluptas negailestingai. Pirmieji futbolininkai buvo universalai – jie žaidė krepšinį, ledo ritulį, užsiiminėjo lengvąja atletika ir taip toliau. Yra žinoma, kad Smetonos laikais sutikus futbolininką reikėdavo nukelti kepurę.

Futbolas taip įsigalėjo į lietuvių širdis ir gyvenimą, kad jo buvo visuose Lietuvos kampeliuose. Kiekvienas miestelis, kiekvienas kaimas turėjo komandą.

Deja, į futbolą įsivėlė daug blogybių, kurios prasidėjo nuo pat pirmojo čempionato 1922 metais, kai įstatai pasirodė tik čempionatui įpusėjus. Žmonės paprasčiausiai nežinojo taisyklių, tad prasidėjo įvairiausios machinacijos, be kurių, deja, neapseina ir šiandienos Lietuvos futbolas.

1935 m. aukščiausioje lygoje buvo 49 komandos. Karo metais – 1942-43 m. – čempionate buvo 41 komanda! Dabar Lietuvos pirmenybėse žaidžia tiek komandų, kad jas ant pirštų galima suskaičiuoti... Tai apsijuokimas prieš pasaulį. Man tai nesuprantama.

Dar vienas neįtikėtinas faktas: Vilnius karo metu subombarduotas, o iš Šiaulių į rungtynes atvažiuoja apie du šimtus Šiaulių „Gubernijos“ gerbėjų. Kokiais būdais? Karo metu!

Pokaris, mieste vien griuvėsiai, bet žmonės statė stadionus. Pats Vingio parke plytas nešiojau, bėgimo takus klojom. Stadionai gimdavo talkų dėka, o dabar viskas, ką girdim apie stadionų statybas – tik tai, kad pinigėliai kažkur nuplaukė...

1946-47 m. mūsų moksleiviai tapo SSRS čempionais. Ant griuvėsių žmonės futbolą žaidė. Bet, kaip sakiau, buvo ir daug machinacijų... Pavyzdžiui, svetimomis pavardėmis dažnai buvo žaidžiama. Penkiais metais vyresni, bet žaidžia už jaunius. Tai buvo Stalino laikai! Tai rodo, ką reiškė žmonėms futbolas, juk jie galėjo būti sušaudyti...

Ritas VAIGINAS
KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas

Studentų futbolas yra ne tik sudedamoji mūsų futbolo dalis, bet ir varomoji jėga. Šeštame, septintame, aštuntame dešimtmetyje aukščiausioje lygoje žaidė daug studentų komandų, kurios tapdavo ir čempionėmis, ir prizininkėmis. Pagaliau – kas yra didžiausias Lietuvos futbolo laimėjimas? Pasaulio universiados auksas. Tai padarė studentai. Didesnio laimėjimo tarptautiniame lygmeny neturime.

Česlovas GARBALIAUSKAS
Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentas

Žvelgiant į futbolo asmenybes ir legendas, sudėtas į šią knygą, norisi kreiptis į dabartinės futbolo federacijos vadovus: pažiūrėkite, kas čia yra – tai yra beveik visas Lietuvos futbolas, o šiandien Lietuvos studentų futbolo lyga, visų nuostabai, net nėra Lietuvos futbolo federacijos narė. Bent po šios knygos pasirodymo ši neteisybė turi būti atitaisyta. Turime pasaulio universiados čempionus, bet jie nėra federacijos nariai. Tai nenormalu.

Benjaminas ZELKEVIČIUS
Buvęs Lietuvos nacionalinės rinktinės treneris

Galbūt futbolas Lietuvoje dabar nėra aukšto lygio, bet, pamenu, kai sėdėdavome kartu su krepšininkais – Saboniu, Jovaiša, kitais – girdėdavau jų žodžius: „Žinai, Benai, futbolas Lietuvoje dabar yra nr. 1”. Tai buvo 1987 metai. Mes žiūrėdavome krepšinį Kaune, jie atvažiuodavo žiūrėti futbolą į Vilnių. Iš tikrųjų tai buvo. Buvo didžiulis bumas.

Kai mes laimėjome universiadą, Jugoslavijos rinktinėje žaidė pasaulinio garso žvaigždės. Žaidėjai, kuriuos už tuomet protu nesuvokiamas sumas – 5-10 mln. JAV dolerių – pirko garsiausi Europos klubai: „Milan“, Milano „Inter“, „Barcelona“, Marselis... Mes tuomet įveikėme tą komandą. Vėliau tie studentai atėjo į „Žalgirį“, ir prasidėjo „Žalgirio“ kilimas į viršų.

