Galima teigti, tikrai pozityvios rungtynes - imustas dar vienas ivartis (jau net trecias visame atrankos cikle), kelios nesekmingos atkarpos gynyboje ir koncentracijos stoka praleidus kelis ivarcius paieliui, bet uztikrintas zaidimas ginantis beveik likusiu rungtyniu metu. Jei butu isvengta nesusikaupimo pirmu triju ivarciu atkarpoje, butu buve galima pakovoti ir del pergales.
Kazka panasaus tikriausiai bus galima isgristi is Urbono
- Urbonui kalbėti nieko nereikia. Tiksliau, jis galėtų vieną vienintelį kartą pasakyti tokius žodžius ir daugiau interviu nebeduoti. Lygiai tas pats su žaidėjais ir LFF funkcionieriais: "Mums jokios trenerių kaitos, analizės, taktikos, žaidėjų pasirinkimas, jų nusiteikimai rungtynėms, traumos ir diskvalifikacijos esminės reikšmės rezultatams neturi ir neturės. Mes esame tiesiog silpnesni už beveik visas žemyno komandas, mūsų patys geriausi žaidėjai nelabai traukia vidutiniokų Europoje - galime per galvą verstis, bet dabar nieko nebus. Tad turime kažkaip iškęsti 10-15 metų laikotarpį ir melstis, kad šiuo metu daromi žingsneliai su vaikais ir treneriais teigiamai atsilieps ateityje. Žiūrovai turi tai suvokti, priimti kaip realiją ir neišvengiamybę, apsišarvoti kantrybe ir be didesnių emocijų laukti (arba nelaukti). Gali mus žiūrėti, gali nežiūrėti - čia jų pasirinkimas, kuris irgi jokios įtakos rezultatams neturės. Žinoma, kad mes po 10-15 metų žaisime geriau, irgi ne faktas. Tai tiek.."
P.S. rungtynių nežiūrėjau, nes... skaityti aukščiau. Siūlau susikoncentruoti į klubinį futbolą, nes jame daugiau gyvybės ir jau nebesame visiški pastumdėliai (turbūt dėl stipresnių legionierių, atvykstančių pastaraisiais metais).