reiktu highlaitus paziureti, bet lyginant su rungytnemis pries 5 metus ispanijoje, sitose atrodeme geriau.. ir jei ne tie karces ejimai alaus, butu visai vaizdas patikes..
radavicius gerai jungiasi i puolima, bet gal pries ispanus butu suejas labiau gynybinio stiliaus klimavicius.. nors tai aisku nieko beveik nekeistu, cia smulkmenos.
reikia pripazinti kad ispanai labai stipri komanda, nors zaidejai ir kiti, bet braizas tas pats.

Pritarciau slasheriui butina keist Kijanska i Zaliuka ir dar Velicka imt ,nes Danilevicius su Poskum tai....

vienaip ar antraip - buvo tikrai geresnes rungtynes nei tikejausi

patiko rungtynes,vyko kova kiekvienam metre,saunuoliai lietuviai nors ir pralose,pagarba!!

Pritarciau slasheriui butina keist Kijanska i Zaliuka ir dar Velicka imt ,nes Danilevicius su Poskum tai....

Tai, kad vieno dėdės dėka M.Žaliūkas dabar geriausiu atveju Škotijoj už dublerius išbėga. T.Danilevičius rinktinėj iš esmės lošia saugu, tai A.Velička tikrai toj vietoj nesuloštų, o du puolėjus išleisim tikriausiai tik prieš Lichtenšteiną. R.Poškų apskritai leidžia matyt tik todėl, kad daugiau nėra ką išleisti, kai kuris nors žaidėjas kojų nebepavelka. Reikia pripažinti graudžią tiesą, kad šiai dienai turim tik kokią 11-12 žaidėjų aukštesnio nei vidutinio arba vidutinio lygio. Gerai dar, kad iš D.Šerno per porą metų buvo puolėjas padarytas, tai dabar prie svetimų vartų nors pavojingi esam. Jei lygintume su praėjusiu ciklu, tai, mano nuomone, tikrai geriau žaidėm nei prieš Serbiją išvykoje ar abejas rungtynes prieš prancūzus.

Puikios sužaistos rungtynės... Tačiau buvo spragų gynyboje.Dideli pliusai Ramūnui Radavičiui matosi,kad aukšto meistriškumo žaidėjas,Stankevičius atrodė gerai,bet ko tais trūko.Išlindo tikrosios Karčemarsko problemos pozicijos užimtumas.Saugai atrodė ganėtinai neblogai Deivida Česnauski galėjo jau nuo pradžios laikyt.Tomas Danilevičius žaidė taipogi gerai,bet jis jau po truputi gesta.Darvio imuštas įvartis jam išliks visam gyvenimui tikriausiai.Įžvelgiau rezerviniu puolėju pasirinkimo klaida vietoj Poškaus buvo galima paimti Rimkevičių ir Grigalevičių.Šiek tiek patobulinus gynyboje esančias klaidas galėsime būti garantuoti dėl antros vietos.Sėkmės Žutautui darbe.

R.Poškų apskritai leidžia matyt tik todėl, kad daugiau nėra ką išleisti, kai kuris nors žaidėjas kojų nebepavelka. .

Poškaus pasirodymo tikrai nesitikėjau, kai rinktinėje turime A lygos pažibą Galkevičių . Žymiai didesnė tikimybė šiai dienai, kad Galkevičius kokį fuksovą galėjo sukalti, nei Poškus.

Reikia pripažinti graudžią tiesą, kad šiai dienai turim tik kokią 11-12 žaidėjų aukštesnio nei vidutinio arba vidutinio lygio.

kas čia graudaus. Anksčiau 3-5 tokius turėjom ir išgyvenom.... Kaip gi mes be tų pesimizmo gaidelių

istikruju visi iesko tiek rinktines minusu tarsi buteme pralose ne ispanams o cekams ar skotams

Puikios sužaistos rungtynės... Tačiau buvo spragų gynyboje.Dideli pliusai Ramūnui Radavičiui matosi,kad aukšto meistriškumo žaidėjas,Stankevičius atrodė gerai,bet ko tais trūko.Išlindo tikrosios Karčemarsko problemos pozicijos užimtumas.Saugai atrodė ganėtinai neblogai Deivida Česnauski galėjo jau nuo pradžios laikyt.Tomas Danilevičius žaidė taipogi gerai,bet jis jau po truputi gesta.Darvio imuštas įvartis jam išliks visam gyvenimui tikriausiai.Įžvelgiau rezerviniu puolėju pasirinkimo klaida vietoj Poškaus buvo galima paimti Rimkevičių ir Grigalevičių.Šiek tiek patobulinus gynyboje esančias klaidas galėsime būti garantuoti dėl antros vietos.Sėkmės Žutautui darbe.

