Komentatoriaus įžvalgos: Mano simbolinė A lygos rinktinė
http://futbolo.tv/naujienos/1223-koment ... s-rinktine" onclick="window.open(this.href);return false;
Paskutiniai lietuviško futbolo sezono akordai vos prieš kelias dienas nuskambėjo Vilniaus Rotušėje, kur kiekvienas gavo pagal nuopelnus – čia buvo apdovanoti ir įvertinti metų geriausieji. Kaip ir kiekvienais metais, šiame sezone buvo visko: pergalių, pralaimėjimų, emocijų, sensacijų, nusivylimų. Kol emocijos ir įspūdžiai dar neišblėso ir pas mane, pabandysiu pasidalinti savo subjektyviomis mintimis apie prabėgusį sezoną.
Prieš keletą dienų keliuose interneto portaluose buvo paskelbta simbolinė A lygos rinktinė. Ji sudaryta vadovaujantis labai paprastu principu – Instat varžybų centro skaičiais. Kaip ir pridera, čia karaliavo žaidėjai iš lyderių klubų. Vis tik nemanau, kad futbolas – tai vien skaičiai, tad pasidalinsiu savo simboliniu pirmenybių vienuoliktuku.
Šiame sezone teko komentuoti arti šimto A lygos rungtynių, tad minčių sudarant vienuoliktuką buvo labai daug. Toli gražu ne visose pozicijose lengvai išrinkau savo „number one“ – dvejonių netrūko. Tai – visiškai subjektyvi nuomonė, su kuria niekas neprivalo sutikti. Savąjį vienuoliktuką kviečiu išreikšti komentaruose.
Simbolinė rinktinė sudaryta pagal taktinę schemą: du vidurio gynėjai, du kraštiniai gynėjai, atraminis saugas, atakuojantis/kuriantis vidurio saugas (playmaker‘is), du kraštiniai saugai, žaidėjas „po puolėju“ ir puolėjas.
Vartininkai: Tai nebuvo ta pozicija, dėl kurios teko daug laužyti galvą. Emilijus Zubas sužaidė dar vieną gerą sezoną ir buvo labai tvirtas čempionų ramstis. Geriausias to atspindys – „Legia“ kvietimas atvykti į peržiūrą. Atsargoje renkuosi Armantą Vitkauską ir Pavelą Davidovą. Pirmasis, man asmeniškai netikėtai, iškonkuravo tikrai gerą vartininką Marių Rapalį. Antrasis, išskyrus keletą keistų „kliurkų“ Europos lygoje, žaidė tiesiog nepriekaištingai. Geriausią karjeros sezoną sužaidęs Maris Eltermanis pritrūko stabilumo – kartais gelbėdavo fantastiškose situacijose, tačiau praleido bent 6-7 įvarčius, kai teisės klysti neturėjo ir tai nutikdavo „Kruojai“ labai svarbiu metu.
Vidurio gynėjai: Čia jau teko gerokai pasukti galvą, nes kandidatų netrūko. Puikiai rungtyniavo tiek visi trys žalgiriečių vidurio gynėjai, tiek „Ekrano“ vidurio duetas, neblogai gynyboje atrodė ir „Kruoja“, dažnai pergales skindavusi būtent solidžios gynybos dėka. Pasirinkau Dedurą ir Zelmiką. Pirmasis, mano nuomone, absoliučiai geriausias lygos vidurio gynėjas. Sunkiai prisimenu kažkokią Igno klaidą šiame sezone, o ta ramybė, mąstymas, visų aukštų kamuolių susirinkimas – tiesiog aukštasis pilotažas. Tiek Peričius, tiek Skerla, tiek Jankauskas, tiek Zelmikas – tikrai panašaus meistriškumo gynėjai. Šį kartą pasirinkau Zelmiką, kuris „Kruojos“ gretose su savo darbu tvarkėsi puikiai. Tiesa, jo sezoną galima suskirstyti į dvi dalis – pirmąją, kai teko žaisti poroje su Konstantinu Matsionu, ir antrąją, kai šalia žaidė Donatas Strockis. Zelmikui ir krūvis šiame sezone teko kur kas didesnis – jei „Žalgiris“ turėjo tris aukščiausio lygio vidurio gynėjus (Skerlą ne nuo sezono pradžios, bet vis tik turėjo), tai „Kruoja“ Zelmiko keisti apskritai negalėjo.
Gynėjai dešinėje: Viena iš sunkiausiai pasirenkamų pozicijų. Čia rinkausi iš Borovskio, Freidgeimo bei Skroblo. Visi trys sužaidė gerą sezoną ir manau yra apskritai panašaus pajėgumo žaidėjai. Borovskis šiame sezone įgavo pasitikėjimo savo jėgomis, pravėrė ir nacionalinės rinktinės duris, dėl šių priežasčių pasirinkau būtent pastarąjį. Georgas irgi rinktinės kandidatas, vis tik Csaba Laszlo prioritetą teikdavo Borovskiui. Skroblas sugebėjo sugrįžti į didįjį futbolą ir buvo labai svarbi sudedamoji „Kruojos“ dalis. Manau, būtent Skroblo pasodinimas ant atsarginių žaidėjų suolelio iš dalies išbalansavo „Kruoją“ sezono viduryje. Tokie eksperimentai akivaizdu postą kainavo ir ukrainiečių treneriui – vėliau Skroblas grįžo į sudėtį ir komanda grįžo į pergalių kelią.
