bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 11746
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: įvairūs

2010 Spa 27 09:54

A.Skarbaliaus treniruojama ekipa iškrito iš Danijos taurės turnyro
2010 spalio 27 d., trečiadienis
http://www.ivartis.lt/naujienos/new.255 ... rnyro.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Danijos taurės turnyro aštuntfinalyje skaudžią nesėkmę antradienį patyrė Aurelijaus Skarbaliaus treniruojama „HB Koge“ komanda, savo aikštėje net 0:4 (0:2) nusileidusi „Midjylland“ futbolininkams. Vieniems Danijos aukščiausios lygos lyderiams „Midjylland“ futbolininkams nekilo didesnių problemų su pirmosios lygos ekipa ir abejuose kėliniuose jie pelnė po du įvarčius. „HB Koge“ futbolininkai taurės turnyre dalyvavo nuo pačio pirmojo etapo.

bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 11746
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Aurelijus Skarbalius

2011 Bir 06 18:53

Lietuvio vadovaujamas klubas – tarp Danijos galingųjų
http://kauno.diena.lt/naujienos/sportas ... uju-356621" onclick="window.open(this.href);return false;
Darius Sėlenis
[email protected]
2011-06-06, 09:20

Danijoje gyvenantis ir treneriu dirbantis vienas geriausių visų laikų Lietuvos rinktinės futbolininkų Aurelijus Skarbalius dar kartą maloniai nustebino savo komandos vadovus: jo treniruojama "HB Køge" neplanuotai pateko į elito divizioną.

– Jau antrą kartą su "HB Køge" patekote į galingųjų divizioną. 2009 m. – labai neplanuotai, o šįkart?
– Oi, taip pat (juokiasi). Turėjome finansinių problemų, pagal biudžetą buvome tik šešta septinta pirmojo diviziono komanda. Iš aukščiausios lygos iškritusios komandos biudžetas – 35 mln. kronų (daugiau nei 16 mln. litų), o mūsų – tik apie 5 mln. litų. Iš aukščiausios lygos (tais metais ji buvo stipriausia ir brangiausia per visą Danijos istoriją), iškritome su 1,6 mln. litų minusu. Klubo kapitalas, kas yra griežta Danijos futbolo federacijos sąlyga, nesiekė 25 proc. žaidėjų atlyginimo. Todėl negalėjome pasirašyti naujų kontraktų.

– Prasidėjęs sunkmetis jus sužlugdė?
– Bet kartu ir išgelbėjo. Susijungus su "Herfølge Boldklub" ir 2009 m. įkūrus "HB Køge" nuotaikos buvo optimistinės, tačiau ir sunkmetis, ir teigiami dalykai futbolą pasiekia su antra ar trečia banga. Savivaldybė, komuna, verslininkai turėjo gelbėtis. Nepatekę į geriausias Danijos komandas periferijos žaidėjai atsidūrė aklavietėje, krito jų kaina ir gana aukšto lygio futbolininkus galėjo pasikviesti silpnesni klubai.

– Pavyzdžiui, jus?
– 24-erių saugą Bo Stormą, kairįjį gynėją Andreasą Sörenseną. Mūsų klubas augina savo arba bando ant bėgių pastatyti į aukščiausią lygį neprasimušusius žaidėjus. Man svarbu, kad kiekvienas norėtų tobulėti. Džiaugiuosi, kad pavyko suburti stiprią trenerių grupę.

– Kas pagrindiniai komandos rėmėjai? Beje, kodėl "HB Køge" simbolis – balta gulbė?
– SEAS NVE – elektros energijos įmonė, kurios vardu vadinasi ir stadionas. O gulbė... Šis gražus ir protingas paukštis buvo bjaurusis ančiukas. Tikimės, kad gulbe virs ir mūsų komanda.

– Čempionato pradžia "gulbei" buvo labai sunki: po 10 rungtynių – keturi pralaimėjimai ir dvejos lygiosios.
– Bet nepalūžome. Komanda įsižaidė, įgyvendino sumanymus, o žiemą nuo antros vietos atsilikome tik dviem taškais. Mūsų užduotis buvo šešetukas, tačiau norėdamas pažiūrėti, kaip prisiims atsakomybę futbolininkai, iškeliau tikslą patekti į aukščiausią lygą. Iš eilės nepralaimėjome dvylika (tik vienos lygiosios) rungtynių. Galėjome užsitikrinti antrą vietą anksčiau, tačiau psichologiškai buvo nelengva ir po to per trejas rungtynes iškovojome tašką.

– Bet netrukus buvote kilnojamas į orą, stadionas skandavo, o spaudoje mirgėjo "Auri! Auri!"
– (Šypsosi.) Buvo. Kai užsitikrinome antrą vietą ir po paskutiniųjų rungtynių. Atšventėme su miesto meru, vadovais, sirgaliais. Čempionato rungtynes stebėdavo po 800–1000, o paskutines – net 4000 žiūrovų. Po dviejų metų turėsime savo stadioną – savivaldybė jau skyrė žemės plotą, o kol kas dar žaidžiame 8 000 vietų "Herfølge Boldklub" stadione.

– Jūsų pagrindiniam vartininkui tik 22-eji, o ir antrajam – 18 metų.
– (Juokiasi.) Pas mus daug jaunų, savų išugdytų futbolininkų. Patyręs futbolininkas stabilesnis, tačiau šis jaunas vartininkas maloniai nustebino.

– Net 16 įvarčių pelnęs dvidešimtmetis komandos lyderis Simonas Christoffersenas – būsimoji žvaigždė?
– Dvimetrinį žaidėją vadina Danijos Peteriu Crouchu. Puikiai žaidžia galva, abiem kojomis. Netrukus Danijoje bus U-21 Europos čempionato finalas. Jis pateko tarp 24 geriausių futbolininkų, tačiau treneriai pasirinko greitesnį puolėją.

– "HB Køge" – tik du legionieriai: brazilas ir bosnis. Tai – pirmosios lygos tendencija ar išimtis?
– Pirmiausiai renkuosi mūsų klubo išugdytus žaidėjus. Po to ieškau dano. Žinau, kad sunku adaptuotis legionieriams, o man labai svarbu komanda, mikroklimatas, bendravimas ir už aikštės ribų. Užsieniečiai iškart privalo eiti į kalbos kursus, per kiekvieną treniruotę pasakyti naujai išmoktą danišką žodį.

– Aukščiausia lyga jums buvo finansiškai nuostolinga. Ar šiemet jai subrendote?
– Dabar tam vadovai geriau pasirengę. Vien už televizijos transliacijas gausime apie 5 mln. litų, kuriuos skirsime kontraktams. Manau, ši komanda individualiai pajėgesnė nei ankstesnioji "HB Køge", nors iš jos liko tik penki futbolininkai. Beje, mūsų klubas per 3–4 metus iš visų pirmosios lygos klubų uždirbo daugiausiai pinigų pardavę futbolininkus – apie 10 mln. litų.

– Kaip Auris apibūdintų savo vadovavimo stilių?
– Komanda daug dirba, kovoja. Atėjęs pareikalavau daugiau kūrybos. Esu tiesus: ir giriu, ir kritikuoju į akis. Pagal mano ideologiją ateities futbolas bus neprognozuojamas, todėl žaidimo metu turi keistis taktika, žaidėjų schemos. Turime tik vieną pastovų dalyką: žaidžia keturi gynėjai. Beje, kokia schema žaidžia "Barcelona"? Įžaidžia kamuolį dviem gynėjais, kraštiniai gynėjai tampa saugais, po to – vidurio saugais. Ginantis – presinguoja. Schema 2–8?

– Prakalbote apie "Barceloną". Ji – jūsų favoritė?
– Pirmokas sūnus Augustas, žiūrėdamas Čempionų lygos finalą, klausė, už ką sirgsiu. Tai dvi mano mėgstamiausios komandos, atsakiau jam.

