Lietuvos futbolo forumas

Žvalgas iš Škotijos bandė perprasti lietuvių futbolininkus
http://sportas.delfi.lt/abroad/zvalgas- ... d=33721517
2010 birželio mėn. 21 d. 08:14

Sekmadienį Kaune šeimininkų - Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės - triumfu pasibaigęs Baltijos futbolo taurės turnyras užminė mįslių ir jame nedalyvavusiai Škotijos rinktinei. Jos strategas Craigas Leveinas mėgino išvysti tikrąjį lietuvių veidą, rašo dienraštis "Lietuvos rytas". "Norėjau savo akimis pamatyti, kaip atrodo tie keli svarbesni futbolininkai, kurie čia rungtyniavo. Aš juos nekart mačiau vaizdo įrašuose, bet išvysti savo akimis - visai kas kita", - sakė Škotijos futbolo specialistas. Būsimos lietuvių varžovės Europos čempionato atrankos turnyre - Škotijos komandos - strategas į lietuvių taktiką išsamiai nesigilino. "Į taktinius lietuvių manevrus per daug nesigilinu, nes susirinkus visiems jų lyderiams gali keistis ir žaidimo braižas. Kita vertus, didelių netikėtumų nelaukiu", - „Lietuvos rytui“ teigė C. Leveinas.

Broniau , tik nereikia... Lietuviai turbut ,bet kokiu metu ,bet kokiomis salygomis surastu priezasciu kodel jie neitu i futbola (bent jau as taip pastebiu). Pavasari tai yra reikalu, po ziemos reik susitvarkyt, nors taip zmoniu siek tiek daugiau buna, vasara tai atostogos , silta daznai buna ir pns(nors vasara pagrindinis Lietuvos futbolo lygu laikotarpis) , Ruduo tai jau kartais salta, prasideda kai kam mokslai irgi neinam. Ir guanas visus metus neinam i futbola! As vistiek manau , kad Vilniuje butu daugiau susirinke zmoniu. Dar pamenu gi 2004 Ispanijos rinktine kai buvo Zalgirio stadione daugiau nei 13k zmoniu buvo, o Lietuva-PRancuzija kaune sunkiai tuos 9000 pardave...

Tai jo, visas šis tavo aprašytas sezoninis mechanizmas nesikeičia jau seniai. Bet nauja metų pradžia visada siejama su naujais lūkesčiais ir žiūrovų tuomet būna daugiau. Teisingiau būtų lyginti su panašaus metų laiko žiūrovų skaičiumi ir ieškoti priežasčių kodėl jų yra mažiau ar daugiau. Laikas, kai vyksta PČ, yra labai nedėkingas ir ar būtų žiūrovų atėję daugiau Kaune, Vilniuje ar Marijampolėje mes galime tik spėlioti. Marijampolėje, kur vyko U-21 Baltijos taurė, žiūrovų irgi buvo skystai. PČ ir EČ visada užgožia vietinius futbolo renginius. Visada vykstant pasauliniams futbolo renginiams lietuviai spjaudosi koks š.. yra mūsų fulė. Šiaip spjaudosi visada, bet per šiuos čempionatus - ypatingai

Uztenka paskaityti lryto komentarus po tema Lietuvos rintkine laimejo Baltijos taure. Is tiesu tai keisti zmones , niekaip neitiksi

Aš niekada nesupratau tokių komentatorių (ypač Delfis tuo pasižymi) logikos. Jie tarsi pyksta ant mūsų futbolistų dėl to, kad jie nežaidžia kaip brazilai. Nesvarbu bendra situacija su padėtimi futbole bei šalyje, tradicijos ir visa kitą.

Vakarykščių rungtynių momentas, kai buvo neužskaitytas estų įvartis. Lietuvos ir Latvijos futbolo federacijų vietoje atsiprašyčiau kiuliamiajų..

bet tie du estų žaidėjai arčiausiai užbrėžtos linijos tai panašu, kad ant nuošalės ribos galėjo būti. Tikrai netvirtinčiau 100 proc. , kad nebuvo nuošalės, o ir pasyvios niekaip neina traktuot, nes lietuviai bekovodami su jais pražioplino tą iš gilumos atbėgusį. Ginčytina situacija, bet vertinant iš šito screno, labiau linkęs pritart teisėjams. Žiūrint video kitaip atrodė.

Nuo kada fiksuojama nuošalė pasyviems žaidėjams? Ar čia Lietuvoje vėl galioja pasenusios taisyklės? Priedo už tų dviejų estų nugarų dar matosi ir lietuvis (greičiausiai Dedura), pagal kurio padėtį linija ir užbrėžta.. Ir jei du mūsiškiai "kovojo" su estais, tai ramiai atėjusį ir įvartį įmušusį Raio Piiroja (nr.4) pražioplino Kijanskas, kuris iš pradžių puolė prie prieš jį stovinčio žaidėjo (kodėl prie esto nebuvo kito gynėjo - nežinau), po to, kai pamatė, kad pasas eina už kalnieriaus, jau atbulas traukėsi prie nr. 4 ir fiziškai nebegalėjo ano uždengti.. Grybausko kaltė dėl šio įvarčio taip pat nemaža. Įvartis šimtaprocentinis.

