O kiek iš tų Budraičio gandų nepasitvirtino pastaruoju metu?

O kiek iš tų Budraičio gandų nepasitvirtino pastaruoju metu?

o kurie pasitvirtino? a ligos medaliai dainavai? cia jau fantazijos reikia tureti

O kiek iš tų Budraičio gandų nepasitvirtino pastaruoju metu?

Pavyzdžiui, PMFD dar kaip ir nematom

bet dainavos medalis jau matosi

O tu paskaityk kas ten seniau buvo parašyta. Didžioji dalis po kurio laiko tapo oficialiai patvirtintais faktais. Aišku, kurių neįmanoma patvirtint, tai ir nepatvirtinsi (pvz. kas su kuo kalbėjo dėl perėjimų ar pan.), bet nereikia būt proto bokštu, kad pastebėtum tendenciją.

dainava pakristi i pirma liga turi, nesvarbu, kad stadionas labai grazus, be jokiu ten pasaku apie medalius ir likima a ligoi

dainava pakristi i pirma liga turi, nesvarbu, kad stadionas labai grazus, be jokiu ten pasaku apie medalius ir likima a ligoi

Tai čia tau taip atrodo.

Man irgi.

Ir dar daug kam.

Na ir kas?

dainava pakristi i pirma liga turi, nesvarbu, kad stadionas labai grazus, be jokiu ten pasaku apie medalius ir likima a ligoi

Tai čia tau taip atrodo.

Man irgi.

Ir dar daug kam.

Na ir kas?

jeigu jau isfutbolino is a ligos, tai ir sventa, atsiras norinciu zaisti a ligoi be nesamoniu, tai situo gandeliu nelabai tikiu, nors abejoniu visada ira

na jei paliktu Dainava A lygoje,tai butu topas.Nes futbolo bosas dar metant lauk Taura aiskiai pabreze,kad tokie yra nuostatai,ir jis nesupranta Tauro dalininku nepasitenkinimo.Sportinis principas yra toks,o ne kitoks,tada reze dedule .Idomu ka tokiu atveju turetu pasakyti futbolo bosas,kad pasikeite nuostatos,ar,kad jis visiskai apsijuokes dedule,musu futbola pavertes konkreciu turgumi Kad A lygoje liktu Dainava nebutu kazkas stebuklingo,vistik cia Lietuva,cia tokia futbolo betvarke,kad zemiau krist negalima.Ne veltui Kvedaras lankesi Alytuje ir virkavo,kad reikalingas klubas siame mieste ir regione.Ziuresime kaip cia viskas baigsis.

Varžybų nuostatų atgaline data nepakeisi. Nežinau kokiu pagrindu LFF galėtų Dainavą į A lygą įkišti

Nematau reikalo svaigti apie dainavą. Kad bent žaidėjų turėtų ir treniruotūsi

Nematau reikalo svaigti apie dainavą. Kad bent žaidėjų turėtų ir treniruotūsi

pernai irgi neturejo,nesitreniravo,bet sustartavo

tai pernai jų ir laukė kažkas, nes pagal sportinį principą turėjo žaisti, o šiemet tu ir Budraitis dviese tos Dainavos laukiat

Privačioje futbolo ekspozicijoje – auksinės „Dainavos” relikvijos
Aldona KUDZIENĖ
http://www.alytausnaujienos.lt/alytausn ... ?nid=11043" onclick="window.open(this.href);return false;


Zitos STANKEVIČIENĖS nuotr.