Stankevičius tikrai neatrodė gerai. Aišku, galima ieškoti jam pateisinimų ir sakyti, kad Villa yra vienas geriausių Pasaulio puolėjų jį vienas prieš vieną sustabdyti galėtų retas gynėjas, o Česnauskis gintis nepadėjo tiek, kiek galbūt turėjo, bet faktas lieka faktu - Stankevičius buvo maudomas nuolat ir su savo užduotimis nesusitvarkė. Nematau ir už ką girti Danilevičių. Sugadino kelias atakas (kurių ir taip nedaug turėjom), grubiai prasižengė prieš Cazorlą, kitais momentais buvo mažai pastebimas.

Dar vieno stebuklo nesukūrė, bet laikėsi tvirtai
Zigmas Jurevičius ("Lietuvos rytas")
2010-10-11 08:25
http://www.lrytas.lt/-12867747101284791 ... virtai.htm" onclick="window.open(this.href);return false;

Lietuvos futbolo rinktinė pralaimėjo paskutines šiemet rungtynes ispanams 1:3, bet nacionalinės ekipos strategas Raimondas Žutautas mano sėkmingai atlaikęs iki šiol didžiausius per savo gyvenimą iššūkius. 2010-ųjų ruduo R.Žutautui spalvingas kaip reta. Ko gero, svarbesnių savaičių 38 metų gargždiškio sportiniame gyvenime nė nebuvo. Naujasis šalies rinktinės vedlys, rugsėjo 3-iąją debiutavęs oficialiame Europos čempionato atrankos mače su Škotijos komanda, per daugiau nei mėnesį patyrė ir pirmojo pripažinimo skonį, ir nusivylimo kartėlį. Nors praėjusį penktadienį Salamankoje jo auklėtiniai 1:3 nusilenkė Ispanijos futbolininkams, dvikova su pasaulio čempionais treneriui įkvėpė pasitikėjimo prieš kitų metų atrankos kovas. Prieš dešimtmetį aikštėje varžovus kietu žaidimu labiau gąsdinęs nei jų bijojęs R.Žutautas drąsos neprarado ir tapęs treneriu.

Šiemet rinktinėje atsiskleidė ne vienas žaidėjas, iki tol tūnojęs žinomesnių šalies futbolininkų šešėlyje. 26 metų saugas Darvydas Šernas, pajutęs stratego pasitikėjimą, R.Žutautui atsidėkojo įvarčiais į vienų garsiausių pasaulio vartininkų Ikero Casillaso ir Petro Čecho vartus. Dar neįgudusi stratego akis užkliuvo ir už Ramūno Radavičiaus. Kukliame Plungės „Babrungo” klube subrendęs nedidukas kairiakojis gynėjas iki pat 29-ojo gimtadienio daugybę sezonų gainiojo kamuolį A lygos stadionuose. Apie debiutą rinktinėje jis jau nė nebesvajojo. R.Žutautas nutarė išmėginti jam patikusį žaidėją ir nesuklydo – R.Radavičius iškart įsitvirtino rinktinės starto sudėtyje. Šį rudenį naujokas garbingai atrėminėjo Škotijos, Čekijos bei Ispanijos futbolininkų išpuolius.

Iš Salamankos grįžęs Lietuvos rinktinės treneris su „Lietuvos rytu” vakar pasidalijo mintimis apie savo atradimus ir jį užgriuvusius išbandymus.

