http://www.alfa.lt/straipsnis/10330444/ ... 3-24_16-00
Sezono pradžia maniežuose – pliusai ir minusai
Lietuvos A lygos futbolo sezonas prasidėjo kovo 20 d., kai visoje Lietuvoje dar tvyrojo žiemiški orai. Per dvi savaitgalio dienas Marijampolės ir Vilniaus maniežuose buvo sužaistos penkios rungtynės. Lietuvos futbolo federacija (LFF) teigia, kad anksčiau nei įprastai maniežuose startavusiu LFF A lygos čempionatu patenkinti tiek klubai, tiek ir rinktinių treneriai. Tačiau šiuo atveju išryškėja ne tik privalumai, bet ir tam tikri neigiami tokio sprendimo aspektai.
Reikia daugiau maniežų
Pasak LFF varžybų vykdymo skyriaus direktoriaus Nerijaus Dunausko, čempionatą pradėti anksčiau buvo nuspręsta ne tik dėl blogų oro sąlygų, bet ir atsižvelgiant į futbolo klubų prašymus. „Komandos pageidavo čempionatą pradėti kiek galima greičiau, nes jiems atsibosta treniruotis keturis mėnesius. Pradėti čempionatą anksčiau linkę ne tik klubai, o ir rinktinių treneriai, kurie yra suinteresuoti, kad rinktinės kandidatai įgautų kuo geresnę sportinę formą. Dėl pirmųjų turų rengimo vietos jokių pretenzijų iš A lygos klubų atstovų taip pat neišgirdome“, – Lff.lt svetainei aiškino N. Dunauskas.
Bene vienintelis dalykas dėl kurio vienbalsiai sutaria Lietuvos futbolo specialistai – nuo lapkričio iki balandžio trunkantis futbolo žiemos miegas yra didžiausia Lietuvos futbolo blogybė. „Iš tiesų, atsižvelgiant į Lietuvos futbolo kalendorių, nėra prasmės anksčiau pradėti pasirengimo ciklą. Visame pasaulyje fizinio pasirengimo ciklas trunka 6-8 savaites. O Lietuvoje mes esame priversti sezonui ruoštis iki 14 savaičių. Tai sekina ir žaidėjus, ir trenerius“, – teigė Vilniaus „Vėtros“ treneris Virginijus Liubšys, šį sezoną savo auklėtinius čempionato kovoms paruošęs per rekordiškai trumpą – dešimties dienų laikotarpį.
Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Raimondas Žutautas tvirtai pritarė ankstyvai sezono pradžiai. Jis teigė, kad pirmenybes reiktų pradėti kuo anksčiau – kaip tai daroma ir kaimyninėse ar kitose užsienio šalyse.
„Lietuvoje nuo pasiruošimo starto iki sezono pradžios prabėga trys mėnesiai. Daugelyje Europos šalių tai sudaro vos 25 dienas. Du su pusę mėnesio treniruotis ir nežaisti labai atsiliepia morališkai. Pavyzdžiui, Anglijos čempionate per žiemą išvis nėra pertraukos, žaidžiama net per Kalėdas. Lenkijos pirmenybių antroji dalis prasideda vasario pabaigoje – nors ten klimato sąlygos panašios. Be abejo, mes neturime šildomų aikščių, todėl pradedame žaisti maniežuose. Manau, kad tai sąžiningas sprendimas. Visi nori gražaus futbolo, o ne taškytis balose“, – Lff.lt svetainei sakė rinktinės strategas.
reklama
O gal būtų įmanoma futbolo sezoną pradėti ir dar anksčiau? Juk Estijoje futbolo kovos prasidėjo bent keliomis savaitėmis anskčiau nei Lietuvoje. Tuo labiau, kad Lietuvoje šiuo metu yra LFF A lygos rungtynėms keliamus standartus atitinkantys du maniežai – Vilniaus „Sportima“ ir Marijampolės sporto komplekso maniežas, kuriuose galima sėkmingai sutalpinti vienuolikos komandų futbolo pirmenybes.