Po Pir­mo­jo pa­sau­li­nio (Di­džio­jo) ka­ro Lie­tu­vai pa­skel­bus ne­pri­klau­so­my­bę ša­lis ne­spor­ta­vo. Spor­tas tuo­met ne­bu­vo ta gy­ve­ni­mo sri­tis, ku­rią rei­kė­jo grei­tai pa­kel­ti. Lie­tu­va bu­vo žem­dir­bių kraš­tas, po ūkio dar­bų lie­tu­viams spor­tuo­ti ne­si­no­rė­jo. Tre­čia­ja­me de­šimt­me­ty­je spor­tu su­si­do­mė­jo pa­vie­nės or­ga­ni­za­ci­jos. Di­de­lę įta­ką da­rė iš­ei­viai iš Lie­tu­vos. Ypač daug spor­to ša­kų, taip pat ir fut­bo­lą į mū­sų ša­lį at­ve­žė pats ak­ty­viai spor­ta­vęs la­kū­nas Ste­po­nas Da­rius. Prie spor­to pra­di­nin­kų pri­ski­ria­mas ir di­plo­ma­tas, fut­bo­li­nin­kas Ste­po­nas Gar­ba­čiaus­kas, į jau ne­pri­klau­so­mą Kau­ną at­vy­kęs iš Mask­vos. Jo žmo­na Ele­na at­si­mi­ni­muo­se ra­šė, kad for­te už­ti­ko žai­džian­čius vai­kus ir juos pa­mo­kė žais­ti fut­bo­lą. Vai­kams tai bu­vo nau­jie­na. Kū­rė­si spor­to klu­bai, pir­mie­ji spor­ti­nin­kai bu­vo ir fut­bo­li­nin­kai, ir krep­ši­nin­kai, ir te­ni­si­nin­kai... 1936 me­tais ša­ly­je fut­bo­lą žai­dė aš­tuo­nios pa­jė­gios ko­man­dos, o 1937-ai­siais Lie­tu­vo­je iš vi­so bu­vo 15 tūkst. fut­bo­li­nin­kų. Apie Aly­taus fut­bo­lą, auk­si­nę „Dai­na­vą“, ku­ri šie­met švęs 80 me­tų su­kak­tį, kal­ba­mės su Bro­nis­la­vu Ge­le­žiū­nu, bu­vu­siu ko­man­dos var­ti­nin­ku, uni­ka­lios fut­bo­lo eks­po­zi­ci­jos įkū­rė­ju ir puo­se­lė­to­ju. Bronislavas Geležiūnas, šešiolika sezonų saugojęs „Dainavos“ vartus, apie kiekvieną turimą eksponatą gali kalbėti ilgai, bet nenuobodžiai.

Kiek­vie­nais me­tais prieš Nau­juo­sius...

„Dai­na­vo­je“ ta­da, kai ji ko­vo­jo dėl auk­si­nio įver­ti­ni­mo, aš dar ne­žai­džiau, bu­vau per jau­nas, spor­ta­vau „Pu­šy­no“ ko­man­do­se, kur bu­vo ruo­šia­mi fut­bo­li­nin­kai pa­grin­di­nei ko­man­dai. Kai man 1978-ai­siais su­ka­ko še­šio­li­ka, įsi­jun­giau. Tuo­met „Dai­na­vo­je“ bu­vo dar daug žai­dė­jų, 1975 me­tais ko­vo­ju­sių dėl ša­lies čem­pio­nų var­do. Ne­pa­sa­ky­čiau, kad jie bu­vo pa­si­kė­lę, bet ko­man­do­je tvar­ka bu­vo, jau­ni­mas tu­rė­jo sa­vo vie­tą, o vi­si žai­dė­jai ir pra­var­des: Ro­mas Dum­bliaus­kas-Dum­blė, Vy­tau­tas Ma­li­naus­kas-Va­tas, Al­gis Ei­du­ke­vi­čius-Liu­ba... Kai „Dai­na­va“ ta­po čem­pio­ne, jo­je žai­dė ir kau­nie­čių, rad­vi­liš­kie­čių, vil­ka­viš­kie­čių. Tuo­me­ti­nis tre­ne­ris Jo­nas Ku­bi­le­vi­čius dir­bo Aly­taus sta­ty­bos tres­te prof­są­jun­gos pir­mi­nin­ku. Tai bu­vo aukš­ta pa­rei­gy­bė. Tres­to val­dy­to­jas Ka­zi­mi­ras Šim­či­kas še­fa­vo fut­bo­lą, be jo ge­ro pa­žan­gos ne­bū­tų bu­vę. Ap­skri­tai vi­sa Aly­taus tuo­me­ti­nė val­džia daug dė­me­sio sky­rė fut­bo­lui, su­da­rė są­ly­gas su­si­bur­ti pa­jė­giai ko­man­dai. Vi­sur bu­vo dar­na ir vie­nin­gu­mas. Spau­da aky­lai ste­bė­jo mū­sų su­si­ti­ki­mus ir ob­jek­ty­viai nu­švies­da­vo. Kiek­vie­no­se var­žy­bo­se ma­ty­da­vo­me re­dak­to­rių Sta­nis­lo­vą Ples­kų“, – pa­sa­ko­ja Bro­nis­la­vas.