– Būtų nuodėmė trenerio nepaklausti apie trenerį favoritą.
– Laikydamas profesionalaus trenerio (PRO UEFA) licenciją rašiau darbą futbolo komandos proceso valdymą ir pradėjau nuo geriausių trenerių: Josepo Guardiolos, Alexo Fergusono, Jose Mourinho, kelių danų. Iš jų gavau daug inspiracijos, tačiau svarbiausia – būti savimi. Tiesa, man labai nepatinka J.Mourinho bendravimas su spauda ir tai, kaip jis žemina kitas komandas, žaidėjus.

– Ilgai žaidėte garsioje "Brøndby IF". Kilo sentimentų, kai jūsų klubas žaidė su šia komanda?
– (Šypteli). Jiems pralaimėjome 1:6, tačiau namie laimėjome 3:0 ir po šių rungtynių jie atleido trenerį. Kūnu ėjo šiurpuliukai, kai sirgaliai skandavo "Auri!" Danijoje sakoma, kad, jei kartą tapsi geltonu ir mėlynu ("Brøndby IF" spalvos), tai – visam gyvenimui. Danijoje, kaip ir Škotijoje, didžioji dalis žmonių pasirenka vieną iš dviejų grandų – "Brøndby IF" arba "FC København" ir "savo" komandą.

– Patekusi į Čempionų lygos aštuntfinalio rungtynes (pirmasis danų klubas – aut. pastaba) "FC København" nustebino?
– Ne. Danų futbolo specialistai žinojo, kad tai – laiko klausimas. Solidus biudžetas, ilgametė strategija.

– Ar sekate Lietuvos futbolą? Ar nustebino rinktinės pergalė išvykoje prieš Čekiją?
– Labai, nors, girdėjau, netrūko sėkmės. O tai taip pat svarbu. Tiesa, sėkmė aplanko tuos, kurie jos siekia, bet nebus ilgalaikė, jei žaidimas ir meistriškumas netobulės. Naujienas seku internete, mačiau Lietuvos rinktinės rungtynių ištraukas. Galbūt Raimondas (R.Žutautas – aut. pastaba) turi vadinamąjį X faktorių? Tiesa, iššauti ir kur nors aukščiau patekti galima kartą. Norint nuolat išsilaikyti aukštame lygyje, reikia ilgalaikės strategijos, bazių, stadionų, valdžios paramos.

– Renkant Lietuvos rinktinės vyriausiąjį trenerį skambėjo ir jūsų pavardė. Ar sulaukėte skambučio ir pasiūlymo tapti pretendentu?
– Ne. Trenerio darbas klube ir rinktinėje labai skiriasi. Man patinka kurti strategijas, planuoti, stebėti kasdienį žaidėjų tobulėjimą.

– Ar Aurelijus Skarbalius norėtų tapti Lietuvos rinktinės treneriu?
– Blogas tas kareivis, kuris nenori tapti generolu.

Tobex
Pranešimai: 10882
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 15:14
Palaikoma komanda: Šiauliai

Re: Aurelijus Skarbalius

2011 Bir 10 14:13

A.Skarbalius keliasi į Brondby
http://sportalas.com/naujienos/?ID=1780 ... tyti=1&db=" onclick="window.open(this.href);return false;

Danijoje treneriu dirbantis Aurelijus Skarbalius pasirašė kontraktą su vienu garsiausių Danijos futbolo klubu - FC Brondby. Auri klube ateinančius du su puse metų dirbs trenerio padėjėju.

Nuo 1995 iki 2005 metų Skarbalius šiame klube rungtyniavo, baigęs žaidėjo karjerą labai sėkmingai dirbo žemesnės lygos Hb Koge klubo treneriu. Klubas pasibaigusiame sezone antrame divizone užėmė antrą vietą ir iškovojo teisę žaisti elitinėje SAS lygoje.

_____
uzkils jis ir iki brondby vyr trenerio su laiku

bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 11746
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: Aurelijus Skarbalius

2011 Spa 24 12:06

Oficialu: su Lietuvos rinktine sietas A.Skarbalius tapo „Brondby“ vyriausiuoju treneriu
http://sportas.delfi.lt/abroad/oficialu ... d=51023731" onclick="window.open(this.href);return false;
2011 spalio 24 d. 11:35

38-erių metų Aurelijus Skarbalius pirmadienį tapo vieno garsiausių Danijoje „Brondby“ klubo vyriausiuoju treneriu, skelbia oficiali komandos svetainė. Jis pakeis dėl prastų rezultatų iš pareigų atleistą danų specialistą Henriką Jenseną. Sekmadienį Danijos čempionate dar vieną pralaimėjimą (1:2 nusileido „Silkeborg“) patyrę „Brondby“ futbolininkai turnyro lentelėje nukrito jau į dešimtą vietą tarp dvylikos ekipų. Tokia situacija nepatenkinti „Brondby“ vadovai nutarė imtis permainų ir pasirašė metų trukmės sutartį su lietuviu A. Skarbaliumi, kuris buvo įvardijamas kaip vienas realiausių pretendentų į po Raimondo Žutauto atsistatydinimo atsilaisvinusią Lietuvos rinktinės stratego kėdę. Vis dėlto panašu, kad tai neįvyks, nes suderinti darbą klube ir nacionalinėje komandoje yra praktiškai neįmanoma, tuo labiau, kad Lietuvos futbolo federacija (LFF) nori, jog naujasis strategas užsiimtų ne tik vyrų rinktinės reikalais, bet ir prižiūrėtų šalies jaunuosius futbolininkus. Primename, kad LFF, ieškodama tinkamų kandidatų, paskelbė viešą konkursą.

Prieš kelias dienas duodamas interviu DELFI A. Skarbalius sakė, kad artimiausiu metu nesitiki stoti prie pagrindinio „Brondby“ vairo ir yra patenkintas būdamas asistentu. „Pasirašiau sutartį kaip asistentas ir ruošiuosi juo dirbti. Pats būdamas vyriausiu treneriu supratau, kaip svarbu yra turėti gerą trenerių štabą. Tiesa sakant, žurnalistai visada manęs paklausia, ar negalvoju apie aukštesnes pareigas. Tačiau dabar aš tenoriu pasisemti naujos patirties. Ateityje, žinoma, norėsiu vėl būti kokios nors komandos vyriausias treneris, bet visada sakau, jog niekas gyvenime nenukrenta iš dangaus. Turi sunkiai dirbti, tobulėti ir investuoti į save“, - kalbėjo jis.

Evaldas
Pranešimai: 15
Užsiregistravo: 2011 Rgp 26 08:46

Re: Aurelijus Skarbalius

2011 Spa 24 12:20

Ko gero pirmas lietuvis, užimantis vyr. trenerio postą tokiame klube?

gdrs
Pranešimai: 800
Užsiregistravo: 2010 Vas 12 11:26

Re: Aurelijus Skarbalius

2011 Lap 18 00:39

Konstruktyvios pastabos - kaip žirniai į sieną

http://www.lzinios.lt/Sportas/Sporto-tr ... ai-i-siena" onclick="window.open(this.href);return false;

Aurelijus Skarbalius. Šio futbolininko ir trenerio pavardę Lietuvos futbolo gerbėjai pastaruoju metu linksniuoja itin dažnai. Danijoje dirbantis specialistas atvirai prabilo apie mūsų futbolo sopulius.

Ilgametis Lietuvos futbolo rinktinės gynėjas 38 metų A.Skarbalius prieš 16 metų įleido šaknis Danijoje. Jo karjeroje lemtingos rungtynės buvo 1995 metų vasarą. Tuometis Kauno "Inkaro" komandos žaidėjas puikiai pasirodė UEFA taurės rungtynėse su danų Kopenhagos klubu "Brondby" ir buvo pastebėtas. "Brondby" pasikvietė lietuvį į savo gretas, ten jis greitai pritapo.

Per devynis sezonus vilkėdamas "Brondby" aprangą A.Skarbalius sužaidė 194 rungtynes, penkis kartus tapo Danijos čempionu, tris kartus laimėjo šalies taurę, o 2002 metais buvo išrinktas geriausiu klubo sezono žaidėju.

