Susisiekėme su Deivydu Matulevičiumi, kuris deda daug pastangų, kad galbūt jau balandį grįžtų į aikštę.
Apie operaciją, reabilitacijos procesą, EČ burtus ir Karpatų kalnus žaidėjas papasakojo Futbolo.TV!
Sparčiai sveikstantis D.Matulevičius: „Į aikštę grįžti tikiuosi balandžio mėnesį“
2014-02-27
http://www.futbolo.tv/straipsniai/2014- ... dzio-m-nes" onclick="window.open(this.href);return false;
Rumunijos „Pandurii“ klubui pastarieji keli sezonai buvo neįtikėtinai sėkmingi. Nuo to laiko, kai 2012 m. lietuvis Deivydas Matulevičius papildė šios ekipos gretas, „Pandurii“ ne tik užėmė antrąją vietą šalies čempionate, bet ir pirmą kartą istorijoje prasibrovė į UEFA Europos lygos grupių etapą.
Prie tokios sėkmės ženkliai prisidėjo ir mūsų Deivydas. Snaiperis, vilkėdamas „Pandurii“ marškinėlius, per 41 rungtynes pelnė net 16 įvarčių ir spėjo užsitarnauti ne tik komandos draugų, bet ir žiniasklaidos bei fanų pagarbą. Dar praėjusių metų pabaigoje Lietuvos rinktinės puolėjas buvo siejamas su persikėlimu į kelis kitų šalių klubus, deja, visus planus sujaukė patirta rimta trauma.
Šiuo metu vienas geriausių šalies puolėjų pluša pagal specialią programą ir su dideliu nekantrumu laukia akimirkos, kai galės vėl žengti į aikštę oficialiose rungtynėse. Apie traumą, reabilitacijos procesą, nenumaldomą troškimą vėl žaisti ir dar neaplankytą Drakulos pilį futbolininkas papasakojo interviu Futbolo.TV.
- Deivydai, Lietuvos futbolo gerbėjai apie tave jau kuris laikas nieko negirdėjo. Papasakok, kaip sekasi gydytis traumą? Kiek žinom, lapkričio pradžioje tau buvo atlikta kelio operacija, - Futbolo.TV žurnalistas Paulius Jakelis pasiteiravo puolėjo.
- Taip, lapkričio pirmą dieną man buvo sėkmingai atlikta kelio operacija. Ji truko dvi su puse valandos ir nebuvo labai sudėtinga, kadangi jau kitą dieną buvau išrašytas iš ligoninės. Šioje situacijoje daug svarbesnis ir sunkesnis už operaciją yra pats reabilitacijos periodas.
- Teko skaityti, jog tai buvo įsisenėjusi problema. Tai – tiesa?
- Iš pradžių manėme, kad man plyšo meniskas ir visi galvojome, jog po mėnesio laiko jau galėsiu žaisti futbolą, tačiau paskui paaiškėjo tikroji priežastis – buvo pažeista ir kremzlė, ją reikėjo operuoti. Viskas išėjo taip, kad reabilitacija prasitęsė nuo keturių iki šešių mėnesių.
- Kiek laiko teko apskritai nesportuoti? Dabar darbuojiesi pagal individualią programą, papasakok apie ją.
- Be futbolo šiuo metu esu jau ketvirtą mėnesį, bet visą tą laiką atlikinėjau reabilitaciją. Buvau išsiųstas pusantro mėnesio gydytis į Vokietiją. Šioje šalyje sąlygos ir specialistai yra labai geri. Dabar dirbu su vienu geriausių Rumunijos trenerių. Kiekvieną dieną treniruotės trunka apie keturias valandas. Viskas prasideda sporto salėje, o paskui persikelia ir šiek tiek į lauką, kur jau po truputį bėgioju.
- Kada tikiesi sugrįžti į aikštę? Tikriausiai net nereikia klausti, ar pasiilgai futbolo...
- Savaime suprantama, kad esu išsiilgęs futbolo ir degu noru kuo greičiau grįžti į aikštę! Na, jei viskas klostysis sėkmingai ir nebus jokių komplikacijų, tikimės galbūt balandžio pradžioje ar viduryje sugrįžti į futbolą.
- Dar prieš patiriant traumą spaudoje buvai siejamas su persikėlimu į kelias kitas komandas. Vienu iš realiausių variantų buvo įvardijamas vokiečių „Duisburg“. Kiek tose kalbose buvo tiesos ir ar labai pergyvenai, jog persikėlimus kitur teko bent jau kuriam laikui atidėti?
- Su „Duisburg“ buvau siejamas jau praeitą žiemą, bet klubas susidūrė su finansinėmis problemomis ir sandėris neįvyko. Šį sezoną taip pat pradėjau neblogai, todėl buvo atsiradę realių variantų pakeisti klubą ir išbandyti jėgas aukštesniame lygyje.
Apmaudu, tačiau viską sujaukė trauma. Aišku, šiek tiek skaudu, kad taip atsitiko, bet juk negali sėdėti ir graužti savęs, traumos yra neatsiejama karjeros dalis. Nuo jų mes nesame apsaugoti, todėl reikia stengtis kuo greičiau grįžti į aikštę ir atgauti gerą sportinę formą.
- Galbūt patyrus traumą atsirado daugiau laisvo laiko?
- Daug laisvalaikio tikrai neturiu. Stengiuosi maksimaliai išnaudoti kiekvieną treniruotę, o laisvas minutes pagrinde skiriu poilsiui.
- Rumunija garsėja viena ypatinga vieta – Grafo Drakulos arba Brano pilimi. Gal teko kažkada apsilankyti šioje garsioje vietoje?
- Tikrai žinau, kad tokios vietos Rumunijoje yra, deja, dar neteko pačiam apsilankyti. Nepaisant to, yra tekę pabūvoti Karpatų kalnuose. Turiu pripažinti, vaizdas ten išties kvapą gniaužiantis!
- Prie lietuvių rungtyniaujančių Rumunijoje tik ką prisidėjo ir Vaidas Slavickas bei Aurimas Vertelis. Ar nesijauti, jog savo sėkmingu žaidimu prisidėjai prie to, jog rumunai į lietuvių futbolininkus žiūri palankiau?
- Manau, pamatus padėjo pirmieji Lietuvos futbolininkai, kuria čia atvyko. Jie tikrai gerai užsirekomendavo. Žvelgiant iš kitos pusės, klubai juk šiaip žaidėjų nesikviestų, reiškia jie ir patys turėjo save parodyti iš geriausios pusės.
- Ar tenka pabendrauti su kitais lietuviais žaidžiančiais Rumunijoje?
- Dažnai susiskambiname su vartininku Tadu Simaičiu, tačiau atstumas nemažas, tad sudėtinga susitikti. Štai, dabar Nerijus Valskis pasirašė sutartį, mus skiria tik 120 kilometrų. Kai grįšiu į savo miestą, manau, tikrai susibėgsime.
- Ir pabaigai tiesiog negaliu nepaklausti apie Europos čempionato burtus. Kaip pats juos vertini ir ar tiki, jog palankiai susiklosčius aplinkybėms mes galime atimti taškus iš anglų ir šveicarų?
- Mano akimis burtai yra labai įdomūs ir mes galime kovoti su visais ir iš visų atimti taškus. Tiesiog reikia tikėti, jog esame pajėgūs tai padaryti. Mano nuomonė tokia, kad tikrai turime geras galimybes pakovoti grupėje bent dėl trečios vietos.
Kalbėjosi Paulius Jakelis, Futbolo.TV