Po ilgų derybų su Kauno miesto taryba ir sulaukus burmistro Jono Vileišio paramos, pirmajam stadionui Lietuvoje įrengti buvo gautas Žaliakalnio ąžuolyne esantis sklypas. 35 000 kv. m aikštę už 700 Lt mokestį per metus Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungai (LFLS) Kauno miesto taryba išnuomojo 6 metams.
Taupydami lėšas projektą parengė patys sporto entuziastai, LFLS nariai Steponas Darius ir Kęstutis Bulota. Pagal projektą čia planuota įrengti futbolo aikštę, krepšinio ir beisbolo aikšteles, dvi teniso aikšteles, 400 m bėgimo taką ir dviračių aikštelę. Buvo numatytos sportininkų persirengimo patalpos. Po kelerių stadiono plėtojimo metų jis turėjo 2500 sėdimų vietų, o sporto varžybų žiūrovų surinktos aukos buvo skiriamos tolesnei stadiono statybai.
1936 m. stadionas tapo valstybiniu. Tarpukariu jis buvo pagrindine Lietuvos sporto baze, kurioje vyko Lietuvos pirmenybės ir tarptautinės varžybos. Vienas didžiausių stadione vykusių renginių – 1938 m. liepos 17–31 d. surengta pirmoji Tautinė olimpiada – viso pasaulio lietuvių sporto šventė. Atidarymo iškilmėse dalyvavo apie 10 000 žmonių, susirinko 2000 sportininkų iš viso pasaulio. Šios olimpiados globėju tapo Prezidentas Antanas Smetona. Atidarydamas olimpiadą, jis patriotine kalba pasveikino susirinkusiuosius ir sportininkų atstovui įteikė olimpinę vėliavą.
Pernai sporto renginių epicentre atsidūręs bei didelio masto koncertų erdve tampantis Dariaus ir Girėno stadionas su greta naujai atgijusia legendine Sporto hale netrukus priims išrinktą koncesininką. Viešame tarptautiniame konkurse ekonomiškai geriausią pasiūlymą pateikė UAB „Kauno arena“. Dėl sutarties pasirašymo su nauju valdytoju dar turės apsispręsti antradienį posėdžiausianti miesto taryba.
Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas
Konkurso laimėtojas rinktas pagal tris kriterijus: didžiausią dalyvio siūlomą mokėti metinį mokestį miestui bei mažiausią pasiūlytą vidutinę metinę svertinę kapitalo kainą (WACC) ir mažiausią pasiūlytą reikalaujamų atlikti investicijų kainą.
Ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikė UAB „Kauno arena“. Jis įvertintas 99,72 balais iš 100 galimų. Antrojo dalyvio pasiūlymas siekė 57,45 balus, o trečiojo – atmestas dėl neatitikimo konkurso sąlygų reikalavimams.
„Savivaldybė, perduodama valdyti sporto infrastruktūros objektus privatiems subjektams, nustatyta tvarka atlieka konkurencingas procedūras. Šis kartas – ne išimtis. Stadiono ir halės koncesininko paieška užtruko, tačiau dabar galime patvirtinti, kad turime miestui ekonomiškai geriausią pasiūlymą. Jeigu taryba pritars, pasirašyta koncesijos sutartis su valdytoju galios 15 metų“, – sako savivaldybės administracijos direktorius ir koncesijos konkurso komisijos pirmininkas Tadas Metelionis.
Investicijos ir organizaciniai įsipareigojimai
Koncesijos sutartį vykdys ir mokestį savivaldybei mokės tik šios sutarties vykdymui „Kauno arenos“ naujai įsteigta uždaroji akcinė bendrovė. Pastaroji įsipareigos savivaldybei mokėti 324 tūkst. eurų per metus, šį mokestį kasmet indeksuojant dėl infliacijos.