– Ar po trejų pirmųjų 2012 metų Europos čempionato atrankos rungtynių jaučiatės nusipelnęs ramių žiemos atostogų?
– Mano sąžinė rami. Surinkome 4 taškus – tiek, kiek planavome. Galbūt tik rezultatai išsidėliojo ne visai planuotai. Manėme, kad namuose laimėsime prieš škotus, o Čekijoje pasieksime lygiąsias. Išėjo atvirkščiai, tačiau galutinis rezultatas – toks pat. Laimėti Ispanijoje tikrai nesitikėjome. Žaidėjai pripažino: ispanai už mus geresni visa galva. Po mačo futbolininkai man taip ir sakė: nesuspėdavome pakelti akių, o varžovas jau pabėgęs.

– Kitas oficialias rungtynes rinktinė žais tik 2011-ųjų kovą. Ar, atšaukus kontrolinį mačą su Saudo Arabija spalio mėnesį Stambule, nekils sunkumų pasirengti dar vienai akistatai su ispanais?
– Tokia ilga pertrauka man kelia nerimą. Su Saudo Arabija aš kaip tik ketinau patikrinti mažiau matytus kandidatus. Bet rinktinės varžovus renkasi ne tik pagal sportinius, bet ir pagal finansinius kriterijus. Mažai kas nori mokėti už varžovų kelionės bilietus, o mes turime derėtis ir dėl tokių smulkmenų. Tikiuosi, kad visai be repeticijų rinktinė neliks. Dabar kalbamės su Izraelio futbolo federacija dėl dviejų kontrolinių mačų išvykoje lapkričio viduryje, yra pasiūlymų iš Šiaurės Airijos, Vengrijos. Su kuo nors vis tiek turėtume susitarti.

– Per pastarąsias savaites išgyvenote nemažai įtampos akimirkų. Kaip ją malšinote?
– Norite paklausti, ar kokios taurelės neišmaukdavau? Nesu abstinentas, kartais paragauju, bet nervus raminau kitokiais būdais. Įsitikinau, kad geriausia analizuoti savo klaidas, kalbėtis su žaidėjais.

– Būdamas žaidėjas rinktinei atstovavote beveik dešimtmetį. Ar tapęs treneriu į nacionalinę ekipą ėmėte žiūrėti kitomis akimis?
– Dar prieš tapdamas treneriu visą rinktinės mechanizmą žinojau iš vidaus. Suvokiau ir mūsų realybę. Prie komandos vairo stojau ne dėl gerų finansinių sąlygų ar didelių premijų. Norėjau padėti savo šalies komandai.

– Jums stojus prie rinktinės vairo atsiskleidė ne vienas, kuris prie ekipos lyderių nebuvo priskiriamas. Kokią paslaptį pašnibždėjote D.Šernui, kad jis pradėjo mušti įvarčius net į grupės favoritų čekų ir pasaulio čempionų ispanų vartus?
– Su juo buvo ir daug šnekėta, ir daug daryta, kad jis galėtų parodyti, ką išties sugeba. Bet daugiausia nuveikė pats žaidėjas. Darvydo privalumas tas, kad jis – dar ir geras žmogus. O geriems žmonėms kartais kažkas ima ir padeda. Kaip futbolininkas jis – užsispyręs, valingas, darbštus. Tokie man visuomet patiko. Darvydas turi tokią išskirtinę sprogstamąją jėgą (gebėjimą galingai spurtuoti. – Red.), kad kitiems lieka tik jam asistuoti. Žinoma, Deivido Šembero rezultatyvus perdavimas, po kurio D.Šernas įmušė į ispanų vartus, taip pat buvo nepaprastas.