Da­bar „Dai­na­vos“ ve­te­ra­nai, kaip pa­tys sa­ko, su­si­ren­ka daž­niau­siai lai­do­tu­vė­se. Ta­čiau vy­rai tu­ri ne­ra­šy­tą su­si­ta­ri­mą, ku­rio sten­gia­si lai­ky­tis, – se­nų­jų me­tų pa­ly­dė­tu­ves. Sun­ku pa­sa­ky­ti, ar tam įta­kos tu­rė­jo El­da­ro Ria­za­no­vo fil­mas „Li­ki­mo iro­ni­ja, ar­ba po pir­ties“, pa­si­ro­dęs 1975 me­tais, kai „Dai­na­va“ džiū­ga­vo pel­niu­si auk­są, bet fut­bo­li­nin­kai Ro­mo El­sne­rio ini­cia­ty­va kas­met gruo­džio 30 die­ną 19 va­lan­dą su­si­ren­ka prie „Žu­vin­to“ par­duo­tu­vės. Su­si­ti­ki­mo da­ta ir vie­ta ne­si­kei­čia jau daug me­tų, tik kur pri­sės­ti po­kal­biui, nu­spren­džia vie­to­je. „Mū­sų bū­re­lis kiek­vie­nais me­tais ma­žė­ja, jį tirp­do emig­ra­ci­ja, svei­ka­ta. Per­nai su­si­rin­ko dvy­li­ka. Man pa­čiam da­ly­vau­ti ne­iš­ėjo, bu­vau iš­vy­kęs. Dai­na­vie­čiai su­ėję daug juo­kau­ja, ne­ven­gia ir drau­giš­kų pa­šai­pų. Ma­li­naus­kas bū­ti­nai dai­nuo­ja, nu­skam­ba ir him­nas „O, bu­cai, bu­cai“. Jau­čia­mės kaip ko­vų drau­gai“, – tei­gia pa­šne­ko­vas.

Vė­ty­ta, mė­ty­ta, bet sa­va

B.Ge­le­žiū­nas ne­ven­gia kal­bos ir apie šian­die­ni­nę „Dai­na­vą“, ku­ri at­si­dū­ru­si tra­giš­ko­je pa­dė­ty­je. „Yra žai­dė­jų, yra tre­ne­rių ir sa­vi­val­dy­bė re­mia, bet nė­ra ge­ros va­dy­bos. Kaip te­at­ras pra­si­de­da nuo rū­bi­nės, taip fut­bo­las – nuo va­dy­bos, o ji mū­sų mies­te ne­su­tvar­ky­ta. Jau­ni, ne­pa­si­ren­gę fut­bo­li­nin­kai su­mes­ti į A ly­gą kaip ko­kie pir­mo­kai į ket­vir­to­kų kla­sę. „Dai­na­va“ šį se­zo­ną sku­du­ru pa­da­ry­ta, į ku­rį va­lė­si ko­jas kas ne­tin­gė­jo. Se­niems dai­na­vie­čiams tai ma­tant šir­dį skau­da“, – ti­ki­na 1994 me­tais kar­je­rą „Dai­na­vo­je“ bai­gęs var­ti­nin­kas Bro­nis­la­vas. Ta­da jam bu­vo 32 me­tai.

Il­giau­siai fut­bo­lą žai­dė Vy­tau­tas Gru­dzins­kas. Per­mai­nų me­tą ir pa­šne­ko­vui te­ko pa­tir­ti. Kai po tar­ny­bos ar­mi­jo­je 1984-ai­siais su­grį­žo į ko­man­dą, jos taip stip­riai sta­ty­bos tres­tas jau ne­še­fa­vo, pa­tiems te­ko dirb­ti ir lais­va­lai­kiu tre­ni­ruo­tis. Ra­do­si dau­giau fut­bo­lo ko­man­dų, o kai jų daug, nie­ko ge­ro, nes pro­fe­sio­na­lūs žai­dė­jai iš­si­sklai­do. Ryš­kes­ni „Dai­na­vos“ kon­tū­rai pa­si­ro­dė apie 1990-uo­sius, bet il­gai ne­iš­si­lai­kė. Pas­kui švys­te­lė­jo 2003-iai­siais. „Dai­na­va“ nors ir vė­ty­ta, mė­ty­ta, bet mums sa­va“, – tvir­tai sa­ko Bro­nis­la­vas.


