A lygos finišas: pelnytai titulą susigrąžinęs „Žalgiris“, permainų reikalaujanti „Sūduva“ ir kauniečių potencialas
Vaidotas Kazlauskas, LRT.lt
2020.11.16 19:30
https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10 ... otencialas
Šlubuodamas, klibinkščiuodamas ir vėliau, nei planuota, bet A lygos sezonas finišavo. Finišavo ne tokia gaida, kokios buvo laukiama ir tikimasi, – auksinis mačas tarp Vilniaus „Žalgirio“ ir Marijampolės „Sūduvos“ baigėsi įtikinama sostinės komandos pergale 3:0, ir čempionų titulas po trijų sezonų pertraukos grįžo į sostinę.
Portalas LRT.lt kviečia atsigręžti į prabėgusį A lygos sezoną ir prisiminti esminius jo akcentus.
Laiku geriausią formą įgavęs „Žalgiris“ čempionų taurę susigrąžino pelnytai
Žalgiriečiai prieš šį sezoną žinojo, kokias konkrečias pozicijas norėtų stiprinti, ir galima sakyti, kad iš esmės su pasirinkimais neprašovė.
Solidžią vidurio gynėjų porą sudarė komandos naujokai Ivanas Tatomirovičius ir Nemanja Ljubisavljevičius, į komandą taip pat atvyko krašto puolėjai Francis Kyeremeh ir Richie Enninas, o bene labiausiai perėjimų rinką žalgiriečiai sudrebino įsigydami buvusį „Liverpool“ ir PSG žaidėją Davidą N’Gogą.
Būtent šis žaidėjas neabejotinai tapo vienu didžiausių ne tik komandos, bet ir lygos nusivylimų – visuose turnyruose sužaidė vos tris mačus, pelnė vieną įvartį ir, paslaptingai paskelbęs karjeros pabaigą, komandą paliko.
Galų gale tokia situacija tapo tam tikru paslėptu palaiminimu – į komandą grįžo sirgalių numylėtinis Andrija Kaludžerovičius.
Šis kurį laiką kovojo su traumomis, tačiau galiausiai tapo rimta jėga ir A lygoje šešiais įvarčiais prisidėjo prie komandos triumfo.
Toli gražu ne vien serbas buvo esminis raktas į pergales: strategas Aliaksejus Baga rado smogiamąjį vienuoliktuką, kuris sėkmingai rinko taškus ir kopė aukštyn.
Aikštės viduryje žaidimą organizavo pagrindinis Lietuvos rinktinės centro saugų duetas Modestas Vorobjovas ir Domantas Šimkus, taip pat sėkmingai į žaidimą įsiliejo po traumų pasveikę Liviu Antalis ir F. Kyeremeh, o tikra žvaigžde tapo Hugo Videmontas.
Antrą sezoną Vilniuje rungtyniavęs prancūzas neretai komandą traukė paskui save ir su 13-a įvarčių tapo rezultatyviausiu A lygos futbolininku. Verta paminėti, kad tai buvo jau penktas sezonas paeiliui, kai būtent „Žalgirio“ atstovui atitenka „Auksinis batelis“.
Ateinantį sezoną vilniečiai galėtų pasitikti ganėtinai geros nuotaikos, mat didžiausias kabantis klaustukas yra ties trenerio A. Bagos likimu – užsienyje skelbiama, esą strategas yra netoli susitarimo su Kazachstano klubu „Aktobe“, o po finalo rungtynių ir jis pats apie ateitį kalbėjo atsargiai.
Jei vilniečiai išsaugos trenerį ir komandos branduolį, jie bus pagrindiniai kandidatai ne tik apginti A lygos čempionų titulą, bet ir sėkmingai atstovauti Lietuvai Čempionų lygos atrankoje.
Trenerių kaita „Sūduvoje“ pozityvo neįnešė
Tris sezonus paeiliui šalies čempionate triumfavusi Marijampolės „Sūduva“ ketvirtą sykį pakartoti to nesugebėjo ir turėjo čempiono sostą užleisti pagrindiniams konkurentams iš Vilniaus.
Tai, kad sezonas Suvalkijos klubui šiemet bus sunkesnis, buvo matyti jau seniai – ankstyva trenerių kaita, kai naują strategą Heimo Pfeifenbergerį vos po vienų rungtynių pakeitė Saulius Širmelis, mįslingi sudėties pokyčiai, kai sezono viduryje komandą paliko vienas solidžiausių vidurio saugų Danielis Offenbacheris, ir panašūs sukrėtimai ramybės į Marijampolės klubą neįnešė ir nulėmė tokią banguotą sezono pabaigą.