Taip pat koncesininkas per pirmus 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo turės pasirūpinti papildomos naujos įrangos ir baldų įsigijimu, kurie kainuos apie 1,9 mln. Eur. Bendra koncesininko investicijų suma iš viso sieks virš 2,5 mln. Eur.
Be to, naujasis valdytojas įsipareigoja, kad kasmet stadione privalės įvykti bent 15 didesnio masto renginių. Iš jų – ne mažiau kaip 10 sporto, įtrauktų į federacijų renginių kalendorius.
Dėl savivaldybės gautos Europos Sąjungos paramos rekonstruojant Sporto halę, valdytojas turės užtikrinti ir miesto prisiimtą įsipareigojimą – ne mažiau kaip 5 metus 76 proc. halės darbo laiko skirti neformaliojo švietimo ir (ar) ugdymo paslaugoms bei nekomercinėms veikloms vykdyti.
„Kaunas pademonstravo pavyzdį, kad stadioną Lietuvoje galima pastatyti gana ekonomiškai, kokybiškai ir pakankamai greitai. Tikiu, kad tą patį mūsų miestas parodys ir šia koncesijos sutartimi, atrinkus operatorių, kuris rūpinsis tolesniu objekto vystymu. Reikia pastebėti, kad šiuo atveju miestas ne mokės už jo valdymą, bet priešingai – gaus pajamas į biudžetą“, – teigia Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Pirmieji metai – gausūs renginiais
Kol vyko tarptautinis koncesininko paieškos konkursas, Dariaus ir Girėno stadioną bei Sporto halę prižiūrėjo Kauno sporto mokykla „Startas“.
Skaičiuojama, kad per pirmuosius metus po atnaujinimo Dariaus ir Girėno stadione apsilankė gerokai per 100 tūkst. žmonių. Daugiausia – beveik 40 tūkst. žiūrovų – surinko SEL koncertas. Dar apie 35 tūkst. aistruolių fiksuota trejose Lietuvos vyrų futbolo rinktinės rungtynėse. 15 tūkst. vietų tribūnas žiūrovai užpildė ir iškilmingame stadiono atidarymo renginyje.
Šių metų rugpjūtį Dariaus ir Girėno stadioną sudrebins pasaulinio lygio žvaigždės, britų dainininko Ed Sheeran, dvigubas pasirodymas. Kiek daugiau nei per parą visi bilietai į britų dainininko pasirodymą buvo išpirkti, todėl atlikėjas pranešė po dienos čia surengsiantis ir antrąjį.
Per metus po atidarymo stadione iš viso sužaistos 24 įvairios rungtynės. Naujos erdvės tapo namais ir miesto reprezentacinei komandai – FK „Kauno Žalgiriui“. Naujas stadiono dangas bei infrastruktūrą spėjo išmėginti ir Lietuvos lengvaatlečiai, taip pat surengti miesto vaikų, jaunučių, jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų čempionatai.
Praėjusį rugsėjį stadiono veją išbandė Lietuvos ir viso pasaulio futbolo legendos, o antros pagal pajėgumą šalies lygos „išsišokėliai“ Vilniaus rajono „Transinvest“ pateikė sensaciją – LFF taurės finale nugalėjo favoritais laikytus Šiaulių futbolininkus.
Nuo metų pradžios veiksmo netrūko ir Sporto halėje: Eurolygos jaunimo turnyras, salės futbolo, badmintono, tinklinio, įvairių kovos menų, golfo, gimnastikos, penkiakovės varžybos ir keli pramoginiai renginiai. Iš viso jų suskaičiuojama per 40.
Galima spėti, kad Kauno sporto mokyklos „Startas“ vadovai lengviau atsikvėpė, kai Dariaus ir Girėno stadiono valdymą perdavė privačiai bendrovei – šio darbo ėmėsi „Žalgirio“ arenos valdytojai, kurių darbui lig šiol buvo sunku rasti priekaištų.
