Makenzis
Pranešimai: 7339
Užsiregistravo: 2010 Kov 20 16:14

Re: Blog'ai futbolo tematika

2016 Lie 13 14:24

http://sdv.lt/2016/07/kam-priklauso-lietuvos-futbolas/" onclick="window.open(this.href);return false;

KAM PRIKLAUSO LIETUVOS FUTBOLAS?
JONAS | SDV | 2016, liepos 13 | 10:01

Nieko nuostabaus, kad Europos futbolo čempionatas išsprogdino diskusijų ir apie apverktiną Lietuvos futbolo statusą.

Šis Europos čempionatas, gerokai padidinęs dalyvių skaičių ir įsileidęs reliatyviai silpnas rinktines, kurios anksčiau tik retkarčiais į finalinę stadiją prasibraudavo, buvo dviprasmiškas.

Mane labiausiai stebino teiginiai, kad jis – vienas įdomiausių. Toks požiūris fundamentaliai prieštarauja Čempionų lygos stiliaus žiūrovo poreikiams.

Čempionate buvo mažai taip vadinamo “gražaus” futbolo, tačiau buvo nepaprastai daug bazinės futbolo kovos, kai mažosios rinktinės viena po kitos prie savo vartų statydavo autobusus, kad prieš galiūnus turėtų bent šiokių tokių šansų.

Aš visada teigiau, kad grožis – neesminis futbolo elementas. Man tai yra vienas iš argumentų stebėti Lietuvos lygų futbolą, kuriame grožio mažai, bet kovos – užtenka. Galvoju, gal po tokio Europos čempionato ir tūlas Čempionų lygos žiūrovas į lietuviškus stadionus plūstelės? Juokauju. Aišku, kad to nebus.

Greičiausiai šis Europos futbolo čempionatas pramušė mūsų “mažos provincijos valstybėlės” mentalitetą. Lietuviui velniškai patiko kantriai prakaituojantys ir šiokių tokių rezultatų pasiekiantys provincijos valstybėlių (Islandija, Velsas, Vengrija ar net Albanija) futbolininkai.

Futbolo žaisti šios valstybėlės taip pat nemoka. Ką jos išmoko – tai keletą praktinių triukų, kurie šiuolaikiniame futbole leidžia pasiekit rezultatą netgi nerodant ypatingai gero žaidimo.

Galime spėti, kad greitai pasauliniame futbole nutiks dar viena transformacija.

Juk taip būna visuomet. Avangardistai žengia didelį žingsnį priekin (ispanai, prancūzai, vokiečiai ir pan.). Kurį laiką jie visus beviltiškai lenkia (galima prisiminti vokiečių pergalę prieš brazilus). O tada – pasitempia ir visi kiti. Avangardistams nieko kito nebelieka, kaip žengti dar vieną žingsnį.

Prastos naujienos Lietuvai. Minėto žingsnio, kurį per pastaruosius penkerius metus padarė, pavyzdžiui, Islandijos futbolas, Lietuva neatliko. O tai reiškia, kad greitai mūsų futbolas taps dar labiau nutolęs nuo to žaidimo, kurį žaidžia visas pasaulis.

Ar tikrai kam nors rūpi lietuviškas futbolas?

Dėmesį lietuviškam futbolui žiniasklaida rodė ne dėl to, kad jai rūpėtų. Tiesiog šiuo metu futbolas trumpam ėmė kelti didesnį publikos susidomėjimą, nei Butkevičiaus nusišnekėjimai ar liberalų kyšininkai.

Tik tai, o ne rūpestis lėmė, kad, pavyzdžiui, “15min” parengė reportažą iš mistinio renginio “Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas”, kuriame vyko eilinė diskusija apie lietuviško futbolo situaciją. Joje dalyvavo įprastinė šutvė – Kesminas, Eimontas, biurokratas (šį kartą – sporto departamento direktorius), vienas profesionaliojo futbolo atstovas (šį kartą – “Trakų” treneris) ir naujai iškeptas Lietuvos futbolo “ekspertas”, visų galų meistras, toks Aidas Puklevičius. Žodžiu, būrelis, sudarytas pagal visas politinio korektiškumo taisykles.

Dėl masinio susidomėjimo Europos čempionatu, plačioji publika neišvengiamai išgirdo ir tas kelias naujienas, kurios demonstravo lietuviško futbolo padėtį – beviltiškas Lietuvos klubų pasirodymas Europos lygoje (tarp jų ir tragišką pralaimėjimas estų klubui), vėl atsinaujinusias diskusijas apie lažybų verslą mūsų futbole (Pirmos lygos nuotykiai ir tas pats “Trakų” pralaimėjimas estams).

Savaime suprantama, minėti ponai apie šiuos faktus nediskutavo. Juk diskusija apie juos būtų kėlusi ponams didelių nepatogumų, nes tie faktai yra tiesiogiai susiję su jų profesionalumu ir darbu.

Įdomiausios šiuo atveju yra Edvino Eimonto, naujojo LFF prezidento, mintys. Galime daryti išvadą, kad Lietuvos futbolo federacija pradėjo naują “argumentų” giesmelę.

Naujos LFF giesmės

Edvino Eimonto išrinkimas LFF prezidentu sukėlė optimizmo audrą. Tačiau ponas Eimontas kol kas neparodė nieko daugiau, nei sugebėjimą atrasti naują demagogijos kryptį.

Kai kas jam pliusą deda dėl to, kad Eimontas Edvinas yra “media-friendly” – moka gražiai pakalbėti, logiškai dėlioja mintis ir nevengia žurnalistų bei visuomenės dėmesio. Eimonto pirmtakas Kvedaras buvo amžina viešųjų ryšių katastrofa.

Edvinas Eimontas gali daugiau už Kvedarą, tačiau ne daugiau nei kažkada galėjo Liutauras Varanavičius. Šis verslininkas taip pat buvo “media-friendly” – gerai rengėsi, daug šypsojosi, mielai bendravo su žurnalistais ir netgi blogą rašė. Tad džiūgauti dėl LFF evoliucijos neverta – tai tik naujas ratas, kuris kol kas neatnešė jokios praktinės naudos.

Susidūręs su LFF kritika, Kvedaras visada išsisukinėdavo pirštu besdamas į federacijos paklotų dirbtinių dangų skaičių. “Štai kaip mes puikiai dirbame Lietuvos futbolo labui” – kalbėdavo ūkvedys Kvedaras. Brazausko stiliaus vadovas ko gero nuoširdžiai negalėdavo suprasti, ko iš jo nori žurnalistai ir visuomenė – juk “ūkis” atrodo ne taip jau ir prastai.

