Po ilgų derybų su Kauno miesto taryba ir sulaukus burmistro Jono Vileišio paramos, pirmajam stadionui Lietuvoje įrengti buvo gautas Žaliakalnio ąžuolyne esantis sklypas. 35 000 kv. m aikštę už 700 Lt mokestį per metus Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungai (LFLS) Kauno miesto taryba išnuomojo 6 metams.
Taupydami lėšas projektą parengė patys sporto entuziastai, LFLS nariai Steponas Darius ir Kęstutis Bulota. Pagal projektą čia planuota įrengti futbolo aikštę, krepšinio ir beisbolo aikšteles, dvi teniso aikšteles, 400 m bėgimo taką ir dviračių aikštelę. Buvo numatytos sportininkų persirengimo patalpos. Po kelerių stadiono plėtojimo metų jis turėjo 2500 sėdimų vietų, o sporto varžybų žiūrovų surinktos aukos buvo skiriamos tolesnei stadiono statybai.
1936 m. stadionas tapo valstybiniu. Tarpukariu jis buvo pagrindine Lietuvos sporto baze, kurioje vyko Lietuvos pirmenybės ir tarptautinės varžybos. Vienas didžiausių stadione vykusių renginių – 1938 m. liepos 17–31 d. surengta pirmoji Tautinė olimpiada – viso pasaulio lietuvių sporto šventė. Atidarymo iškilmėse dalyvavo apie 10 000 žmonių, susirinko 2000 sportininkų iš viso pasaulio. Šios olimpiados globėju tapo Prezidentas Antanas Smetona. Atidarydamas olimpiadą, jis patriotine kalba pasveikino susirinkusiuosius ir sportininkų atstovui įteikė olimpinę vėliavą.
Pernai sporto renginių epicentre atsidūręs bei didelio masto koncertų erdve tampantis Dariaus ir Girėno stadionas su greta naujai atgijusia legendine Sporto hale netrukus priims išrinktą koncesininką. Viešame tarptautiniame konkurse ekonomiškai geriausią pasiūlymą pateikė UAB „Kauno arena“. Dėl sutarties pasirašymo su nauju valdytoju dar turės apsispręsti antradienį posėdžiausianti miesto taryba.
Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas
Konkurso laimėtojas rinktas pagal tris kriterijus: didžiausią dalyvio siūlomą mokėti metinį mokestį miestui bei mažiausią pasiūlytą vidutinę metinę svertinę kapitalo kainą (WACC) ir mažiausią pasiūlytą reikalaujamų atlikti investicijų kainą.
Ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikė UAB „Kauno arena“. Jis įvertintas 99,72 balais iš 100 galimų. Antrojo dalyvio pasiūlymas siekė 57,45 balus, o trečiojo – atmestas dėl neatitikimo konkurso sąlygų reikalavimams.
„Savivaldybė, perduodama valdyti sporto infrastruktūros objektus privatiems subjektams, nustatyta tvarka atlieka konkurencingas procedūras. Šis kartas – ne išimtis. Stadiono ir halės koncesininko paieška užtruko, tačiau dabar galime patvirtinti, kad turime miestui ekonomiškai geriausią pasiūlymą. Jeigu taryba pritars, pasirašyta koncesijos sutartis su valdytoju galios 15 metų“, – sako savivaldybės administracijos direktorius ir koncesijos konkurso komisijos pirmininkas Tadas Metelionis.
Investicijos ir organizaciniai įsipareigojimai
Koncesijos sutartį vykdys ir mokestį savivaldybei mokės tik šios sutarties vykdymui „Kauno arenos“ naujai įsteigta uždaroji akcinė bendrovė. Pastaroji įsipareigos savivaldybei mokėti 324 tūkst. eurų per metus, šį mokestį kasmet indeksuojant dėl infliacijos.
Taip pat koncesininkas per pirmus 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo turės pasirūpinti papildomos naujos įrangos ir baldų įsigijimu, kurie kainuos apie 1,9 mln. Eur. Bendra koncesininko investicijų suma iš viso sieks virš 2,5 mln. Eur.
Be to, naujasis valdytojas įsipareigoja, kad kasmet stadione privalės įvykti bent 15 didesnio masto renginių. Iš jų – ne mažiau kaip 10 sporto, įtrauktų į federacijų renginių kalendorius.