Tai knyga apie Lietuvos futbolą. Esu įsitikinęs, kad prie tokios knygos leidybos turėtų prisidėti futbolo federacija, bet, kiek žinau ji neprisidėjo nė litu. Tai nenormalu. Tai, kas buvo pasiekta, nėra vertinama. Tie žmonės, kurie dabar yra federacijoje, kuria kažką naujo, bet aš galvoju, kad jiems bus sudėtinga. Nes tie žmonės, kurie nevertina savo praeities, neturi ir ateities. Norėtųsi, kad būtų kitaip, bet, deja, absoliučiai negerbiami žmonės, kurie atidavė futbolui labai daug. Nei futbolininkai, nei vaikai nežino futbolo istorijos. Juk niekas neatsirado iš niekur.

Futbolo pakilimas 1987-aisiais buvo didžiulis. Nieko panašaus, ką tuomet pasiekė „Žalgiris“, vėliau nepasiekė nė viena kita Lietuvos komanda. Norėtųsi, kad būtų kitaip. Norėtųsi, kad rinktinė pademonstruotų puikų žaidimą ir pasinaudotų šansu patekti į Europos čempionatą. Bet neramu, kad ta kryptis, kurią pasirinko federacija, yra labai abejotina. Bent mano nuomone. Taip, federacija turi savo poziciją, kryptį, kurią vysto, bet būtų gerai, jei tai būtų Lietuvos futbolo naudai...

Noriu palinkėti, kad futbolas eitų į viršų. Labai džiaugiuosi dėl krepšinio. Tikrai labai džiaugiuosi. Tai yra Lietuvos garbė, ir norėtųsi, kad ir futbolas garsintų Lietuvą.

Povilas GRIGONIS
Lietuvos studentų futbolo lygos prezidentas

„Neslėpsiu: pamačius visus jus, čia susirinkusius, širdy ėmė virpėti. Esu sujaudintas. Visi matyti, buvę auklėtiniai, buvę varžovai... Tai žmonės, visą gyvenimą atidavę futbolui. Jie atėjo į futbolą ne taip, kaip dabar, kai į futbolą eina ne todėl, kad juo domisi, o todėl, kad pinigą gautų. Visi čia esantys žmonės į futbolą atėjo todėl, kad mėgo jį. Ne pinigai buvo stimulas.

Pagrindinis futbolo žydėjimas buvo tuomet, kai ir futbolui vadovavo, ir jį žaidė aukštąsias mokyklas baigę žmonės. Esu įsitikinęs šimtu procentų, kad su išsilavinusiu žmogumi, su žmogumi, turinčiu aukštesnį intelektą, pasiekti rezultatą yra žymiai lengviau. Vidutinį rezultatą gali su bet kuo pasiekti, bet aukštesnį ir patį aukščiausią žymiai lengviau pasiekti su mąstančiais, kūrybingais žmonėmis, o studijos šitai duoda. Gaila, bet šiandien išsilavinusių futbolininkų procentas žymiai mažesnis nei anksčiau.

Jau nekalbant apie trenerius. Nenoriu nieko kritikuoti ir pirštais rodyti, bet kaip gali treneriu dirbti žmogus, baigęs tik vidurinę mokyklą ir išklausęs tik tam tikrus trenerių kursus? Tokių atvejų pilna. Treneris privalo būti išsilavinęs. Turi būti aukšto intelekto, būti išprusęs visapusiškai, neužtenka tik futbolo žinių. Tik tokie treneriai pasiekia daug.

LKKA bendruomenė minės futbolo klubo "Atletas" prieš 40 metų iškovotą čempionų titulą

http://www.lff.lt/lt/article/lkka_bendr ... onu_titula

Kovo 29 d. LKKA bendruomenė minės svarbią sukaktį: prieš 40 metų Lietuvos valstybinio kūno kultūros instituto futbolo komanda ,,Atletas“ tapo Lietuvos čempione. Sukakčiai paminėti kitą antradienį Nacionalinėje futbolo akademijoje vyks įdomūs renginiai: 12 val. LKKA Aktų salėje prasidės konferencija, kurios dalyviai diskutuos apie futbolo trenerių rengimo problemas, futbolo sporto mokyklų, studentų komandų sportinę veiklą.



