karys
Pranešimai: 9142
Užsiregistravo: 2010 Vas 24 08:59
Palaikoma komanda: Žalgiris

Re: Algimantas Liubinskas

2010 Bal 22 16:57

Vilnius yra tik dalis šalies ir jame mėgėjiškas futbolas, priešingai nei žiūrovai stadionuose, yra neproporcingai išaugęs palyginus su visa respublika.
as nesutikau ne su ta tavo nuomones dalimi, kad dabar negerai, bet kad to pakeist negalima...
jeigu yra vilniuje stiprus megejiskas futbolas, atsiradus rimtai organizacijai jis puikiausiai galetu atsirasti ir kitur, cia gi irgi viskas nuo berods 12 komandu prasidejo...

be to organizuojas jau klaipeda, sakiai ir alytus, gal ir kitus kas yra bet ne sfl remuos...
Paskutinį kartą redagavo 1 karys. Iš viso redaguota 2010 kartus.

bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 11746
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: Algimantas Liubinskas

2010 Bal 22 16:57

jei rimtai tai pa kol kas nereikalingas (na regionuose ypach kai kuriuose dar ir kaip reikalingas), bet tai nera nepakeiciama situacija kryptingai dirbant, o pvz., zalgiris, manau, tai daro pakankamai kryptingai...
- Neneigiu to. Tiesiog nuvažiavus į Rusiją, Ukrainą, ar net Baltarusiją ir pabendravus su paprastais žmonėmis, suvoki, kad jiems futbolas yra vertybė. Todėl nesvarbu - bloga ar gera šalies situacija šiuo metu tenai, dėl futbolo jie padarys daug.

Sherman
Pranešimai: 171
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 17:58
Palaikoma komanda: FBK Kaunas
Miestas: Kaunas/Bristol

Re: Algimantas Liubinskas

2010 Bal 22 18:59

Visiškai pritariu Broniui.
Jau vien tas faktas, kad Kaune buvo organizuotas žiemos mėgėjų turnyras (jame dalyvavo 34 komandos x 15 žaidėjų = 510 žmonių), plius Kaune dar yra beveik tiek pat žaidėjų KAFF divizione, jau apie 1000 rimčiau sportuojančių, o Kaune į stadioną pažiūrėti, kaip žaidžia Kaunas ateina keli šimtai žmonių...

Futbolas Lietuvoje yra gana populiarus kaip žaidimas laisvalaikiu, bet jis visai neįdomus, kaip reginys ar supratimas, kad tai gali būti gyvenimo būdas, hobi, kur gali eiti kiekvieną savaitgalį su vaiku ar draugais...

P.S Seniai domiuosi fanų/ultrų judėjimu... Toje pačioje Ukrainoje prieš dešimt metų tokie klubai, kaip Charkovo Metalist turėdavo po 30-50 sirgalių su atributika. Šiai dienai, kai pažiūriu foto, mane griaužia pavydas - jų sektoriuje 3000-4000 žmonių!!!
Pas mus kas pasikeitė per 10 metų? Kaune padidėjo nuo 15-20 iki 50-80, atsirado po 15 sirgalių Marijampolėje, tauragėje, Alytuje... Tokiais tempais, mano anūkai nesulauks kažkokių teigiamų pokyčių...

slasher
Pranešimai: 5344
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 13:13
Miestas: Kaunas

Re: Algimantas Liubinskas

2010 Bal 22 21:15


Futbolas Lietuvoje yra gana populiarus kaip žaidimas laisvalaikiu, bet jis visai neįdomus, kaip reginys ar supratimas, kad tai gali būti gyvenimo būdas, hobi, kur gali eiti kiekvieną savaitgalį su vaiku ar draugais...
va būtent - tai yra pagrindinė problema Lietuvos futbole, nors LFF aiškina, kad didėjant masiškumui, žaidžiančių futbolą vaikų skaičiui futbolas populiarės ir stadionai prisipildys žiūrovų. Taip nėra ir nebus.

bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 11746
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: Algimantas Liubinskas

2010 Bal 22 21:31

Pagrindinės problemos nėra. Yra suma iš daug problemų.

slasher
Pranešimai: 5344
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 13:13
Miestas: Kaunas

Re: Algimantas Liubinskas

2010 Bal 22 22:31

Yra suma iš daug problemų.
žinoma taip patogiau vertinti visą situaciją... Kad Dalia Grybauskaitė viešai nedemonstruoja susidomėjimo lietuvišku futbolu irgi viena iš problemų :)

bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 11746
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: Algimantas Liubinskas

2011 Sau 21 10:58

A.Liubinskas treniruos Kazachstano klubą
2011 sausio 21 d., penktadienis
http://www.ivartis.lt/naujienos/new.259 ... kluba.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Lietuvos futbolo specialistas Algimantas Liubinskas savo trenerio karjerą tęs Kazachstane. Nors oficialiai ši naujiena dar nepranešama, tačiau lietuvis jau veda „Kaisar“ komandos treniruotes. Nors „Kaisar“ klubo vadovai iki sausio mėnesio 25 dienos oficialiai teigė neįvardysiantys naujojo ekipos stratego, tačiau daugelis šaltinių praneša, jog A.Liubinskas liks klube. Praėjusį sezoną „Kaisar“ ekipa antrajame futbolo divizione užėmė antrą vietą ir iškovojo vietą aukščiausioje Kazachstano futbolo lygoje. 59 metų specialistas paskutinį kartą klubinę komandą treniravo prieš beveik metus. Po penkių mėnesių darbo 2010 metų balandį A.Liubinskas buvo atleistas iš „Lviv“ (Ukraina) komandos trenerio pareigų. Per savo karjerą A.Liubinskas treniravo Vilniaus „Žalgirio“, „Abahani Limited“ (Bangladešas), „Kareda“, Vilniaus „Panerio“, Balstogės „Jagiellonia“ klubines komandas. Taip pat šis specialistas vadovavo 79 Lietuvos nacionalinės rinktinės susitikimams, bei keletą metų buvo Lietuvos jaunimo rinktinės treneriu.

bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 11746
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: Algimantas Liubinskas