Tiesa, būdavo vienas nemalonus šios temos aspektas – taip vadinamo “Nacionalinio stadiono klausimas”. Tačiau šiuo klausimu labai mėgdavo pakalbėti politikai – ypač prieš rinkimus. Tad LFF prezidentas galėjo lengvai pasitraukti į šešėlį ir išvengti bet kokios atsakomybės už tai, kad Lietuvoje per visą Nepriklausomybės laikotarpį tebuvo pastatytas vienas padoresnis stadionas. Ir tas – Marijampolėje.

Edvinas Eimontas pakeitė Kvedaro giesmę. Jo argumentuose “guminių stadionų” nebeliko.

Eimonto giesmė krypsta į dvi puses. Viena – “Futbolas nėra tik federacijos, futbolas yra visų”. Antra tema – jaunųjų futbolininkų ugdymas, kuriuo, be abejo, turi užsiimti ne federacija, o klubai, savivaldybės, departamentai ir kitos institucijos.

Paprastai tariant, jei Kvedaras dar mėgindavo gintis rodydamas į tai, ką federacija padarė gero, tai Eimontas iš visų jėgų mėgina nukreipti mūsų dėmesį į tai, ką futbolui turi padaryti ne federacija, o visi kiti. Įstabus triukas, rodantis, kad naujasis LFF prezidentas iš tikro žymiai geriau išmano viešųjų ryšių technologijas.

Kam priklauso futbolas?

Deja, Edvino Eimonto “plane” yra keletas įgriuvų (pasinaudojus gerbiamo Gargždo terminologija).

Teigdamas, jog “futbolas priklauso visiems”, Edvinas Eimontas pamiršta paminėti, kad Lietuvos futbolo federacija toli gražu “visiems” nepriklauso. Su Lietuva ši organizacija apskritai mažai ką bendro turi. Lygiai taip pat Lietuvai nepriklauso ir Lietuvos futbolo rinktinė. LFF nei už savo veiklą, nei už rinktinės pasiekimus “mums visiems” atsiskaityti neprivalo.

LFF yra UEFA padalinys. Ir kiekvieną kartą, kai “mes” pabandome iš tikro įsibrauti į federacijos gyvenimą, iškart sulaukiame grasinimo iš užjūrio apie tai, kad “mums” derėtų atsitraukti, nes UEFA išmes iš visų tarptautinių turnyrų ir rinktinę, ir klubus. Netgi tuomet, kai federacijai priekaištų turi Lietuvos teisėsauga, UFEA auditoriai kaip taisyklė patikina, kad jokių problemų LFF veikloje nemato.

Tiesa, reikia pripažinti, kad ir tos LFF “revoliucijos” visada būdavo labai jau kreivos-šleivos, vedamos neaiškios kilmės “vadų”, kurie taip ir nesugebėdavo aiškiai suformuluoti savo tikslų. O kai ateidavo lemiamų sprendimų išvakarės (paprastai tai yra LFF prezidento rinkimai), tie “revoliucionieriai” staiga ir greitai su federacijos ponais “susitaikydavo”.

Tad Edvino Eimonto pasiūlytas žaidimas “futbolas – visų” yra nesąžiningas. Mat šį žaidimą valdo ir taisykles nustato tik viena pusė. O kita pusė gali jame dalyvauti tik tuomet, jei su minėtomis taisyklėmis sutinka.

“Mes visi” neturime net teorinės galimybės kaip nors Lietuvos futbolo gyvenimą įtakoti. Vienintelis dalykas, kuris mums leidžiamas yra pritarti tam, ką daro Lietuvos futbolo federacija.

O jei su minėtomis taisyklėmis nesutiksi ir dar išdrįsi jas kritikuoti – būsi amžiname užribyje, kokiame jau daug metų yra ir jūsų godotinas metraštininkas.

Kas valdo vaikų futbolą?

Kita Edvino Eimonto tema – “jaunimo rengimas” – yra dar keblesnė. Edvinas Eimontas gudrauja mėgindamas dėmesį kreipti ten, kur LFF tarsi ir negali turėti jokios tiesioginės įtakos. Tačiau ir kvailam aišku, kad LFF tikrai įgali turėti esminės įtakos jaunų futbolininkų rengimo būdui ir strategijoms. Ji yra visiškai įgali kelti konkrečius tikslus ir iš esmės pagelbėti tuos tikslus įgyvendinti.

Juk patys futbolo biurokratai neslepia, kad jaunųjų futbolininkų rengimą sudaro du elementai – vieningai veikiančių institucijų infrastruktūra ir tinkamai parengti treneriai. Tiesa, yra dar trečias sluoksnis, glaudžiai siejantis pirmus du – aiški strategija, kurioje numatyti esminiai tikslai.

Ir problema čia yra nebe finansinė.

Paruošti būrelį trenerių kainuoja mažiau nei pakloti “gumą” kur nors Radviliškyje ar Kaišiadoryse. Trenerių rengimas reikalauja ne tiek pinigų, kiek laiko ir tikslingumo.

Leiskite jums pacituoti minėtą “15 min” straipsnį. Kaip suprantu, šiek žodžiai išlėkė iš LFF prezidento burnos:

“Iki šiol nėra bendro požiūrio, kaip jaunas žaidėjas turėtų būti ugdomas. Būtent dėl šios priežasties šių metų pradžioje buvo inicijuotas pirmasis susitikimas su futbolo bendruomene. Šiame susitikime dalyvavo asmenys, kurie yra atsakingi už jauno futbolo vystymą. Buvo ieškota kelių kaip reiktų ugdyti jaunuolius ir ko iš jų galima tikėtis.”

WTF? Praėjus 25-eriems metams po Nepriklausomybės atgavimo, Lietuvos futbolo federacijos prezidentas sako, kad šalyje nėra sutarimo, kaip reikia ugdyti futbolininkus? Čia juk maždaug tas pats, jei Butkevičius pareikštų, kad “Vyriausybė nežino, kaip reikia mokyti mokyklose vaikus, todėl tuoj sušauks atsakingus pareigūnus ir aiškinsis”.

Kas kitas jei ne federacija yra atsakinga už jaunimo rengimo viziją? Kas tie “asmenys, atsakingi už jauno futbolo vystymą?”