2006 metais lietuvis pradėjo trenerio karjerą kukliame klube "Herfolge", vėliau persivadinusiame "Koge", padėjo šiai komandai du kartus iškopti į aukščiausiąją lygą. Nuo 2012 metų sausio 1 dienos A.Skarbalius turėjo papildyti "Brondby" trenerių štabą. Tačiau po beviltiškai pradėto sezono, kai daugkartiniai Danijos čempionai nusirito į 10 vietą, Kopenhagos klubo vadovai ėmėsi ryžtingų permainų ir vyriausiojo trenerio postą pasiūlė legendiniam "Brondby" žaidėjui, Danijoje vadinamam tiesiog Auri. Lietuvio debiutas nebuvo vykęs - "Brondby" pralaimėjo šalies taurės rungtynes "Kobenhavn" komandai 0:3, tačiau praėjusį savaitgalį čempionate iškovojo tašką žaisdami su "Aalborg" (1:1). Komandos gerbėjai suprato, kad yra perspektyvų pakilti iš dugno.

Kopenhagoje puikiai besijaučiąs A.Skarbalius su žmona Jolanta augina du vaikus. Septyniolikmetė dukra Dominyka lanko plaukimo treniruotes, o aštuonmetis sūnus Augustas seka tėvo pėdomis - mokosi futbolo paslapčių. Regis, sportas Skarbalių šeimos genuose užkoduotas. Aurelijaus tėtis yra žinomas rankinio specialistas Antanas Skarbalius.

Išsamiame pokalbyje su LŽ Auri išdėstė savo nuomonę apie susidariusią situaciją Lietuvos futbole, papasakojo, kaip šioje srityje dirba danai ir leido suprasti: jei Lietuvos futbolo federacijos (LFF) funkcionieriai paprašytų, jis sutiktų padėti išbristi iš krizės. Tačiau futbolo vadovai kol kas nelinkę peržengti savo ambicijų.

Juda pirmyn
- Treniruojate "Brondby" vos daugiau nei savaitę. Ar spėjote apšilti kojas eidamas naujas pareigas?
- Miegu mažiau valandų naktį, bet per tas dienas pavyko išsiaiškinti nemažai problemų, tad bandome judėti į priekį. Akivaizdu, kad "Brondby" komanda yra gilioje krizėje. Daug nesusipratimų klubo organizacijoje, žaidėjai praradę pasitikėjimą savimi. Sunku ką nors pakeisti pirmąją savaitę, nes per keturias dienas žaidėme dvejas rungtynes. Manau, šią savaitę labiau pasistūmėsime pirmyn.
- Ar "Brondby" pasiūlymas jums buvo netikėtas?
- Nepasakyčiau, nes jau po Naujųjų buvome sutarę dėl bendradarbiavimo. Bet malonu, kai tavimi pasitiki.
- Jūsų treniruojama "Koge" žaidė nesėkmingai, buvo paskutinėje vietoje. Ar dėl to nekilo abejonių dėl galimybių dirbti aukštesnio lygio klube?
- Ne, nes turiu idėjų, kaip išspausti maksimumą, ir jų laikausi. "Koge" daug rungtynių su varžovais žaidė lygiai, tačiau žaidėjų meistriškumas buvo ribotas, o budrumo praradimas, greičio bei aštrumo trūkumas nulemdavo nesėkmes.

Nesuprantami pareiškimai
- Daugelis Lietuvos futbolo gerbėjų jus įsivaizdavo kaip stagnacijos apimtos nacionalinės rinktinės gelbėtoją. Ar dabar, kai tapote "Brondby" treneriu, išvysti jus prie rinktinės vairo nebūtų galimybių?
- Aš niekam jokių durų neužtrenkiau. Matysime, kaip bus po Naujųjų. Su "Brondby" sutartį pasirašiau iki sausio 1 dienos, norėdamas įvertinti visą situaciją. Jei klubo vadovai nuspręs mane palikti, tuomet diktuosiu savo sąlygas, bet jos bus ne piniginės. Situacija čia panaši kaip ir Lietuvos futbole - klubas išgyvena krizę, laukia daug darbo, reikia restruktūrizacijos.
Žinoma, būdamas vyriausiuoju "Brondby" treneriu tikriausiai negalėčiau derinti darbo rinktinėje. Antra vertus, iš Lietuvos niekas manęs to neklausė, todėl apie rinktinę ir nėra ką galvoti.
- Ar su jumis nekalbėjo LFF vadovai? Neprašė patarimų, pasiūlymų?
- Su niekuo nekalbėjau. Kai nėra susidomėjimo, sunku tai komentuoti. Mane eilinį kartą stebina LFF generalinio direktoriaus Juliaus Kvedaro pareiškimai, kad A.Skarbalius jiems siuntė kažkokius pasiūlymus ir idėjas.
- Kaip tik norėjau paklausti, kokius pasiūlymus siuntėte LFF...
- Nieko niekam nesiunčiau, nežinau apie ką jie kalba! Nesuprantu, kodėl yra didelis noras skleisti tokią informaciją ir tvirtinti, kad su manimi buvo apie kažką kalbama...
- Neslepiate, kad atsiradus pasiūlymui treniruoti rinktinę, tikriausiai jo neatsisakytumėte. Bet kam jums to reikia? Gerai apmokamą perspektyvų darbą Danijoje keisti į miglotas perspektyvas Lietuvoje?
- Gimiau lietuviu ir visą gyvenimą juo būsiu. Į platųjį pasaulį išėjau padedamas Lietuvos trenerių ir tuometės futbolo infrastruktūros. Dėl to noriu grąžinti skolą šaliai. Kita priežastis - aš esu didelis Lietuvos futbolo aistruolis ir norėčiau padėti jam tobulėti, kad rezultatai būtų geresni už dabartinius.

Savi interesai
- Kaip įsivaizduojate dabartinės Lietuvos rinktinės perspektyvą? Ką siūlytumėte keisti?
- Nuolat seku situaciją ir manau, kad tebuvo laiko klausimas, kada atsidursime tokioje situacijoje. Mes gerų rezultatų galime pasiekti tik atskirais periodais. Esame maža valstybė su ribotomis futbolo plėtros galimybėmis. Didžiausia problema - reikia subalansuoti visą futbolo virtuvę. Pasirinkti aiškią strategiją - patikėti jaunimą auginti klubams, sporto mokykloms, ar federacijos globojamoms akademijoms. Įdomu, kokiu keliu vaikai paimami į akademijas - leidžiant jų treneriams tai daryti, ar ne. Kai kurie žmonės nesugeba peržengti asmeninių interesų Lietuvos futbolo labui. Todėl reikia sudaryti programą ir judėti ta linkme. Jei tikslingai ir protingai dirbsime, rezultatai anksčiau ar vėliau ateis.
- LFF ne pirmus metus siekia, kad jaunų futbolininkų ugdymu užsiimtų privatūs futbolo klubai. Tačiau tam priešinasi sporto mokyklos. Susikerta interesai, nes kiekvienas nori iš to uždirbti.
- Tačiau kas bus, jei vaikus atiduosime klubams? Vis dėlto sporto mokyklos yra biudžetinės įstaigos, turinčios aiškų finansavimą. O klubai - vieni turi pinigų, kiti neturi. Vieni rūpinsis jaunimu, kitiems tai vienodai švies ir jie visas lėšas skirs nupirkti žaidėjų pagrindinei komandai. Kita vertus, neaišku, kas atsakingas už kokybišką darbą sporto mokyklose.
Visame pasaulyje žaidėjus augina klubai, tačiau jie gauna rėmimą iš savivaldybių ir lankančiųjų treniruotes. Pavyzdžiui, "Brondby" klubas turi 20 treniruočių aikščių, tačiau jas išlaiko ir prižiūri savivaldybė, nes klubui tai būtų per sunku. "Brondby" rūpinasi tik mokymu. Reikia nuspręsti, koks modelis Lietuvoje būtų efektyvesnis.
- Lietuvoje yra didelė sporto mokyklų problema, nes jų niekas nekontroliuoja. Treneriai gauna pinigų už vaikų skaičių, todėl oficialiai jų surašo daugiau, nei yra realybėje...
- Jeigu matote tokią problemą, sėskite visi ir pabandykite ją išspręsti. Lietuvoje be galo svarbu, kad prie to prisidėtų valdžia. Kol nebus priimti šią veiklą reglamentuojantys įstatymai, nebus rezultatų.
Esame civilizuota valstybė, tačiau tikriausiai vienintelė Europoje, nuo Antrojo pasaulinio karo neturinti nacionalinio stadiono. Valdininkams turėtų būti gėda. Aš sutinku, kad svarbu, jog pensininkai, dirbantys žmonės laiku gautų pinigų ir turėtų iš ko gyventi, kad tinkamai funkcionuotų mokyklos ir darželiai. Bet sutikite, jei neturėsime stadionų, ar net ir krepšinio, neturėsime jokios kultūros. Sportas yra kultūra. Jis skatina žmones turėti tikslą gyvenime, jo siekti. Nekursime šios kultūros - ir liksime visi tokie...