2011 Vas 07 11:04

Namie valytojo atlygis netenkino
Vilmantas REMEIKA
http://www.lzinios.lt/lt/2011-02-07/spo ... nkino.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Žinomo Lietuvos futbolo trenerio Algimanto Liubinsko karjeroje - naujas posūkis. Nesulaukęs patrauklaus darbo pasiūlymo gimtinėje, 59 metų futbolo specialistas patraukė dirbti į Kazachstaną. Lietuvos futbolo rinktinei 1992-1995 ir 2003-2008 metais vadovavęs A.Liubinskas šiuo metu pluša Turkijoje, kur naujam Kazachstano "Premier" futbolo lygos sezonui rengia Kyzylordos "Kaisar" futbolininkus. Trenerio darbo šis specialistas ėmėsi po ilgesnės pertraukos. Kai 2010-ųjų balandį paliko Ukrainos klubo "Lviv" trenerio postą, A.Liubinskas beveik 10 mėnesių skyrė naujo klubo paieškoms. "Iš Lietuvos išvykau tyliai, ramiai. Nenorėjau jokios reklamos. Nesitikiu, kad Kazachstane pailsėsiu, tačiau labiausiai noriu atitrūkti nuo mūsų futbolo peripetijų", - kalbėdamas su LŽ, šyptelėjo treneris.

Karštas pasirengimas

- Kaip susiklostė, kad pasukote į tolimąjį Kazachstaną? - LŽ paklausė A.LIUBINSKO.
- Šioje šalyje yra žaidusių Lietuvos futbolininkų, tačiau treneriu dar niekas nedirbo. O patekau čia paprastai. Kai Lietuvoje esi niekam nereikalingas, tenka ieškoti darbo svetur. Beje, anksčiau "Kaisar" atstovavo Valerijus Mižigurskis.

- Kokį įspūdį jums paliko nauja aplinka ir komanda?
- Kyzylordoje dar nesilankiau, atvykau tiesiai į Turkiją, kur šiuo metu stovyklaujame. "Kaisar" komanda praėjusį sezoną iškopė į aukščiausiąją Kazachstano lygą, šiemet mums keliamas tikslas joje išlikti. Žinau, vasarą čia būna iki 50 laipsnių karščio, tačiau dar karščiau bus per čempionatą. Šiuo metu stipriai forsuojame įvykius - paskubomis komplektuojame komandą, renkamės iš įvairių tautybių žaidėjų, nes pirmąjį pasirengimo sezonui etapą klubo valdžia praleido. Kiti klubai jau sukomplektavo sudėtis. O mes tik įpusėjome. Mūsų komandą remia vietinis gubernatorius. Todėl finansavimą turėsime stabilų.

- Dešimt mėnesių nedirbote. Ar šis periodas neprailgo?
- Sėdėti be darbo ir laukti pasiūlymų visada sunku. Visą vasarą praleidau sode. Tačiau kitos išeities nebuvo.

- Treniravote Lietuvos rinktinę, turite "UEFA A" trenerio licenciją. Nejaugi nesulaukėte pasiūlymų iš užsienio?
- Galime pūstis kiek norime, tačiau turime pripažinti, kad esame krepšinio valstybė. Mūsų futbolo treneriai ne iš tų, kuriuos graibsto užsienio klubai. Kita vertus, Lietuvoje niekas nedirba ta kryptimi, kad padėtų treneriams rasti darbą. Sportininkai turi agentus, o treneriams niekas nepadeda. Pats suradai darbą - gerai, neradai - tavo problemos.

Skola - ne žaizda

- Nemėginote padirbėti Lietuvos futbolo A lygoje?
- Lietuvoje aš niekam nereikalingas, nes niekas man kontrakto nesiūlė. Nemėginsiu spėlioti, kodėl, bet priežasčių tam tikriausiai yra.

- Galbūt jūsų atlyginimas neįkandamas lietuviams?
- Pirmiausia reikia pasiūlyti atlyginimą ir tik paskui sakyti, kad esu neįkandamas. Bet dirbti už valytojo atlygį taip pat nenoriu. Praėjusiais metais buvo atsiradusi galimybė dirbti Lietuvoje, tačiau nemačiau prasmės, nes klubas neturėjo pinigų. Dirbti iš idėjos nėra blogai, bet vien idėjos į kišenę neįsidėsi.

- Prakalbote apie finansinius dalykus. Kalbama, kad Lietuvos futbolo federacija už darbą rinktinėje jums buvo skolinga apie 50 tūkst. litų. Ar skola jau padengta?
- Taip, su manimi jau atsiskaitė, pretenzijų neturiu, tačiau nenorėčiau šia tema daugiau kalbėti.

- Bet privertė jus laukti beveik trejus metus...
- Nors ir dešimt. Žemaičiai sako: Skola - ne žaizda, neužgis. Manau, geriau vėliau, negu niekada.

bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 11746
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: Algimantas Liubinskas

2011 Gru 09 18:29

Skriejantys metai nešykšti A.Liubinskui naujos patirties
Autorius: Vilmantas REMEIKA
http://www.lzinios.lt/Turinio-valdymas/ ... -patirties" onclick="window.open(this.href);return false;
06:00 Gruodžio 8 D. 2011
Autorius: © Lietuvos žinios

Didžiulę trenerio darbo patirtį turintis žinomas Lietuvos futbolo specialistas Algimantas Liubinskas šiemet pasisėmė įspūdžių treniruodamas Kazachstano klubą Kyzylordos "Kaisar". Pastaruoju metu A.Liubinskas trumpam buvo pradingęs iš Lietuvos futbolo gerbėjų radaro. Kazachstano čempionate kukliausiai rungtyniavusį klubą Kyzylordos "Kaisar" lietuvis sugebėjo iš autsaiderių gretų pakelti į 8 vietą. Po čempionato daugybė šio sporto gerbėjų dėkojo Kozylordos herojumi tapusiam A.Liubinskui, kad sugebėjo išsaugoti komandą aukščiausioje lygoje, ir, naudodamiesi gražiu sutapimu, - lapkričio pradžioje treneris minėjo 60-metį - linkėjo jubiliatui dar ilgai ir sėkmingai darbuotųsi futbolo labui. Vilniuje atostogaujantis A.Liubinskas netrukus vėl vyks į Kazachstaną - aptars bendradarbiavimo su "Kaisar" perspektyvas. LŽ žurnalistai su A.Liubinsku bendravo erdviame jo bute Vilniuje. Namie buvo visa šeima - iš darželio grįžęs šešiametis sūnus Almantas ir jaukių namų fėja trenerio žmona Dainora. "Lietuvos žinioms" Algimantas Liubinskas papasakojo apie Kazachstano futbolo specifiką, tolimosios šalies kultūrą, išsakė nuomonę apie Lietuvos rinktinės problemas. Pastaruosius reikalus jis išmano puikiai - šalies rinktinę su pertraukomis treniravo devynerius metus.