Gynėjai kairėje: Visai kaip kitame gynybos krašte, ir čia apsispręsti nebuvo lengva. Tiek Yani Urdinovas, tiek ir Egidijus Vaitkūnas sužaidė gerai. Skirtumas tas, jog Urdinovas tapo čempionu, o Vaitkūnas – vicečempionu. Abu žaidėjai mėgsta jungtis į atakas, abu pakankamai greiti. Vaitkūną pasirinkau todėl, kad skirtingai nei Udrinovas, sezono viduryje neturėjo tokios ryškios žaidybinės duobės. Trečiasis numeris šioje pozicijoje, mano vertinimu, Valdas Pocevičius. Žaidėjas, kuris gal ir nepasižymi fantastiška technika, tačiau yra kovotojas, kaip reta. Nemačiau, kad sezono eigoje kas nors tiesiog prasimestų kamuolį pro Pocevičių ir jį apibėgtų. Gaila, jog sezono pabaigą aptemdė rimta trauma.
Atraminis saugas: Spėju, kad su mano nuomone sutiks toli gražu ne didžioji dalis, tačiau atraminiu saugu ganėtinai lengvai pasirinkau Donatą Petrauską. Kartą buvo pakviestas į rinktinės stovyklą, tiesa ten nesėkmingai patyrė traumą ir su rinktine į Baltijos taurės turnyrą neišvyko. Kartą išrinktas geriausio čempionato mėnesio futbolininku. Fiziškai labai tvirtas žaidėjas, mokantis tinkamai užsiimti poziciją, gerai žaidžiantis galva, neblogai matantis aikštę. Kietose dvikovose pralaimėdavo retai, klaidas dažniausiai sugebėdavo ištaisyti. Žinoma, kaip ir pridera atraminiam saugui, kur kas geriau griauna, nei kuria. Manau, bent jau draugiškose rinktinės rungtynėse Donatą tikrai galima pabandyti. Atsargoje palieku čempioną Aurimą Kučį ir Marko Andjelkovičių. Irgi puikaus lygio futbolininkai, vis tik sezono eigoje man asmeniškai didesnį įspūdį paliko Petrauskas. Kučio ir Petrausko žaidimo stiliai labai panašūs, o Andjelkovičius už šiuos žaidėjus prasčiau griauna, tačiau geriau kuria.
Kuriantis vidurio saugas, playmaker‘is: Nemanau, kad čia gali kilti kažkokių klausimų – tokio kūrybiško futbolininko, koks yra Rafaelis Ledesma, mes Lietuvoje paprasčiausiai neturime. Ar viena koja, ar dviem kojom, ar sergantis, ar be nuotaikos, ar tingintis, bet tai – fantastiškas futbolininkas, Lietuvoje išsiskiriantis ir labai ryškiai. Čia galima nebent diskutuoti ir galvoti, kur geriau Ledesmą statyti – po puolėju, viduryje ar apskritai pačiame priekyje. Renkuosi viduryje ir būtent aplink jį lipdyti komandos žaidimą. Atsargoje renkuosi bosą Mantą Savėną ir Igorį Kozlovą. Savėną visi puikiai pažįstame – tai tiesiog bosas, tiesa, „Ekrane“ žaidęs pusę sezono. Igoris Kozlovas šiame sezone paliko puikų įspūdį – žaidė drąsiai, kai reikėdavo, imdavosi iniciatyvos. Jei ne Kozlovas, abejoju ar Rimkevičius būtų primušęs tiek įvarčių. Manau, žaidėjas vertas kvietimo ir į Latvijos rinktinę, kur tokių žaidėjų labai trūksta.
Pozicija „po puolėju“: Sunkokai sekėsi pasirinkti žaidėją šioje pozicijoje, ir vis tik nusprendžiau vietą skirti Arsenijui Buinickiui. „Dainavoje“ buvo tikras lyderis ir dažniausiai žaisdavo viduryje, ne atakos smaigalyje. Kartais po puolėju, kartais net giliau, vis tik geriausią įspūdį palikdavo būtent šioje pozicijoje. Puikų tandemą sudarydavo su Luku Kochanausku. „Ekrano“ ekipoje Arsenijaus užduotys jau buvo visai kitos – čempionų ekipoje žaidėjų pasirinkimas kur kas platesnis, tad kartais netgi tekdavo sedėti ant suolo. Nepaisant to, mano nuomone, žaidėjas vertas vietos startinėje „Ekrano“ sudetyje. Tai futbolininkas, aplink kurį galima statyti žaidimą, ir tai puikiai darė šį žaidėją idealiai išnaudojęs treneris Rimvydas Kochanauskas. „Ekrano“ gretose irgi ne kartą sublizgėjo – prisiminkime rungtynes su „Šiauliais“. Atsargoje palieku „Bangos“ atstovą George Alaverdashvili. „Banga“ šiame sezone žaisdavo dviem puolėjais ir su gruzinu, kuris žaidė ne nuo sezono pradžios, priekyje tandemą sudarydavo ir Aurelijus Staponka. Vis tik labiausiai įsiminė puikus gruzino žaidimas iš šiek tiek gilesnės pozicijos, nes tai futbolininkas, kuris ne tik gali įmušti tai, ką sukuria komandos draugai, bet ir pats sukurti ar susikurti.