– D.Šernas į rinktinę buvo kviečiamas ir anksčiau. O kitas ekipos naujokas – R.Radavičius nukrito tarsi iš dangaus. Kuo jūsų akį patraukė 29 metų gynėjas?
– Ne veltui sakoma: nerizikuosi – nelaimėsi. Galima sakyti, kad buvau priverstas ieškoti netradicinio sprendimo. Lietuvoje visuomet buvo sunku rasti tinkamo lygio kairiakojų žaidėjų – ir gynėjų, ir saugų. Mes nesame šalis, kuri užaugintų po dešimt rimtų kandidatų į bet kurią poziciją, o iš jų būtų galima išrinkti geriausią. R.Radavičius buvo vienas iš nedaugelio pretendentų. Jo žaidimu aš likau patenkintas. Gynėjas nesutriko prieš garsesnius varžovus, savo kairiajame krašte tvarkėsi gana patikimai. Mano lūkesčius pateisino ir kitas rinktinės naujokas – 25-erių Tadas Kijanskas. Jį dar galima vadinti jaunu žaidėju, nes žaidžia vidurio gynėju. O šioje pozicijoje patirtis ateina gerokai vėliau.

– Pastaruoju metu sklido kalbų, kad R.Žutauto eksperimentai nėra atsitiktiniai. Esą treneris proteguoja savo arba savo įsūnio FIFA agento Eimanto Kateivos atstovaujamus žaidėjus...
– Pirmiausia Eimantas neatstovauja nė vienam žaidėjui iš nacionalinės komandos. Be to, rinktinė – ne vieta proteguoti vieną ar kitą futbolininką. Teiginys, esą futbolininkai moka man pinigus, kad juos leisčiau į aikštę, yra visiška nesąmonė. Kitaip nepavadinsi. Rinktinėje žaidžia tie, kurie yra geriausiai pasirengę konkrečioms rungtynėms. Patikėkite, jei matyčiau, kad Tomas Danilevičius ar kuris kitas mūsų lyderių į rinktinę atvyko prastos formos, neleisčiau jų į aikštę. Nesvarbu, ar jis – kapitonas, ar eilinis žaidėjas.

– Prieštaringų atgarsių sulaukė jūsų sprendimas į rinktinės stovyklą nepakviesti vartininko Giedriaus Arlauskio. Jūs užsiminėte, kad jis neatsigavo po traumos, pats žaidėjas tvirtino esąs sveikas. Dėl ko kilo šis triukšmas?
– Visi žinome, kas tą triukšmą sukėlė. Galbūt ir Giedrius tai supras. Ne paslaptis, kad jei ne mano atsiliepimai apie šitą berniuką, jis šią vasarą vargu ar būtų perėjęs į Kazanės „Rubin”. Futbolininko karjeros metais man teko rungtyniauti su vienu dabartinių „Rubin” klubo vadovų. Kai sykį jis manęs paklausė nuomonės apie lietuvį, aš pasakiau viską, ką tik galėjau geriausia pasakyti. Vadinasi, žmogui padarai gera, o sulauki kiaulystės. Nežinau, ką apie save mano G.Arlauskis, bet mano nuomonė apie jį yra aiški. Jis – talentingas ir perspektyvus vartininkas, bet šiandien jam iki Ž.Karčemarsko – dar toli. Net žinant, kad pastarasis mače su ispanais ir padarė klaidų. Bet kuriuo atveju Giedriui patarčiau nepasiduoti emocijoms. Rinktinės durys jam atviros.

Lietuvos rinktinėje suspindusi puolėjo žvaigždė
2010 spalio mėn. 12 d. 14:39:25
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/s ... _zvaigzde/" onclick="window.open(this.href);return false;
Romualdas MATAITIS

Lietuvos futbolo rinktinės puolėjas Darvydas Šernas per tris 2012 metų Europos futbolo čempionato atrankos etapo mačus pelnė du įvarčius. 26 metų futbolininkas sugebėjo nuliūdinti geriausius pasaulio vartininkus - čeką Peterį Čechą (Peter Cech) ir ispaną Ikerą Kasiljasą (Iker Casillas).


Džiaugsmas ir kartėlis

Po mačo su Ispanija į Lenkiją sugrįžęs Darvydas Šernas neslepia, kad vis dar išgyvena dėl rungtynių su pasaulio čempionais baigties. 54 susitikimo minutę Lodzės “Widzew” klube žaidžiantis futbolininkas pasiuntė kamuolį į Ispanijos rinktinės vartus ir išlygino rezultatą. Bet nuo pralaimėjimo Lietuvos rinktinės tai neapsaugojo. “Esu laimingas, kad pavyko įmušti įvartį, bet dėl rungtynių rezultato nėra ko džiaugtis. Aišku, pralaimėjome ispanams, o ne kuriai kitai komandai, bet tai menka paguoda. Jei būtume iškovoję lygiąsias, būtų fantastika”, - kalbėjo D.Šernas.