Ištraukė iš duobės

Paklaustas, kaip 2011-ųjų pradžioje atsidūrė Kazachstane, A.Liubinskas papasakojo įdomią istoriją: "Palaikiau ryšį su ukrainiečiais agentais. Jie nusiuntė mano CV į klubą "Kaisar". Vėliau skambina ir sako: jie nenori jūsų paslaugų. Pasirodo, "Kaisar" klubo prezidentas skeptiškai žiūri į agentus, todėl ir davė neigiamą atsakymą. Jis pats man paskambino ir pakvietė kartu dirbti."

Kukliausią biudžetą Kazachstano lygoje turinčiame klube lietuvis atsidūrė naujojo sezono išvakarėse, kai komanda buvo suformuota, registruoti naujų žaidėjų nebegalėjo. Ankstesnės klubo vadovybės suburta ekipa nebuvo konkurencinga kitoms komandoms, tad "Kaisar" ilgai vilkosi paskutinė, dvylikta.

"Buvo tikras siaubas. Lyg senuko zoporožiečio lenktynės su naujuoju mersedesu, - lygino A.Liubinskas. - Įkvėpėme oro, kai atsivėrė vasaros perėjimų langas. Tiesa, su kukliu biudžetu aukšto lygio žaidėjų negalėjome įpirkti, tad pakviečiau devynis naujokus. Daugiausia - iš pajėgesnių klubų atleistus žaidėjus. Per čempionato pertrauką rengėme stovyklas, pakoregavau kai kurių žaidėjų pozicijas. Kai pagaliau sulipdžiau komandą, ėmėme kilti. Sezoną baigėme būdami aštuntoje vietoje. "Kaisar" aistruoliai ir klubo vadovai liko patenkinti. Man grįžtant į Lietuvą jie pasiūlė pratęsti sutartį. Pasakiau, kad atsakysiu vėliau."

Treneris džiaugėsi, kad sunkiu komandai metu niekas jo nereguliavo: "Į mano darbą nesikišo niekas. Sakiau - dantimis žemę graušime, bet tikslą pasieksime. Ir pasiekėme."
A.Liubinskas su pavydo gaidele pasakojo apie Kazachstano sporto infrastruktūrą, puikius stadionus, klubų bazes. Ten sportas finansuojamas valstybes, o futbolo klubus remia regionų gubernatoriai. Kiekviena komanda prieš sezoną tris keturias savaites stovyklauja Turkijoje ar Kipre. "Kaisar" biudžetas yra mažiausias Kazachstano aukščiausioje lygoje, tačiau bemaž du kartus didesnis nei bet kurio Lietuvos A lygos klubo. LŽ duomenimis, šalies čempiono Panevėžio "Ekrano" biudžetas siekia maždaug 5 mln. litų.

Kitokia virtuvė

Kas buvo Kazachstane, puikiai žino, kokie ten karščiai vasarą.

"Per rytinę treniruotę pusę vienuoliktos - plius 35 laipsniai. Vakare tiek pat. Dieną temperatūra pakildavo iki 50 laipsnių. Saulėje net kelių minučių neišbūsi", - alinančią vasarą prisiminė A.Liubinskas. Todėl beveik visose rungtynėse kiekvieno kėlinio viduryje buvo daroma pauzė, kad žaidėjai atsipūstų ir atsigaivintų vandeniu. Lietuvis juokavo, kad visą sezoną jo garderobas nesikeitė - trumpikės, marškinėliai ir kepuraitė. Kyzylordos miestas įsikūręs pietinėje Kazachstano dalyje, stepėje. Augalijos beveik nėra. Lyja tik du tris kartus per metus. Dauguma gyventojų - vietiniai kazachai ir uzbekai. "Savo vyresniajam sūnui sakau, kad Vilniuje vakarais nevaikščiotų po miestą, nes bet kada gali gauti į skudurus. O Kazachstane gali eiti, kur nori, kada nori", - skirtumus vardijo lietuvis.

Šioje Vidurinės Azijos valstybėje apstu mums sunkiai suprantamų papročių. Pavyzdžiui, kasmet prieš sezoną kiekvienas futbolo klubas savo stadione aukoja aviną, kad metai būtų sėkmingi. "Papjauna aviną visų akivaizdoje, vėliau jį išdalija komandos nariams. Nelabai man patiko toks ritualas...", - prisipažino A.Liubinskas. Jis teigė patyręs kultūrinį šoką, "atrasdamas" kazachų virtuvę: "Pirmą kartą ragaujant kumyso (rauginto kumelių pieno) geriausia būti šalia tualeto... Vėliau jį pamėgau - sotus gėrimas. Litras gero kumyso kainuoja 3,5 dolerio. Kazachai valgo ir specialiai įdarytas arklio žarnas. Pirmą kartą nedrįsau tokio gardėsio skanauti be degtinės. Ragavau ir arklienos. Vietiniai bent kartą per mėnesį valgo šunienos sriubos. Sako, ji apsaugo nuo gripo ir kitų ligų. Bet taip ir neišdrįsau jos paragauti."

Kazachų virtuvė turi ir europiečių pilvams tinkamo maisto - avienos šašlykų, žuvies. "Klubo bazėje nemėgau valgyti, virėjos maitino neskaniai. Turėjome puikų kulinarą - vartininkų trenerį iš Moldovos. Jis nuostabiai gamindavo šamą", - sakė A.Liubinskas. Jis prisipažino, kad Kyzylordoje vertėsi be automobilio, nes mieste pilna pusvelčiui vežančių taksistų.

"Už du dolerius nuveža į bet kurį miesto galą. Paklausiau Taldykorgane žaidžiančio Arūno Klimavičiaus, ar turi automobilį. Tas nusijuokė - o kam? Sustabdai bet kurią mašiną ir veža, kur paprašai. Beje, du doleriai - didžiausia kaina. Galima ir nusiderėti", - tikino strategas. "Kaisar" klube trenerį vargindavo tik tolimos kelionės į rungtynes. Atstumai Kazachstane - nemaži, o lėktuvų galimybės ribotos. Maksimalus greitis - 450 km/h, beveik dvigubai mažesnis, nei modernių europietiškų orlaivių. Todėl kelionės trukdavo 2-3 val. ilgiau, nei įveikiant tą patį atstumą Europoje.