Norai ir realybė
- Jums neatrodo, kad LFF kartais į kritiką ir pastabas reaguoja taip nervingai, lyg žmonės vidurnaktį pažadinti kieme kaukiančios automobilio signalizacijos?
- Oi, nuo ko pradėti? (Giliai atsidusęs nusijuokia - aut.) Akivaizdu, kad visas futbolo valdžios ratas uždaras, nes yra susipynę kažkokie vidiniai interesai. Kodėl negalima vieną kartą aiškiai nuspręsti, kokia ta mūsų strategija? Kodėl sporto mokyklos pešasi su klubais, LFF už tai neatsako, bet tvirtina, kad atsako? Mūsų futbole nėra aiškaus lyderio, kuris, surinkęs visas šalis, suvienytų jas ir nuspręstų, kur link turime judėti. Visada bus opozicija, kuri kąs futbolo viršūnėms. O LFF visada ginsis. Klausimas, kiek ta kritika argumentuota.
Nesuprantu vieno dalyko - kai apie rinktinės tikslus paklaustas J.Kvedaras atsako: tikslus nustatys atėjęs naujas treneris. Palaukite. Kiekvieną kartą atėjęs treneris mums nustatys tikslus? Tai yra atsakomybės kratymasis. Kam būti valdžioje, jei bijai būti atsakingas? Po šio atrankos ciklo treneris prisiėmė atsakomybę ir atsistatydino. Kas dar pasikeitė? Niekas. Kaip prisiėmė atsakomybę vadovai? Jie pasakė: prastai pasirodėme. Ir viskas. Reikia aiškintis, kodėl taip įvyko ir ką reikia daryti toliau.
- Pernai LFF pristatė dešimtmečio strategiją. Viena jos krypčių - tikslas patekti į 2016-ųjų Europos čempionatą. Bet ar ne kažką panašaus girdėjome prieš 2012-ųjų, 2008-ųjų Europos pirmenybių atrankos ciklus?
- Taip buvo visada ir bus ateityje. Tik mes neišsiaiškiname, kaip to sieksime. Iškėlė tikslą ir viskas. Sako - po dešimties metų pateksime į finalinį turnyrą. Džiugu, bet paaiškinkite - kaip?
Mano darbo filosofija tokia: tikslo siekti trimis pakopomis. Pirmiausia pasiekime trumpalaikį tikslą, tai, kas tikrai įmanoma - atrankos grupėje užimkime 4 vietą. Tai minimalus tikslas. Antroji pakopa, sėkmės tikslas, yra 3 vieta. Tada kalbėkime apie svajonių tikslą - patekimą į finalinį etapą. Ir kai turėsime tokį tikslų planą, kas pusę metų analizuokime, kaip jų siekiame. Jei matome, kad dirbame klaidingai - keičiame kryptį. Reikia dirbti etapais.
Noriu pasidžiaugti Lietuvos U17 rinktinės laimėjimu: pirmą kartą įveikė pirmąjį atrankos etapą ir pateko tarp 28 geriausių Europos rinktinių. Tai labai geras ženklas - pagaliau atsirado sėkmė. Vadinasi, kažkur kažkas gerai padirbėjo. Bet reikia to neapleisti ir toliau tobulėti šia kryptimi.
- Bet ar blogai kelti tikslą įveikti atrankos grupės barjerą?
- Tikslas turi būti ne utopinis, o pasvertas, išanalizavus varžovų galimybes. Mūsų problema ta, kad išsikeliame neįgyvendinamus tikslus, o po dvejų trejų rungtynių lieka kartus nusivylimas.
Galbūt šiame atrankos cikle reikia dirbti šlifuojant įgūdžius puolime, arba į komandą įliejant penkis jaunus žaidėjus, kad vyresnieji jiems perduotų futbolo kultūrą. Tokie, kaip Deividas Šemberas ar Marius Stankevičius. Bet tai sudėtingas procesas. Į rinktinę atėję didžiojo futbolo auros dar nepajutę jaunuoliai turės kelerius metus sunkiai dirbti.

Kopijavo olandus
- Danija taip pat nėra didelė valstybė. Kaip dirbama ten futbolo srityje?
- Danai laimėjo 1992 metų Europos futbolo čempionatą, bet jiems pasisekė. Sumanus treneris Richardas Molleris Nielsenas efektyviai naudojo gynybinę taktiką, komandą gelbėjo legendinis vartininkas Peteris Schmeichelis. Tačiau danai suprato, kad ateityje nesugebės konkuruoti su galingaisiais. Jie pasirinko tinkamą kryptį.
Prieš dešimtmetį Danijos rinktinės treneriu tapęs Mortenas Olsenas ėmė kurti vadinamąją vienos linijos strategiją. Didžiulis dėmesys buvo skirtas tam, kad būtų žaidžiamas tikrasis futbolas - ne gynybinis ir ne tolimais perdavimais paremtas. Nusižiūrėtas olandų klubo Amsterdamo "Ajax" veiklos modelis. Sukurta sistema, sutelkianti geriausius trenerius. O licencijavimo sistema geriausius klubus įpareigoja turėti tam tikrą kiekį aukščiausio lygio trenerių, kurie garantuotų kokybišką darbą.
Danijoje vaikai ugdomi kitaip. Septynmečiai futbolą žaidžia trys prieš tris, vyresni - penki prieš penkis, vėliau septyni prieš septynis, o tradiciniu formatu vienuolika prieš vienuolika pradedama žaisti tik nuo 13-14 metų. Tai lavina vaiko įgūdžius ir žaidimo suvokimą. Lietuvoje tai yra didžiausia problema. Rezultatai jau matomi - danų klubai vis sėkmingiau žaidžia Europos taurių varžybose, o rinktinė pateko į keturis iš pastarųjų šešių Europos ir pasaulio čempionatų.
Prieš kelias dienas Danijos futbolo federacija su M.Olsenu pratęsė sutartį dar dvejiems metams. Beje, M.Olsenas gyvena Belgijoje, remiasi olandų praktika, bet viską sugeba kontroliuoti Danijoje.
- Vyrauja nuomonė, kad ugdant žaidėją vaikystėje visą dėmesį reikia skirti ne rungtynių rezultatui, o tik žaidimui.
- Tai įdomi tema. Kai treneris nori laimėti, jis pasitelkia greičiausią, fiziškai pajėgiausią ir toliausiai kamuolį spiriantį vaiką. Efektas trumpalaikis. Pamažu jėgos išsilygina, ir tie, kurie buvo fiziškai stiprūs, nebesugeba orientuotis aikštėje, nebėra tokie greiti. O techniškai gerai parengti vaikai išlaukia savo valandos ir tada juos aplenkia. Danai pareiškė, kad per anksti reikalauti iš vaikų laimėti, nes pirmiausia jie turi būti laimingi žaisdami ir kuo daugiau improvizuodami.
Bet iškilo kita problema - suvokimas, kad pralaimėjime nėra nieko baisaus. Išmokyti laimėti yra didis dalykas. Ir danai surado tokį aukso viduriuką - jie ėmė reikalauti pergalių iš 15-17 metų paauglių.