Aišku, negalima nuvertinti to, kad „Sūduva“, kurioje bene 20 asmenų sirgo koronavirusu, į svarbiausią sezono mačą Vilniuje atvyko praktiškai tiesiai iš lovų ir dėl to negalėjo pasiūlyti lygiavertės kovos. Vis dėlto Marijampolės klubas titulą pralaimėjo ne lapkritį Vilniuje, o per praėjusius aštuonis mėnesius visuose A lygos stadionuose.
Nereikia pamiršti, kad „Sūduva“ vienu sezono metu prieš artimiausius persekiotojus turėjo net 8 taškų persvarą, tačiau jos išlaikyti nepajėgė ir savo kailiu patyrė, ką 2017-aisiais įgyvendino patys, – ilgą laiką pirmavusi komanda paskutiniame sezono mače patyrė nesėkmę ir, išbarsčiusi persvarą, turėjo tenkintis antra lentelės vieta.
O ir „Sūduvos“ žaidimas šiemet nebuvo toks, prie kurio komandą buvo įpratinęs su didžiausiomis ekipos pergalėmis siejamas treneris Vladimiras Čeburinas. Vadovaujant kazachui žaidimas galbūt nebuvo patraukliausias akiai, tačiau buvo matoma aiški struktūra ir strategija, o šiemet to buvo galima pasigesti ir neretai atrodė, kad komandą į priekį individualiu meistriškumu traukė ekipos lyderiai.
Žinoma, komandos pasiekimų nuvertinti negalima ir reikia sutikti su po paskutinių rungtynių pasakytais ekipos trenerio Sauliaus Širmelio žodžiais – faktas, kad „Sūduva“ į lemiamą mačą atvyko būdama pirmoje vietoje, yra vertas pagarbos.
Tačiau negalima nepaminėti fakto, kad „Sūduva“ lygiai taip pat turėjo visas galimybes į sostinę atvykti jau užsitikrinusi čempionės vardą ir po paskutinio sezono mačo varžovų tvirtovėje šauti pergalės šampaną, kelti čempionų taurę.
Bet paskutinė komandos sezono atkarpa nei žaidimo, nei rezultatų prasme negalėjo garantuoti ko nors pozityvaus, o ilgą laiką į nugarą kvėpavęs „Žalgiris“ išlaukė savo šanso ir paskutiniame mače smogė.
Komandos šį sezoną visuose turnyruose susitiko šešis kartus ir lygiai pusę – tris sykius – pranašumą įrodė „Žalgiris“. Du sykius triumfavo „Sūduva“, o dar vienas lygos mačas baigėsi lygiosiomis.
„Sūduvai“ šis sezonas buvo kažkuo panašus į tai, ką tas pats „Žalgiris“ išgyveno 2017-aisiais: ilgą laiką ekipos branduolį išlaikiusi komanda antroje sezono dalyje pradėjo strigti ir galų gale paleido iš rankų čempionų vardus. „Žalgiryje“ po to sezono įvyko nemažai permainų. Galima neabejoti, kad jos lauks ir „Sūduvoje“.
Tiesa, tomis permainomis užsiims jau naujas komandos treneris – S. Širmelis spaudos konferencijoje po rungtynių patvirtino, kad jo sutartis baigėsi ir ekipa turės kitą trenerį. O šio lauks sunkios užduotys, mat po trijų sezonų UEFA čempionų lygoje komanda vėl turės nusileisti laipteliu žemiau.
Bronziniame sezone – pirmieji „Kauno Žalgirio“ įspėjimai čempionato favoritams
„Kauno Žalgirio“ klubui šis sezonas taip pat įsimins ilgam – būtent šįmet kauniečiai pirmą sykį per istoriją užsikabino A lygos medalius.
Klubui nutūpus po krepšinio komandos sparnu vis sparčiau ėmė matytis komandos veidas – ekipos vairą perėmė jaunas strategas Rokas Garastas, o pats klubas rado puikų balansą tarp jaunų bei patyrusių lietuvių, juos sėkmingai papildė ir legionieriai – antrą sezoną komandoje žaidžiantis Jurijus Bušmanas, šiemet prisidėję Stevenas Thicot, Emmanuelis Davidas, Philipas Otele.
Atrodo, pirmą sykį iškovoti medaliai turėtų džiuginti, tačiau strategas R. Garastas ne kartą akcentavo, kad komanda galėjo kautis ir dėl aukštesnių pozicijų.