Dėl savivaldybės gautos Europos Sąjungos paramos rekonstruojant Sporto halę, valdytojas turės užtikrinti ir miesto prisiimtą įsipareigojimą – ne mažiau kaip 5 metus 76 proc. halės darbo laiko skirti neformaliojo švietimo ir (ar) ugdymo paslaugoms bei nekomercinėms veikloms vykdyti.
„Kaunas pademonstravo pavyzdį, kad stadioną Lietuvoje galima pastatyti gana ekonomiškai, kokybiškai ir pakankamai greitai. Tikiu, kad tą patį mūsų miestas parodys ir šia koncesijos sutartimi, atrinkus operatorių, kuris rūpinsis tolesniu objekto vystymu. Reikia pastebėti, kad šiuo atveju miestas ne mokės už jo valdymą, bet priešingai – gaus pajamas į biudžetą“, – teigia Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Pirmieji metai – gausūs renginiais
Kol vyko tarptautinis koncesininko paieškos konkursas, Dariaus ir Girėno stadioną bei Sporto halę prižiūrėjo Kauno sporto mokykla „Startas“.
Skaičiuojama, kad per pirmuosius metus po atnaujinimo Dariaus ir Girėno stadione apsilankė gerokai per 100 tūkst. žmonių. Daugiausia – beveik 40 tūkst. žiūrovų – surinko SEL koncertas. Dar apie 35 tūkst. aistruolių fiksuota trejose Lietuvos vyrų futbolo rinktinės rungtynėse. 15 tūkst. vietų tribūnas žiūrovai užpildė ir iškilmingame stadiono atidarymo renginyje.
Šių metų rugpjūtį Dariaus ir Girėno stadioną sudrebins pasaulinio lygio žvaigždės, britų dainininko Ed Sheeran, dvigubas pasirodymas. Kiek daugiau nei per parą visi bilietai į britų dainininko pasirodymą buvo išpirkti, todėl atlikėjas pranešė po dienos čia surengsiantis ir antrąjį.
Per metus po atidarymo stadione iš viso sužaistos 24 įvairios rungtynės. Naujos erdvės tapo namais ir miesto reprezentacinei komandai – FK „Kauno Žalgiriui“. Naujas stadiono dangas bei infrastruktūrą spėjo išmėginti ir Lietuvos lengvaatlečiai, taip pat surengti miesto vaikų, jaunučių, jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų čempionatai.
Praėjusį rugsėjį stadiono veją išbandė Lietuvos ir viso pasaulio futbolo legendos, o antros pagal pajėgumą šalies lygos „išsišokėliai“ Vilniaus rajono „Transinvest“ pateikė sensaciją – LFF taurės finale nugalėjo favoritais laikytus Šiaulių futbolininkus.
Nuo metų pradžios veiksmo netrūko ir Sporto halėje: Eurolygos jaunimo turnyras, salės futbolo, badmintono, tinklinio, įvairių kovos menų, golfo, gimnastikos, penkiakovės varžybos ir keli pramoginiai renginiai. Iš viso jų suskaičiuojama per 40.
Galima spėti, kad Kauno sporto mokyklos „Startas“ vadovai lengviau atsikvėpė, kai Dariaus ir Girėno stadiono valdymą perdavė privačiai bendrovei – šio darbo ėmėsi „Žalgirio“ arenos valdytojai, kurių darbui lig šiol buvo sunku rasti priekaištų.
Nieko baisaus neatsitiko stadioną valdant ir „Starto“ darbuotojams – 2022-ųjų rudenį įvyko įspūdinga atidarymo šventė, kelerias rungtynes sužaidė nacionalinė Lietuvos vyrų futbolo rinktinė, o sunkiausią egzaminą kauniečiams teko laikyti praėjusių metų vasarą, kai E.Dragūno-Selo koncertą stebėjo apie 30 tūkst. gerbėjų.
Pastarieji stadiono konstrukcijų nenusiaubė, vejos neišarė, o ir pats Selas šįkart elgėsi pavyzdingai.
Nepaisant šių aplinkybių, valdyti tokį stadioną, tinkamai jį prižiūrėti ir dar uždirbti pelno nėra lengviausia užduotis, todėl būtina profesionaliai šia veikla užsiimančių specialistų komanda.