Svarbiausia - strategija
- Valdžios požiūris į futbolą Lietuvoje gerai žinomas, iš politikų komentarų apie šią sporto šaką galima rinkti juokingiausių citatų dešimtukus. O kaip yra Danijoje?
- Tai maža valstybė, bet labai sportiška. Čia labai populiarus rankinis ir dviračių sportas, bet pirmaujanti ir ryškiausia šaka yra futbolas. Valdžia sportui skiria daug dėmesio, nes kuria šalies identitetą: vaikai, turėdami sporto idealus ir žvaigždes, seka jų pėdomis ir taip atsitraukia nuo gatvės pagundų. Aišku, Danijos investicijos į sportą nepalyginamai didesnės. Tačiau futbolo rinktinė išsilaiko iš rėmėjų pinigų, nes čia reklamuotis per futbolą laikoma prestižo reikalu.
- Lietuvoje nesutariama, kas turėtų treniruoti rinktinę - vietinis treneris ar užsienietis. Nusivylę mūsų specialistais, žmonės trokšta trenerių iš užsienio. Ar tikrai užsienietis gali išspręsti visas mūsų problemas?
- Reikia kelti klausimą, ar tas užsienietis ateina dirbti tik su nacionaline komanda ir pasiekti greito efekto, kaip buvo su Jose Couceiro, ar ateina norėdamas padėti visam futbolui atsistoti ant kojų. Estijoje prieš keliolika metų padirbėjo specialistas iš Islandijos, vėliau su rinktine ir klubais darbavosi olandai. Darbo vaisiai dabar akivaizdūs.
Tačiau užsieniečių yra daug. Reikia mokėti atsirinkti tinkamą. Kita vertus, nemanykime, kad dirbti turi tik lietuvis. LFF vadovai turi nuspręsti, ko jiems reikia, sukurti strategiją bei pasirinkti tinkamą žmogų. Ir numatyti veiksmų planą, jei strategiją įgyvendinti ėmęsis specialistas, sulaukęs pelningesnio pasiūlymo, staiga pasitrauktų. Svarbu, kad staiga viskas nesubyrėtų.

Tobex
Pranešimai: 10882
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 15:14
Palaikoma komanda: Šiauliai

Re: Aurelijus Skarbalius

2011 Lap 27 14:31

skarbaliaus Brondby 2-1 iveike Kopenhagena
rungtyniu video ir skarbaliaus dziaugsmo akimirkos: http://brondby.com/tv/?id=68682" onclick="window.open(this.href);return false;

gdrs
Pranešimai: 800
Užsiregistravo: 2010 Vas 12 11:26

Re: Aurelijus Skarbalius

2012 Kov 01 18:13

Legendinį P.Schmeichelį glumina žaibiškas A.Skarbaliaus karjeros šuolis

Du kartus geriausiu planetos vartininku pripažintas danas Peteris Schmeichelis, kadaise išgarsėjęs „Brondby“ klube, nesupranta, kodėl misija traukti iš duobės jo jaunystės komandą patikėta lietuviui Aurelijui Skarbaliui. „Auri buvo geras žaidėjas, tačiau kaip treneris jis dar yra mįslė“, – interviu Lietuvos žurnalistams pareiškė viena spalvingiausių pastarųjų dešimtmečių Europos futbolo asmenybių.

Lietuviui dar reikės užsitarnauti danų pasitikėjimą

Vieno šlovingiausių Danijos futbolo klubų vairą praėjusį rudenį perėmęs A. Skarbalius – po padidinamuoju stiklu. Kuklią Danijos pirmenybių autsaiderę „Koge“ ekipą anksčiau treniravęs buvęs Lietuvos rinktinės gynėjas, per tris mėnesius, likusius iki čempionato pabaigos, mėgins ištempti „Brondby“ komandą iš turnyro lentelės dugno.

10 kartų šalies čempione tapusi komanda per 18 čempionato turų surinko vos 18 taškų ir tarp dvylikos klubų šiuo metu žengia dešimtoje vietoje.

„Neturiu žalio supratimo, kodėl taip atsitiko. Kalbuosi su kolegomis iš Danijos, bet paprasčiausiai niekas negali pasakyti, kokios buvo nuosmukio priežastys“, – DELFI paklaustas apie Danijos futbolo flagmano krizę, rankomis skėsčiojo P. Schmeichelis.

Būtent „Brondby“ klube prasidėjo 48-erių Europos čempiono ir UEFA Čempionų lygos laimėtojo profesionalo karjera: 1987-1991 metais Kopenhagos priemiesčio ekipai atstovavęs vartininkas su ja keturis kartus tapo Danijos pirmenybių nugalėtoju.

Prieš penkerius metus, jau baigęs futbolininko karjerą, P. Schmeichelis mėgino sugrįžti į jaunystės laikų klubą kartu su savimi atsivesdamas investuotojų grupę, tačiau bandymas perimti komandos valdymą nebuvo sėkmingas.

Dabar legendinis danas iš šalies stebi, kaip statyti ant kojų nuo 2008-ų trofėjų badą kenčiančią komandą sekasi kitam buvusiam „Brondby“ žaidėjui – A. Skarbaliui.

Žodžio kišenėje niekada neieškantis P. Schmeichelis atvirai pareiškė abejojantis, kad lietuvio karjera šiame klube truks ilgai.

„Nesu tikras, ar tvirtos jo pozicijos klube. Žinau, kad jis buvo pakviestas į „Brondby“ ekipą kaip vyriausiojo trenerio asistentas, bet netrukus netikėtai pakilo pareigose. Tiesą sakant, apie jį mes beveik nieko nežinome. Vieną dieną jis dar treniravo komandą, kuri rinko tik pralaimėjimus, ir staiga tapo „Brondby“ strategu. Žinoma, Auri buvo geras žaidėjas, tačiau kaip specialistas jis dar yra mįslė. Matysime, kaip jam seksis“, – svarstė P. Schmeichelis.

Primename, kad dėl prastų rezultatų atleistą specialistą iš Danijos Henriką Jenseną „Brondby“ vyriausiojo trenerio pareigose A. Skarbalius pakeitė praėjusį spalį, o gruodį su klubo vadovybe pasirašė ilgalaikę dvejų metų trukmės sutartį.

Iki šiol pamena mūšį „Žalgirio“ stadione

1992 ir 1993 metais geriausiu pasaulio vartininku pripažintas P. Schmeichelis su A. Skarbaliumi yra susidūręs ir aikštėje. 1993-iais atrankos į pasaulio pirmenybes rungtynėse Kopenhagoje šeimininkai negailestingai sudorojo svečius iš Lietuvos 4:0.

Tačiau Lietuvoje kur kas dažniau prisimenama pirmoji komandų tarpusavio akistata Vilniuje. 1992 metų rugsėjį – praėjus vos trims mėnesiams po sensacingo triumfo Europos čempionate – danai iš sausakimšo „Žalgirio“ stadiono teišsivežė tašką.

Nulinėmis lygiosiomis pasibaigęs mačas įstrigo ir Danijos rinktinės vartus gynusiam P. Schmeicheliui.

„Rungtynės su lietuviais Vilniuje mums sukėlė nemenkų problemų. Tai buvo antras mūsų mačas atrankos į pasaulio čempionatą varžybose. Patys dar gyvenome triumfo Europos pirmenybėse įspūdžiais, tuo tarpu visiems varžovams buvome pirmiausia ne Danijos rinktinė, o žemyno čempionai. Todėl oponentai, grumdamiesi su mumis, stengdavosi dvigubai.

Iš pradžių buvo labai sunku prie to priprasti, pradėjome atrankos ciklą visiškai blankiai, ir mačas Vilniuje nebuvo išimtis. Bet vėliau įsivažiavome ir atsakomose rungtynėse Kopenhagoje Lietuvos komandą įveikėme 4:0“, – prisiminimais dalinosi buvusi kultinė „Manchester United“ klubo žvaigždė.