Nieko baisaus neatsitiko stadioną valdant ir „Starto“ darbuotojams – 2022-ųjų rudenį įvyko įspūdinga atidarymo šventė, kelerias rungtynes sužaidė nacionalinė Lietuvos vyrų futbolo rinktinė, o sunkiausią egzaminą kauniečiams teko laikyti praėjusių metų vasarą, kai E.Dragūno-Selo koncertą stebėjo apie 30 tūkst. gerbėjų.
Pastarieji stadiono konstrukcijų nenusiaubė, vejos neišarė, o ir pats Selas šįkart elgėsi pavyzdingai.
Nepaisant šių aplinkybių, valdyti tokį stadioną, tinkamai jį prižiūrėti ir dar uždirbti pelno nėra lengviausia užduotis, todėl būtina profesionaliai šia veikla užsiimančių specialistų komanda.
Lietuva – ne Italija ar Vokietija, kur žiūrėti žemiausių futbolo lygų rungtynių susirenka tūkstančiai aistruolių, todėl belieka mikliai prekiauti bilietais. Naujumo efektas jau pasibaigė, dauguma sporto mėgėjų spėjo apžiūrėti geriausią šalies stadioną, todėl išlaikyti žiūrovų srautą galima tik tuomet, kai futbolininkai pradės skinti reikšmingas pergales. Jų kol kas nematyti.
Dideli koncertai gerokai papildo sąskaitą, tačiau jie vyksta retai. Šiais metais kol kas žinoma tik apie du britų žvaigždės E.Sheerano pasirodymus rugpjūčio mėnesį.
Net jeigu pavyksta suvilioti kokią nors garsenybę atvykti į Lietuvą, tai dar negarantuoja sėkmės. Mažiausiai 5 tūkst. muzikos mėgėjų buvo įsigiję bilietus į kitą savaitę „Žalgirio“ arenoje pasirodymą planavusią amerikiečių atlikėją LP. Sunku spėlioti, kas dėjosi amerikietės galvoje, tačiau likus savaitei iki koncerto ji sumanė pasiguosti socialiniuose tinkluose pasiilgusi draugų iš Rusijos ir net pasipuošė jų atsiųstu džemperiu.
Kilus milžiniškai pasipiktinimo bangai tiek „Žalgirio“ arenos valdytojai, tiek koncerto organizatoriai sutarė LP pasirodymą Kaune atšaukti. Toks sprendimas priimtas nepaisant aplinkybės, kad honoraras viešniai jau sumokėtas, todėl didelių nuostolių turbūt nepavyks išvengti. Jeigu amerikietė bent akimirką sutriko ir suvokė smarkiai prašovusi liedama ašaras dėl draugų Rusijoje, galėtų grąžinti bent dalį honoraro. Aišku, pinigais negalima įvertinti moralinių nuostatų, kurių laikymasis visada atsiperka.
Šis atvejis puikiai parodo, kad arenos valdytojams nepakanka vien pasiūlyti palankias sąlygas pasirodymams vienoje patraukliausių šalyje erdvių. Būtina stebėti aplinką, turėti tiek politologijos, tiek teisės žinių ir dar sugebėti laviruoti nemaloniose situacijose. Vieną kartą galima užsimerkti dėl patirtų nuostolių, tačiau niekas nėra garantuotas, kad panaši situacija negali pasikartoti, o už įsipareigojimų nevykdymą gali grėsti labai rimtos sankcijos.
Krepšinio aistruoliai puikiai prisimena atvejį, kai Belgrado „Crvena zvezda“ (Serbija) krepšininkai prieš Eurolygos dvikovą su Kauno „Žalgiriu“ atsisakė pasmerkti Rusijos sukeltą karą Ukrainoje. Gerai, kad „Žalgirio“ aistruoliai negarsėja agresyviu elgesiu ir nepuolė į aikštę paprotinti nesusipratusių varžovų, neapmėtė jų monetomis ir žiebtuvėliais, – sankcijos Kauno klubui galėjo būti labai skaudžios.