„Daugiausia dėmesio skirsime futbolo trenerių rengimo problemoms ir Akademijos indėliui į šios sporto šakos vystymą. Mūsų aukštoji mokykla turi ilgametes tradicijas ir ieškosime būdų kaip dar glaudžiau bendradarbiauti su Lietuvos futbolo atstovais“,- sakė konferencijos rengėjas, LKKA Sportinių žaidimų katedros lektorius Viačislavas Novikovas.



Konferencijoje pranešimą skaitys ir tuometinio Lietuvos valstybinio kūno kultūros instituto futbolo komandos treneris Algimantas Klimkevičius. „ Manau, kad ir nedidelis stebuklas prieš 40 metų mums padėjo tapti Lietuvos futbolo pirmenybių čempionais. Pamenu, kad vidutinio lygio žaidėjai per kelerius metus padarė didelę pažangą, turėjome gerai sukomplektuotą ir vieningą komandą. „Atletas“ buvo sudarytas tik iš instituto studentų, o teko žaisti prieš pusiau profesionalias gamybinių kolektyvų- Kauno „Inkaro“ ar Šiaulių „Elnio“ komandas. Malonu, kad nemažai tuometinio „Atleto“ žaidėjų iki šiol gyvenimą sieja su futbolu“,- teigė treneris Algimantas Klimkevičius.


Po konferencijos jų dalyvių laukia net dvejos futbolo rungtynės: 14.15 val. Nacionalinės futbolo akademijos aikštyne draugiškas rungtynes žais LKKA dėstytojų ir Lietuvos žurnalistų komandos, o 21val. S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro stadione susitiks Lietuvos ir Ispanijos nacionalinės futbolo rinktinės.


Programa:

Konferencija:

12.00-12.15 Sveikinimo žodis. LKKA rektorius Albertas Skurvydas, LKKA dėstytojai, Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius.
12.15-12.30 LKKA dėstytojas Viačislavas Novikovas “Futbolo specializantų rengimas Lietuvos kūno kultūros akademijoje”.
12.30-12.45 LSFL sekretorius Vytautas Jančiauskas “Lietuvos studentų futbolo lygos dabartis ir perspektyvos”.
12.45-13.00 LSFL prezidentas Povilas Grigonis “Studentų futbolo komandos treniravimo ypatumai”.
13.00-13.15 Kauno futbolo mokyklos “Tauras” direktorius Laimis Bičkauskas “Kauno futbolo mokyklų veikla”.
13.15-13.30 Vilniaus futbolo mokyklos direktorius Kęstutis Paknys “ Vilniaus futbolo mokyklų veikla”.
13.30-13.45 Nacionalinės futbolo akademijos direktorius Raimundas Statkevičius “Jaunųjų futbolininkų elito rengimas”.
13.45-14.00 Treneris Algimantas Klimkevičius “1970 m. Lietuvos futbolo čempionų komandos rengimo ypatumai”.
14.00 Apdovanojimai.

Futbolo rungtynės:

14.15 Draugiškos futbolo rungtynės tarp LKKA ir Lietuvos žurnalistų komandų (Nacionalinės futbolo akademijos aikštynas).
15.30 Konferencijos rezultatų aptarimas.
21.00 Konferencijos dalyviai stebės futbolo rungtynes Lietuva – Ispanija (S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro stadionas).

Klaipėdietis - JAV studentų futbolo lyderis
http://www.ve.lt/naujienos/sportas/klai ... 94/,page.1

24-erių Haroldas Gracholskis, kuris prieš šešerius metus baigė dabar jau begriūvančią Klaipėdos futbolo mokyklą, sugebėjo tapti JAV studentų futbolo žvaigžde - klaipėdietis pripažintas geriausiu 2011 metų NCAA futbolininku. Jis buvo išrinktas iš 300 JAV futbolo komandų, t. y. iš maždaug 6 tūkstančių NCAA pirmenybėse rungtyniavusių JAV studentų.

H. Gracholskį atpažįsta ir su pagarba pasitinka Floridos valstijos gatvėse, o laikraščiai ir interneto puslapiai mirga klaipėdiečio nuotraukomis su išvardintais pačiais įvairiausiais pasiekimais.

