Naujasis A lygos sezonas – drąsūs užmojai ir abejonės dėl stabilumo
Martynas Suslavičius 2013-02-27
http://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/n ... bilumo.htm" onclick="window.open(this.href);return false;
Inovatyvios transliacijos, daugybė statistikos, pajėgiausiose pasaulio lygose naudojamas kamuolys – taip piešiamos naujojo Lietuvos A lygos sezono gairės, o visas idėjas ir pažadus vainikuoja frazė: „Šįkart į stadionus įsiverš kitokia A lyga“. Kaip jau įprasta keletą metų sezono pradžioje lūkesčiai – didžiuliai, kalbų daug, tačiau šįkart tiek Lietuvos futbolo federacija (LFF), tiek naujieji rėmėjai, tiek klubų vadovai yra įsitikinę – šalies futbolas žengs žingsnį į priekį.
Tvarkaraštis tenkina
Šiemet A lygoje vietoje planuotų dešimties komandų sirgaliai išvys devynias ekipas. Būtent tiek komandų atitiko licencijavimo kriterijus, o ekipos, kviečiamos prisijungti „svečių“ teisėmis, arba nenorėjo, arba neįstengė atitikti minimalių kriterijų.
„Faktas, kad lyginis skaičius – optimalus, tačiau tvarkaraštis geras“, - teigė vicečempiono Vilniaus „Žalgirio“ klubo sporto direktorius Mindaugas Nikoličius, kuriam antrino ir penktus metus iš eilės triumfavusio „Ekrano“ prezidentas Aušrys Labinas.
„Svarbu, kad komandos būtų stabilios, vyktų konkurencija. O tarp ekipų skaičiaus skirtumo nematau“, - teigė jis.
Stabilumo negarantavo
Tačiau klubų stabilumas – dažniausiai futbolo gerbėjus neraminantis aspektas, kuris jau tradiciškai tampa skaudžiausiu A lygos pūliniu. Praėjusiame sezone startavo dešimt komandų, tačiau į sezono uždarymą susirinko tik devynių ekipų atstovai ir futbolininkai, nes iš pirmenybių pasitraukė Vilniaus „Reo“ komanda.
Šiemet padėtis atrodo geresnė, tačiau LFF generalinis direktorius Edvinas Eimontas net ir pristatydamas naujus rėmėjus bei sezoną nedrįso užtikrinti, jog kitoje metų pusėje A lygoje kovos tas pats skaičius komandų.
„Nė vienas nesame ponas Dievas ir nežinome“, - vilties „įpūtė“ E. Eimontas.
Po praėjusio sezono buvo siūloma įsteigti fondą, į kurį šiek tiek pinigų įneštų visi klubai ir vienam pakliuvus į kritinę situaciją, tie pinigai būtų skiriami, kad šis užbaigtų sezoną.
„Būtų neteisinga, jeigu „Ekrano“ ar „Žalgirio“ pinigais būtų gelbėjimas kažkoks klubas“, - teigė A. Labinas, kuriam pritarė ir M. Nikoličius: „Juk komanda gali specialiai naudotis tokiu fondu“.
Kurs verslo mašiną
Lietuvos futbolo klubai kartu su LFF ir naujais rėmėjais bei partneriais tiki, kad pavyks įjungti antrąją šalies pirmenybių pavarą ir A lyga taps produktu, kuris pritrauks rėmėjus.
„Futbole verslo prasme – mes esame niekas. Neturime įplaukų iš televizijų transliacijų, gausybės rėmėjų, tačiau judame europietiško požiūrio link. Dabar norime susikurti produktą, kuris duotų kitokias pajamas, o tada jau pradėsime kalbėtis ir apie pinigų dalybas tarpusavyje“, - teigė A. Labinas.
Žadama, kad A lyga patrauklesnė bus ir televizijos žiūrovams, kurių laukia moderni kompiuterinė grafika ir kiti „blizgučiai“, kurie gali sužadinti sporto gerbėjo širdį. Lietuvos A lygos organizatoriai tikisi, kad naujovės privers žmones pajudėti iš namų ir patraukti futbolo stadionų link.
„Lietuvoje tokių dalykų nėra visai. Tik tai ir gali surinkti žmones į stadionus. Daug svarbiau tai, kaip tu pateiksi patį futbolą, o ne ar žaidimas bus aukštesnio, ar žemesnio lygio“, - teigė Vilniaus „Žalgirio“ sirgalių „Pietų-IV“ lyderis Ingvaras Butautas.