Todėl paaiškėjus, kad atnaujintame stadione šeimininkaus „Žalgirio“ arenos valdytojai, lengviau turbūt atsikvėpė ir miesto valdžia – patikimesnį ir visiškai prognozuojamą valdytoją šalies viduje šiuo metu sunku rasti. Būgštavimai, esą svarbiausi miesto sporto objektai atsidūrė vienose rankose, turbūt neturėtų kelti daug nerimo. Svarbiau, kokiomis sąlygomis sudaromos koncesijos sutartys ir kas vyksta tuose objektuose, kuriems atnaujinti miesto valdžia išleido dešimtis milijonų eurų. Jeigu Dariaus ir Girėno stadione pavyks pakartoti bent dalį „Žalgirio“ arenos sėkmės, sandoris tikrai bus pavykęs.
O „Žalgirio“ areną valdančios bendrovės direktorė R.Krušinskienė viešai pareiškė, kad neatsisakytų galimybės imtis to paties darbo nacionaliniame stadione Vilniuje. Didžiausias trukdys, kad šio stadiono nepavyksta pastatyti jau beveik keturis dešimtmečius ir visiškai neaišku, ar tai išvis kada nors įvyks.
Feisbuko paskyra „Tik stadione“ pasidalijo įrašu, kurio nuotraukoje matyti po koncerto pagaliau atidengta stadiono veja. Ji akivaizdžiai pakeitusi spalvą, tad labai tikėtina, kad norint ją atgaivinti, prireiks laiko. Įraše skelbiama, kad veja apie 10 dienų buvo po metalo lakštais.
Kaip žinoma, dėl E.Sheerano koncerto buvo nukeltos ateinantį savaitgalį stadione turėjusios vykti „Kauno Žalgirio“ ir Alytaus „Dainavos“ rungtynės A lygoje. Abu klubai susitarė šį mačą sužaisti Dzūkijos sostinėje, o ketvirtajame rate šių komandų dvikova turėtų vykti Kaune.
15min žiniomis, Kauno klubas kreipėsi į Marijampolės „Sūduvą“ ir dėl rugpjūčio 17-ąją Dariaus ir Girėno stadione planuojamos A lygos dvikovos. Ją taip pat norima sužaisti svečiuose, mainais į tai, kad kitame rate komandos susitiktų Kaune, kai veja jau bus geresnės kokybės.
Nežinau ar patylėti, bet kada Edgaro manymu vyksta ir turėtų vykti koncertai jeigu ne vasarą?.. Nejaugi nežino apie kasmet visur vykstantį renginių ciklą Galėtų pvz Varšuvoje apsilankyti ir pasižiūrėti kaip dažnai ir intensyviai vyksta koncertai Nacionaliniame stadione, tame tarpe ir likus dienoms iki rungtynių.
Futbolo bendruomenei nerimą kelia Dariaus ir Girėno stadiono vejos būklė, suprastėjusi po rugpjūčio pradžioje įvykusio pasaulinės žvaigždės Edo Sheerano koncerto. Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovas Edgaras Stankevičius viliasi, kad iki rugsėjo 6 dienos, kai susitiks Lietuvos ir Kipro rinktinės, veja bus atkurta. „Koncertai yra neatsiejama kultūros dalis ir Lietuvos žmonėms to tikrai reikia, bet stadionas turi tarnauti futbolui ir lengvajai atletikai“, – teigė jis. „Labai tikiuosi, kad tos rungtynės vyks Kaune“, – sakė jis.
Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edgaras Stankevičius LRT TELEVIZIJAI trečiadienį teigė, kad šiuo metu veja jau atrodo geriau, negu prieš dvi savaites, tačiau išlieka rizika, kad rugsėjo 6-ąją čia negalės vykti pirmosios UEFA Tautų lygos starto rungtynės, kuriose susitiks Lietuvos ir Kipro rinktinės. Anot federacijos vadovo, dabartinė vejos kokybė netenkina, nerimą kelia ir tai, kad vejai nė nespėjus atsigauti, Dariaus ir Girėno stadione planuojamas populiarios atlikėjos Jessicos Shy koncertas.