Lietuva – ne Italija ar Vokietija, kur žiūrėti žemiausių futbolo lygų rungtynių susirenka tūkstančiai aistruolių, todėl belieka mikliai prekiauti bilietais. Naujumo efektas jau pasibaigė, dauguma sporto mėgėjų spėjo apžiūrėti geriausią šalies stadioną, todėl išlaikyti žiūrovų srautą galima tik tuomet, kai futbolininkai pradės skinti reikšmingas pergales. Jų kol kas nematyti.
Dideli koncertai gerokai papildo sąskaitą, tačiau jie vyksta retai. Šiais metais kol kas žinoma tik apie du britų žvaigždės E.Sheerano pasirodymus rugpjūčio mėnesį.
Net jeigu pavyksta suvilioti kokią nors garsenybę atvykti į Lietuvą, tai dar negarantuoja sėkmės. Mažiausiai 5 tūkst. muzikos mėgėjų buvo įsigiję bilietus į kitą savaitę „Žalgirio“ arenoje pasirodymą planavusią amerikiečių atlikėją LP. Sunku spėlioti, kas dėjosi amerikietės galvoje, tačiau likus savaitei iki koncerto ji sumanė pasiguosti socialiniuose tinkluose pasiilgusi draugų iš Rusijos ir net pasipuošė jų atsiųstu džemperiu.
Kilus milžiniškai pasipiktinimo bangai tiek „Žalgirio“ arenos valdytojai, tiek koncerto organizatoriai sutarė LP pasirodymą Kaune atšaukti. Toks sprendimas priimtas nepaisant aplinkybės, kad honoraras viešniai jau sumokėtas, todėl didelių nuostolių turbūt nepavyks išvengti. Jeigu amerikietė bent akimirką sutriko ir suvokė smarkiai prašovusi liedama ašaras dėl draugų Rusijoje, galėtų grąžinti bent dalį honoraro. Aišku, pinigais negalima įvertinti moralinių nuostatų, kurių laikymasis visada atsiperka.
Šis atvejis puikiai parodo, kad arenos valdytojams nepakanka vien pasiūlyti palankias sąlygas pasirodymams vienoje patraukliausių šalyje erdvių. Būtina stebėti aplinką, turėti tiek politologijos, tiek teisės žinių ir dar sugebėti laviruoti nemaloniose situacijose. Vieną kartą galima užsimerkti dėl patirtų nuostolių, tačiau niekas nėra garantuotas, kad panaši situacija negali pasikartoti, o už įsipareigojimų nevykdymą gali grėsti labai rimtos sankcijos.
Krepšinio aistruoliai puikiai prisimena atvejį, kai Belgrado „Crvena zvezda“ (Serbija) krepšininkai prieš Eurolygos dvikovą su Kauno „Žalgiriu“ atsisakė pasmerkti Rusijos sukeltą karą Ukrainoje. Gerai, kad „Žalgirio“ aistruoliai negarsėja agresyviu elgesiu ir nepuolė į aikštę paprotinti nesusipratusių varžovų, neapmėtė jų monetomis ir žiebtuvėliais, – sankcijos Kauno klubui galėjo būti labai skaudžios.
Todėl paaiškėjus, kad atnaujintame stadione šeimininkaus „Žalgirio“ arenos valdytojai, lengviau turbūt atsikvėpė ir miesto valdžia – patikimesnį ir visiškai prognozuojamą valdytoją šalies viduje šiuo metu sunku rasti. Būgštavimai, esą svarbiausi miesto sporto objektai atsidūrė vienose rankose, turbūt neturėtų kelti daug nerimo. Svarbiau, kokiomis sąlygomis sudaromos koncesijos sutartys ir kas vyksta tuose objektuose, kuriems atnaujinti miesto valdžia išleido dešimtis milijonų eurų. Jeigu Dariaus ir Girėno stadione pavyks pakartoti bent dalį „Žalgirio“ arenos sėkmės, sandoris tikrai bus pavykęs.
O „Žalgirio“ areną valdančios bendrovės direktorė R.Krušinskienė viešai pareiškė, kad neatsisakytų galimybės imtis to paties darbo nacionaliniame stadione Vilniuje. Didžiausias trukdys, kad šio stadiono nepavyksta pastatyti jau beveik keturis dešimtmečius ir visiškai neaišku, ar tai išvis kada nors įvyks.