Ar pats futbolininkas realiai tikėjosi, kad lietuviai gali įveikti ispanus? “Apie pergalę prieš rungtynes gal ir nekalbėjome, bet lygiąsias išplėšti labai norėjome. Jei netikėtume savo galimybėmis kovoti dėl teigiamo rezultato, tai kam tada iš viso važiuoti į Ispaniją”, - retoriškai paklausė Lodzės “Widzew” puolėjas.

Prisimindamas rezultatyvų smūgį į pasaulio čempionų vartus, D.Šernas teigia, kad viskas vyko labai greitai. “Gavau kamuolį, pasitaisiau ir smūgiavau. Apmąstymams nebuvo laiko. Iš dešinės į mane bėgo gynėjas Karlesas Pujolis (Carles Puyol), tad nusprendžiau smūgiuoti ir neprašoviau”, - ramiai ir santūriai aiškina D.Šernas, pripažinęs, kad tai vis dėlto ypatingas ir įsimintinas šūvis. “Juk ne kiekvieną dieną įmuši įvartį geriausiai pasaulio komandai”, - pabrėžė linksmai nusiteikęs futbolininkas.

Puolėjo talentą įžvelgė Ž.Koseiras

2003-2008 metais Vilniaus “Vėtros” klube žaidęs futbolininkas puolėjo duonos paragavo ne taip seniai. “Per savo karjerą esu žaidęs ir gynėju, ir krašto saugu. Tik pernai, prieš paskutines atrankos į pasaulio čempionatą rungtynes su Serbija tuometinis rinktinės treneris Žozė Koseiras (Jose Couceiro) nusprendė mane išmėginti puolime. Tuo metu dėl kortelių negalėjo žaisti Tomas Danilevičius, puolėjų pasirinkimo nebuvo. Nuo to viskas ir prasidėjo. Galima sakyti, kad Ž.Koseiras mane atrado”, - nusijuokė D.Šernas.

2009 metų spalio 14 d. permirkusiame Marijampolės stadione vykusiose rungtynėse D.Šernas turėjo kelias puikias progas, bet pasižymėti jam nepavyko. “Nors pats neįmušiau, bet man svarbiausia, kad komanda laimėjo”, - nesigraužė Lietuvos rinktinės puolėjas, per savo karjerą rinktinėje pelnęs jau 3 įvarčius.

Apie ateitį negalvoja

Šiais metais D.Šernas žaidė visose septyniose Lietuvos rinktinės rungtynėse. Naujasis strategas Raimondas Žutautas greitam ir techniškam futbolininkui numatė vietą atakos smaigalyje, ir akivaizdu, kad nepasigailėjo. “Treneris kalbėjosi ir su manimi. Pagaliau, ir klube žaidžiu puolėjo pozicijoje, mušu įvarčius, tad treneris taip pat mato, kokia padėtis”, - samprotavo D.Šernas.

Pernai pirmoje Lenkijos futbolo lygoje per 26 mačus pelnęs 13 įvarčių, šį sezoną D.Šernas pradėjo įvarčių fejerverku aukščiausioje lygoje. Per pirmus 8 mačus lietuvis pelnė jau 6 įvarčius ir užima antrą vietą rezultatyviausių čempionato žaidėjų sąrašuose. Puikus pasirodymas rinktinėje ir sėkmingas žaidimas klube. “Sezono pradžia labai gera, bet dabar reikia užbaigti pradėtą darbą. Stengiuosi žaisti kuo geriau ir dėl ateities nesijaudinu. Su Lodzės klubu mano sutartis galios dar pusantrų metų, tad jei bus kokie nors pasiūlymai iš kitų klubų - dėl jų derėsis klubo atstovai. O mano darbas paprastas - žaisti ir mušti įvarčius”, - pabrėžė Alytuje gimęs ir “Dainavos” klube profesionalaus futbolininko karjerą pradėjęs futbolininkas.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Kaip Šernas futbolo aukštumas šturmavo
Vilmantas REMEIKA
http://www.lzinios.lt/lt/2010-10-14/spo ... rmavo.html" onclick="window.open(this.href);return false;


Po įvarčio į pasaulio čempionų vartus D.Šernas prisistatė Ispanijos publikai.