Ir sunku su juo nesutikti – tarkime, prieš čempionus iš Vilniaus komanda per keturis susitikimus iškovojo vieną pergalę, o žaisdami su „Sūduva“ vieną sykį laimėjo net 3:0, sykį išsiskyrė lygiosiomis 1:1 ir patyrė dvi minimalias nesėkmes 0:1 rungtynėse, kuriose svarstyklės galėjo nukrypti ir į kitą pusę.
Kauno klubas neretai sulaukdavo gerų žodžių tiek iš kitų ekipų atstovų, tiek iš žiūrovų dėl to, kad žaidžia pagal savo braižą, turi stilių ir jo neišsižada.
Komanda deda net ir plika akimi matomus žingsnius į priekį ir vis gerina rezultatus. „Kauno Žalgiris“ kasmet tampa vis brandesne komanda ir nereikėtų stebėtis, jei jau kitą sezoną juos matysime kaunantis dėl pirmos vietos.
Į Panevėžį grįš Europos varžybos
Šešeri metai – tiek laiko praėjo nuo pastarojo karto, kada Panevėžio futbolo sirgaliai galėjo džiaugtis europinėmis varžybomis savo mieste, kai „Ekranas“ dar dalyvavo Europos lygos atrankos varžybose.
Kitą vasarą ši pertrauka baigsis – LFF taurę iškovojęs vos antrą sezoną A lygoje žaidžiantis „Panevėžio“ klubas gavo galimybę kitą sezoną išbandyti jėgas tarptautinėje arenoje.
Tai bus naujas turnyras – UEFA Europos konferencijų lyga.
„Panevėžio“ klubas sezoną sėkmingu laikyti gali ne tik dėl iškovoto titulo, bet ir dėl ganėtinai solidžiai sužaistos antros sezono dalies.
Komanda A lygoje finišavo penkta tarp šešių komandų, tačiau rezultatas neretai neatitikdavo to vaizdo, kuris būdavo aikštėje. Ypač komandos veidas pasikeitė jos vairą perėmus gerai Lietuvoje žinomam Joao Martinsui.
Šis atvykęs į komandą rado ne vieną dar iš Kauno „Stumbro“ laikų pažįstamą žaidėją, pastatė komandą į vėžes, įpūtė pasitikėjimo savimi ir antroje sezono dalyje klubas tapo rimtu galvos skausmu net ir pajėgiausioms šalies komandoms.
Sėkmingi komandos pasirodymai neliko nepastebėti ir Lietuvos rinktinės trenerių štabo, mat du „Panevėžio“ atstovai – Vytas Gašpuitis ir Tautvydas Eliošius buvo pakviesti Valdo Urbono paskutiniam metų rinktinių langui..
Piniginė injekcija už dalyvavimą Europos turnyruose Aukštaitijos komandai bus papildomas impulsas, o kitą sezoną, jei pavyks išvengti šiemet patirto duobėto starto, Panevėžio komandos sirgaliai gali tikėtis kovos dėl vietos ant prizininkų pakylos.
Nenusisekęs „Riterių“ atsijauninimo procesas
Vilniaus „Riteriai“ sužaidė prasčiausią sezoną nuo pat tada, kai 2014-aisiais debiutavo A lygoje: šešių komandų turnyre sostinės klubas užėmė paskutinę, šeštą, vietą ir iškritimo į žemesnį divizioną išvengė tik dėl to, kad prieš šį sezoną buvo atnaujinti čempionato nuostatai.
Klubas šį sezoną turėjo šiek tiek susiveržti diržus, o tai atsispindėjo ir formuojant sudėtį – ekipa neturėjo stipriau išsiskiriančių legionierių (paminėti galima nebent antroje sezono dalyje prisidėjusį venesualietį Angelį Lezamą ar Lajo Traore), o senbuviai stabilios formos taip ir neįgavo.
Komanda neretai akcentavo, kad jų branduolį sudaro lietuviai, tačiau faktas, jog tai gero rezultato negarantavo.
Ekipą prieš sezoną papildė prieš tai tik pirmojoje lygoje žaidę Gytis Paulauskas ir Deividas Malžinskas, bet kol prisitaikė prie aukštesnio lygio, ekipos veteranai jų spragų nekompensavo.
Sezoną prie komandos vairo pradėjo Mindaugas Čepas, žinomas kaip gerai su jaunimu dirbantis specialistas, tačiau birželio pabaigoje po žeminančio pralaimėjimo 0:7 Vilniaus „Žalgiriui“ strategas pasitraukė iš posto.