Taip, Edvinas Eimontas gali vynioti demagogiją, kad tai nėra LFF atsakomybė. Juk LFF – nėra valstybinė institucija. Nėra visuomeninė organizacija. Tai yra UAB’as, kuris, jei tik pageidauja, gali apskritai neturėti jokių santykių su dariniu, vadinamu Lietuvos respublika.

Bet juk ir arkliui aišku, kad LFF yra vienintelė organizacija Lietuvoje, kuri gali parodyti iniciatyvą, jei pati valstybė tokios iniciatyvos nerodo.

Tai yra organizacija, kuri turi lėšų ir galių vykdyti lobistinę veiklą ir įtakoti valdžios požiūrį į futbolą ir futbolo situaciją gerinančius sprendimu.

Deja, panašu, kad Lietuvos futbolo federacija tokios veiklos niekada nevykdė. Tai – niekada nebuvo šios organizacijos prioritetas. Greičiau atvirkščiai – naujojo LFF prezidento pastarojo meto kalbos rodo, kad ši organizacija apskritai norėtų bet kokios atsakomybės išvengti.

LFF prezidentui yra mieliau pakalbėti apie “mūsų visų” atsakomybę. Jo manymu, už apverktiną Lietuvos futbolo situaciją yra atsakinga ne LFF. Už tai esame atsakingi “mes visi”. Aš, kuris rašau šiuos žodžius. Ir tu, mielas bičiuli, kuris šiuos žodžius skaitai.

Tačiau grįžkime prie vaikų futbolo.

LFF biurokratų noras visą atsakomybę už vaikų rengimą perkelti savivaldybėms ir klubams skamba mažų mažiausiai keistai. Juk federacija turi įrankių, kuriais vaikų ir jaunimo rengimo kokybę gali tiesiogiai veikti.

Federacija turi Nacionalinę futbolo akademiją. Apie šią futbolo mokyklą labai mėgdavo pakalbėti Kvedaras. Edvinas Eimontas ją yra linkęs “pamiršti”. Gal dėl to, kad NFA patyrė visišką fiasko? Bet kokiu atveju, bent kiek daugiau informacijos apie šią mokyklą rasti sudėtinga.

Juk būtent čia LFF galėjo sukurti pavyzdinį futbolininkų gamybos fabriką – su naujomis technologijomis, šiuolaikišku požiūriu ir tobulai parengtais treneriais. NFA galėjo tapti pavyzdžiui bet kokiai institucijai Lietuvoje to, kaip dera ruošti vaikus futbolininko profesijai.

Beje, LFF Vykdomajame komitete yra pareigūnas už vaikų futbolą “atsakingas” – toks Romas Lavrinavičius, Vaikų ir jaunių futbolo asociacijos prezidentas. Gal jį ponas Eimontas galėtų pasiųsti į panašias diskusijas? Gal jis žino daugiau apie tai, kaip reikia rengti jaunimą, kad Lietuva pagaliau futbole atrastų ir savo šansą?

Lietuvos futbolo federacija turi dar vieną praktišką įrankį – minėtą asociaciją, už kurią atsakingas ponas Lavrinavičius. Ši asociacija organizuoja ir vykdo vaikų ir naujų varžybas, pirmenybes ir čempionatus.

Wow!

Paprastai tariant, Lietuvos futbolo federacija tiesiogiai mato viską, kas dedasi Lietuvos jaunimo futbole. Dar daugiau – dauguma (jei ne visos) Lietuvos vaikų ir jaunimo komandos yra LFF “klientės”. Kitaip tariant, jos “žaidžia” pagal LFF taisykles.

Tad ir kyla natūralus klausimas – kas trukdo LFF tiesiogiai daryti įtaką vaikų trenerių rengimui, jų kvalifikacijai? Kas trukdo suteikti pagalbą parengiant trenerius taip, kad jie atitiktų šiuolaikinio futbolo reikalavimus? Galų gale, kas trukdo priversti vaikų komandas turėti tokius trenerius ir metodikas, kurie LFF manymu turėtų sąlygoti Lietuvos futbolo evoliuciją reikalinga kryptimi?

Kodėl beprasmiška diskutuoti?

Liūdniausi man yra du dalykai.

Viena, liūdna yra dėl to, kad atsakingų už Lietuvos futbolo griūtį mes greičiausiai niekada nerasime.

Ko gero niekada neatsiras žmogus, kuris pasakytų – “taip, aš nepadariau to ir to, esu kaltas”. Neatrasime ir pareigūno (nesvarbu, iš futbolo bendruomenės ar valstybinių institucijų), kuris bent jau bakstelėtų pirštu į ką nors ir argumentuotai pasakytų: “Jis kaltas”.

Kadangi ir valstybiniai biurokratai, ir LFF pareigūnai mielai dalyvauja bendrose diskusijose, kuriose “ieško išeities”, jie – vienos šeimos nariai. O vilkas vilkui kaklo niekada neperkąs.

Tad kaltinti galime tik mistinį ir neapčiuopiamą darinį, Edvino Eimonto žodžiais tariant, “mus visus”.

Antra, mane pribloškia mėgėjiškas nusišnekėjimas, kurį demonstruoja visų panašių diskusijų dalyviai. Ir tokie profai kaip Eimontas, ir tokie “futbolo entuziastai” kaip Puklevičius.

Pasaulyje pilna futbolo gamybos strategijų ir praktinių būdų. Išradinėti dviračio – nėra reikalo. Yra pilna šalių, kurios sugebėdavo truktelėti savo futbolą priekin per keletą metų. Yra pilna klubų, kurie sugebėdavo šio bei to pasiekti net ir neturėdami milijardo pinigų.

Tad “revoliuciją” Lietuvos futbole derėtų pradėti nuo “gerosios praktikos” visame pasaulyje analizės. Tuo tarpu mūsiškiai specialistai savo idėjas grindžia elementariuoju “aš manau”. O kai Aidas Puklevičius pradeda pasakoti istorijos apie Pietų Korėjos vidurines mokyklas, tampa galutinai aišku, kad nėra jokios prasmės šių diskusijų nei klausyti, anei jose dalyvauti.

Galime būti tikri, kad “imkime rengti jaunuosius futbolininkus kitaip” bus artimiausio penkmečio leitmotyvas. Visiems futbolo biurokratams – tai velniškai patogi tema.