Futbolininkui Darvydui Šernui populiarumo pastaruoju metu gali pavydėti net krepšininkai. Įvarčiai į garsiausių pasaulio vartininkų Petro Čecho ir Ikero Casillaso vartus Lietuvos rinktinės puolėją akimirksniu pavertė vienu žinomiausių Lietuvos sportininku.

26-erių alytiškio žvaigždė sužibo atrankos į 2012 metų Europos čempionatą turnyre. Rugsėjį išvykoje D.Šerno įvartis lėmė Lietuvos rinktinės pergalę 1:0 prieš čekus. O praėjusį savaitgalį jis įmušė ir į pasaulio čempionų vartus (1:3).

"Be abejo, malonu įmušti pasaulio čempionams. Bet iš Ispanijos grįžome tuščiomis, todėl nėra ko džiūgauti. Džiaugiuosi įvarčiu, ne rezultatu", - ramiai kalbėjo D.Šernas.

Šis sezonas lietuviui įsimintinas. Jis yra Lenkijos aukščiausiosios lygos "Ekstraklasa" klubo Lodzės "Widzew" lyderis ir per 8 rungtynes jau įmušė 6 įvarčius.

D.Šernas jau spėjo pelnyti ir Lodzės futbolo gerbėjų simpatijas. Vietiniai ir komandos draugai jį vadina tiesiog Sernik (lenkiškai tai reiškia varškės pyragaitį - aut.). O Lietuvoje D.Šernas visuomet Šernas, kitos pravardės jis niekada neturėjo.

"Mano pavardė per daug keista, kad žmonės kurtų pravardes. Tiesiog Šernas ir viskas", - nusijuokia futbolininkas.

Šiandien "Lietuvos žiniose" - pažintis su Lietuvos rinktinės brangakmeniu.

Gimęs Alytuje

Kai vėlų spalio 8-osios vakarą Salamankoje D.Šernas paguldė ant vejos I.Casillasą ir pasiuntė kamuolį į jo ginamus vartus, vienas televizijos komentatorius emocingai išpyškino: "Čia - Šernas! Žmogus, gimęs Alytuje!"

Iš tiesų Darvydas gimė Dzūkijos sostinėje, vaikystėje futbolo paslapčių jį mokė treneris Antanas Bytautas. Būdamas 17-os vaikinukas papildė Alytaus komandos "Dainava" gretas. Ten pajuto profesionalaus futbolo skonį ir 2003-iųjų pradžioje patraukė į Vilniaus "Vėtrą". Čia sėkmingai rungtyniavo šešis sezonus. Ar ne per ilgai užsibuvo šioje komandoje?

"Apsipratęs "Vėtroje" norėjau išvykti į aukštesnio lygio komandą užsienyje. Dažnai sutrukdydavo traumos arba klubas trukdė išvykti, - prisimena D.Šernas.

"Vėtros" klubas šiemet staiga išnyko iš Lietuvos futbolo žemėlapio ir tikriausiai nebepakils iš pelenų. Futbolininkui gaila komandos, kurioje praleido šešis sezonus: "Apmaudu ir dėl komandos, ir dėl stadiono, kuris - vienas geriausių Lietuvoje. "Vėtrą" buvo galima išgelbėti. Reikėjo lankstesnio klubo vadovų požiūrio. Bet viską lemdavo principai, arogancija. Nors buvo galima visiems draugiškai rasti išeitį ir pritraukti naujų rėmėjų."

Kaukaze nepritapo

Pirmasis bandymas krimsti legionieriaus duoną D.Šernui nepavyko. 2008-ųjų vasarą jis buvo paskolintas Rusijos "Premier" lygos klubui Nalčiko "Spartak", bet ten neužsikabino.

