Nacionalinės rinktinės treneris Cs. Laszlo: „Esu atviras pasiūlymams, tačiau neketinu būti visų draugu - sprendimus priimsiu pats“ (papildyta)
Martynas Suslavičius 2012-02-20 12:44
Pirmadienį Lietuvai oficialiai pristatytas naujasis nacionalinės futbolo rinktinės strategas Csaba Laszlo. Į konferencijų salę įžengęs vengras buvo nusiteikęs bendrauti, nevengė atsakinėti į klausimus ir tvirtino, kad yra atviras pasiūlymams, tačiau sprendimus visada priima pats. „Man gali patarti federacijos prezidentas, kiti treneriai, gal net žurnalistai, tačiau sprendimą priimu pats.
Aš neketinu būti visų draugu. Aš gerbiu visus ir jie gerbia mane“, - tvirtino Transilvanijoje gimęs strategas. Treneris tikino, kad norėtų Lietuvoje dirbti ilgiau nei du metus. Tam neprieštaravo ir Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Liutauras Varanavičius, kuris džiaugėsi, jog nacionalinės rinktinės vairą perėmė patikimas ir rimtas treneris.
- Darbas Lietuvos rinktinėje – žingsnis į priekį, ar atgal?, - žurnalistai paklausė stratego Cs. Laszlo.
- Savaime aišku, kad žingsnis į priekį. Kiekvienam treneriui dirbti Europoje – didelė garbė. Niekada nežengiu atgal. Darbas Lietuvos nacionalinėje rinktinė man – žingsnis į priekį. Esu susipažinęs su Lietuvos futbolu, dirbau su lietuviais žaidėjais.
- Galbūt jau žinote, kas bus jūsų asistentas?
- Dirbame ties šiuo klausimu. Turime du kandidatus, tačiau atskleisiu, kad tai tikrai bus lietuvis. Iš užsienio nieko nekviesime. Manau, kad kovojo pabaigoje galėsiu pasakyti.
- Ar kontrakte numatyta, kad treneris gali treniruoti klubą?
- Aš atvykau treniruoti nacionalinę komandą. Nekalbėsiu apie kontrakto detales, tačiau pasakysiu, jog ketinu treniruoti tik rinktinę. Man nepatiktų, jeigu būčiau padalintas į keletą krypčių.
- Kaip įsivaizduojate darbą su nacionaline komanda?
- Mes turėsime numatytą kasdienį darbą, kas savaitinį darbą. Aš liksiu Lietuvoje, todėl kiekvieną dieną atiduosiu futbolui. Aš ketinu dirbti ir su klubais, lankyti rungtynes. Labai svarbu atrasti naujų žaidėjų, todėl reikia stebėti vietinį čempionatą, bendrauti su treneriais. Mes žinome, kas žaidžia užsienyje, kiek tokių žaidėjų yra rinktinėje, tai yra svarbu, tačiau dar svarbiau atrasti naujų futbolininkų. Kad tai pasiektume, reikia kalbėtis su vietinių lygų treneriais, stebėti rungtynes, kalbėtis su žaidėjais. Nacionalinė rinktinė yra skirta visiems žaidėjams, o ne tik tiems, kurie žaidžia užsienyje. Mums svarbūs svetur esantys žaidėjai, tačiau taip pat svarbūs ir liekantys čia. Nesvarbu, kokia žaidėjo pavardė, svarbu, jog jis turėtų tinkamus duomenis.
- Ką ketinate keisti Lietuvos futbole?
- Pirmiausia, turime pasiekti geresnių rezultatų. Manau, kad LFF jau pajudėjo į priekį: greitai bus visiškai užbaigtas naujo stadiono ir jo patalpų tvarkymas. Turime akademiją, tačiau tikiuosi, kad greit išvysime antrąją – Vilniuje. Yra daugiau ką keisti. Pavyzdžiui pastebėjau, kad antras pagal didumą miestas neturi savo komandos aukščiausioje lygoje. Svarbu, kad futbole būtų siekiama tikslų ir jog būtų geri rezultatai. Nacionalinė komanda jau žengė žingsnį, todėl tikiuosi, kad į priekį pajudės ir Lietuvos klubai, o jų savininkai ir žmonės, kurie mėgsta futbolą, šiek tiek pakeis savo suvokimą. - Esate matęs ne vieną Lietuvos rinktinės mačą.