Vėliau – mįslingas trenerio iš Lenkijos Januszo Niedwiedzo paskyrimas: specialistas komandoje praleido vos savaitę, nė sykio nevadovavo žaidėjams rungtynėse nuo šoninės linijos ir su juo buvo atsisveikinta.
Tada į klubą atvyko treneris iš Suomijos Tommi Pikkarainenas ir drąsiai galima sakyti, kad būtent jam vadovaujant komanda pradėjo rodyti geresnio žaidimo blyksnius.
„Riteriai“ su juo nukeliavo iki pat LFF taurės pusfinalio, atėmė taškus iš Vilniaus „Žalgirio“, sudorojo iki tol sunkiai įkandamą buvusią Gargždų „Bangą“ ir po kietos kovos įveikė vieną Europos lygos atrankos etapą.
Pats treneris akcentavo, kad pradėtus darbus norėtų tęsti ir kitą sezoną. Strategas jau įrodė, kad jam pavyko rasti ryšį su futbolininkais, tad kitas sezonas „Riteriams“ gali tapti nauju baltu lapu. Pirmą kartą po ilgos pertraukos „Riteriai“ nedalyvaus jokiose europinėse varžybose, tad bus galimybė šį sezoną taip pat skirti komandos atnaujinimui, atsisveikinti su lūkesčių nepateisinusiais žaidėjais ir toliau burti kolektyvą, kuris artimiausiu metu vėl būtų pajėgus grįžti į kovą dėl apdovanojimų.
Gargždų „Banga“ – pozityvus pavyzdys būsimiems lygos naujokams
Gargždų „Banga“ 2019-aisiais pirmojoje lygoje užėmė antrą vietą ir pereinamosiose rungtynėse nugalėjo tada A lygoje priešpaskutinę likusią „Palangą“.
Po pergalės gargždiškiai nusprendė pasinaudoti iškovota galimybe ir po pertraukos grįžti į A lygą. Sugrįžimas iš tiesų pavyko solidus.
Nors sudėtis stipriai nepasikeitė – tarp ryškesnių pokyčių galima išskirti buvusių Marijampolės „Sūduvos“ žaidėjų Roberto Vėževičiaus ir Juliaus Kasparavičiaus atvykimą, – pajūrio komanda nuo pat pirmų turų demonstravo, kad naujokų įtampos nejaučia ir pastumdėliai nebus.
„Banga“ jau pirmą savo sezoną po sugrįžimo buvo per žingsnį nuo to, kad užsitikrintų vietą europinėse varžybose, – A lygoje buvo ketvirta, o to dažniausiai pakanka vietai Europos turnyruose iškovoti.
Visgi kortas „Bangai“ sumaišė jau minėtas „Panevėžys“. Laipteliu žemiau čempionate likę panevėžiečiai laimėjo LFF taurę ir išplėšė kelialapį iš „Bangos“ rankų.
Bet net ir po tokio sezono „Banga“ savo pasirodymu gali didžiuotis – pajūrio komanda kibo į atlapus visiems nominaliems lygos favoritams ir sugebėjo atimti taškų iš absoliučiai visų čempionato komandų.
Tai kaip pavyzdį gali imti ir keturi pirmosios lygos klubai, kurie šiemet sportiniu principu iškovojo teisę kilti aukštyn.
Jei viskas pavyks, kaip planuojama, prie šešių šiemet žaidusių komandų kitą sezoną A lygoje prisidėti turėtų pirmosios lygos laimėtoju tapęs Kėdainių „Nevėžis“, sidabrą iškovoję Kauno „Hegelmann Litauen“, bronzininkai „Jonava“ ir šį sykį be apdovanojimų likę praėjusio sezono laimėtojai Telšių „Džiugas“.
Visoms keturioms komandoms priėmus sprendimą pasinaudoti galimybe kilti aukštyn lygoje atsirastų daugiau konkurencingumo, o šioms nebūtų šoko įšokus į aukštesnio pajėgumo lygą.
Dešimties komandų čempionatas yra žymiai patrauklesnis nei šiemet buvęs šešių, o tuo turėtų būti suinteresuotos visos pusės.
Komandos pamažu ruošia namų darbus, o pirmosios naujienos turėtų pasirodyti jau artimiausiu metu.
Atėjo laikas koronavirusu pažymėtą 2020-ųjų sezoną palikti praeityje ir belieka laukti, ką pasiūlys kitų metų čempionatas, pagrindiniam jėgų centrui po pertraukos vėl pasislinkus į Vilnių.