"Amerikiečiai mėgsta skelbti įvairias nominacijas ir rinkti garbės rinktines, svajonių, geriausių, mylimiausių, perspektyviausių ir panašiai žaidėjų komandas. Internete mačiau, kad esu įtrauktas į ne vieną tokią komandą. Per daug nesureikšminu, visų panašių titulų net negalėčiau dabar išvardinti, sąrašas būtų tikrai ilgas. Man svarbiausia, kad su Floridos LYNN universiteto komanda (Haroldas - šios ekipos kapitonas, - Aut. past.) tapome JAV vicečempionais, o aš buvau pripažintas geriausiu turnyro žaidėju. Aš pirmas vyriškosios lyties atstovas, kuris iš LYNN universiteto gavau metų NCAA žaidėjo titulą. Anksčiau tokį įvertinimą buvo pavykę pelnyti tik vienai mūsų universiteto teniso atstovei", - "Vakarų ekspresui" pasakojo trumpam iš Amerikos į gimtąją Klaipėdą grįžęs H. Gracholskis, kadaise atstovavęs Lietuvos jaunimo rinktinei ir Klaipėdos "Atlantui".
Baigė magistro studijas

Būtent JAV klaipėdietis baigė Tarptautinio verslo
magistro studijas ir artimiausiu metu jam šioje šalyje bus įteiktas diplomas.

Beje, klaipėdietis galėjo tapti ir NCAA čempionu - jo komanda finale pralaimėjo Kolorado valstijos "Fort Lewis" ekipai tik po pratęsimo rezultatu 2:3.

"Pagrindinis laikas baigėsi lygiosiomis - 2:2 ir per pratęsimą žaidėme iki pirmojo, kaip futbole vadinama, "auksinio" įvarčio. Varžovams šįkart šypsojosi sėkmė. Jie buvo tikslesni. Įdomiausia tai, kad mes į vartų plotą per rungtynes kamuolį spyrėme net dvylika kartų, o Kolorado valstijos atstovai - vos tris, ir visi iš jų pasiekė tikslą", - su apmaudu prisiminė svarbiausias sezono rungtynes H. Gracholskis.

Visgi jis pridūrė: "Na, iš 300 JAV universiteto komandų iškovoti vicečempionų titulus - aukštas pasiekimas. Reikia džiaugtis ir tuo."

Juolab kad finalinėse varžybose abu įvarčius savo komandai pelnė būtent jis pats.

Be to, H. Gracholskis buvo pripažintas ir rezultatyviausiu pirmenybių žaidėju - per 20 čempionato sužaistų rungtynių įmušė net 13 įvarčių. Daugiau nei pusė - 7 - iš jų buvo pergalingi. Pagal pergalingų įvarčių skaičių H. Gracholskis - antras Floridos LYNN universiteto istorijoje.

"Amerikoje propaguojamas itin greitas, kietas ir, palyginti su Europos šalimis, mažiau taktiškas futbolas. Teisėjai mažiau kreipia dėmesį į baudas. Vienerius metus Amerikoje žaisti sekėsi prastai, kadangi buvau pripratęs rungtyniauti taktiškai, tačiau vėliau prisitaikiau prie jų žaidimo", - dėstė pašnekovas.
Vokietijos čempionas

Haroldai, papasakok, kaipgi atsidūrei JAV?

Pradėsiu nuo pradžių. 2006 metais, baigęs Hermano Zudermano vidurinę mokyklą, nusprendžiau, kad norėčiau studijuoti sporto srities mokslus. Sužinojau, kad Vokietijoje, Kelne, tokios studijos yra itin vertinamos ir aukšto lygio. Taigi, pasirinkau sporto ekonomikos ir vadybos bakalauro studijas. Į Vokietiją pasukau neatsitiktinai - čia gyvena mano seneliai, aš pats puikiai moku vokiečių kalbą. O bestudijuojant ir bežaidžiant futbolą Vokietijoje atsirado galimybė pagal mainų programą pusmečiui išvykti studijuoti į Niujorką. Tuo ir pasinaudojau, artimiau susipažinau su Amerika. Vėliau vėl grįžau į Vokietiją ir pabaigiau bakalauro studijas. Po šių studijų turėjau keletą pasiūlymų žaisti Vokietijos futbolo komandose, tačiau pasirinkau magistrantūros mokslus JAV.
Dar prieš trejus metus buvai "Vakarų ekspreso" sporto puslapių herojus, kuomet žaidei už Vokietijos "Futsal Panthers K'f6ln" ekipą ir tapai salės futbolo čempionu. Tuomet tave įvertino ir varžybų organizatoriai bei teisėjai - tarp čempionate dalyvavusių 9 komandų futbolininkų buvai pripažintas geriausiu ir rezultatyviausiu.

