Respublik
Pranešimai: 4308
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Aurelijus Skarbalius

2021 Kov 26 03:07

A. Skarbalius: lietuvių žaidimas Kosove tikrai nebuvo prastas
https://www.alfa.lt/straipsnis/50441065 ... ku-futbola

Lietuvos nacionalinė vyrų futbolo rinktinė pirmose kontrolinėse rungtynėse trečiadienį išvykoje 0:4 nusileido Kosovo ekipai. Skaudi nesėkmė parodė, kad pernykštis gan sėkmingas pasirodymas Tautų lygos varžybose pergalių atrankos į 2022 m. pasaulio čempionatą varžybose negarantuoja. Buvęs Lietuvos rinktinės kapitonas Aurelijus Skarbalius įsitikinęs, kad svajoti apie lietuvių pergales atrankos varžybose bus galima tik tada, kai išaugs nauja, sistemingai ir kokybiškai nuo mažų dienų ugdoma Lietuvos futbolininkų karta.

„Nemanau, kad teisinga kritikuoti Lietuvos futbolininkus dėl pralaimėjimų pajėgesniems, aukštesnio lygio čempionatuose žaidžiantiems varžovams. Juo labiau, kad lietuvių žaidimas Kosove nebuvo prastas. Tikiu rinktine, neabejoju, kad ateityje bus ir geresnių, ir prastesnių rungtynių. Tačiau turime suprasti vieną dalyką – dabar rinktinėje žaidžia futbolininkai, subrendę, kai Lietuvoje nebuvo jokios darbo su vaikais sistemos, kai visi treneriai sukosi kaip išmanydami, treniravo vaikus kaip norėjo ir mokėjo. Kadangi kryptingas, nuoseklus darbas pagal modernias treniruočių metodikas Lietuvoje prasidėjo prieš kelis metus, šiuo metu net ir geriausi mūsų šalies futbolininkai nusileidžia aukštesnio lygio varžovams dėl individualios technikos ir žaidimo supratimo spragų. Ir šių trūkumų dabar nepakeis net ir geriausias pasaulio treneris“, – pastebėjo A. Skarbalius.

Į pagalbą Lietuvai – iš Danijos

Būtent A. Skarbalius tapo pagrindiniu šiuolaikinės vaikų ir jaunimo treniravimo metodikos sklaidos Lietuvoje puoselėtoju. Anot jo, šiam sprendimui jį prieš šešerius metus įkvėpė Lietuvos nacionalinės vyrų futbolo rinktinės nesėkmės tarptautinėje arenoje. „Pamenu, kaip 2015 m. kovą Londono „Wembley“ stadione Lietuvos futbolininkai 0:4 pralaimėjo Anglijos ekipai. Blankus Lietuvos rinktinės žaidimas sukėlė kritikos laviną. Futbolininkais ir treneriais piktinosi ne tik žurnalistai ir futbolo mėgėjai, bet ir futbolo specialistai. Aš irgi labai norėjau piktintis, kritikuoti, bet geriau pagalvojęs supratau, kad tai tik emocijos, nes norint kokybinių permainų reikia ne kritikuoti, o spręsti problemas“, – konstatavo šiuo metu Danijos „HB Koge“ klube dirbantis lietuvis.

Prisimindamas 2013–2015 m. laikotarpį A. Skarbalius pripažino, kad stebėdamas Lietuvos rinktinės rungtynes suprato, jog net ir geriausias pasaulio specialistas mūsų šalies rinktinėje negalėtų įgyvendinti savo idėjų, nes žaidėjų kokybė to neleido. „Nusprendžiau, kad norėdamas ateityje dirbti nacionalinėje rinktinėje, iš pradžių turiu pakeisti visą Lietuvos vaikų ir jaunimo treniravimo sistemą. Tuo metu mūsų futbolui reikėjo sisteminių permainų, naujo darbo su vaikais modelio. Mačiau, kad į jaunimo rinktines atėję futbolininkai neturi bazinių futbolo įgūdžių. Lietuvoje ilgą laiką nebuvo teisingai dirbama su vaikais, nebuvo periodizacijos, tinkamų resursų ir varžybų sistemos. Nusprendžiau, kad turiu sukurti ir pasiūlyti savo metodiką. Maniau, kad net jei ir nepavyks, tai bent jau būsiu pabandęs sukurti alternatyvą Lietuvos futbolo blogiui. Reikėjo šviesti trenerius, parodyti jiems, kaip reikia šiuolaikiškai dirbti su jaunimu. Tam reikėjo sukurti įrankį, kuriuo naudodamiesi treneriai galėtų prižiūrėti savo darbo kokybę. Taip pat – sukurti metodiką, rengti edukacinius seminarus ir viltis, kad visa tai įtikins Lietuvos futbolo federaciją (LFF) rinktis geresnį produktą, geresnę praktiką. Ilgainiui pavyko išsklaidyti chaosą ir sukurti tam tikrą sistemą, atsirado supratimas, kad reikia treniruočių metodikos, periodizacijos, sistemos ir specialios internetinės platformos viso proceso administravimui“, – teigė A. Skarbalius.