Rugpjūčio 3 ir 4 dienomis Kauno Dariaus ir Girėno stadione nugriaudėjo pasaulinės žvaigždės Edo Sheerano koncertai, kuriuose per dvi dienas apsilankė apie 100 tūkst. žiūrovų. Ruošiantis koncertui stadiono veja buvo uždengta metalinėmis plokštėmis.
Tai, kad veja buvo pažeista, E. Stankevičiaus nestebina: „Kai buvo du tokie dideli koncertai ir tie paklotai uždėti ant vejos tiek laiko, tai normalu. To ir buvo galima tikėtis, jau kovo mėnesį, kai turėjome pradinius susirinkimus, kalbėjome apie šias grėsmes, kad nuėmus reikės radikalių sprendimų, gal net keisti žolę.“
LRT TELEVIZIJOS pašnekovo teigimu, jeigu E. Sheerano koncertas buvo seniai planuotas ir suderintas, tai situacija dėl Jessicos Shy koncerto kitokia. E. Stankevičiaus, jį planuojant jau buvo žinomas futbolo rungtynių grafikas.
„Įdėti jį likus savaitei iki rungtynių, po dviejų grandiozinių renginių, aš jų vietoje tikrai būčiau nedėjęs. Statinys yra skirtas bendruomenei, stadionas futbolui pritaikytas, lengvajai atletikai, negalime šiame komplekse organizuoti tik koncertus, sportas yra neatsiejama jo dalis. Tikrai norime žaisti Kaune, nes vienintelį stadioną turime Lietuvoje“, – sakė E. Stankevičius, užsiminęs, kad jeigu Dariaus ir Girėno stadiono vejos nebus spėta atkurti, rungtynės persikels į LFF stadioną Vilniuje arba Marijampolėje.
Pasak jo, prie rugsėjo 6-osios rungtynes Kauno stadione po vieną treniruotę planuoja ir Lietuvos, ir Kipro rinktinės.
LFF prezidento teigimu, Dariaus ir Girėno stadiono nuotraukos nusiųstos UEFA, kitą savaitę Kaune lankysis organizacijos atstovas, tada ir nuspręs, ar ant tokios vejos futbolo rungtynės gali vykti. Anot jo, bilietai į rugsėjo 6-osios rungtynes pradėti parduoti paskutinę akimirką, tik šį antradienį.
„Taip, koncertai yra neatsiejama kultūros dalis ir Lietuvos žmonėms to tikrai reikia, bet stadionas turi tarnauti futbolui ir lengvajai atletikai, prioritetas turėtų būti teikiamas sporto rungtynių kalendoriui“, – sakė jis.
Stadiono vadovas: dedame visas pastangas
„Šiuo metu stadiono veja atauginėja. Artimiausiu metu planuojamas pirmas vejos pjovimas. Vykdoma ir kita reikalinga priežiūra. Dedame visas pastangas, kad planuotos futbolo rungtynės įvyktų. Didžiausią įtaką būklei daro laikas. Per Jessicos Shy koncertą nebus statomos tokios sudėtingos scenos konstrukcijos, kaip buvo per Edo Sheerano koncertus, todėl veja bus uždengta trumpesnį laiką. Konstrukcijos bus statomos taip, kad veja būtų paveikta kuo mažiau“, – LRT.lt raštu pateiktame komentare cituojamas Dariaus ir Girėno stadiono direktorius Saulius Balnanosis.
Rekordinę minią pritraukę rugpjūčio pradžioje stadione nugriaudėję E. Sheerano koncertai nepraėjo ne pasekmių. Stadiono valdytojai dar rugpjūčio 8 dieną skelbė, kad prasidėjo vejos atkūrimo darbai, dėl kurių teko atidėti rugpjūčio 17 dieną turėjusias vykti „Kauno Žalgirio“ futbolo komandos namų rungtynes.