Ką reiškia futbolo atgimimą grįsti revoliucija vaikų futbolo mokyklose? Ogi tai, kad dar ilgai neturėsime teisės reikalauti jokių rezultatų ir atsakomybės. Juk vaiko profesionaliu futbolininku neparengsi nei per metus, nei per penkerius.

Revoliucija vaikų rengime turėtų atrodyti maždaug taip:

Vienu ypu atleidžiam visus šiandieninius trenerius ir išformuojam visas vaikų grupes. Tada – parašome strategiją, paruošiame pirmą būrį šiuolaikinį futbolą išmanančių vaikų trenerių ir duodam jiems mokyti šešiamečių grupes. Ir laukiame, kol šie vaikai pasieks profesionalaus futbolininko amžių. Taigi, lauksime mažiausiai dešimt metų. Per tą laiką dauguma šiandieninių funkcionierių sėkmingai sulauks pensijos.

O juk galėčiau džiūgauti. Atidesnis blogo skaitytojas prisimins, kad aš visada “balsavau” už Lietuvos futbolo klubų gyvenimo grindimą investicija į vietinio jaunimo rengimą.

Tačiau vaikų rengimas ir klubų akademijos – tik vienas iš būdų kelti šalies futbolo lygiui ir toli gražu ne pats efektyviausias. Aš jį visada siūlau dėl to, kad kai šalis neturi jokių kitų galimybių, remtis “vietine medžiaga” yra paprasčiausia.

Šis kelias – labai ilgas ir nebūtinai maksimalų rezultatą duodantis. Ten, kur matėme pastaraisiais metais futbolo atgimimą, dėmesys vaikų ir jaunimo futbolui buvo privalomas elementas. Tačiau toli gražu ne vienintelis.

Kalbant apie klubinį futbolą, akademijos paprastai tėra pagalbinė klubo sėkmės detalė. Tiesiog globali futbolo rinka suteikia klubams didesnes galimybes žymiai greičiau pasiekti sėkmės perkant žaidėjus visame pasaulyje, nei vien auginant ribotų galimybių “vietinę medžiagą”.

Didžiųjų klubų akademijose pilna svetimtaučių vaikų iš viso pasaulio. Didieji klubai perka vaikus “autobusais” – kaip sykis dėl to ir būrelis Lietuvos vaikų šiandien treniruojasi galingų klubų mokyklose.

Štai, pavyzdžiui, progresyvusis danų “Midtjylland”, kuriam ką tik pralaimėjo “Sūduva”, buvo vienas pirmųjų Danijoje, sukūręs stiprią akademiją. Bet kai danų klubą nupirko gudrus britas, turintis matematinį komandos formavimo metodą, akademijos įtaka komandos sudėčiai iškart tapo mažesnė. O štai komandos rezultatai – iškart pagerėjo.

Tad jei LFF klerkams intensyviai peršant nuomonę, jog Lietuvos futbolą gali išgelbėti tik revoliucija jaunimo futbole, mes tuo patikėsime – ir po penkerių metų būsime tame pačiame taške.

Galėsime organizuoti susitikimus, kongresus ir konferencijas, kuriose “futbolo specialistai” diskutuos apie tai, “ką reikia daryti”.

Kai kalbos prieštarauja darbams

Lietuvos futbolo federacijos požiūrį į šią problemą puikiai iliustruoja istorija su Aurelijumi Skarbaliumi.

Kas yra Aurelijus Skarbalius?

Šis žmogus yra geriausias Lietuvos futbolo treneris. Galbūt galime teigti, jog tai yra apskritai vienintelis šiuolaikinį futbolą ne tik teoriškai, bet ir praktiškai išmanantis Lietuvos treneris.

Ir ką? Būtų logiška galvoti, kad organizacija, kuriai bent kiek rūpi šalies futbolo ateitis, iš paskutiniųjų siektų tokį žmogų “parsivežti” į Lietuvą ir suteikti jam kuo plačiausius įgaliojimus.

Deja, ši organizacija puikiai supranta, kad jei tokiam žmogui suteiksi plačius įgaliojimus, didesnė dalis organizacijos pareigūnų tiesiog privalės užleisti savo šiltas kėdes kitiems. Jauniems ir bent jau anglų kalbą mokantiems.

Ar Skarbalius turėtų būti Lietuvos futbolo rinktinės treneris? Be abejo. Vietoje to, LFF mieliau renkasi rinktinę toliau traktuoti, kaip treniruočių lauką praktiškai jokios normalios patirties neturintiems treneriams. Daugeliui Lietuvos rinktinės trenerių pastaruosius dešimt metų ši rinktinė apskritai yra pirmoji padori komanda, kurią jie gauna treniruoti.

Savaime suprantama, kad tokie treneriai organizacijai yra labai patogūs. Jie niekada nepakels balso, niekada nieko nekritikuos. Jie bus be galo dėkingi už avansu suteiktą šansą pradėti savo karjerą ir suformuoti pakenčiamą CV. Daugumos Lietuvos rinktinės trenerių lygį puikiai rodo tas faktas, kad po rinktinės “patreniravimo” jų paslaugų neprisireikia nei kitoms rinktinėms, nei rimtesniems klubams.

Aurelijus Skarbalius neseniai buvo “integruotas” į Lietuvos futbolo federacijos sistemą. Tiksliau – Aurelijus Skarbalius praktiškai pats į tą sistemą įsispraudė. Kai šis treneris pareiškė, kad bendradarbiaus su vienu Lietuvos klubu, LFF klerkams tiesiog nebeliko nieko kito, kaip suteikia jam oficialų statusą.

Tiesą pasakius, tai ir vėl į naudą būtent LFF. Vienas karys šioje pelkėje revoliucijos nepadarys. Tapęs sistemos dalimi, Aurelijus Skarbalius prarado galimybę tą sistemą kritikuoti. Labai gaila, nes būtent šis žmogus pastaraisiais metais buvo vienintelis, kuris sugebėjo Lietuvos futbolą kritikuoti konstruktyviai – protingai ir be emocijų.

Išvados?

Deja, kaip ir iki šiol, jokių pozityvių išvadų padaryti negalima.

Visų pirma, mūsų futbolo sistema primena biurokratinį aštuonkojį, kuris kiekvieną kartą sugeba rasti argumentų, leidžiančių išsisukti nuo asmeninės atsakomybės. Čia nėra drąsių žmonių, kurie išdrįstų pasakyti “Esame šūdai”, kaip tarė Rusijos rinktinės treneris po Europos čempionato.