Kazachų filosofija

Buvęs Lietuvos rinktinės treneris neslėpė, kad vietiniai futbolininkai Kazachstane išpuikę ir nedrausmingi.

"Jiems svarbiausia kuo greičiau nusipirkti geriausią mašiną, kad būtų kuo pasipuikuoti. Drausmės taip pat nėra: reikia nuolat rėkti, kad iš puolimo grįžtų į gynybą. Bet daug jų drausminti man neteko, tuo rūpinosi asistentas rusas. Jau kai paleis gerklę, tai jo žodžių į lietuvių kalbą lengvai neišversčiau", - juokėsi lietuvis.

Dėl šios priežasties treneris vengdavo su kazachų futbolininkais artimiau bendrauti: "Su legionieriais iš Serbijos, Bosnijos, Rusijos, Slovėnijos sutardavome gerai. Kartais nueidavome kartu papietauti, net po bokalą alaus išgerdavome. Tačiau jie nepamiršdavo, kad aikštelėje netrukus ir vėl iš jų reikalausiu maksimumo. Su kazachais to nedarydavau, nes po tokių pasisėdėjimų jie nebejaustų ribos tarp savęs ir trenerio."

Atskiros temos verti Kazachstano lygos teisėjai. Apie juos užsienyje sklando legendos. Kalbama, kad kiekvieno klubo biudžete iš anksto numatoma suma teisėjams. Kainos esą svyruoja nuo 10 iki 15 tūkst. dolerių už vienas rungtynes. Bet "Kaisar" strategas šios temos nelinkęs komentuoti: "Girdėjau gandų, kad "veiksmas vyksta". Iš tiesų, teisėjavimas kartais būdavo sudėtingas."

Geriau už A lygą?

A.Liubinskas įsitikinęs, kad Kazachstano čempionatas pajėgesnis už Lietuvos A lygą. Pasak jo, kazachų klubai neištirptų net Ukrainos ar Lenkijos lygose. "Tik atsidūrusiems toliau nuo namų jiems reikėtų laiko adaptuotis", - pastebėjo pašnekovas.

Kazachstane A.Liubinskas - ne vienintelis lietuvis. Čempionų klube Karagandos "Šachtior" žaidžia Gediminas Vičius, vicečempionų komandoje Taldykorgano "Žetysu" - A.Klimavičius.

"Abu futbolininkai gerai užsirekomendavo, labai vertinamas jų darbštumas, - sakė "Kaisar" treneris. - Tačiau daugiau nematau, kas iš A lygoje rungtyniaujančių lietuvių galėtų sustiprinti kazachų lygą. Beje, čia galioja įdomi taisyklė - leidžiama laisvai žaisti legionieriams tik iki 30 metų. Jei esi vyresnis ir nori rungtyniauti Kazachstane, privalai būti savo šalies rinktinės narys."

Kazachstano klubų pajėgumą rodo rezultatai tarptautinėje arenoje. Šiemet Europos lygoje Pavlodaro klubas "Irtyš" eliminavo lenkų Balstogės ekipą "Jagiellonia", o "Aktobe" tik po 11 m baudinių serijos pralaimėjo rusų Vladikaukazo komandai "Alanija".

Jei Kazachstano čempionato lygis aukštas, kodėl šalies rinktinės rezultatai kuklūs? "Viskas paprasta. Legionieriai meistriškumu užgožia vietinius. Dėl legionierių limito nemažai užsieniečių priima Kazachstano pilietybę. Be to, ne visi klubai suinteresuoti auginti pamainą, nors ir turi vaikų komandas, - paaiškino A.Liubinskas. - O kazachai nesiveržia svetur, nes namie turi puikias sąlygas. Premija už pergalę - 3 tūkst., už lygiąsias - 1,5 tūkst. dolerių. Retas A lygos žaidėjas tiek gauna per mėnesį."

Pripažino klydęs

Prakalbus apie Lietuvos nacionalinę rinktinę A.Liubinsko veidas surimtėjo, balsas prikimo. Rinktinės problemos treneriui visada rūpi. Su ja dirbo 1991-1995 ir 2003-2008 metais.

Lietuvos futbolo federacijos generalinis direktorius Julius Kvedaras neseniai A.Liubinsko pavardę minėjo tarp kandidatų treniruoti rinktinę.

"Malonu, kad prisimena. Nežinau, kiek tai realu. Visada geriau gyventi ir dirbti namie. Tačiau neslėpsiu - dabar noriu uždirbti pinigų senatvei, - atviravo treneris. - Daug kas veržiasi prie rinktinės vairo, bet ar jie nutuokia, koks tai bus sunkus etapas. Teks iš naujo kurti komandą. Ne žaidėjus keisti, o senbuviams įžiebti žaidimo aistrą, ugdyti jų kovinę dvasią. Tai užims laiko. Paprastai rinktinė bręsta du atrankos ciklus, o trečiajame jau galima siekti maksimumo. Nesinorėtų, kad po dviejų ciklų kas nors kitas vėl nuskintų sunkaus darbo vaisius."

2004-2008 metais A.Liubinskas suklijavo dabartinės rinktinės branduolį, kuris su portugalu Jose Couceiro blykstelėjo 2010-ųjų pasaulio čempionato atrankos cikle, o galutinai užgeso vadovaujant Raimondui Žutautui per EURO 2012 kvalifikacines varžybas.

"Nebūsiu kuklus - portugalas atėjo į mano parengtą komandą. J.Couceiro buvo lengva - jam talkino Saulius Širmelis ir Vitalijus Stankevičius, su kuriais daug laiko būrėme rinktinę. R.Žutautas atėjo į baigiančią iširti komandą. Stigdamas patirties jis galbūt ne viską darė teisingai", - analizavo A.Liubinskas.

2008-ųjų vasara kuriam laikui pakeitė ilgamečio rinktinės trenerio gyvenimą. Ilgai viliotas į politiką Vilniaus savivaldybės sporto skyriaus vedėjas A.Liubinskas susigundė kandidatuoti Seimo rinkimuose ir rinktinės stratego postą užleido J.Couceiro. Tačiau politinė karjera greitai žlugo.