2015 m. lapkritį A. Skarbalius pasirašė sutartį su LFF ir tapo federacijos Techninio skyriaus konsultantu. Beveik du dešimtmečius Danijoje žaidęs ir įvairias šios šalies komandas treniravęs futbolo specialistas įsipareigojo trejus metus rengti kursus mūsų šalies vaikų ir jaunimo treneriams, supažindinti su nauja treniruočių metodika, įdiegti analizės sistemą. Bendradarbiaudamas su žinomu Danijos futbolo treneriu Carstenu Dohmu A. Skarbalius parengė Lietuvos futbolo treneriams skirtą vaikų treniravimo metodiką „Auri-Dohm“. Nors LFF galiausiai nusprendė, kad pagrindine treniruočių metodika didžiausiosiose šalies futbolo akademijose bus ne „Auri-Dohm“, o Briuselio „Anderlecht“ vaikų ir jaunimo treniravimo sistema, A. Skarbalius to nesureikšmino. „Aš apskritai džiaugiuosi, kad LFF nusprendė dirbti šiuolaikiškai ir sistemingai, kad su Lietuvos jaunimu dirbantys futbolo treneriai turi galimybę rinktis alternatyvias treniruočių metodikas. Dar džiugiau, kad federacijos iniciatyva dabar prasideda vaikų ir jaunimo futbolo ugdymo organizacijų sertifikavimas. Tai reiškia kokybiško darbo reikalavimo įgyvendinimą, o treniruočių metodika yra tik šio proceso dalis“, – samprotavo A. Skarbalius.

Mažųjų futbolo mokyklų pasirinkimas

Kadangi „Anderlecht“ programa buvo skirta tik didžiausioms šalies futbolo akademijoms, o mažesnės ja naudotis negalėjo, A. Skarbaliaus ir C. Dohmo parengta vaikų treniruočių metodika irgi rado savo vietą Lietuvos futbole. Siekdamos neatsilikti nuo šiuolaikinio futbolo tendencijų ir pereiti prie sistemingo treniruočių proceso, į ją atsigręžė mažesnės futbolo mokyklos, taip pat ir už borto likusios biudžetinės sporto organizacijos. Šiuo metu ja naudojasi Vilniuje, Kaune, Utenoje, Kybartuose, Alytuje, Palangoje ir kt. Lietuvos miestuose veikiančios futbolo mokyklos. Iš viso pagal „Auri-Dohm“ metodiką darbuojasi kelios dešimtys futbolo mokyklų, bet šios bendruomenės gretos sparčiai auga.

„Nors 19 didžiausių šalies futbolo akademijų naudoja „Anderlecht“ metodiką ir platformą, Lietuvoje yra ir daugiau futbolo mokyklų bei akademijų, kurioms, norint dalyvauti LFF inicijuotame šalies futbolo ugdymo įstaigų sertifikavimo procese, būtina turėti kokybišką treniruočių metodiką. Realiai futbolo mokyklos gali rinktis bet kurią kitą treniruočių metodiką, bet per pastaruosius kelis metus pagrindiniu jų pasirinkimu tapo „Auri-Dohm“. Atvirai pasakysiu – manęs tai nestebina. Kartu su C. Dohmu kurdami „Auri-Dohm“ programą, siekėme atrinkti geriausius daniško futbolo elementus ir juos adaptuoti prie lietuviškos realybės. Norėjome sukurti tokią treniruočių sistemą, kuri nuo mažų dienų formuotų universalų, lankstų ir intelektualų futbolininką. Tai yra – ateities futbolo atstovą, sugebantį prisitaikyti prie įvairiausių taktinių iššūkių, neįspraustą į rėmus, galintį imtis iniciatyvos, žaisti laisvai ir drąsiai. Be to, mes siūlome ne tik metodiką, bet ir treniruočių proceso administravimui skirtą „Stats4sport“ platformą, ir galiu drąsiai pasakyti, kad „Auri-Dohm“ ir „Stats4sport“ paketas niekuo nenusileidžia „Anderlecht“ programai. Apskritai, man labai džiugu, kad šiuo metu Lietuvoje yra net dvi kokybiškos vaikų treniravimo metodikos, nes prieš šešerius metus treneriai iš viso nežinojo, ką reiškia dirbti pagal ilgalaikę programą“, – konstatavo A. Skarbalius.