Lietuvos futbolo sistemoje nėra vietos atsakomybei – tokią išvadą galime padaryti, perfrazuodami žinomo filmo pavadinimą. Šios šalies futbolo sistema – puiki vieta senukams, galime pridurti.

Čia nėra kaltų. Čia yra maždaug taip, kaip Rusijos rinktinę įvertino Leonidas Sluckis: “Mūsų situacija panaši į alkoholikų. Norėdami gydytis, jie pirmiausia turi pripažinti, kad yra alkoholikai”.

Prisipažinti atsakingais už apverktiną Lietuvos futbolo situaciją kandidatų Lietuvoje nėra. Visi pluša, dirba, stengiasi. O kad nieko nesigauna – kaltas likimas.

Nepanašu, kad kas nors būtų įgaliotas paruošti kokį nors Lietuvos futbolo gelbėjimo planą. Greičiausiai bus apsiribota piarinėmis viešomis diskusijomis ir “futbolo bendruomenės” kongresais, kuriuose bus išsakyta galybė niekuo nepagrįstų nuomonių, nevedančių link jokių praktinių veiksmų.

Galbūt vieną dieną nutiks stebuklas – koks nors Lietuvos klubas nusikapstys iki kurios nors Europos taurės grupių ir dėl to sugebės uždirbti tiek pinigų, jog kitą sezoną galės suformuoti komandą, jau savomis jėgomis sugebančią iki to grupių etapo nusikapstyti. Galbūt tai galėtų pradėti naują pozityvų ratą, kuris nuvilnys per visą Lietuvos futbolą.

Tad mums derėtų ne knygutes apie futbolo vadybą skaityti, o dažniau mišias Lietuvos bažnyčiose užpirkti. Ko gero tai yra žymiai efektyvesnis darbas Lietuvos futbolo labui, nei dalyvavimas diskusijose ir pasitarimuose.

Beje, pozityviausia šio mėnesio Lietuvos futbolo naujiena – Deivido Česnauskio dalyvavimas Šiaulių apskrities futbolo federacijos prezidento rinkimuose. Visiškai naujų ir biurokratijos nesuluošintų žmonių atsiradimas Lietuvos futbolo “apačiose” galėtų būti toji šviesa ilgo tunelio gale, kuri galbūt kada nors paskatintų pokyčius ir pačioje Lietuvos futbolo federacijoje.

Ironiška, tačiau kitus du Šiaulių prezidento kandidatus iškėlė futbolo veteranų klubai. Vienas iš jų – dar neseniai turėjo bėdų su teisėsauga dėl asmeninės naudos siekimo valdant valstybės turtą. Jau vien tokių žmonių dalyvavimas aukščiausių LFF pareigūnų rinkimuose puikiai liudija šios organizacijos “etikos kodeksą”. Tad galime būti tikri – Šiaulių futbolo federacijos rinkimai bus dar vienas lakmuso popierėlis, rodantis į kurią pusę juda Lietuvos futbolas.

slasher
Pranešimai: 5344
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 13:13
Miestas: Kaunas

Re: Blog'ai futbolo tematika

2016 Lie 13 20:20

Kaip žmonėms neatsibosta tą patį metai iš metų rašyti. Ar jiems patiems nebloga, nuo to ką rašo. Ir taip aišku, kad niekas nepasikeis, kol liaudis nesusipras, kad reikia eiti į stadionus ir palaikyti savo miesto, kaimo , rajono klubus, kad kažkas teigiama linkme pradėtų keistis. Netgi juokdarys Ambrazevičius tai supranta ir kviečia visus į stadionus.

GS3
Pranešimai: 2518
Užsiregistravo: 2014 Sau 16 18:58

Re: Blog'ai futbolo tematika

2016 Lie 13 21:50

Kaip žmonėms neatsibosta tą patį metai iš metų rašyti. Ar jiems patiems nebloga, nuo to ką rašo. Ir taip aišku, kad niekas nepasikeis, kol liaudis nesusipras, kad reikia eiti į stadionus ir palaikyti savo miesto, kaimo , rajono klubus, kad kažkas teigiama linkme pradėtų keistis. Netgi juokdarys Ambrazevičius tai supranta ir kviečia visus į stadionus.
Lol. Jei kas nuo to ir pasikeis, tai tik klubai pakels kainas, zinant lietuviu mentaliteta. Visai kaip Neptunas LKLe. Ar Maxima ir kiti brudai savo prekybcentriuose.

slasher
Pranešimai: 5344
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 13:13
Miestas: Kaunas

Re: Blog'ai futbolo tematika

2016 Lie 14 22:04

Lol. Jei kas nuo to ir pasikeis, tai tik klubai pakels kainas, zinant lietuviu mentaliteta. Visai kaip Neptunas LKLe. Ar Maxima ir kiti brudai savo prekybcentriuose.
Dar pradėk skaičiuoti, kiek milijonų klubai susikraus pakėlę kainas į pirmos lygos mačus.

Makenzis
Pranešimai: 7339
Užsiregistravo: 2010 Kov 20 16:14

Re: Blog'ai futbolo tematika

2016 Rgp 17 15:51

Giedriaus Budgino blogas
http://trenerisgiedrius.lt/futbolo-akad ... lietuvoje/" onclick="window.open(this.href);return false;
Data: 2016 rugpjūčio 17
Kategorija: Vaikų futbolas

Prisimenu dieną, kai aš kartu su savo kolega, kalbėjome apie galimybę vaikų futbolo klubą „Žiogeliai“ pavadinti futbolo akademija. Svarstydamį šį klausimą nutarėme peržvelgti dokumetus, kuriuose yra aprašyta kaip turi būti vykdomas darbas akademijoje ir kokius reikalavimus ji turi atitikti. Mums užteko perskaityti tik pirmuosius puslapius ir mes labai greit supratome, kad mums nėra jokių galimybių iš vaikų futbolo klubo tapti futbolo akademija. Reikalavimai didžiuliai.

Kadangi Lietuva nėra didelė šalis, tai visai nesunku suskaičiuoti, kiek mūsų valstybėje yra futbolo akademijų. Remdamasis internete rastais šaltiniais suskaičiavau 11 futbolo akademijų. Iš jų labiausiai žinoma Nacionalinė futbolo akademija. Tikriausiai nesuklysiu pasakydamas, kad ši akademija kartais susilaukia kritikos dėl tam tikrų dalykų, bet turime pripažinti, kad ji viena geriausių Lietuvoje. Taip yra dėl to, kad čia dirba geri treneriai ir kiti profesionalūs specialistai ir dar dėl to, kad ji savo veiklai vykdyti turi pakankamai finansinių ir kitų materialinių išteklių. Ši akademija Lietuvos futbolui yra vertinga ir naudinga. Jei jos nebūtų, geriau nebūtų niekam.

