Re: Csaba Laszlo - rinktinės vyr. treneris
Parašytas: 2012 Bir 07 14:40
Nuomonė. C.Laszlo – R.Žutautas – treneriai, tarp kurių lygybės ženklai prasilenkia
http://www.futbolas.lt/naujiena/nuomon- ... rasilenkia" onclick="window.open(this.href);return false;
Aurimas Budraitis
734 dienos arba dveji metai su trupučiu – tiek laiko skiria buvusio rinktinės trenerio Raimondo Žutauto ir dabartinio stratego Csaba Laszlo debiutus Lietuvos rinktinėje. Nepaisant to, kad specialistas iš Vengrijos prie rinktinės vairo stojo vos prieš kelis mėnesius, jau dabar aišku, kad lygybės ženklo dėti tarp jo ir buvusio trenerio negalima. Skirtingi treneriai, skirtingi požiūriai ir, tikėkimės, skirtingas rezultatas. Bent jau krikštas C.Laszlo buvo gerokai sėkmingesnis (0:0 su Rusija) nei jo pirmtakui R.Žutautui (0:4 su Ukraina), nors sąlygas ir žaidėjų pasirinkimą pastarasis turėjo žymiai geresnį. Dabartinėje specialisto iš Vengrijos rinktinėje žaidė vos 3 futbolininkai: Arūnas Klimavičius, Ramūnas Radavičius ir Darvydas Šernas, kurie žaidė ir R.Žutauto pirmose vadovaujamose rungtynėse. C.Laszlo dėl tokio menko žaidėjų pasirinkimo neverkė, kas buvo itin būdinga rinktinę treniruojant Raimondui Žutautui – tai teisėjai jį skriausdavo, tai futbolininkai neklausydavo, tai fortūna pakišdavo koją. Vengras, po super nesėkmingo Baltijos taurės turnyro, iškart pareiškė, kad pasiteisinimų nemėgsta, o visą kaltę už pasiektus neigiamus rezultatus prisiima pats. Didelis „like“!
Pastarosiomis dienomis labai madinga sureikšminti nesėkmingą pasirodymą Baltijos taurės turnyre, tačiau nesėkmė jame lygiai tokia pat nesvarbi, kaip ir laimėta taurė prieš dvejus metus. Turbūt priminti nereikia, kad po tos pergalės 2010 – aisiais, tiek R.Žutautas, tiek Liutauras Varanavičius pasakojo visiems, kaip kyla futbolo lygis. Manau, priminti nereikia ir to, kiek taškų atrankos cikle surinkome po to lygio kilimo. Visgi, pralaimėjimas Latvijai 0:5 yra nepateisinamas, kaip ir 0:4 Ukrainai. Dabar palyginkime C.Laszlo ir R.Žutauto ištartus žodžius po tų fiasko: „Aš nemėgstu svaidytis pasiteisinimais. Negalima pralaimėti 0:5. Niekada. Žinoma, pralaimėjimą patirti įmanoma visada, tačiau labai svarbu kaip ir kokiu rezultatu tu pralaimi“, - prieš kelias dienas teigė dabartinis treneris. „Žaidėme įdomų, technišką futbolą, sugebėdavome surengti pavojingas atakas. Tai rodo, kad einame teisinga linkme“, - po savo siaubingo krikšto prieš dvejus metus ištarė R.Žutautas. Dar vienas šių trenerių skirtumas – pati žaidėjų atranka. R.Žutautas jau po atsistatydinimo viešai atskleidė, kad jam sąrašus sudarinėdavo LFF ponai iš aukščiau. C.Laszlo tikina, kad sąrašą sudaro pats ir tai yra tik jo sprendimas. Dabar galim tik paspėlioti, ar nemeluoja?
Vengro privalumas prieš R.Žutautą yra ir požiūryje į teisėjus. Buvęs treneris, net po pralaimėjimo Ispanijai, davė suprasti, kad dėl nesėkmės kalčiausi teisėjai; C.Laszlo, net ir po nesąmoningo 11 metrų baudinio į Lietuvos vartus pareiškė, kad turim žiūrėti ne į teisėjus, o į save. Futbolininkai, beveik sutartinai tvirtina, kad C.Laszlo taktinis parengimas rungtynėms yra aukšto lygio. Apie R.Žutauto taktiką Marius Stankevičius tėra pasakęs, kad jos tiesiog nėra. Vengras su kiekvienu futbolininku dirba atskirai, su kiekvienu noriai bendrauja, išklauso ir aiškiai išdėsto, ko trūksta, kad būtų geriau. R.Žutautas – per treniruotes pats mėgdavo paspardyti kamuolį, yra viešai pareiškęs, kad su futbolininkais nebendrauja, nes tai Roberto Tautkaus ir Leono Mickaus pareiga, o po eilinių nesėkmingų rungtynių leisdavo suprasti, kad dėl visko kalti niekam tikę žaidėjai. O juk būtent su tais niekam tikusiais žaidėjais buvo planuojama surinkti 13 – 14 taškų. C.Laszlo tokiomis problemomis, kaip taškai, kol kas galvos sau nekvaršina, nes problemų yra didesnių. Pavyzdžiui, kaip pagaliau nutraukti įvarčių badą.