Saugai dešinėje: Nemanau, kad dėl šios pozicijos gali kilti kažkokių klausimų – šiame A lygos sezone čia absoliučiai karaliavo Vytautas Lukša. Tai žaidėjas, kurio sustabdyti nebuvo įmanoma, nebent pristabdyti. Stabilumas viso sezono metu išskiria Lukšą iš kitų. Greitas, staigus, techniškas, puikiai matantis aikštę. Žaidėjas labai stipriai prisidėjęs prie „Ekrano“ triumfo lygoje. Dėl atsarginių žaidėjų daug sukau galvą ir nusprendžiau, kad man solidžiausią įspūdį paliko jaunasis Gerardas Žukauskas iš „Atlanto“. Jaunas ir talentingas, nepaisantis autoritetų. Man tai buvo vienas didžiausių sezono atradimų.
Saugai kairėje: Jei Nerijus Valskis „Sūduvos“ gretas būtų papildęs anksčiau, manau, kad būtent šį žaidėją ir būčiau pasirinkęs. Vis tik mažiau nei dešimt rungtynių reiškia, jog negalėjome pamatyti žaidybinių duobių ar rimtesnių klaidų, todėl renkuosi Ramūną Radavičių. Taip, tai labai universalus žaidėjas, kuris ne ką prasčiau rungtyniauja aikštės viduryje, tačiau statau jį į kairę, kur Ramūnas taip pat gali ir moka rungtyniauti. Tai futbolininkas, kuris išsiskiria A lygoje savo meistriškumu, mąstymu ir idėjų įgyvendinimu. Konkurentų buvo daug, tad ant suolelio palieku Nerijų Valskį ir Aurimą Vertelį. Valskis iš karto papildęs „Sūduvą“ tapo vienu jos lyderių. Greitas, staigus ir techniškas, greitai priimantis sprendimus. Tikras krašto saugas. Aurimas Vertelis irgi sužaidė gerą sezoną – tvirtas pagrindinės sudėties žaidėjas, kuris tobulėdamas tokiais tempais vieną dieną tikrai gali praverti ir rinktinės duris. To jam ir palinkėkime.
Puolėjai: Nemanau, kad čia yra apie ką kalbėti. Artūras Rimkevičius įrodė, kad šiai dienai yra galbūt geriausias puolėjas mūsų šalyje. Kad ir koks A lygos lygis bebūtų, bet primušti tiek įvarčių reikia sugebėti. Nepamirškime, kad sezono pradžia Rimkevičiui nenusisekė. Rimkevičius buvo savotiškas šio sezono fenomenas – juk „Šiauliai“ tai ne „Ekranas“, ne „Žalgiris“ ir net ne „Sūduva“, tad toks įvarčių kiekis atrodo tiesiog įspūdingai. Belieka palinkėti Artūrui gero kontrakto užsienyje ir žaidybinių minučių. Tokie žaidėjai nusipelnė žaisti ten, kur geriau. Atsargoje palieku Tino Lagatorą ir Kamilą Bilinski. Abu legionieriai buvo labai produktyvūs, nors jų situacijos skyrėsi gerokai – Bilinskis žaidė vienų lyderių gretose, kol Lagatoras įvarčius sugebėjo mušti rungtyniaudamas „Atlante“.
Mano simbolinė rinktinė:
Vartininkas: Emilijus Zubas. Atsargoje: Pavels Davidovs, Armantas Vitkauskas.
Vidurio gynėjai: Ignas Dedura, Irmantas Zelmikas. Atsargoje: Luka Perič, Andrius Skerla, Algis Jankauskas.
Dešinėje gynyboje: Valdemar Borovskij. Atsargoje: Georgas Freidgeimas, Alfredas Skroblas
Kairėje gynyboje: Egidijus Vaitkūnas. Atsargoje: Yani Urdinov, Valdas Pocevičius.
Atraminis saugas: Donatas Petrauskas. Atsargoje: Aurimas Kučys, Marko Andjelkovič.
Atakuojantis vidurio saugas, playmaker‘is: Rafael Ledesma. Atsargoje: Igors Kozlovs, Mantas Savėnas.
Po puolėju: Arsenij Buinickij. Atsargoje: George Alaverdashvili.
Dešinys saugas: Vytautas Lukša. Atsargoje: Gerardas Žukauskas.
Kairys saugas: Ramūnas Radavičius. Atsargoje: Nerijus Valskis, Aurimas Vertelis.
Puolėjas: Artūras Rimkevičius. Atsargoje: Tino Lagator, Kamil Bilinski, Andrius Velička.
Paulius Jakelis, Futbolo.TV