Kita akademija, kuri puikiai visiems žinoma, tai „Žalgirietis“. Šioje akademijoje treniruotes lanko didelis būrys vaikų ir jų iškovoti rezultatai leidžia teigti, kad šioje akademijoje atliekamas puikus darbas. Dar dvi puikiai visiems žinomos akdemijos, tai Šiaulių FA ir Panevėžio FA. Visos kitos akademijos, kurių čia nepaminėjau, į šį žemėlapį pateko dėl to, kad jų pavadinime figuruoja žodis „akademija“, bet ar tikrai jas galima pavadinti akademija, reikėtų pasvarstyti.

Lietuvoje futbolo akademijų licencijavimą vykdo Lietuvos futbolo federacija, kuri 2008 metais parengė futbolo akademijų licencijavimo taisykles. Norint gauti akademijos licenciją, reikia atitikti įvairius kriterijus: sportinius, infrastruktūros, personalo ir administracinius, teisinius ir finansinius. Štai keletas kriterijų, kuriuos reikia įgyvendinti, norint gauti akademijos licenciją:

SPORTO KRITERIJAI: Futbolo akademija turi turėti parengusi individualius sportinio tobulėjimo planus didelio meistriškumo futbolininkams (atsižvelgiant į esamus sportinio parengtumo rezultatus ir tobulintinas sportinio rengimo sritis).

INFRASTRUKTŪROS KRITERIJAI: Futbolo akademija privalo turėti stadioną, kuriame nepertraukiamai galėtų vykti akademijos auklėtinių treniruočių procesas. Treniruočių stadionai turi priklausyti futbolo akademijai. Nuo 2010 m. privaloma turėti bent 2 stadionus treniruotėms, iš kurių vienas gali būti nepilnų matmenų.

PERSONALO KRITERIJAI: Akademijos direktorius turi turėti UEFA A trenerio licenciją.

Švietimo srityje aukščiausio lygio įstaiga yra universitetas, tad jei mažą mokyklą pavadintume universitetu, tai liktume nesuprasti ir tai būtų labai kvaila. Futbolo srityje yra visai kitaip, čia kas nori, tas ir suteikia savo mažam klubui akademijos statusą, net jei vargu ar atitinka bent vieną kriterijų…

Treneris Giedrius

Respublik
Pranešimai: 8573
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Blog'ai futbolo tematika

2016 Rgp 17 16:58

Žmogus turi įdomią temą, su kuria Lietuvoje nelabai kas dirba, visai neblogai atrinkinėja informaciją, bet trūksta to žurnalistinio talento(ar kaip tai pavadinti) išvystyti temą, pasigilinti, pateikti bent jau kažkokią analizę.

P.S. O šiaip jeigu jau kopijuoji visą tekstą, tai nepagailėk papildomai pastangų įkelti ir paveiksliuką, nes šiuo atveju jis suteikia papildomai informacijos :)

Makenzis
Pranešimai: 7339
Užsiregistravo: 2010 Kov 20 16:14

Re: Blog'ai futbolo tematika

2016 Rgp 17 17:10

P.S. O šiaip jeigu jau kopijuoji visą tekstą, tai nepagailėk papildomai pastangų įkelti ir paveiksliuką, nes šiuo atveju jis suteikia papildomai informacijos :)
Negaila man nieko maloniems žmonėms. :) Aš pats vizualikas, tai man užtektų vien žemėlapio, nereikėtų net teksto. :)

Kartais tie paveiksliukai išdidėja, kartais per maži, o vėliau dažnai dingsta ir tampa blank page`u. :roll:

Paveikslėlis

Makenzis
Pranešimai: 7339
Užsiregistravo: 2010 Kov 20 16:14

Re: Blog'ai futbolo tematika

2016 Spa 05 14:40

Oficialus Lietuvos vaikų ir jaunių futbolo asociacijos blogas
2016 m. rugsėjo 29 d., ketvirtadienis
Turnyro apibendrinimas U-17 rinktinės personalo akimis
https://lvjfa.blogspot.lt/2016/09/turny ... tines.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Atranka į U-17 Europos čempionatą baigėsi ir aistros jau aprimo. Dar kartą susisiekėme su mūsų rinktinės personalu. Jie noriai pakomentavo savo komandos pasirodymą leisdami į dabartinę situaciją pažvelgti kitu kampu.
„Atrankines iš fizinio parengimo pusės vertinu gerai: nebuvo patirta traumų, dauguma žaidėjų prieš pat turnyrą gerino savo pajėgumo rekordus ir buvo tikrai gerai pasiruošę. Nors šis varžybų maratonas itin varginantis - per 5 dienas žaidėjai sužaidžia 3 rungtynes - vaikinai kaip liūtai visuose susidūrimuose kovėsi iki pat galo! Labai pozityvu, kad turėsime paskutiniųjų rungtynių fizinę analizę, tai objektyvūs faktai ir jų pagalba galėsime viską giliau ištirti. Aš nuo savęs noriu pasakyti didžiausią ačiū vaikinams, didžiuojuosi jais visais!“
- fizinio rengimo treneris Marius Čeliauskas

„Pagrindinis rinktinės vartininkas Arijus Bražinskas visas rungtynes garbingai ir pagirtinai gynė savo komandos vartus. Noriu stipriai padėkoti vartininkams ir visiems vaikinams, kad atidavė visą širdį už Lietuvą.“
- vartininkų treneris Mantas Gintalas