Paklaustas, ar dabar nesigaili dėl tokio žingsnio, treneris atsakė greitai ir labai tvirtai: "Stipriai klydau. Gyvenime reikia pripažinti klaidas. Turiu pasakyti, jog ši buvo viena didesnių. Tuomet dirbau du darbus - savivaldybėje ir rinktinėje. Nuolat jutau spaudimą, netgi puolimą, kad sėdžiu ant dviejų kėdžių. O juk kol šilta, tai ir sėdi (juokiasi). Dabar suprantu, kad reikėjo mesti pareigas savivaldybėje ir visą dėmesį skirti rinktinei. Vis dėlto trenerio darbas nepalyginamas su klerko pareigomis..."

Nebe ta atmosfera

Gyvenimas eina. Kitą rudenį mūsų nacionalinės komandos laukia nauji iššūkiai - 2014-ųjų pasaulio čempionato atrankos varžybos. Teks kovoti su Graikija, Slovakija, Bosnija ir Hercegovina, Latvija bei Lichtenšteinu.

"Tokioje grupėje galima kautis dėl išėjimo į kitą etapą, bet nereikia garsiai žadėti. Niekada nemėgau to daryti. Lichtenšteiną šį kartą gal ir nugalėsime, bet dar reikės įveikti tuos pačius latvius. Grupė klampi, nors ir be akivaizdaus favorito", - samprotavo strategas.

Kalbėdamas apie rinktinės perspektyvą A.Liubinskas teigia, kad joje privalo žaisti ne vaikai, o geriausi futbolininkai: "Išspausti maksimumą iš šios komandos dar galima.

Netikiu, kad dabartiniai rinktinės lyderiai yra tokie susenę, kaip bandoma juos pavaizduoti. Tačiau vidinė dvasia nebe tokia gera. Dar žaidžiant Aurelijui Skarbaliui buvome sulipdę tikrą kolektyvą. Manau, dabartiniai rezultatai yra dėl nesugebėjimo sukurti komandinės dvasios, dėl nesugebėjimo priversti žaidėjus išsikrauti maksimaliai. Rungtynės su Lichtenšteinu parodė, kad vidinė atmosfera nėra gera. Taip pat - ir taktiniai sprendimai."

A.Liubinskas prisipažino nemėgstąs kritikuoti kolegų, tačiau kai kurių R.Žutauto veiksmų pro pirštus nepraleido.

"Niekas neklausė mano patarimų. Bet Mariaus Stankevičiaus nereikėjo kišti į gynybą. O po to dar ir viešai kritikuoti. Aš Marių leisdavau į kraštinio saugo poziciją, nes jis gali prasiveržti, sukurti varžovams pavojų, galingai smūgiuoti iš toli. Bet jei jau pastatei į gynybą, būk malonus po to nekritikuoti", - tikino treneris. Jis nustebo ir kai po rungtynių su Lichtenšteinu R.Žutautas apkaltino Edgarą Česnauskį tyčia gavus geltonąją kortelę, kad po to nereikėtų vykti į dvikovą Škotijoje. Strategas siūlo prisiminti devynerių metų senumo istoriją, kai rinktinę treniravo Benjaminas Zelkevičius. 2002-ųjų rudenį tas pats R.Žutautas žaisdamas rinktinėje per mačą su Farerų Salomis sąmoningai gavo geltonąją kortelę, kad praleistų rungtynes su Islandija, nes tuo metu jo klubo Haifos "Maccabi" laukė svarbios rungtynės Izraelio taurės turnyre.

"Man patiko garsaus Rusijos trenerio Valerijaus Gazajevo interviu. Kai žurnalistas paklausė, kokio žaidėjo nenorėtų treniruoti, V.Gazajevas atkirto: tokio, koks buvau aš", - šyptelėjo A.Liubinskas.

Nors jaunosios Lietuvos futbolo gerbėjų kartos gretose vyrauja nuomonė, kad rinktinę į aukštumas pakels tik užsienio specialistas, A.Liubinskas mano kitaip: "Niekada nebuvau už užsieniečius - jiems svetimas mūsų mentalitetas."

Medžiagos yra

"Nesijausiu nuskriaustas, jei man pasiūlys padirbėti su rinktine kaip patarėjui. Visada pasiryžęs padėti. Man skauda širdį, kai kiti šaiposi iš mūsų nesėkmių", - tikino specialistas.

A.Liubinską erzina svaičiojimai, jog Lietuvoje nėra gabaus jaunimo. Tiesiog reikia noro su juo dirbti.

"Mūsų vaikų fizinis parengimas stipriai atsilieka nuo užsienio bendraamžių. Lietuviai subręsta tik 25-26-erių, nes vaikystėje per treniruotes jie nekontroliuojami. Nedaug trenerių testuoja savo auklėtinius. Reikėtų tai daryti visose futbolo mokyklose, o neišlaikiusius testų versti dirbti papildomai, kol įvykdys normatyvus", - taip mano Lietuvos futbolo virtuvės žinovas. A.Liubinskas puikiai išmano šiuos dalykus. Kadaise jis su Kęstučiu Latoža surinko vaikų, kurie nepateko į Panevėžio sporto internatą. Tai buvo gimusiųjų

1973-iaisiais karta, net septyni iš jų vėliau atstovavo šalies rinktinei - Eimantas Poderis, Donatas Vencevičius, Darius Maciulevičius, Rimantas Žvingilas, Arūnas Pukelevičius, Vidas Dančenka, Dainius Šuliauskas.

"Dirbome juodai du kartus per dieną. Kartu su K.Latoža dalyvaudavome pratybose - visų kojos buvo nubalnotos. Po kurio laiko nugalėjome tuos pačius panevėžiečius. Negana to, mūsų suburta komanda vos nepateko į aukščiausiąją lygą. Tada jie buvo dešimtokai", - prisimena treneris.

Tiesa, iš tos kartos E.Poderis galėjo ir netapti tokiu geru futbolininku...

"Žuvo E.Poderio tėvas. Iki tol Eimantas treniruotėse krizendavo, simuliuodavo. Jau ketinau išmesti. Bet po nelaimės jis stipriai pasikeitė, tapo pavyzdžiu kitiems", - jau baigusį karjerą žaidėją gyrė A.Liubinskas.