"Rusijoje beveik negaudavau pasireikšti. Nalčike buvo labai sunku - nauja komanda, kitokia religija, kaukazietiškas gyvenimo būdas. Be to, prie ekipos prisidėjau sezono viduryje, todėl buvo sunku pritapti. Supratau: geriau grįžti atgal", - prisimena futbolininkas.

2008 metų pabaigoje grįžo į "Vėtrą", bet ir čia ilgai neužsibuvo. Žiemą patraukė į Lenkijos žemesniosios lygos Lodzės "Widzew" komandos peržiūrą. Ten treneriams paliko gerą įspūdį ir lenkai išpirko žaidėjo kontraktą iš "Vėtros".

Tačiau ir Lodzėje lietuviui niekas nenuolaidžiavo, jam teko ilgai įrodinėti, ko yra vertas. Po sunkaus pusmečio D.Šernas pagaliau atsiskleidė per 2009-2010 metų sezoną. Tada per 26 rungtynes įmušė 13 įvarčių ir padėjo "Widzew" iškopti į aukščiausiąją, "Ekstraklasa", lygą. Šį sezoną apie D.Šerną nepaliauja rašyti Lenkijos spauda, o aistruoliai džiaugiasi jo įvarčiais.

Dėkingas portugalui

O juk Alytuje gimusio žmogaus karjera galėjo pakrypti ir kitaip. Galėjo ir nebūti įvarčių fontano. Jei ne reikšmingas jo karjeros posūkis...

2009-ųjų spalį Lietuvos rinktinė Marijampolėje turėjo žaisti pasaulio čempionato atrankos rungtynes su Serbija. Traumos ir geltonosios kortelės išguldė visą lietuvių puolimo liniją, kuri yra gana siaura.

Tuomet šalies rinktinę treniravęs portugalas Jose Couceiro atakos smaigalyje nutarė išbandyti D.Šerną. Ir nors tąkart Darvydas įvarčio nepelnė, varžovų gynėjams jis sukėlė daug problemų, o Lietuva iškovojo pergalę rezultatu 2:1.

"Jeigu atvirai, anksčiau niekada neįsivaizdavau savęs puolime. Buvau krašto saugas. J.Couceiro tada pasakė, kad nori mane ten išbandyti, nes puolime nėra kam žaisti. Turėjau 4 dienas pasirengti - per treniruotes portugalas aiškino man apie puolėjo ypatumus. Manau, kad rungtynėse pasirodžiau neblogai", - prisimena D.Šernas.

Kas buvo po to, visi puikiai žinome. Lemtingas lietuvių rungtynes stebėję "Widzew" treneriai J.Couceiro taktinį sumanymą pritaikė ir savo žaidimo schemose. Netikėtai tapęs puolėju alytiškis ėmė mušti įvarčius.

"Ar esu dėkingas J.Couceiro? Žinoma! Juk jis pamatė, kad galiu nuveikti šį tą daugiau. Už tai jam esu labai dėkingas", - neslėpė D.Šernas.

Kai apima jaudulys...

Per trejus metus D.Šernas Lietuvos rinktinėje sužaidė jau 20 rungtynių, įmušė 3 įvarčius.

Į nacionalinę komandą visuomet su malonumu atvykstantis futbolininkas puikiai prisimena debiutą rinktinėje 2008 metų pavasarį.

"Tai buvo Baltijos taurės rungtynės su Estijos rinktine. Visada jaudinuosi prieš rungtynes. Bet tada jaudulys buvo kitoks - sumišęs su baime. Rinktinėje buvau pirmą kartą, jaučiausi tarsi atvykęs į kitą pasaulį. Nesunku įsivaizduoti kodėl - žaidžiu Lietuvos lygoje ir staiga sulaukiu kvietimo į rinktinę, kur atvyksta geriausi futbolininkai iš stiprių užsienio klubų. Jaudulys maišėsi su džiaugsmu", - tuometes emocijas apibūdino D.Šernas.

Oficialus debiutas įvyko 2009 metų kovą per pasaulio čempionato atrankos rungtynes su Prancūzija Kaune. Jas lietuviai pralaimėjo 0:1. Tuomet D.Šernas įmušė įvartį, tačiau...