Daugiau:
http://sportas.delfi.lt/abroad/legendin ... d=56170375" onclick="window.open(this.href);return false;

slasher
Pranešimai: 5344
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 13:13
Miestas: Kaunas

Re: Aurelijus Skarbalius

2012 Bal 29 19:53

Sonderjyske 3 - 3 Brondby

Brondby įsitvirtinę 9 vietoje

bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 11746
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: Aurelijus Skarbalius

2013 Vas 06 16:04

Atlyginimo laiku negavęs A. Skarbalius tiki, kad Danijos klubui pavyks įveikti sunkumus
Kęstutis Rimkus („Lietuvos rytas")
2013-02-06 14:45
http://www.efutbolas.lt/lietuva-8/a-ska ... 15244.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Bankroto šmėkla suka ratus aplink vieną garsiausių Danijos futbolo klubų „Brondby”. Bet komandą treniruojantis Aurelijus Skarbalius tiki, kad pavyks įveikti iškilusius sunkumus ir aikštėje, ir už jos ribų. Per 17 metų karjerą Danijoje A.Skarbalius pirmąkart susidūrė su futbolo komandos finansiniais sunkumais. Nuo 1995 metų, kai A.Skarbalius iš Kauno „Inkaro” persikėlė į Daniją, paskutinę kiekvieno mėnesio dieną savo sąskaitoje jis rasdavo pervestą atlyginimą. Taip buvo 17 metų spardant kamuolį aikštėje, taip tęsėsi ir dirbant treneriu, nesvarbu, kuriai Danijos komandai lietuvis tuo metu atstovavo – „Brondby”, „Herfolge” ar „Koge”. Tačiau šį sezoną pirmą sykį A.Skarbalius pajuto, kad krizė gali paliesti ir Skandinavijos futbolą. „Pirmą kartą Danijoje negavau algos laiku – tai ženklas, kad situacija rimta, – „Lietuvos rytui” sakė „Brondby” ekipą treniruojantis 39 metų lietuvis. – Tiesa, jau žinome, kad rytoj atlyginimai bus pervesti.”

Sustabdyta prekyba akcijomis

„Brondby” situacija yra daug rimtesnė nei viena savaitė be atlyginimų. Pirmasis Danijos klubas, dalyvavęs Čempionų lygos turnyre (1998–1999 m.), išgyvena finansinę krizę. „Brondby” gresia bankrotas, o tai reikštų ir pašalinimą iš „Superligaen” – Danijos čempionato – varžybų. Pirmadienį Kopenhagos biržoje buvo sustabdyta prekyba „Brondby” akcijomis. Futbolo klubas skolingas savo žaidėjams 31 mln. Danijos kronų (14 mln. litų). „Situacija buvo ir tebėra sudėtinga. Tačiau klubui pavyko susitarti su visais kreditoriais, kad jie palauktų tris mėnesius, ir rasti investuotojų, – pasakojo A.Skarbalius. – Tikiuosi, kad klubui pavyks atsikelti.”

Rado būdą išsigelbėti

Pirmasis profesionalus Danijos futbolo klubas „Brondby” yra dešimt kartų tapęs šalies čempionu. Būtent šios komandos žaidėjai sudarė auksinės Danijos kartos, 1992 metais laimėjusios Europos čempionatą, branduolį. Bet tokias Danijos ir viso pasaulio futbolo žvaigždes kaip Peteris Schmeichelis ir Michaelis Laudrupas išugdęs klubas pastarąjį sykį šalies pirmenybes laimėjo 2005 metais, o vėliau įkrito į finansinę duobę. Anot A.Skarbaliaus, tikri sunkumai prasidėjo, kai žaidėjų profsąjunga prieš pusmetį teisme laimėjo bylą prieš klubą. „Brondby” kitaip vertino su trimis futbolininkais sudarytą sutartį dėl atostogų ir pensijų fondo, pagal kurį 12,5 proc. užmokesčio žaidėjas, sutaręs su klubu, gali palikti kaupiamajame fonde arba gauti iškart. Teismas nusprendė, kad sutartys buvo surašytos netinkamai, ir liepė klubui žaidėjams sumokėti 4 mln. kronų (1,8 mln. litų). Klubo pralaimėta byla tapo precedentu daugeliui kitų žaidėjų gauti teisę į savo dalį, ir „Brondby” skola padidėjo kelis kartus. Priskaičiavus palūkanas žaidėjų profsąjungos reikalaujama suma pasiekė 31 mln. kronų (14 mln. litų). Po kelių mėnesių nesėkmingų derybų „Brondby” balansavo ties bankroto riba, klubas nuolat šmėžavo žiniasklaidos taikiklyje, bet paskutinę akimirką pavyko išlaviruoti. Po įtemptų derybų su investuotojais ir kreditoriais, tarp kurių yra žaidėjų profsąjunga, rastas būdas išsigelbėti. Pavasarį ketinama išleisti naujų akcijų, o tada investuotojai turės galimybių jas pirkti ir įgyti teisę valdyti klubą. „Esame patenkinti, kad pavyko sukurti pamatus „Brondby” gyvuoti iki klubo kapitalo pervertinimo, – išplatintame pareiškime teigė klubo direktorius Tommy Hakanssonas. – Labai džiaugiamės, kad išsaugosime savo darbuotojams ne tik visą jų sausio mėnesio atlyginimą, bet ir ateityje.”

Rengiasi kovai dėl išlikimo

„Galbūt pagaliau pavyks sukurti ilgalaikę toliaregišką strategiją, kurios klubui daug metų trūko, – vylėsi A.Skarbalius. – Todėl dabar ir gyvename tokiais rezultatais.” Rezultatai aikštėje nėra malonūs – „Brondby” tūno 12 vietoje tarp 12 komandų Danijos pirmenybėse. Per 20 mačų iki žiemos pertraukos, kuri nuo gruodžio pradžios trunka iki kovo, A.Skarbaliaus futbolininkai net 8 kartus sužaidė lygiosiomis ir surinko 17 taškų. Tiesa, apatinėje rikiuotės dalyje susidarė komandų grūstis. Nuo 10-osios vietos, kuri išsaugotų vietą lygoje, „Brondby” skiria tik 2 taškai. „Galimybės nėra prastos, – įsitikinęs A.Skarbalius. – Nesame prastesni už kitas komandas, bet sužaidėme daug mačų lygiosiomis nesugebėję varžovų įveikti. Bet 5 komandos yra pabėgusios netoli, ir mes tikrai turime galimybę jas pavyti. Rudens pabaigoje pavyko pelnyti daugiau taškų, mūsų jauna komanda vis labiau susižaidžia ir tai suteikia tikėjimo, kad pavasarį bus geriau.”

Danijos lyga

Rikiuotė po 20 turų: 1. „FC Kobenhavn” – 47 tšk., 2. „Nordsjaelland” – 35, 3. „Aalborg” – 32, ... 10. „Esbjerg” – 19, 11. „Silkeborg” – 18, 12. „Brondby” – 17.

14

Tiek milijonų litų sudaro „Brondby” klubo skola žaidėjams.

...

Re: Aurelijus Skarbalius

2013 Geg 25 13:41

Danijoje gyvenantis Airidas atsiuntė video kaip "Brondby" ekipa švenčia išsaugojusi vietą Danijos aukščiausioje lygoje.
Nuo 3:35 galime pamatyti komandos trenerį A.Skarbalių, kuris su ištikimiausiais sirgaliais dėkoja vieni kitiems.
Galbūt tai bus atsisveikinimas, nes danų žiniasklaida jau svarsto apie naują "Brondby" strategą.


The Miz

Re: Aurelijus Skarbalius

2013 Bir 12 14:10

A.Skarbalius palieka “Brondby” klubą
http://penalty.lt/a-skarbalius-palieka-brondby-kluba/" onclick="window.open(this.href);return false;

Lietuvos treneris Aurelijus Skarbalius nebetreniruos Danijos klubo Kopenhagos “Brondby”. Toks sprendimas buvo priimtas po visuotinio klubo akcininkų susirinkimo.

40 metų lietuvis “Brondby” treniravo nuo 2011 metų rudens. Pastarąjį sezoną “Brondby” patyrė sunkią finansinę krizę, komanda buvo priversta remtis jaunimu. A.Skarbaliui pavyko išsaugoti komandą aukščiausioje Danijos lygoje ir tarp 12 komandų užimti 9 vietą. Tačiau klubo vadovai naujų tikslų nutarė siekti su nauju treneriu. Lietuvį pakeis 41-erių danas Thomasas Frankas.

“Tai buvo labai sunkus periodas, tačiau parodėme puikią komandinė dvasią. Tiek žaidėjai, komanda, tiek visas klubas. Džiaugiuosi, kad man pavyko pakeisti žaidėjų požiūrį – jie ėmė galvoti, ką gali duoti komandai, o ne ką iš jos gauti. Didžiuojuosi žaidėjų nuveiktu darbu šį sezoną ir linkiu komandai didžiausios sėkmės”, – kalbėjo A.Skarbalius.