"Medžiagos yra. Tik reikia dirbti, kurti daugiau futbolo centrų didesniuose miestuose ir treniruotis ten penkis sykius per savaitę dukart per dieną. Tada tikrai kas nors išaugs. Jokių stebuklų čia nėra", - įsitikinęs specialistas.

Kaip keitėsi požiūris

Ne už kalnų diena, kai A.Liubinskas minės trenerio darbo trisdešimtmetį. 1983-iaisiais, būdamas vos 31-erių, jis stojo prie Vilniaus "Žalgirio" vairo ir tapo jauniausiu SSRS aukščiausiosios lygos treneriu.

"Prieš akis iškyla pirmoji treniruotė su "Žalgiriu", lyg tai būtų buvę vakar, - nebaigęs pasakojimo ėmė krizenti pašnekovas. - Apsivilkau striukę ir nuėjau į treniruotę. Tik po jos pastebėjau, kad striukė - išvirkščia. Taip buvau susijaudinęs."

"Sakoma, nuo 55 iki 70 metų - trenerio pati branda. Ateina nuojauta, keičiasi požiūris. O klaidų visada bus. Klydau, klystu ir klysiu. Svarbu nedaryti esminių klaidų. Neklystantieji tegul eina...", - ranka numoja futbolo specialistas.

Apie moterišką nuojautą esame girdėję daugybę pasakojimų. O kas gi ta trenerio nuojauta?

"Paprasčiausias pavyzdys. 1992 metais Lietuvos rinktinė žaidė Belfaste su šiaurės airiais. Prieš dvikovą mano asistentai Stasys Stankus ir Romas Lavrinavičius parinko startinę sudėtį, bet į ją neįtraukė Stasio Danisevičiaus. Pažvelgiau į Stasį ir pasakiau: eisi žaisti. Asistentai bandė ginčytis. Atleiskit vyrai, man taip atrodo - atsakiau. Ir ką jūs manote? S.Danisevičius buvo vienas geriausių tų rungtynių žaidėjų.

Kartais būna: tris dienas save kankini svarstydamas, kurį žaidėją leisti į aikštę, o ryte nubudęs lyg niekur nieko sklandžiai sudėlioji visus taškus ant "i", - pasakojo šilto ir šalto regėjęs treneris.

30 metų darbo patirtis - nemažai. Paprašytas palyginti ankstesnį ir dabartinį A.Liubinską, pašnekovas pradeda dėlionę: "Dabar esu atlaidesnis, labiau įsigilinu, išklausau visų nuomonių, pripažįstu savas klaidas. Jaunas buvau karštas, choleriškas, atrodė, jog visi privalo daryti taip, kaip aš galvoju. Pasirodo - nė velnio! Kada įvyko persilaužimas, sunku pasakyti. Viskas vyko savaime. Anksčiau nevengdavau "užvaryti" ant žaidėjų po rungtynių. Žinau, kaip jie dėl to išgyvena, net klydusieji. Dabar niekada žurnalistams nepasakyčiau, kad Marius Stankevičius arba Tomas Danilevičius žaidė prastai..."

bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 11746
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: Algimantas Liubinskas

2012 Bal 12 23:45

Pražiopsotas straipsnis apie Liubą:

Lemtingas posūkis – po traumos
Publikuota: 2011 lapkričio 4d. 23.56
Autorius: Ingvaras Butautas / sportas.info
http://www.sportas.info/naujienos/9157- ... aumos.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Algimantas Liubinskas buvo jauniausias SSRS pirmenybių strategas, o dabar yra vyriausias tarp Kazachstano klubų trenerių. Lapkričio 4 d. jam sukako 60.

PRADŽIA. Prieš 60 metų, lapkričio 4 d., Kybartuose – miestelyje, visada garsėjusiame savo futbolo tradicijomis - gimė Algimantas Liubinskas. „Augau ne futbolo šeimoje: nežaidė nei tėtis, nei niekas kitas joje. Bet tuo metu Kybartuose futbolas buvo žaidžiamas visur: ir gatvėse, ir įvairiose pirmenybėse. Miestelyje buvo trys futbolo komandos, turėjusios savo jaunius ir jaunučius,“ – prisimena vienas garsiausių Lietuvos futbolo strategų. Pirmas A. Liubinsko treneris buvo Vytautas Kochanauskas. Tiesą iš pradžių A. Liubinskas debiutavo... ledo ritulio komandoje. „Vasarą žaisdavome futbolą, žiemą – ledo ritulį,“ - pasakojo jis. – „16-os metų žaidžiau vyrų ledo ritulio komandoje. O po tos žiemos, pavasarį buvau jau futbolo komandos „Sveikata“ gynėjas.“ Iš Kybartų A. Liubinskas išvažiavo į Kauną, įstojo į kūno kultūros institutą. „Krepšinis, lengvoji atletika, tenisas... Aš buvau greitas. 1969-aisiais net dalyvavau moksleivių spartakiados finaliniame bėgime. Atbėgau paskutinis, užėmiau 8-ą vietą. Bet faktas, kad nebūdamas lengvaatletis, patekau tarp sprinterių. 200 m bėgau per 21,8sek. Rezultatai buvo neblogi. Bet vis tiek labiausiai rūpėjo futbolas”, - neslėpė A. Liubinskas

LŪŽIS. Į išsvajotąjį Vilniaus „Žalgirį“ perspektyvus futbolininkas pateko1973-iaisias. Karjera elitiniame Lietuvos klube truko labai trumpai - iki 1974-ųjų rudens. „1974-aisiais mane paėmė į armiją, - kalbėjo A. Liubinskas. – Žaidžiau Sovetske. Tada turint aukštąjį išsilavinimą reikėjo tarnauti metus. Ir ten gavau stiprią traumą. 1976-ais bandžiau dar šlubčiodamas treniruotis, bet jau nebuvo šansų.“ Treniruoti A. Liubinskas pradėjo iš karto po atsisveikinimo su „Žalgiriu“, būdamas 25-erių: „Buvo tokia radijo komponentų gamyklos komanda „Elektronas“. Žaidė Lietuvos aukščiausioje lygoje. Tapau jos žaidžiančiu treneriu – žaidžiau kartais šlubčiodamas... Jaunas juk dar visai buvau – pacukas...“ Tuo pat metu A. Liubinskas ėmė treniruoti vaikus: „Surinkau 1966-ųjų gimimo komandą. Buvo ten gerų vyrukų ir tėvai jų buvo futbolo entuziastai. Ir viską Lietuvoje laimėjome. Sukūriau komandą, ji mokėsi specialiojoje klasėje tuometinėje 47-ojoje Vilniaus mokykloje. Po to, kai mane 1980-aisiais pakvietė dirbti į respublikinį sporto komitetą, tą komandą palikau Juozui Miniauskui.“