- Ar ketinate keisti žaidimo stilių?
- Geriausias stilius – laimintis stilius. Daug kas priklauso nuo to, su kuo žaidi. Mums reikia orientuotis į savo varžovą, tačiau svarbiausia atrasti savo stipriąsias puses. Manau, kad svarbu suvokti, jog, pavyzdžiui, žaisdamas su Ispanija ne visą laiką giniesi, juk reikia mušti įvarčius. Mano tikslas – padaryti, jog komanda galėtų mušti įvarčius. Žinoma, vien dėl to, kad įmuši, mačo nelaimėsi, todėl mano mintis yra tokia: turėti tvirtą užnugarį, o priekyje – kūrybingus ir greitus žaidėjus, kurie gali įmušti iš įvairių situacijų.
-Daugelis rinktinės trenerių buvo nepatenkinti žemu Lietuvos A lygos lygiu. Jūs jau esate matęs keletą draugiškų rungtynių...
Būsiu atviras - pirmieji mačai nebuvo tokie geri, tačiau turėkime galvoje, kad tai – pasiruošimas. Žaidėjai yra pavargę. Manau, kad nereikia nuolat skųstis. Aš visada būnu pozityvus ir toks liksiu. Nesvarbu, laimėsime ar ne, aš visada užstosiu komandą. Svarbiausia, kad išspaustume viską, ką galime.
- Daugelis Lietuvoje mano, kad atrankoje į pasaulio čempionatą patekome į lengvą grupę. Kokia jūsų nuomonė?
- Tai sudėtinga grupė. Bosnija ir Hercegovina – stipri komanda. Graikai jau dalyvavo Europos čempionate, negalima nurašyti Slovėnijos. Vien dėl to, kad tai nėra Anglija, Ispanija ar Vokietija, nereiškia, jog grupė – lengva. Nepamirškime, kad mes turėjome sunkumų su Lichtenšteinu. Tai tikrai nėra lengva grupė, tai sudėtinga grupė. Tikiuosi, kad pasieksime geresnių rezultatų nei turėjome ir judėsime į priekį. Galimybė patekti į pasaulio čempionatą yra ir ja reikia mėginti pasinaudoti, tačiau konkrečiai pasakyti, kad pateksime – negaliu. Reikia žaisti, o tada matysime, kurioje lentelės vietoje esame. Svarbu, kad galėtume didžiuotis rezultatu.
- Buvęs nacionalinės rinktinės strategas R. Žutautas nebuvo linkęs palaikyti santykių su žaidėjais. Kokia jūsų nuostata šiuo atveju?
- Man patinka šnekėtis. Žaidėjai rinktinėje turi įgūdžius, jie nėra vaikai todėl tu neturi jų mokyti žaisti. Čia svarbiausią vaidmenį atlieka psichologija. Žaidėjai turi būtu paruošti psichologiškai – man tai labai svarbu. Komunikacija turi vykti visuose lygiuose: su žaidėjais, su žurnalistais, federacija, nes be to neišspręsi nė vienos problemos. Aš bendrauju su visais mane supančiais žmonėmis, jog gyvenimas būtų geresnis.
- Ar jūsų šeima atvyks į Lietuvą?
- Lietuvoje gyvensiu Vilniuje. Mano šeima – Edinburge, tačiau šiais laikais tai nėra atstumas. Taip geriau mano šeimai, nes vyriausiajai dukrai mokykloje mokytis liko vieneri metai. Ji turi baigti mokyklą. Ji su manimi buvo Vokietijoje, Vengrijoje, Afrikoje, Škotijoje, tačiau dabar jai reikia baigti mokyklą, o aš kaip geras tėvas, turiu suteikti galimybę baigti mokslus ir pradėti naują gyvenimą. Dėl šios priežasties ji nėra su manimi, tačiau tai man netrukdys ir aš čia liksiu tiek, kiek reikės. Aš laisvai galiu nuskristi į Edinburgą, nes tai nėra didelis atstumas. Šiuo metu mano galvoje – tik futbolas.