...

Re: Aurelijus Skarbalius

2013 Rgs 27 15:17

Penktoje Danijos lygoje dirbantis A. Skarbalius: noriu atiduoti skolą Lietuvos futbolui
Penalty.lt 2013 m. rugsėjo 27 d.


„Ar norėčiau dirbti Lietuvos rinktinės treneriu? – perklausia Aurelijus Skarbalius. – Žinoma, kodėl gi ne? Esu pasirengęs kai ką duoti savo šalies futbolui“.

Ilgametis Lietuvos rinktinės kapitonas ir lyderis jau 18 metų savo gyvenimą yra susiejęs su Danija. Karjerą pradėjęs Vilniaus „Žalgiryje“, vėliau žaidęs Kauno „Inkare“, 1995 metais kovingumu garsėjęs „Auri“ išvyko į Kopenhagos „Brondby“.

Šiame garsiame klube jis rungtyniavo dešimtmetį, po to pradėjo trenerio karjerą. Lietuvis iš pradžių treniravo „Herfolge“, su ja iškopė į aukščiausiąjį divizioną. Vėliau A.Skarbalius sulaukė „Brondby“ kvietimo ir šiam krizės purtomam klubui padėjo išsaugoti vietą Danijos elite.

Nors šaknis įleido Danijoje, lietuvis niekada nepamiršo gimtinės. Su 40-mečiu A. Skarbaliumi penalty.lt kalbėjosi apie Lietuvos rinktinės problemas ir galimybes jas išspręsti.

- Kaip vertinate Lietuvos rinktinės pasirodymą šiame atrankos cikle? ,– penalty.lt paklausė A. Skarbaliaus.

- Pastaruoju metu nemačiau daug rungtynių. Bet kiekvieną kartą stebėdamas žaidimą susidarau įspūdį, kad kūryba aikštėje yra didžiausia mūsų problema. Turime labai nedaug žaidėjų, kurie gali įveikti varžovų gynybą, apvesti varžovą. Apsiginti dar sugebame, nes esame atletiški. Dabartinė karta, į kurią auginant dar kreipėme dėmesį, dar kažką duoda. Bet jei pažvelgtume į visus jaunus ateinančius žaidėjus, turėtume sau užduoti klausimus – kuria kryptimi einame ir kokius žaidėjus ugdome, kokiuose klubuose tie žaidėjai žaidžia ir ar apskritai žaidžia.

- Vadinasi, reikia ilgalaikės apgalvotos strategijos?

- Visi prisimename, kokia apgailėtina situacija buvo federacijai vadovaujant Vytautui Dirmeikiui, kai jis laikėsi įsikibęs kėdės, kol nebeturėjo kur trauktis. Tuo metu truputį prisidėjau ir aš, atkreipdamas dėmesį ir atsisakydamas žaisti rinktinėje. Nors visuomet sakiau, kad žaidžiu už Lietuvą, o ne už federaciją.

Atėjus naujai valdžiai, atsirado daugiau bazių, dirbtinių aikščių, akademija. Akivaizdu, kad dirbama kryptingai. Atsirado ir talentų, kurie išvyksta į „Stuttgart“, Anglijos, Italijos klubus. Tik kaip parengti jie išvažiuoja? Užsieniečiai specialistai akcentuoja, kad lietuviai labai gerai parengti fiziškai. Tačiau dabar visa futbolo filosofija akcentuojama apie gebėjimą kurti mažose erdvėse ir valdyti kamuolį. Tai mums yra sudėtingiausia.

Paprasčiausiai nebemokame kurti, nebeturime tokių futbolininkų kūrėjų, kokie buvo Arminas Narbekovas, Darius Maciulevičius, Donatas Vencevičius. Nesakau, kad mes rengiame ne tokio tipo futbolininkus. LFF priėmė savo strategiją, juda kažkokia kryptimi, tas yra gerai. Tiesiog konstatuoju faktą, kiek nedaug žaidėjų turime, kurie kurtų progas ir patys įmuštų įvartį. Futbole tai ir yra sunkiausia.

- Daug vilčių siejama su 19-mečiu Luku Spalviu iš „Aalborg“ klubo. Stebite jį Danijoje?

- Aš džiaugiuosi, kad Lukas atvažiavo į Daniją. Mūsų futbolininkai nėra tokio aukšto lygio, kad iš karto galėtų užsikabinti stipriuose užsienio klubuose didžiosiose lygose. Taigi turi žengti po mažą laiptelį. Net nežaisdamas pagrindinėje „Aalborg“ sudėtyje L. Spalvis tobulėja rezervų lygoje, kur lygis gana aukštas. Apskritai Danija maža šalis, kuri labai saugo talentingus futbolininkus ir negali sau leisti uždrausti jiems žaisti. O jaunimas tobulėja tik rungtyniaudamas.

Lietuvos jaunimo problema ta, kad išvykę į didžiąsias lygas, jie nepatenka į pagrindinę sudėtį ir negavę žaisti dublerių lygoje, degraduoja kaip futbolininkai. Tokiame amžiuje būtina žaisti. Todėl L. Spalvis priėmė teisingą sprendimą. Danų treneriai ypač daug dėmesio skiria jaunimui ir skiria dėmesį kiekvieno futbolininko tobulėjimui. Kiekvienam žaidėjui netgi parengiamos specialios treniruočių programos taktikos, technikos, atletiškumo srityse.

Ir pagaliau – kur kas geriau, kai žaidėjas išvyksta į vakarų Europos klubus, nei rytų. Ne dėl to, kad rytų Europoje futbolas būtų prastesnis. Tiesiog vakaruose jaunimas formuojasi ir kaip asmenybės, tam taip pat skiriamas didelis dėmesys. Jaunimas mokomas būti profesionalais 24 valandas per parą. Didelis dėmesys skiriamas ne tik treniruotėms ar varžyboms, bet ir poilsiui, mitybai, gyvenimo būdui. Rytų šalyse vaikinai pasirašo kontraktus, gauna nemažus pinigus ir jų galbūt niekas nekontroliuoja…

- Kai kuriose šalyse 20-mečiai futbolininkai sėkmingai pritampa vyrų futbole ir žengia pirmus žingsnius nacionalinėse rinktinėse. Pas mus tokio amžiaus futbolininkas dar laikomas nesubrendusiu. Tai yra sportininko ugdymo problemos, gal mentaliteto spragos?

- Nemanau. Problema tame, kur ir kokiame lygyje mūsų jaunių ir jaunimo rinktinių žaidėjai žaidžia. Didžiosiose šalyse didesnė konkurencija ir tie, kurie patenka į rinktines, jau yra pirmosiose savo klubų komandose. Tai tikrai talentingi žaidėjai. Lietuvėlėje daug talentingų žaidėjų neturime, jie arba žaidžia neaukštame lygyje, arba stokoja žaidybinės praktikos, todėl jiems sunku patekti į nacionalinę rinktinę.

Kito kelio nėra, kaip tik leisti jaunimui kuo daugiau rungtyniauti vyrų futbole ir tikėtis, kad jis subręs. Perėjime iš jaunimo į vyrų futbolą yra du labai svarbūs dalykai. Pirmas – fizinis pasirengimas ir pripratimas prie kitokio tempo.

Antras, ir svarbiausias – psichologinis aspektas. Didžiulis skirtumas, kai tu žaidi jaunimo komandoje ir kai tu pereini į vyrų futbolą, kur kiekvieną savaitgalį iš tavęs reikalaujama pergalių, net treniruotėse privalai demonstruoti geriausią savo formą. Neretai pasitaiko, kad talentingas jaunimas, patekęs į vyrų sportą, netampa gerais futbolininkais.

- Grįžkime prie rinktinės. Joje tarsi prasidėjo kartų kaita, bet ji vyksta keistokai. Atrodo, kad net Csaba Laszlo buvo susipainiojęs savo sumanymuose. Kaip reikia elgtis tokioje situacijoje: nežiūrėti į žaidėjų amžių ar atvirkščiai?