„Užduotis buvo patekti į kitą etapą ir nors to padaryti nepavyko, iki paskutinės minutės mes išlaikėm intrigą ir viltį. Už tai norėčiau padėkoti vaikinam. Nors mūsų varžovai tikrai buvo stiprūs, mes ne tik vien gynėmės, bet ir žaidėme atakuojantį futbolą. Toks pasirinktas planas buvo gal ir rizikingas, nes yra daug lengviau atsimušinėti, bet žiūrint į ateitį, futbolininkų vystymuisi tai labai svarbu, nes vien gindamiesi jie tiek neauga kaip žaidėjai. O mūsų tikslas ir yra paruošti juos pasitikinčius savo jėgomis ir galinčius ne tik gintis, bet ir atakuoti, nekreipiant dėmesio į tai, prieš kokį stiprų varžovą teks žaisti.“
- treneris Gintaras Krasauskas
„Pirmiausia norisi pasakyti didelį AČIŪ komandai, kad atidavė save šiose trejose rungtynėse ir nei vienose žaidimo kokybe nenusileido varžovams. Kaip analitikas ir skautas mačiau visas Turkijos rinktinės rungtynes. Tai vienareikšmiškai stipriausia grupės komanda, tačiau mūsų vaikinai jiems davė gerą kovą, trenerių iškeltas individualias užduotis žaidėjai puikiai atliko, iš šono buvo labai smagu žiūrėti kaip Turkijos rinktinė visas rungtynes žaidė ne komforto zonoje ir ieškojo kitų variantų link mūsų vartų, nes jų praminti keliai praėjusiose rungtynėse prieš Ukrainą ir Norvegiją čia neveikė. Tai buvo neabejotinai sunkiausios rungtynės, kurias žaidė Turkijos komanda šioje atrankoje. Be abejo gaila, kad neišnaudojome savo progų: standartai buvo geri, 80+1 minutę turėjome 100% progą kur pritrūko tik kelių centimetrų, kad būtų pelnytas įvartis, kuris savo ruožtu galėjo atvesti į pergalę ir kitą etapą, bet vaikinai atidavė viską ir ačiū jiems už tai. Jau šiandien keliame naujus tikslus. Po mažiau nei keturių mėnesių vyks "Development Cup" turnyras Minske, kur dalyvaus daug pajėgių nacionalinių rinktinių iš Europos ir Azijos, tad komanda ir trenerių štabas jau nuo dabar orientuotas ir motyvuotas paaugti, patobulėti ir puikiai pasirodyti šiame turnyre.“
- futbolo analitikas Linas Treigys

„Mūsų šiai dienai pasirinktas ir vykdytas treniruočių ir žaidimo procesas nedavė rezultato čia ir dabar, tačiau tai tvirti ir gerai apgalvoti žingsniai judant mūsų pačių pasirinktu keliu pirmyn. Didžiuojuosi savo komanda, nes jie įdėjo visas įmanomas pastangas. Su tokiu ryžtu kokį jie demonstravo net neabejoju mūsų ateities sėkme. Visa širdimi tikiu šia rinktine ir MYLIU ją.“
- vyr. treneris Vytautas Vaškūnas

Makenzis
Pranešimai: 7339
Užsiregistravo: 2010 Kov 20 16:14

Re: Blog'ai futbolo tematika

2016 Spa 05 14:55

2016 09 28, 18:00
LIETUVA 0 : 1 TURKIJA

2016 09 25, 18:00
NORVEGIJA 2 : 1 LIETUVA

2016 09 23, 17:00
UKRAINA 1 : 1 LIETUVA

Malžinksas su Čeliausku diskutuoti bandė.

Marius Čeliauskas
Futbolas susideda is ivairiu komponentu, tokiu kaip: komunikacija, taktika, technika ir tik tada fizika.
InStat fizines analizes parode, kad mes varzovam nenusileidome fiziniais parametrais, del to kartais kas mums atrodo yra neteisinga ir labai subjektyvu!
Šito intelektinio rašinėlio neįkirtau. :roll: Kokius vėjus rašo, gal yra koks vertėjas?

Anbo
Pranešimai: 9593
Užsiregistravo: 2010 Vas 12 19:59
Palaikoma komanda: Žalgiris

Re: Blog'ai futbolo tematika

2016 Lap 02 22:59

Giedriaus Budgino apžvalga apie Sevilijos futbolo klubo akademiją
2016 rugsėjo 21
http://trenerisgiedrius.lt/sevilijos-fu ... akademija/" onclick="window.open(this.href);return false;

Makenzis
Pranešimai: 7339
Užsiregistravo: 2010 Kov 20 16:14

Re: Blog'ai futbolo tematika

2017 Sau 16 18:20

2017 m. sausio 15 d., sekmadienis
LVJFA prezidentas V. Vaškūnas apibendrina metus
http://lvjfa.blogspot.lt/2017/01/lvjfa- ... kunas.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Pastarieji metai futbolui negailėjo pokyčių, netrūko nei svarbių įvykių nei naujovių. Norėdami sužinoti daugiau iš pirmų lupų, šia tema pakalbinome Lietuvos vaikų ir jaunių futbolo asociacijos prezidentą Vytautą Vaškūną.

Kuo ypatingi buvo šie metai?
Praeiti metai buvo svarbūs Lietuvos futbolui. Išrinktas naujas LFF prezidentas. Man patikėtas svarbus LVJFA vadovo postas. Tai reiškia, jog atėjo laikas pokyčių metui. Stengsiuos bendruomenės pasitikėjimą pateisinti. Pacituosiu frazę:
„Kartą mokinys paklausė išminčiaus:
- Ar dar ilgai teks laukti pokyčių, kol gyvenimas taps geresniu?
- Jeigu tik laukti, tai ilgai, - atsakė išminčius.“
Nežiūrint į tai, kad aplinkui daug pavydo bei spekuliacijų apie žmones, kurie nori daryti ir daro FUTBOLĄ skaidresniu, geresniu, darbai vyksta. Ir tai maloniai nuteikia.