Lietuvai adaptuota daniška kokybė

Dauguma Lietuvos futbolo ugdymo įstaigų kryptingai darbuojasi per trumpai, kad būtų galima kalbėti apie ryškesnius pokyčius jaunųjų futbolininkų pasirengime. Toliausiai pažengė anksčiausiai – prieš šešerius metus su „Auri-Dohm“ programa susipažinusi Utenos „Utenio“ futbolo akademija ir Kauno „Olimpo“ futbolo mokykla. Pastarosios ugdymo įstaigos vadovas Artūras Ruževskis teigė, kad nors pradžia buvo kupina iššūkių, bet dabar nuoseklaus darbo rezultatai yra akivaizdūs. „Su „Auri-Dohm“ metodika pradėjau darbuotis vienas pirmųjų Lietuvoje. Pirmi žingsniai nebuvo lengvi, viskas buvo nauja, nepažįstama. Bet po penkerių darbo metų galiu pasakyti, kad tinkamai naudojama ši metodika yra labai veiksminga ir efektyvi. Esu susipažinęs ir su „Anderlecht“ programa. Ji akivaizdžiai skirta elitinėms akademijoms, kur suburti geriausi vaikai, kur yra geriausios darbo sąlygos. Bet Lietuvoje tokių akademijų yra nedaug. O ką daryti kitoms – mažesnėms, augančioms mokykloms? Dirbti kas sau? Tai tikrai nepadės ugdyti geresnius futbolininkus. Tad galima tik pasidžiaugti, kad turime alternatyvą, kuri yra artimesnė mūsų futbolui. „Auri-Dohm“ metodika yra pakankamai aiški ir konkreti, be to, joje viskas surašyta lietuviškai, tad ir treneriams lengviau orientuotis. Vaikams ji taip pat yra tinkamesnė, šiek tiek paprastesnė“, – samprotavo A. Ruževskis.

Kauno FM „Olimpas“ vadovo teigimu, svarbus „Auri-Dohm“ metodikos akcentas – kiekvieno vaiko maksimalus įtraukimas į futbolo žaidimą, išskirtinį dėmesį teikiant techniško, aukšto individualaus meistriškumo, universalaus ateities futbolininko rengimui. „Tai atitinka ir mano požiūrį į futbolo treniruotes. Noriu, kad pas mane vaikai kuo daugiau žaistų su kamuoliu, nebijotų imtis iniciatyvos, veržtis, naudotų driblingą, ir per rungtynes reikalauju, kad pradėdami atakas mes visada įžaistume kamuolį, kad nebūtų jokių primityvių kamuolio spardymų į priekį. Taip, mes retai laimime vaikų futbolo turnyruose, tačiau man komandinės pergalės nerūpi, mano vaikai bando žaisti futbolą, o tai yra daug svarbiau, nei pergalė 10-mečių varžybose, – pastebėjo A. Ruževskis. – Kad mes einame teisinga linkme, rodo ir LFF Techninio direktoriaus Patricko De Wilde dėmesys, taip pat ir tai, kad vienas mano komandos žaidėjas, dešimtmetis berniukas, patraukė Roterdamo „Feyenord“ skautų dėmesį. Jiems nerūpi, kaip mano komanda sužaidė turnyre, nes jie mato konkretų vaiką, kuris žaidžia futbolą taip, kaip jų manymu, turi žaisti šiuolaikinis futbolininkas. Toks ir yra mano tikslas – treniruočių ir rungtynių procesą organizuoti taip, kad vaikai nuolat tobulėtų, gerintų savo technines savybes, futbolo suvokimą. Nes ateityje jie turės žaisti įvairiose komandose, su skirtinga taktika, reikalavimais ir viskas priklausys tik nuo jų individualaus pasirengimo, sugebėjimų.“