- Visuomet laikiausi tvirtos nuomonės, kad rinktinėje privalo žaisti žaidėjas, kuris tuo metu geriausias savo pozicijoje. Dabar reikia spręsti dilemą – žaidžiame su geriausiais, ar duodame pasireikšti jaunimui, kuriam reikės 3, 5, gal net 10 rungtynių. Aš manau, kad treneriai nesugebėjimą pasiekti rezultatų kartais ima teisinti kartų kaitos būtinybe. Neva seniai nieko nebegali, todėl ieškome jaunimo.

Sudėtingiausia atrasti trenerį, kuris iš kiekvieno žaidėjo išspaustų maksimumą ir jaunime matytų potencialo. Rinktinė yra tokia komanda, kuriai reikia rezultato čia ir dabar. Lietuvos futbolas turi apsispręsti, kaip elgtis, nes kalbomis apie keitimus nieko nepasieksi. Komandoje reikia turėti senų vilkų, į kuriuos gali atsiremti jaunimas kai nesiseka, kurie sustyguotų žaidimą esant būtinybei.

Senbuvis gal nebus geriausias žaidėjas, bet savo žinių bagažu suteiks ramybės, bus pavyzdžiu kitiems. Danijoje komandos savo gretose laiko vyresnius žaidėjus jau vien tam, kad savo buvimu jie sukurtų tam tikrą aurą, perduotų patirtį. Žinoma, jaunimui taip pat reikia leisti pasireikšti, kad pamatytum jo stipriąsias ir silpnąsias savybes.

- Bet dėl to neišvengiamai esi priverstas aukoti kažkiek laiko.

- Žinoma. Nes jaunimas visada rungtyniauja banguotai. Remdamasis vien jaunimu visada žaisi banguotai. Antra vertus, jei laikysiesi požiūrio „čia ir dabar“, pasikliaudamas vyresniais, ateis laikas, kai tie senbuviai nesugebės žaisti aukščiausiu lygiu ir atsivers didelė skylė tarp senosios ir naujosios kartų. Panašią skylę šiuo metu ir turime. Yra talentingų vaikinų, bet kol jie pasieks piką, bus labai sunku. Kaip ir minėjau, reikia jiems suteikti progą, bet šalia turėti ir veteranų, kurie perduotų patirtį, padėtų sunkiais epizodais.

- Kitame Europos čempionate žais nebe 16, o 24 rinktinės. Kaip mes turėtume pasielgti – siekti bet kokia kaina patekti į pirmenybes, ar laikytis ilgalaikės rinktinės jauninimo strategijos?

- Ne man tai spręsti. Tam ir yra žmonės, užimantys pareigas LFF. Remdamasis savo žaidėjo ir trenerio patirtimi galiu patikinti, kad kuo tavo strategija ilgesnė ir nuoseklesnė, tuo ateityje bus geresni rezultatai. Pradžioje bus nemažai duobių. Bet po to tu išmoksti tas duobes aplenkti.

Aišku, kažkokia strategija privalo būti – kur einame, ko siekiame. Bandant staiga iššauti, mesti visas pajėgas, galima nusvilti. Turime klubinių pavyzdžių su liūdnais likimais. Savo sėkmės pamatus kurti gali tik sudarydamas ilgalaikę veiklos strategiją. Kitas dalykas, jei įmonėje dažnai keiti vadovą, ji tikrai nedirbs efektyviai. Ypač sunku dirbti rinktinėje, kai per metus turi 7 rungtynes, o žaidėjus surenki 5 dienoms, per tą laiką reikia sustyguoti žaidimą, įdiegti savo filosofiją, kuri duotų rezultatų. Tai sudėtingas procesas, tad reikia, kad tau leistų dirbti ir pasitikėtų.

- Niekada nebuvote abejingas Lietuvos futbolui. Jus domintų nacionalinės rinktinės trenerio pareigos?

- Žinoma. Aš visada sakiau, kad Lietuvos futbolas man rūpi ir pergyvenu dėl jo. Kurį laiką gyvenu Danijoje, bet gimtinės niekada nepamiršau. Norėčiau atiduoti savotišką skolą Lietuvos futbolui. Per tiek metų Danijoje pamačiau, kaip dirba kiti specialistai, pasisėmiau naudingų žinių ir manau, kad jas galėčiau perduoti Lietuvoje.

- Dabar treniruojate žemesnės Danijos lygos komandą „Haslev“. Kaip sekasi su ja?

- Netgi Danijos spaudai tai buvo staigmena, klausė, kodėl aš to ėmiausi (juokiasi). Kai pavasarį atsisveikinau su Kopenhagos „Brondby“, viešai pasakiau, kad naujos veiklos norėčiau imtis po Naujųjų metų. Vasarą skyriau savo veiklos analizei, apmąstymams, ką norėčiau tobulinti savo darbe.

O „Haslev“ komandoje atsidūriau paprastai. Gerai pažįstų jos vadovą, sykį jis paprašė manęs padėti. Man tai yra puikus laiko praleidimas, aš patiriu malonumą padėdamas mėgėjams, nes futbolas tiesiog įaugęs į kraują.

„Haslev“ žaidžia tik penktojoje lygoje, jie pralaimėjo pirmąsias trejas rungtynes. Kai atėjau į komandą, šiek tiek padirbėjome, pagerinome gynybą ir kitas rungtynes laimėjome 5:1. Bet su „Haslev“ susitarimas labai paprastas – jei tik sulaukčiau rimtesnio pasiūlymo, naujos veiklos galiu imtis nors ir rytoj.

http://sportas.delfi.lt/futbolas/penkto ... z2g5w66SbW" onclick="window.open(this.href);return false;

Tobex
Pranešimai: 10882
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 15:14
Palaikoma komanda: Šiauliai

Re: Aurelijus Skarbalius

2014 Vas 10 22:02

Lietuvos futbolo rinktinei nereikalingas A. Skarbalius toliau dirbs Danijoje

Nuo praėjusios vasaros darbo pasiūlymų laukęs Aurelijus Skarbalius rado naują klubą. Treneris iš Lietuvos lieka Danijoje ir vadovaus „Viborg“ vienuolikei. Po penkerių metų pertraukos į aukščiausią Danijos pirmenybių divizioną sugrįžęs klubas šiame sezone užima devintą vietą tarp dvylikos komandų.

http://www.delfi.lt/sportas/futbolas/li ... z2sx2iqbO6" onclick="window.open(this.href);return false;


mažėja kandidatų Kruoja treniruoti

...

Re: Aurelijus Skarbalius

2014 Vas 11 17:46

„Viborg“ klubą, kuriame žaidžia E.Zubas, treniruos A.Skarbalius
2014-02-11 http://www.futbolo.tv/straipsniai/2013- ... skarbalius" onclick="window.open(this.href);return false;

Prieš kurį laiką jau skelbėme, jog Lietuvos rinktinės vartininkas Emilijus Zubas savo karjerą tęs Danijos aukščiausios lygos „Viborg“ klube. Dabar paaiškėjo, jog šią komandą treniruos specialistas iš Lietuvos Aurelijus Skarbalius.

Ilgametis Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas A.Skarbalius trenerio karjerą pradėjo 2006 m., kai tapo „Herfolge“ treneriu. Paskui tautietis sėkmingai vadovavo „Koge“ komandai, o vėliau gavo šansą į priekį vesti legendinį šalies „Brondby“ klubą.

Su naujuoju klubu A.Skarbalius sutartį pasirašė iki 2015 m. pabaigos. Jau seniai šioje šalyje gyvenantis treneris yra puikiai pažįstamas Danijos futbolo gerbėjams. Apie naująjį trenerį labai palankiai atsiliepė ir „Viborg“ vadovai.

Tiesiog „Auri“ dažniausiai svečioje šalyje vadinamas lietuvis jau spėjo pergalingai debiutuoti. Antradienį draugiškose rungtynėse „Viborg“ rezultatu 1:0 įveikė „Horsens“ vienuolikę. Mūsų vartininkas E.Zubas vartus gynė visą antrajį kėlinį.

Paulius Jakelis, Futbolo.TV

Grįžti į