Taip, 2009-ieji buvo sėkmingi. Tuomet per baudinių seriją įmušiau pergalingą įvartį. Iš tų laikų daug prisiminimų ir emocijų...

Atvykęs į Vokietiją be futbolo gyvenau tik kelias dienas - savo iniciatyva subūriau komandą. Kasdienės treniruotės davė vaisių: po trejų metų tapome salės futbolo čempionais. Buvo itin džiugu. Vėliau mane pakvietė išbandyti jėgas ir paplūdimio futbole - atstovavau Vokietijos paplūdimio futbolo rinktinei.

Futbolas - tai mano aistra. Džiaugiuosi, kad visus įgūdžius įgijau būtent Klaipėdoje.

O ar yra minčių kada visam grįžti į Klaipėdą?

Sakoma: "Niekada nespjauk į šulinį, iš kurio gali tekti gerti." Man į Klaipėdą patinka grįžti atostogų, čia gyvena ir mano tėvai. Gal kada čia ir grįšiu visam, dabar negaliu pasakyti. Kol kas daugiau galimybių - užsienyje.
Viliojo JAV ekipos

Pirmasis tavo futbolo treneris - Rimantas Skersys. Ar palaikai su juo ryšius?

Taip, visuomet, kai grįžtu susitinkame, pakalbame. Taip pat bendraujame ir internetu. Treneris nuolat seka ir domisi mano rezultatais, pataria, kaip elgtis ir panašiai. Tai itin malonu.

Ar grįžęs į Klaipėdą matei, kokia dabar yra pirmoji tavo futbolo kalvė - Klaipėdos futbolo mokykla?

Į mokyklą nuvažiavęs nebuvau, tačiau jūsų dienraštyje mačiau straipsnį apie griūvančią mokyklą, pažiūrėjau nuotraukas. Matyti, kad niekas per daugelį metų nepasikeitė. Apmaudu, kad sporto valdžia į tai žiūri itin atsainiai. Sportininkams turėtų būti sudarytos kur kas geresnės sąlygos.

Turbūt JAV ar Vokietijos treniruočių sąlygų net nėra ko lyginti su Lietuvos sąlygomis?

Taip, užsienyje į sportininkus žvelgiama kur kas pagarbiau: belieka tik treniruotis, niekuo kitu nereikia rūpintis. Jei žaidi už universiteto komandą, nereikia mokėti už mokslus tūkstantinių sumų, taip pat be mokesčio parūpina bendrabutį, maistą.

Netrukus JAV atsiimsi magistro diplomą. Kokie tolesni tavo planai?

Sulaukiau kelių JAV ekipų siūlymų žaisti futbolą antros JAV lygos komandose. Aš žinau, kad Lioneliu Messi negimiau ir juo nebūsiu, tad ir rinkausi mokslo kelią. O kol mokiausi, galėjau žaisti savo malonumui, tinkamai ginti savo universiteto garbę. Jei žaisčiau JAV futbolo komandoje, galėčiau išgyventi, tačiau aš noriu siekti karjeros finansų srityje. Visuomet į mokslus žvelgiau labai rimtai. Ketinu vėl grįžti į Vokietiją. JAV buvo itin gražus gyvenimo etapas, su futbolo komanda aplankiau daug valstijų, nuolat keliaudavome lėktuvais vis į kitas šalis. Daug pergalių, emocijų, visa tai atmintyje išliks labai ilgam. Tai neišdildomi įspūdžiai, tačiau reikia žvelgti į ateitį. Išsiunčiau savo CV ir pasiūlymus kelioms Vokietijos finansų srities kompanijoms, mane pakvietė pokalbiams. Rinksiuosi priimtiniausią variantą.

_______________________________________
beskaitant straipsni kilo minciu, kad va vel turesim msl lietuvos atstova, juk ten irgi man atrodo naujoku birza yra... bet matyt kad tos futbolo ncaa tikrai zemas, jei tik antros lygos komandos kviecia geriausia zaideja...
o siaip tai geda manau turetu buti lff kad jo nepakviete nei i viena treniruociu stovykla isbandyti, kad ir su antra komanda... gal butu zmogus persigalvojes ir siejas ateiti su futbolu