Jau beveik dvejus metus pagal „Auri-Dohm“ metodiką darbuojasi ir Kauno rajono futbolo klubas „Garliava“. Jos techninis vadovas Henrikas Grigas teigė, kad iš pradžių garliaviškiai patys bandė susikurti savo treniruočių programą, bet galiausiai nusprendė, kad efektyviau bus paimti jau išgrynintą, išbaigtą metodiką. „Realiai Lietuvoje galėjome rinktis tik iš „Anderlecht“ ir „Auri-Dohm“ metodikų. Tačiau reikalavimai futbolo mokykloms, norinčioms dirbti pagal „Anderlecht“ metodiką yra labai aukšti, tiesą sakant, vargu ar apskritai dauguma Lietuvoje veikiančių futbolininkų ugdymo įstaigų tuos reikalavimus atitinka. Mes irgi neatitikome, todėl pasirinkome „Auri-Dohm“, – atskleidė H. Grigas. – Dabar manau, kad tai buvo geriausias įmanomas sprendimas. Teko daug bendrauti su A. Skarbaliumi, taip pat mums labai stipriai padėjo „Stats4sport“ platformos kūrėjas Marius Babravičius. Man patiko jų požiūris, mintys ir pradėję darbuotis pamatėme, kad tai yra iki smulkiausių detalių išdirbta, vaizdžiai tariant – sukramtyta, atitinkanti visus šiuolaikinio futbolo reikalavimus treniruočių metodika. Man labai patinka, kad šią metodiką galim patys tobulinti, adaptuoti prie savo sąlygų, poreikių ir lūkesčių. Noriu pasidžiaugti, kad pasirinkę „Auri-Dohm“ programą mes gavome ne tik įrankių rinkinį, bet ir užmezgėme betarpišką ryšį su programos kūrėjais, o to bendradarbiavimo dėka gan ženkliai paaugome ir patobulėjome kaip organizacija.“

Naujos galimybės „Auri-Dohm“ bendruomenės nariams

Pagal „Auri-Dohm“ metodiką vaikų treniruočių procesą organizuojančios Lietuvos futbolo ugdymo įstaigos netolimoje ateityje gali įgyti ir dar vieną rimtą privalumą. Utenos „Utenio“ futbolo akademijos vadovas Artūras Gimžauskas kovo viduryje vykusiame „Auri-Dohm“ bendruomenei skirtame seminare pristatė bendradarbiavimo su Danijos antrame pagal pajėgumą divizione žaidžiančiu „HB Koge“ klubu gaires. „Pradėję kurti Utenoje futbolo akademiją nusprendėme, kad mums reikia treniruočių metodikos. Užmezgėme ryšius su Aurelijum. Jo ir Carsteno Dohmo pastangomis gimė „Auri-Dohm“ metodika, kuri yra patalpinta „Stats4sport“ platformoje, padedančioje administruoti treniruočių procesą ir kontroliuoti darbo kokybę. Tai suteikia galimybę futbolo mokykloms kokybiškai darbuotis, bet norint augti ir tobulėti, vien to neužtenka. Todėl nusprendėme pasiūlyti „Auri-Dohm“ bendruomenei susivienyti, augti kartu ir siekti, kad talentingiausi jaunieji mūsų futbolininkai turėtų galimybę išvykti į Daniją ir stažuotis „HB Koge“ klube. Neabejoju, kad visiems drauge būtų daug lengviau ieškoti partnerių ir rėmėjų, investuoti į treniruočių procesą ir dirbti taip, kad Lietuvos jaunieji futbolininkai būtų patraukli prekė Europoje ir pasaulyje, kad užsigrūdinę aukšto lygio čempionatuose jie prisidėtų ir prie Lietuvos nacionalinės rinktinės pergalių“, – teigė A. Gimžauskas.