Žvelgiant į ateitį (po puikių atsiliepimų, neabejojama, kad koncertų Dariaus ir Girėno stadione tik daugės), LFF komunikacijos projektų vadovas V. Kazlauskas teigia, kad LFF prezidentas Edgaras Stankevičius nuolat bendrauja su Kauno savivaldybės atstovais, taip pat ir stadiono operatoriais, kad tokių situacijų ateityje būtų išvengta.
Futbolo rinktinės tvarkaraštis, rinktinės langų datos yra žinomos iš anksto, tad neabejojama, kad ateityje pramoginiai renginiai stadione bus planuojami atsižvelgiant į tai ir randant visoms pusėms tinkamus sprendimus.
Likus mažiau nei savaitei iki rugsėjo 6-ąją dieną Kaune turinčių įvykti rungtynių prieš varžovus iš Kipro, stadione numatytas koncertas, po kurio nežinia, ar rinktinė apskritai galės žaisti didžiausiame šalies stadione.
Apie viešumoje pasirodžiusias nuotraukas, kuriose matoma prasta vejos būklė, E.Stankevičius minėjo, kad panikos dėl galimo rungtynių perkėlimo į kitą stadioną gali būti, tačiau pažymėjo, kad bus sutelktos visos pastangos, kad to daryti nereikėtų.
„UEFA kelia tam tikrus nuogąstavimus. Jiems nėra suprantama praktika, kai likus nepilnai savaitei iki rungtynių stadione vyksta koncertas. Bet tai yra stadiono operatoriaus pasirinkimas ir jis vyks. Dedame visas pastangas, kad žolė būtų paruošta, ji bus atidengta naktį iš penktadienio į šeštadienį po koncerto ir tada matysime situaciją. Tam tikros panikos iš UEFA pusės ir mąstymo apie planą B tikrai yra“, – apie galimas problemas kalbėjo E.Stankevičius.
Klausimų, apie Dariaus ir Girėno stadiono vejos būklę neišvengęs E.Jankauskas teigė, kad pats gyvai vejos nematė ir vylėsi, kad ji bus laiku paruošta žaidimui.
„Nemačiau, tik prezidentas rodė nuotrauką. Spalva nebuvo tokia, kokia turėtų būti, bet dar yra laiko. Be to žinau, kad stadionas turi geriausią vejos specialistą Lietuvoje, kuris davė visas įmanomas garantijas, kad aikštė bus reikalingame stovyje, norint nesulaukti pretenzijų iš inspektorių“, - sakė 2004 m. UEFA Čempionų lygos laimėtojas.
Trenerio paklausus, koks yra planas B nepavykus žaisti Kaune - ar Marijampolės miesto stadionas, su natūralia žole, ar dirbtinės dangos LFF stadionas Vilniuje, jis atsakė lakoniškai.
„Gal geriau sužaisti pirmas rungtynes Kipre, o antras namie (juokiasi). Visada reikia turėti planą B, bet tikiu, kad viskas bus gerai ir žaisime ten, kur ir turime“, – nedaugžodžiavo vilnietis.
Aš tai manau, kad LFF turėtų prisiteisti iš operatoriaus apvalią sumelę. Nes sutartis tai tarp jų turėtų kažkokia būti, o čia akivaizdžiai neišpildytos sąlygos, nes rungtynių dieną žolės kaip ir nėra. Ir sumos reikalauti tokios, kad dešimties šeridanų koncertų neužtektų padengti. Kitaip vėl išsipisinės ir toliau, visuomenės palaikymas operatoriaus pusėje. Ir dar manau, kad čia buvo tyčinis prieš futbolą nukreiptas veiksmas, viską jie suprato ir žinojo.
Galėtų pvz Varšuvoje apsilankyti ir pasižiūrėti kaip dažnai ir intensyviai vyksta koncertai Nacionaliniame stadione, tame tarpe ir likus dienoms iki rungtynių.