Nuo ko pradėjote pokyčius? Iš kur sėmėtės idėjų?
Kad planai galėtų būti įgyvendinami pilnu tempu, profesionaliai ir sklandžiai, reikalingi žmogiškieji resursai. Pirmi pokyčiai įvyko personalo aplinkoje - prioritetą skyriau suburti stiprų profesionalų kolektyvą. Sunku pasakyti, ar jau pasiektas optimalus variantas. Reikia šiek tiek daugiau laiko susidirbimui, supratimui kokiu tarpusavio santykiu paremta filosofija. Mano asmenine nuomone, norint tikslo link judėti stipriais ir tvirtais žingsniais, reikia abipusės pagarbos ir pasitikėjimo bei profesionalumo. Dabar mes dar esame susidirbimo fazėje.
Praėjusį pusmetį su darbine grupe apsilankėme pas kaimynus latvius. Susipažinome su šalies vaikų ir jaunių futbolo padėtimi. Kaimynai maloniai ir atvirai dalinosi savo patirtimi, siekiamybėmis, atskleidė kokie projektai sėkmingi, kokie ne, kuria kryptimi jie juda. Vizitas buvo produktyvus. Norėčiau paminėti, jog šalis į Lietuvą panaši tiek savo geografine padėtimi, tiek populiacija, tiek socialine padėtimi, ir su panašiu metiniu biudžetu, o vaikų ir jaunių futbolui skiria tris kartus daugiau nei mes.
Vasarą, gerbiamo kolegos, kadaise bendro klubo nario Aurelijaus Skarbaliaus, kvietimu lankiausi svečiuose Danijoje. Aurelijus supažindino su jo atstovaujamame klube propaguojama vaikų ir jaunių futbolo filosofija, sportininkų ugdymo niuansais. Diskutavome ir apie futbolo trenerius - šiuo atveju konkrečiai orientuotus ties jaunimo treniravimu - kaip burti juos, mokyti, padėti vystytis, suteikti kuo daugiau galimybių tobulintis. Šią temą pasirinkome neveltui, mat plėtojome itin aktualią idėją suburti apie 20 motyvuotų trenerių grupę aprėpiant visus šalies regionus (Nacionalinės akademijos principu), suteikti jiems aukščiausio lygio mokymosi programą ir nuolatinius kursus. Tikslas - kad jie grįžę atgal į savo regionus skleistų informaciją vietiniams kolegoms. Kaip, pavyzdžiui, jau minėti latviai, kurie jau kelintus metus organizuoja 20-ies trenerių grupės dalyvavimą Sandraugos turnyre Sankt Peterburge, stebi, analizuoja, mokosi. Be abejonės tai - neprilygstama patirtis. Darbiniu požiūriu kelionė į Daniją buvo labai naudinga.

Kokie poslinkiai vyksta mūsų vaikų ir jaunių futbole? Ar jau yra apčiuopiamas progresas?
Savo rinkiminėje programoje akcentavau, kad reikia vienyti futbolo visuomenės struktūras į vieną bendrą, turinčią tuos pačius tikslus. Vėl pacituosiu – „7 vieningi stipresni už 11 ne vieningų“. Šia fraze siekiu įkvėpti ir auklėtinius jaunių rinktinėse. Nes tai tiesa. Tokioje mažoje valstybėje kaip Lietuva tiesiog privalome būti vieningais, kitaip ir toliau bus kaip yra – nepakankamai gerai.
Tokia padėtis, kokia pas mus yra šiandien, nėra gera terpė „sėti sėklą“. Egzistuoja ne viena problema, tarp jų susipriešinimas tarp biudžetininkų ir klubų, taikomi dvigubi standartai kompensacijos mechanizme.
Todėl daug energijos ir laiko skyriau būtent šiam tikslui. Paruošėme kompensacijos mechanizmo korekcijas ir tikiu, kad jau artimiausiame Vykdomojo komiteto posėdyje pokyčius patvirtinsime. Tai būtų didžiulis žingsnis vienybės link.
Tiesa, tai padaryti kartą jau bandėme. Nors nepavyko, manau, kad šį kartą nuodugnios diskusijos su klubais ir LFF - kurių metu išanalizuoti klausimai, išsiaiškintos grėsmės ir prieita prie praktiškai vieningos nuomonės – lems korekcijų įtvirtinimą.

Kuriose srityse, Jūsų nuomone, dar reikia tobulėti?
Paminėsiu, jog su pirmenybėmis ne viskas vyko sklandžiai. Sulaukėme daug kritikos dėl finalinių datų, dėl patekimo į juos, galiausiai dėl pačių finalų. Į kritiką reagavome atitinkamai. Nesėkmė dažnai „augina“ stipriau nei sėkmė, tačiau kad augtum kritiką reikia mokėti priimti. Atvirai sakant ne visuomet ji būna objektyvi, bet tai jau kitas reikalas. Todėl džiaugiuosi, kad yra erdvė kurioje galima išreikšti savo mintis ir objektyvią tiesą. Pasinaudodamas proga, pasakysiu jog netrukus turėsime ne tik Facebook‘o paskyrą - su naujojo sezono pradžia startuos ir naujas LVJFA internetinis puslapis.
Taigi: „Tūkstančio kilometrų kelionė prasideda nuo vieno žingsnio.“
Todėl tikiu, kad žingsnis po žingsnio, diena iš dienos kelsime reputacijos kartelę, ir nereikės ilgai laukti kol ateis diena, kuomet galėsime pasidžiaugti LVJFA kaip skaidria, vieninga ir efektyviai dirbančia organizacija, kuri kuria ir neša gėrį vaikų ir jaunių futbole.

Dėkojame už bendradarbiavimą!
Paveikslėlis
V. Vaškūnas (dešinėje) ir A. Skarbalius (kairėje) Danijoje
broniaus herojus Vaškūnas :lol:

haus
Pranešimai: 385
Užsiregistravo: 2014 Vas 28 00:02
Palaikoma komanda: Utenis, Žalgiris

Re: Blog'ai futbolo tematika

2017 Kov 13 19:07

pono POP blogas pradėjo veikti, tiesa be pačio pono komentarų.

lemkas
Pranešimai: 1
Užsiregistravo: 2017 Kov 13 09:03
Palaikoma komanda: Zalgiris

Re: Blog'ai futbolo tematika

2017 Kov 17 10:38

Super, man labai patiko, norėtų daugiau

Tobex
Pranešimai: 10882
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 15:14
Palaikoma komanda: Šiauliai

Re: Blog'ai futbolo tematika

2017 Lap 20 11:00

SDV.lt

metai iš metų aprašyti feilai ir neišpildytos ambicijos, o būtent prieš tą vienintelį sezoną kai su kaupu viršti visi lūkesčiai blogas miro.
Karma ar kaip reikėtų pavadinti.

Mutis
Pranešimai: 1021
Užsiregistravo: 2016 Kov 03 10:06

Re: Blog'ai futbolo tematika

2017 Lap 21 06:05

SDV.lt

metai iš metų aprašyti feilai ir neišpildytos ambicijos, o būtent prieš tą vienintelį sezoną kai su kaupu viršti visi lūkesčiai blogas miro.
Karma ar kaip reikėtų pavadinti.
Suduvos zaidejai neperskaite, kaip nemoka zaisti, o varzovai nebeturejo is kur paimti Suduvos zaidimo analizes. Cia kaip ir aiskus rysys :)

Grįžti į