Iš pradžių A. Liubinsko pareigos sporto komitete buvo Lietuvos futbolo vyr. treneris. Vėliau Maskva sukūrė SSRS rinktinių trenerio Lietuvoje etatą. Iš tiesų A. Liubinskui reikėjo organizuoti visų lygių Lietuvos futbolo pirmenybes, taurių turnyrus: „Dirbau tą darbą, kurį dabar atlieka Lietuvos futbolo federacija. Vienas. Tik paskui priėmiau studentą – dabar jau anapilin iškeliavusį Alių Dubinską.” Paskui įvyko maištas „Žalgiryje“, kai futbolininkai sukilo prieš trenerį Benjaminą Zelkevičių. Ir sporto komiteto pirmininkas Zigmantas Motiekaitis pasiūlė A. Liubinskui perimti komandos vairą. Tada jam buvo 31 metai, tad lietuvis tapo jauniausiu istorijoje Sovietų Sąjungos aukščiausios lygos komandos vyr. treneriu. Bet Vilniaus klube jis neužsibuvo. 1985 metais A. Liubinskas išvažiavo į Maskvą mokytis aukštojoje trenerių mokykloje. Po metų grįžęs į Lietuvą įsidarbino „Žalgirio“ sporto draugijos taryboje.

BANGLADEŠAS. 1988-aisiais jau patyręs specialistas išvyko į Bangladešą treniruoti Dakos „Abahani“ komandą. „Įdomu buvo, – kalbėjo treneris. - Pasiuntinybės darbuotojai gyveno uždaroje teritorijoje ir jų į miestą neišleisdavo, o aš gyvenau atskirai. Atveždavau jiems alaus, sužaisdavom futbolą. Kitą dieną su bengalais eidavom į klubą pasėdėt, pabendraut. Mano komandą rėmė Bangladešo premjeras, o pagrindinius varžovus „Mohammedan“ – šalies prezidentas. Beje teko ten dalyvauti Bangladešo prezidento dukters vestuvėse...“ Vadovaujama A. Liubinsko „Abahani“ laimėjo šalies taurę. Dakos miesto pirmenybių (tais laikais dar nevyko Bangladešo nacionalinis čempionatas) nebaigė – buvo išsiųstas namo neva dėl darbuotojų trūkumo Maskvoje. „O iš tiesų – dėl politinio nepatikimumo, - įsitikinęs lietuvis treneris. - Bangladešo klubas norėjo ilgametės sutarties, o Lietuvoje prasidėjo išsivadavimo bruzdėjimas. Išsiuntė mane atgal į SSRS trečiu bandymu, jau su grasinimais...“

Sugrįžęs į Lietuvą A. Liubinskas vėl treniravo vaikus:„Tuo metu Panevėžyje buvo futbolo internatas. Aš surinkau 1973-iaisiais gimusių grupę iš tų, kurie į jį nepateko. Jau kitais metais mes įveikėm Panevėžį. O vėliau iš tų mano vaikinų 7 žaidė nacionalinėje rinktinėje.“

RINKTINĖ. „Kartą skambina man Stasys Baranauskas: treneri ar galit atvažiuoti susitikti „Lazdynų“ restorane. Ten – grupė žaidėjų. Sako – kuriam rinktinę. Ar sutinkat būti treneriu? Jie paskui LFF prezidentą Vytautą Dirmeikį įkalbėjo – sako: dirbam su Liubinsku,“ - specialistas pasakojo, kaip būnant ne kokiuose santykiuose su LFF vadovu, 1991-aisiais jis tapo rinktinės treneriu. Pradžia buvo sunki. Ir ne vien dėl futbolo priežasčių. Į tarptautinį futbolą sugrįžusi Lietuva galėjo nukentėti dėl biurokratinių dalykų. „1992 metais – pirmos oficialios rungtynės. Reikia vykti į Belfastą. Nėra lietuviškų pasų... Kadangi vidaus reikalų ministras buvo mano žemietis, tai paskutinį pasą Gintarui Staučei išdavė kažkur pusę dviejų nakties. Nes buvo tam tikrų jėgų boikotas: kad nepadarytų pasų ir kad mes neišskristume. Kažkam tai buvo reikalinga,“ – mano A. Liubinskas. Šiaurės Airijoje Lietuvos rinktinė sužaidė 2:2. Grįžtant futbolininkai sukūrė kreipimąsi į federaciją – jie nori žaisti tik treniruojami A. Liubinsko. „Su Dirmeikiu buvo paliaubos. Po to konfliktas vėl įsiplieskė...“ – prisiminė treneris.

KONFLIKTAS. Kuriama Lietuvos rinktinė iš pradžių buvo komanda, kurios žaidėjai ne visada stengdavosi suvažiuoti iš savo klubų, rezultatai nebuvo tokie, kokių laukė futbolo gerbėjai. Iki 1994 metų -jų rudenį Lietuvos rinktinė per trejas rungtynes išvykose su ukrainiečiais, kroatais ir slovėnais laimėjo dvi pergales. Ir atsirado šansai patekti į Europos pirmenybių finalinį etapą. Būtent tada (1995-ųjų pradžioje) A. Liubinskas, po eilinio konflikto su V. Dirmeikiu, buvo atleistas. Būdamas LFF prezidento „juoduosiuose sąrašuose“, A. Liubinskas ilgą laiką buvo, kaip jis pats sako, „izoliuotas nuo futbolo“. Pirmas išdrįso Panevėžio „Ekranas“. Jis pasikvietė A. Liubinską blogiausiais savo laikais, kai į Šiaulių „Karedą“ išėjus jo ilgamečiam treneriui Virginijui Liubšiui, grėsė net iškritimas iš aukščiausios lygos. 1996-ais A. Liubinskas tapo Šiaulių „Karedos“ strategu. Ir su ta komanda laimėjo Lietuvos čempionų vardus. „Bet kai klubo savininkai ėmė kištis į patį futbolą, pagalvojau: nori, tegu patys treniruoja. Ir grįžau į Vilnių,“ – prisimena A. Liubinskas.