Anot FK „Garliava“ techninio vadovo H. Grigo, tokia perspektyva labai įdomi ir viliojanti. „Net ir didesnėms Lietuvos futbolo organizacijoms nėra paprasta užmegzti ryšius su užsienio futbolo akademijomis, o mažesnės apskritai neturi rimtesnių šansų. Būna atvejų, kai grupėje yra išskirtinis, talentingas ir gabus vaikas, kuriam reikia padėti išvykti į aukštesnio lygio futbolo organizaciją. Bendradarbiaudami mes galime sukurti tokią sistemą, kai gabiausi vaikai būtų nuolat stebimi, jie turėtų galimybę stažuotis Danijos futbolo klubų akademijose, treneriai stebėtų jų progresą, koreguotų treniruočių procesą. Ir tai būtų tęstinis procesas, o ne šiaip, vienkartinis apsilankymas ir kelios treniruotės be jokio atgalinio ryšio. Kita vertus, man patinka ir geriausių „Auri-Dohm“ bendruomenės vaikų stovyklų idėja. Tikrai būtų puiku, jei visi geriausi galėtų vienoje vietoje susiburti, treniruotis, varžytis. O patys geriausi – išvyktų į Daniją. Tai suteiktų papildomą motyvaciją ne tik treneriams, bet ir patiems vaikams, jų tėvams“, – samprotavo H. Grigas.

Beveik ketvirtį amžiaus Danijoje praleidęs A. Skarbalius įsitikinęs, kad nors Lietuvos futbolas vis dar stipriai atsilieka nuo pirmaujančių Europos šalių, tačiau sistemingai ir kryptingai dirbant padėtis neišvengiamai pasikeis. „Labai džiaugiuosi, kad „Auri-Dohm“ bendruomenėje atsiranda vis daugiau stiprių ir energingų organizacijų. Dar labiau džiaugiuosi, kad galime pasiūlyti galimybę Lietuvos vaikams atvykti į pajėgią organizaciją ir parodyti savo sugebėjimus. Tikiu, kad kryptingai dirbdami mes turėsime ne vieną ar kelis, o daugiau jaunuolių, kurie įgiję patirties Danijoje vėliau garsins Lietuvą pajėgiausiuose užsienio šalių čempionatuose ir ves į pergales Lietuvos nacionalinę futbolo rinktinę. Kadangi Lietuvoje mes dar tik pradedame eiti šiuolaikinio, sistemingo jaunųjų futbolininkų rengimo keliu, kažkokių ypatingų rezultatų artimoje ateityje tikėtis neverta. Bet tai yra vienintelis teisingas kelias, nes tik dirbdami visi kartu, bendromis pastangomis galime pakelti Lietuvos futbolą į aukštesnį lygį“, – teigė A. Skarbalius.

Respublik
Pranešimai: 4308
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Aurelijus Skarbalius

2021 Geg 12 21:42

A.Skarbalius trenerio kėdę keis į direktoriaus
https://www.sportas.lt/naujiena/433179/ ... rektoriaus

Antroje pagal pajėgumą Danijos lygoje dirbantis Aurelijus Skarbalius jau pusantrų metų vadovauja HB „Koge“ klubui, tačiau pasibaigus šiam sezonui, pakeis savo pareigas.

A.Skarbalius toliau dirbs „Koge“ klube, bet trenerio aprangą pakeis į verslo kostiumą – jis taps „Capelli Sport“ futbolo techniniu direktoriumi.

„Capelli Sport“ ketina ir toliau plėstis Europoje bei steigti futbolo akademijas JAV, o visam tam vadovaus A.Skarbalius.

Šiuo metu „Koge“ klubas ir rikiuojasi šeštoje lygos vietoje, o iki sezono pabaigos klubui liko sužaisti dar tris mačus. Juose komandai vis dar vadovaus A.Skarbalius.

A.Skarbalius šiame sezone „Koge“ klubą sugebėjo nuvesti iki pirmojo lygos šešeto, o tokie rezultatai pranoko lūkesčius. Reikia paminėti ir tai, kad „Koge“ jau rado, kas trenerio kėdėje pakeis lietuvį – tai bus duetas – buvę garsūs Danijos rinktinės žaidėjai Larsas Jacobsenas ir Danielis Aggeris.

JonasPetraitis
Pranešimai: 236
Užsiregistravo: 2018 Lap 04 21:23
Palaikoma komanda: Žalgiris

Re: Aurelijus Skarbalius

2021 Geg 13 09:07

Nu va, ne visiems lemta tapti treneriais.

Grįžti į