- Ką manote apie mūsų žiemą?
- Aš esu iš Transilvanijos, ten žiema irgi šalta. Pas mus yra daugiau kalnų, būna netgi daugiau sniego, tačiau žiema yra šalta.
- Ar jau esate pasirinkę varžovus artimiausioms draugiškoms rungtynėms?
- Iki šiol turėjome du galimus varžovus, tačiau nusprendžiau jų atsisakyti. Kodėl? Varžovai: Saudo Arabija, su kuria galėjome žaisti Melburne (Australija) ir Bolivija. Abi ekipos yra labai toli. Nusprendėme, kad geriau būtų žaisti su U-21 rinktine. Aš norėčiau šią komandą pamatyti žaidžiant gyvai, pakalbėti su treneriais ir pasidalinti nuomonėmis apie talentingus žaidėjus. Taip norisi pabendrauti su klubų treneriais. Mes nenorime skristi 20 valandų. Be to, mes jau turime pilną programą: vyks Baltijos taurė, mačas su Baltarusija, galbūt susitiksime su Rusija. Mums dar reikia vieno mačo lapkričio mėnesį, tačiau programa jau yra. Supraskite, toks variantas mums geresnis. Kartais norėdamas pajudėti į priekį turi pasakyti „ne“.
- Ar komandoje matysime pasikeitimų, kalbant apie ekipos veteranus ir jaunus žaidėjus?
- Mes ketiname suderinti patyrusius ir jaunus žaidėjus. Čia yra nacionalinė komanda, todėl marškinėlius dėvi tie, kurie nori nugalėti. Jie nori išeiti ir žaisti dėl pergalės. Tai tavo šalis ir tai aukščiau nei klubas. Čia atvyksti ne savaitgalį praleisti, pasimatyti su tėvais ir draugais. Ne. Tokie laikai baigėsi. Gyvenime turime taisykliu, kai kas mane pavadino diktatoriumi. Ne, aš tiesiog turiu taisykles. Negali daryti, ką nori. Mes taip pat turime laikytis taisyklių, nes atstovaujame šalį. Juk važiuojant automobiliu irgi yra taisykles.
- Ar teko bendrauti su Raimondu Žutautu? Jis teigė, kad nereikėtų imti žaidėjų, kurie buvo lyderiai..
Dar ne. Jeigu reikės, susitiksime. Aš jį gerbiu. Patarimus priimsiu, tačiau sprendimas – mano. Man pasiūlymus ir patarimus teikia federacija, kiti treneriai, netgi žurnalistai, tačiau aš nesu toks, kuris mėgintų būti visų draugu. Aš gerbiu kitus, todėl kiti gerbia mane.
- Koks jūsų mėgstamiausias Lietuvos žaidėjas?
- Mano mėgstamiausias žaidėjas – Audrius Kšanavičius. Šį žaidėją „Hearts“ klube sutikau gerokai per vėlai. Jis turi labai daug talento. Jis nebuvo aukštas, tačiau buvo psichologiškai stiprus, kūrybingas, galėjo mušti įvarčius, todėl jeigu kas nors būtų su juo dirbęs anksčiau, būtų dirbę rimčiau ir labiau susitelkę į jį, A. Kšanavičius būtų daug aukštesnio lygio futbolininkas.
- A. Novikovas laikomas talentingiausiu jaunu žaidėju...
- Na, jam reikia žaisti. Jis tikrai turi talentą, tačiau jam reikia žaisti rungtynes, kad galėtų labiau tobulėti. Jeigu esi talentingas, neturi sėdėti ant suolo, o turi žaisti.
http://www.lrytas.lt/-13297254951327930842-nacionalin" onclick="window.open(this.href);return false;ės-rinktinės-treneris-cs-laszlo-esu-atviras-pasiūlymams-tačiau-neketinu-būti-visų-draugu-sprendimus-priimsiu-pats.htm