SUGRĮŽIMAS. 10 metų jis dirbo Vilniaus miesto savivaldybėje. Kuravo sportą. “2002-aisiais paskambino naujasis LFF vadovas Liutauras Varanavičius. Pasiūlė treniruoti jaunimo rinktinę,“ – teigė A. Liubinskas. Nuo 2003-ųjų jis vėl tapo pagrindinės Lietuvos rinktinės galva. Šį kartą komandą treniravo iki 2008-ųjų. Dėl pagrindinio darbo savivaldybėje A. Liubinskui teko su rinkine atsisveikinti antrą kartą: „Prieš rungtynes su Belgija skambina man viena žurnalistė: kaip jūs dirbat du darbus? Taip ir dirbu, jūs tik dabar pastebėjote? Svarstė po to ir etikos komisija. Nutarė, kad galima derinti dirbant federacijoje pagal autorinę sutartį. Vis vien – nervinė įtampa, teko kažko atsisakyt“.

SVETUR. Vėl ėmęsis vaikų treniravimo, A. Liubinskas tuo pačiu metu Kijeve įgijo trenerio „Pro“ licenciją, leidžiančią dirbti užsienyje. Jau Kijeve būnant su juo pradėjo derybas „Lviv“ komanda. 2010 metais jis ėmė treniruoti šį klubą. Tačiau ekipa turėjo didelių finansinių sunkumų.Tad treneris grįžo į Lietuvą. Po pusės metų be rimto darbo A. Liubinskas išvyko į Kazachstano Kzyl Ordos „Kaisar“ komandą, kurioje dirba iki šių metų sezono pabaigos. „Kažkada buvau jauniausias treneris SSRS, dabar – vyriausias Kazachstane,“ – šyptelėjo solidų trenerio darbo stažą turintis A. Liubinskas, galintis pasigirti ir solidžia tėvystės patirtimi. Pirmoje santuokoje jis su žmona susilaukė dukterų Eglės ir Žvilės bei sūnaus Algimanto, o dabartinė gyvenimo draugė Dainora pagimdė treneriui sūnų Almantą.

* * *

Algimantas Liubinskas

Gimė 1951 lapkričio 4 d., Kybartuose
1973 baigė LVKKI
1987 baigė Maskvos aukštąją trenerių mokyklą
1971-1972 sezono Lietuvos ledo ritulio čempionas
1967-1968 žaidė Kybartų „Sveikatoje“
1973-1974 žaidė Vilniaus „Žalgiryje“
1983-1985 „Žalgirio“ vyr. treneris
1988 Dakos „Abahani Limited“ (Bangladešas) vyr. treneris
1991-1995 ir 2003-2008 Lietuvos rinktinės vyr. treneris
1996 Panevėžio „Ekrano“ vyr. treneris
1996-1997 Lietuvos čempionės Šiaulių „Karedos“ vyr. treneris
1997-1998 Vilniaus „Panerio“ vyr. treneris
1998 Baltstogės „Jagielonia“ (Lenkija) vyr. treneris
2002-2003 Lietuvos jaunimo rinktinės vyr. treneris
2010 „Lviv“ (Ukraina) vyr. treneris
2011 Kzyl Ordos „Kaisar“ (Kazachstanas) vyr. treneris

Marens
Pranešimai: 388
Užsiregistravo: 2012 Vas 06 14:54
Palaikoma komanda: Lietuva
Miestas: Šiauliai

Re: Algimantas Liubinskas

2012 Bal 13 07:05

Labai idomus straipsnis,geras tas Liuba,neabejoju,kad galejo drasiai treniruoti auksto lygio komanda,pvz kokioje Bundeslygoje,pagarba siam zmogui. ;)

mafia7
Pranešimai: 7309
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 15:17
Palaikoma komanda: A-lyga
Miestas: Šiauliai

Re: Algimantas Liubinskas

2012 Bal 13 08:28

Galėjo, bet dabar, tik galėjo.

...

Re: Algimantas Liubinskas

2012 Geg 30 14:54

A. Liubinskas – apie griūvantį Ukrainos futbolą, aršius sirgalius ir pasakiškas viešbučių kainas

„Ukraina... Tai labai prieštaringai vertinama šalis. Ir vargu, ar jos futbolo rinktinė bus tarp Europos futbolo čempionato favoričių. Bandau ieškoti pliusų nacionalinės ekipos žaidime ir valstybės, kaip pirmenybių rengėjos, darbuose, tačiau vietoj šypsenos man tik jos parodija gaunasi“, - vaizdžiai apie Ukrainą šnekėjo buvęs Lietuvos futbolo rinktinės treneris Algimantas Liubinskas.

Apie Ukrainą ir jos futbolą Lietuvos futbolo specialistas 60 metų A. Liubinskas žino ne iš nuogirdų ar trumpų viešnagių šioje šalyje. Lietuvis su nacionalinę ekipa du kartus buvo įveikęs Ukrainos reprezentacinę ekipą, prieš porą metų treniravo vietos „Lviv“ klubą, Kijeve baigė metinius UEFA PRO trenerių kursus ir gavo tarptautinę licenciją.

A. Liubinskas išsakė savo nuomonę apie Ukrainos komandą, jos galimybės prasimušti į Europos čempionato olimpą bei pačią šalį.
________________________________________________________________________
A. Liubinsko mintis apie Ukrainą ir jos futbolą skaitykite portalo lrytas.lt rubrikoje „Euro 2012“.
http://euro2012.lrytas.lt/index.php?opt ... s&Itemid=1

mafia7
Pranešimai: 7309
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 15:17
Palaikoma komanda: A-lyga
Miestas: Šiauliai

Re: Algimantas Liubinskas

2012 Geg 30 21:02

Nesuprantu, kas iš to, kad jis šneka-bezda ?

...

Re: Algimantas Liubinskas

2012 Bir 01 10:25

Prieš EURO-2012 metų čempionatą tokių pezlų pilna. Kalbina visokias legendas.
Lt yra legendiniai treneriai- Benas ir Algiukas. Juos kalbina visur ir visada... :lol:

Grįžti į