Jei dabar taip akcentuojamas "Fair play", lai jis galioja visiems, net ir lietuviams.

nezinau kiek cia tiesos, galbut tik sutapimas, bet draugelis prie topsport'o(klp)(lauke) nugirdo kazkokio pono pokalbi telefonini, kuris aiskino jau treciame punkte buvo ir state sumas nemazas uz rinktines pergale ir patikino sitas ivykis patikimas, simtaprocentinis. galbut tik azarto pagautas zmogus ir prisnekejo savo draugeliui vejus. toliau kai su draugu kompanija isijungem rinktines varzybas ir pamatem estu svaraus ivarcio neuzskaityto ir vienolikos metru baudini absurdiska net patys pasiurpom. nenoriu tokiais dalykais tiketi, bet... toliau nuo vienolikos metru baudinio nebeziurejom varzybu, isijungem world cup'a

gal galit pasakyt teisejo pavarde? kokios tautybes?

p.s. sernas tai amzinai tikriausiai bus perspektyvus, su ukraina suda male, su latviais... tokios progos nerealizuotos.

to nesvarbu:
Jei Baltijos taurėje (ir Baltijos lygoje) žaidžia estai su lietuviais, tai dažniausiai teisėjauja latviai. Šį kartą taip ir buvo. Teisėjo pavardė - Andrej Sipailo (nors pavardė ir ukrainietiška )

Atkurtas istorinis Baltijos futbolo taurės trofėjus

http://eurofootball.lt/index.php?page=news&id=22958" onclick="window.open(this.href);return false;

Nuo 1928-ųjų vykstantis tradicinis Baltijos šalių futbolo taurės turnyras vėl turės istorinį savo trofėjų. Lietuvos futbolo federacijos (LFF) iniciatyva prizas geriausiai Pabaltijo rinktinei atkurtas pagal tarpukaryje buvusį modelį ir pristatytas antradienį LFF būstinėje.

Autentiškas trofėjus atiteko okupantams


Idėja atgaivinti daugiau nei prieš aštuoniasdešimt metų įsteigtą trofėjų kilo po 2005 metais Lietuvoje vykusio Baltijos taurės turnyro. Tiesa, pirmiausia buvo nutarta ieškoti taurės originalo.

„Žiūrint į senus paveiksliukus kartu su kaimynais iš Latvijos atkreipėme dėmesį į taurės grožį, unikalumą. Ši taurė – trijų valstybių futbolo istorijos dalis, todėl kilo klausimas kur yra taurės originalas. Nusprendėme jį surasti, išpirkti ir sugrąžinti į Baltijos šalis“, - sakė iniciatyvą iškėlęs LFF generalinis direktorius Julius Kvedaras.

Paieškai buvo pasitelktas viešas skelbimas, taip pat buvo kreiptąsi į Rusijos federaciją. Istoriniai šaltiniai teigė, kad po Lietuvos okupacijos 1940 metais turnyras buvo panaikintas, o Baltijos taurės trofėjus atiduotas SSRS organams.

1940 m. rugsėjo 10 d. laikraštis „Raudonasis sportas“ rašė, jog po turnyro Rygoje įvykusioje Tarybų Lietuvos, Latvijos ir Estijos sporto atstovų konferencijoje „nutarta daugiau dėl įsteigtosios Pabaltijo futbolo taurės tarpusavyje nerungtyniauti, o perduoti šią taurę prie SSRS TKT Fizkultūros ir sporto komiteto žinion, kuris su šia taure pasielgs kaip tinkamas“.

Originalas dingo be pėdsakų

Liudininkų duomenimis, taurė paskutinį kartą buvo matyta Maskvoje. Ieškoti taurės originalo į Rusijos sostinę prieš kelerius metus LFF išsiuntė vieną tokių liudininkų - futbolo istoriką ir statistiką Gediminą Kalinauską.

Jis prisiminė, kaip taurę buvo matęs septintajame dešimtmetyje dabartinės Rusijos sostinės muziejuje tarp gausybės futbolo trofėjų, tačiau paieškos po kelių dešimtmečių jau buvo sudėtingos.

„LFF finansavo mano kelionę į Maskvą, kur pažinčių pagalba pavyko susirasti archyvo vedėją, taip pat naršyti kitus šaltinius. Tačiau nei archyvuose, nei muziejuje, nei kur kitur taurės ar jos pėdsakų neradome. Spėjama, kad kažkieno atneštą taurę per vieną TSRS federacijos šventę galėjo kažkas pasiimti. Dabar ji arba guli kokioje nežinomoje vietoje, arba kas galbūt labiau tikėtina – išlydyta, nes taurė buvo iš sidabro“, - pasakojo G.Kalinauskas.

Atkurtas trofėjus liks Lietuvoje

Neradus originalo nuspręsta taurę atkurti pagal nuotraukas. Jose matyti, jog trofėjų sudarė trys ant pečių futbolo kamuolį laikantys žmonės. Finansuoti rekonstrukcijos projektą sutiko visų trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – futbolo federacijos.

Darbą atliko žinomas skulptorius Džiugas Jurkūnas. Atkurtoji taurė buvo padidinta, ant jos išgraviruoti visi taurės laimėtojai nuo 1928-ųjų, pridėtos paimti skirtos rankenos. Taurė pagaminta iš natūralių medžiagų ir sveria apie 27 kilogramus.

LFF rinktinių direktorius Robertas Tautkus teigė, jog futbolininkams bus maloniau laimėti unikalią taurę: „Iki šiol buvusi taurė buvo paprasta ir neišsiskirianti. Dabar turėsime išskirtinį trofėjų. Ateityje planuojama pagaminti ir panašią taurę, skirtą Baltijos jaunimo (U-21) rinktinių varžyboms.“

Kadangi paskutinį nacionalinių rinktinių turnyrą praėjusiais metais laimėjo Lietuvos futbolininkai, atkurtas trofėjus pirmiausia keliaus į muziejų Nacionalinėje futbolo akademijoje Kaune. Kas dvejus metus rengiamos Baltijos taurės varžybos 2012-aisiais numatomos Estijoje.