"Spyriau į vartus - įvartis. Išgirdau švilpuką. Pamaniau: tai reiškia, jog įvartis įskaitytas. Bet atsisukęs į teisėją pamačiau iškeltą ranką - pražanga komandos draugui. Buvo labai apmaudu", - prisiminė Darvydas.

"Widzew" legionierius optimistiškai vertina Lietuvos rinktinės galimybes pirmą kartą prasibrauti į Europos čempionatą: "I grupėje visi ekspertai mus "stumia" į 4 ar 5 vietą. Neneigsiu, užimti 2 vietą prireiks daug sėkmės, bet nieko nėra neįmanomo. Visos rungtynės prasideda rezultatu 0:0."

Dėmesio per daug

Po rungtynių Ispanijoje D.Šernas grįžo į Lodzę. Ten jį sveikinimais pasitiko "Widzew" komandos nariai ir treneriai.

Lietuvis sako, jog Lodzės gatvėse jį dažnai atpažįsta aistruoliai. Bet dėl to nesuka galvos: "Lenkijoje futbolas labai populiarus. Nors sulaukiu daug dėmesio, reaguoju ramiai. Gatvėje žmonės pasisveikina, užkalbina, bet ramiai vaikščioti dar leidžia (juokiasi). Lenkai gerbia sportininkus."

Kasdienę rutiną tarp rungtynių ir treniruočių lietuviui Lodzėje praskaidrina širdies draugė Sandra, šiemet konkurse "Mis Lietuva 2010" pelniusi titulą "Mis elegancija". Kai Sandra dėl studijų Mykolo Romerio universitete parvyksta į Vilnių, Darvydui kompaniją palaiko kitas "Widzew" klube žaidžiantis lietuvis Mindaugas Panka.

"Kartais su Mindaugu nueiname į kiną ar kavos, bet daugiausia laiko drauge praleidžiame futbolo aikštėje", - tikino D.Šernas.

Abu "Widzew" legionieriai nekantraudami laukia Lenkijos čempionato rungtynių su Balstogės "Jagiellonia" spalio 23 dieną. Tikėtina, kad lenkų žiūrovai aikštėje per šias rungtynes išvys net 4 Lietuvos rinktinės narius - klubui "Jagiellonia" atstovauja Tadas Kijanskas ir Andrius Skerla.

"Jau per rinktinės treniruočių stovyklą tarp mūsų netilo kalbos apie šį susitikimą. Įvairūs juokeliai, spėjimai, pažadai. Bus labai įdomios rungtynės", - intrigavo D.Šernas.

Kai telefonu kalbėjomės su Serniku, jis važiavo taksi. Kelionės pabaigoje rišlia lenkų kalba davė nurodymus vairuotojui, kur sustoti, atsiskaitė ir palinkėjo geros dienos.

"Per porą metų pramokau lenkų kalbos. Galiu susikalbėti. Skaityti sunkiau, dažniausiai tik iliustracijas peržvelgiu", - nusijuokė lietuvis. Bet ir neskaitydamas spaudos jis suvokia, kad lenkų žurnalistai nuolat linksniuoja jo pavardę.

"Ispanijoje žaidėme penktadienį, į Lodzę grįžau sekmadienį. Vietinė spauda mirgėjo pranešimais apie mano įvartį. Malonu, tačiau dėmesio ir liaupsių man jau per daug", - atviravo lietuvis.

Nieko nepadarysi, kartu su pasiekimais sporte užgriūva ir dėmesio našta.

D.Šerno kontraktas su "Widzew" galioja iki 2012 metų vasaros. Jei lietuvis ir toliau taip sėkmingai rungtyniaus, Lenkijoje jis gali neužsibūti.

Darvydas ŠERNAS

Gimė 1984 07 22 Alytuje
Klubai: 2001-2002 m. Alytaus "Dainava"
2003-2008 m. Vilniaus "Vėtra"
2008 m. Nalčiko "Spartak" (Rusija)
Nuo 2009 m. Lodzės "Widzew" (Lenkija)
Lietuvos rinktinė: 20 rungtynių, 3 įvarčiai