Be abejonės, Marijampolės futbolo mėgėjams labai smagu stebėti po dvi rungtynes per dieną, tačiau šiek tiek nuskriausti lieka tie klubai, kuriems varžybų tvarkaraščio sudarytojų sprendimu tenka žaisti savo namų rungtynes išvykoje – Marijampolėje, arba Vilniuje. Pirmajame A lygos ture Marijampolės maniežas tapo „namais“ „Šiaulių“, Gargždų „Bangos“ ir Tauragės „Tauro“ futbolininkams. Jų rungtynes gimtuosiuose miestuose tradiciškai aplanko daugiau nei tūkstantis futbolo mėgėjų, tačiau Marijampolėje, net ir oficialiais duomenimis, mačus stebėjo vos po kelis šimtus žmonių.
Kaip Alfa.lt sakė Gargždų „Bangos“ vyriausiasis treneris Arminas Narbekovas, aktyvaus savų tribūnų palaikymo trūkumas akivaizdus. „Be abejonės, jei žaistume savo stadione, tai sulauktume stipraus savo žiūrovų palaikymo. Juk mūsų gerbėjai – tarsi dvyliktasis komandos žaidėjas, jų palaikymas labai naudingas jauniems futbolininkams. Žaisdami išvykose mes prarandame šį nedidelį pranašumą. Bet čia jau nieko nepakeisi, tenka su tuo susitaikyti“, – sakė pirmą mačą užtikrintai laimėjusios „Bangos“ strategas, kurio auklėtiniams dėl Gargžduose vykstančių stadiono tvarkymo darbų išvykose teks žaisti iki birželio 4 dienos.
Futbolas maniežuose – už ir prieš
LFF varžybų vykdymo skyriaus direktoriaus N. Dunauskas įsitikinęs, kad pastačius dar du maniežus, situacija ženkliai pasikeistų. „Esame dėkingi „Sportimos“ administracijai, kuri atsižvelgdama į LFF prašymus, pakoregavo kitų komandų mėgėjų treniruočių ir rungtynių laikus taip, kad atsirastų laiko tarpas A lygos čempionato rungtynėms. Būtų labai gerai, jei maniežas iškiltų vakarinėje Lietuvos dalyje – Klaipėdoje ar Šiauliuose. Tuomet sumažėtų krūvis dabar esantiems maniežams, o komandoms ir sirgaliams būtų patogiau atvykti į rungtynes. Tokie maniežai reikalingi ne tik rungtynėms, bet ir treniruočių organizavimui“, – teigė LFF varžybų vykdymo skyriaus vadovas.
Tačiau, kalbant apie futbolą ant dirbtinės dangos, teigiama, kad tokiomis aplinkybėmis kyla didesnis traumų pavojus. Vilniaus „Vėtros“ strategas V. Liubšys, kalbėdamas po pirmojo turo rungtynių su „Klaipėda“, užsiminė, kad žaidimas manieže stipriai skiriasi nuo futbolo natūralioje futbolo aikštėje. „Dirbtinė danga turi įtakos futbolininkų veiksmams, reikia priprasti ir prie naujos aplinkos, ir prie neįprasto sukibimo. Padidėja traumų tikimybė, ypač jei futbolininkai nėra tinkamai pasiruošę žaisti maniežuose. Bet kita vertus, žiūrovams manieže stebėti futbolo rungtynes patogiau – šilta, ramu, nepučia vėjas, nelyja ant galvų lietus“, – samprotavo futbolo treneris.
Tiesa, dirbtinių ir natūralių dangų šalininkų ir priešininkų argumentai dėl žaidėjų traumų pavojaus sudūžta atsimušę į pačių futbolininkų logiką. Buvęs Lietuvos rinktinės futbolininkas Eimnatas Poderis teigia, kad traumą gauti galima žaidžiant ant bet kokios dangos. „Žaidžiant ant šiuolaikinės, modernios dirbtinės dango didelio skirtumo nebėra. Svarbiausia, kad ji būtų tinkamai prižiūrėta nir parengta futbolo mačui. O futbolininko gyvenime traumų neišvengsi, jos yra neatsiejama futbolo dalis“, – teigė E. Poderis.
Taigi, futbolininkai džiaugiasi, kad pagaliau gali dirbti savo mėgiamą darbą, o futbolo mėgėjai – kad gali patogiai stebėti futbolo kovas šiltuose maniežuose. Na, bent jau tie, kurie turi galimybę atvykti į Marijampolę, arba Vilnių.