Skirtingi treneriai, skirtingos ir problemos. Vienas patyrė fiasko, kitas turi galimybę jo išvengti.
http://www.futbolas.lt/naujiena/nuomon- ... rasilenkia" onclick="window.open(this.href);return false;
Aurimas Budraitis
734 dienos arba dveji metai su trupučiu – tiek laiko skiria buvusio rinktinės trenerio Raimondo Žutauto ir dabartinio stratego Csaba Laszlo debiutus Lietuvos rinktinėje. Nepaisant to, kad specialistas iš Vengrijos prie rinktinės vairo stojo vos prieš kelis mėnesius, jau dabar aišku, kad lygybės ženklo dėti tarp jo ir buvusio trenerio negalima. Skirtingi treneriai, skirtingi požiūriai ir, tikėkimės, skirtingas rezultatas. Bent jau krikštas C.Laszlo buvo gerokai sėkmingesnis (0:0 su Rusija) nei jo pirmtakui R.Žutautui (0:4 su Ukraina), nors sąlygas ir žaidėjų pasirinkimą pastarasis turėjo žymiai geresnį. Dabartinėje specialisto iš Vengrijos rinktinėje žaidė vos 3 futbolininkai: Arūnas Klimavičius, Ramūnas Radavičius ir Darvydas Šernas, kurie žaidė ir R.Žutauto pirmose vadovaujamose rungtynėse. C.Laszlo dėl tokio menko žaidėjų pasirinkimo neverkė, kas buvo itin būdinga rinktinę treniruojant Raimondui Žutautui – tai teisėjai jį skriausdavo, tai futbolininkai neklausydavo, tai fortūna pakišdavo koją. Vengras, po super nesėkmingo Baltijos taurės turnyro, iškart pareiškė, kad pasiteisinimų nemėgsta, o visą kaltę už pasiektus neigiamus rezultatus prisiima pats. Didelis „like“!
Pastarosiomis dienomis labai madinga sureikšminti nesėkmingą pasirodymą Baltijos taurės turnyre, tačiau nesėkmė jame lygiai tokia pat nesvarbi, kaip ir laimėta taurė prieš dvejus metus. Turbūt priminti nereikia, kad po tos pergalės 2010 – aisiais, tiek R.Žutautas, tiek Liutauras Varanavičius pasakojo visiems, kaip kyla futbolo lygis. Manau, priminti nereikia ir to, kiek taškų atrankos cikle surinkome po to lygio kilimo. Visgi, pralaimėjimas Latvijai 0:5 yra nepateisinamas, kaip ir 0:4 Ukrainai. Dabar palyginkime C.Laszlo ir R.Žutauto ištartus žodžius po tų fiasko: „Aš nemėgstu svaidytis pasiteisinimais. Negalima pralaimėti 0:5. Niekada. Žinoma, pralaimėjimą patirti įmanoma visada, tačiau labai svarbu kaip ir kokiu rezultatu tu pralaimi“, - prieš kelias dienas teigė dabartinis treneris. „Žaidėme įdomų, technišką futbolą, sugebėdavome surengti pavojingas atakas. Tai rodo, kad einame teisinga linkme“, - po savo siaubingo krikšto prieš dvejus metus ištarė R.Žutautas. Dar vienas šių trenerių skirtumas – pati žaidėjų atranka. R.Žutautas jau po atsistatydinimo viešai atskleidė, kad jam sąrašus sudarinėdavo LFF ponai iš aukščiau. C.Laszlo tikina, kad sąrašą sudaro pats ir tai yra tik jo sprendimas. Dabar galim tik paspėlioti, ar nemeluoja?
Vengro privalumas prieš R.Žutautą yra ir požiūryje į teisėjus. Buvęs treneris, net po pralaimėjimo Ispanijai, davė suprasti, kad dėl nesėkmės kalčiausi teisėjai; C.Laszlo, net ir po nesąmoningo 11 metrų baudinio į Lietuvos vartus pareiškė, kad turim žiūrėti ne į teisėjus, o į save. Futbolininkai, beveik sutartinai tvirtina, kad C.Laszlo taktinis parengimas rungtynėms yra aukšto lygio. Apie R.Žutauto taktiką Marius Stankevičius tėra pasakęs, kad jos tiesiog nėra. Vengras su kiekvienu futbolininku dirba atskirai, su kiekvienu noriai bendrauja, išklauso ir aiškiai išdėsto, ko trūksta, kad būtų geriau. R.Žutautas – per treniruotes pats mėgdavo paspardyti kamuolį, yra viešai pareiškęs, kad su futbolininkais nebendrauja, nes tai Roberto Tautkaus ir Leono Mickaus pareiga, o po eilinių nesėkmingų rungtynių leisdavo suprasti, kad dėl visko kalti niekam tikę žaidėjai. O juk būtent su tais niekam tikusiais žaidėjais buvo planuojama surinkti 13 – 14 taškų. C.Laszlo tokiomis problemomis, kaip taškai, kol kas galvos sau nekvaršina, nes problemų yra didesnių. Pavyzdžiui, kaip pagaliau nutraukti įvarčių badą.
Skirtingi treneriai, skirtingos ir problemos. Vienas patyrė fiasko, kitas turi galimybę jo išvengti.