Iš­sau­go­tos fut­bo­li­nin­kams bran­gios re­lik­vi­jos

Ug­nia­ge­sių gat­vės 5 pa­sta­te B.Ge­le­žiū­no ini­cia­ty­va jau su­kaup­ta gau­si fut­bo­lo eks­po­zi­ci­ja. Ne­ma­žai jo­je ir auk­si­nės „Dai­na­vos“ re­lik­vi­jų. Eks­po­zi­ci­jos sa­vi­nin­kas pa­ste­bi, kad anks­čiau tau­rių taip dos­niai ne­da­li­jo. Vi­si še­ši ko­man­dos iš­ko­vo­ti me­da­liai (vie­nas auk­so, ki­ti si­dab­ro ir bron­zos) ra­do vie­tą jo ko­lek­ci­jo­je. Vi­sus me­da­lius ir tau­rę iš­sau­go­jo fut­bo­li­nin­kas V.Ma­li­naus­kas.

„Kai „Dai­na­va“ ta­po čem­pio­ne, Fut­bo­lo fe­de­ra­ci­ja glo­bė­jams sky­rė uni­ka­lius su­ve­ny­rus. Iš ke­tu­rių bu­vu­sių eks­po­zi­ci­jo­je yra vie­nas, ku­rį tiek me­tų iš­sau­go­jo Da­niš­ke­vi­čiaus sū­nus. Čia eks­po­nuo­ja­mos įdo­mios me­di­nės, mo­li­nės Aly­taus spor­ti­nin­kų aš­tun­to­jo de­šimt­me­čio pra­džio­je pel­ny­tos tau­rės, gau­si nuo­trau­kų ga­le­ri­ja, sie­kian­ti net 1960 me­tus. Iki šių die­nų iš­sau­go­tas ir Lie­tu­vos čem­pio­nei prie­ši­nin­kės, Ma­ri­jam­po­lės „Sū­du­vos“, pa­do­va­no­tas su­ve­ny­ras.

Pa­čio­je gar­bin­giau­sio­je vie­to­je, po stik­lu, eks­po­nuo­ja­mas 40 me­tų ka­muo­lys, ku­riuo a. a. Jus­ti­nas Mi­liaus­kas 1975 me­tais pas­ku­ti­nia­me ir lem­tin­ga­me Lie­tu­vos čem­pio­na­to su­si­ti­ki­me Vil­niaus „Pa­žan­gai“ įmu­šė per­ga­lin­gą įvar­tį. Su­si­ti­ki­mas bai­gė­si re­zul­ta­tu 1:0, ir Aly­taus „Dai­na­va“ ta­po ša­lies čem­pio­ne. Ant šlo­vę at­ne­šu­sio ka­muo­lio – tre­ne­rių ir žai­dė­jų pa­ra­šai.

Eks­po­zi­ci­jos įkū­rė­jas pa­ste­bi, kad tuo­met „Dai­na­vos“ fut­bo­li­nin­kų ap­ran­ga bu­vo vais­kiai gel­to­nų ir rau­do­nų dry­žių. Mar­gin­ta mė­ly­nos ir gra­na­tų spal­vų dry­žiais („Bar­ce­lo­nos“ spal­vos), ko­kią šian­dien per var­žy­bas vil­ki ko­man­dos žai­dė­jai, anuo­met bu­vo at­sar­gi­nė ap­ran­ga – tie marš­ki­nė­liai bu­vo il­go­mis ran­ko­vė­mis, ko­man­dos sen­bu­vių va­di­na­ma vėt­ra, ja vil­kė­da­mi žais­da­vo šal­tu oru.

Pri­va­čio­je eks­po­zi­ci­jo­je gau­su vi­sų pa­sau­lio ša­lių fut­bo­lo klu­bų atri­bu­tikos. Ypač daug, per 250, su­rink­ta sir­ga­lių ša­li­kų, per 150 pa­sau­lio klu­bų marš­ki­nė­lių. Pa­gal eu­ro­pi­nę pa­tir­tį to­kios eks­po­zi­ci­jos kau­pia­mos ir sau­go­mos prie sta­dio­nų esan­čio­se pa­tal­po­se, ar­čiau pa­ties veiks­mo, kur po­sė­džiau­ja­ma, svars­to­mi rei­ka­lai, kad kuo dau­giau žmo­nių pa­ma­ty­tų eks­po­na­tus, gal net rė­mė­jų ras­tų­si.

„Aš su ma­lo­nu­mu šią as­me­ni­nę nuo­sa­vy­bę per­duo­čiau mies­tui, jei jis puo­se­lė­tų ir tęs­tų tra­di­ci­jas. Juk ne mes vie­ni šio­je že­mė­je, rei­kia pa­mąs­ty­ti ir apie at­ei­nan­čiuo­sius, jų in­te­re­sus, kas da­ro­ma mo­der­nia­me pa­sau­ly­je“, – tei­gė fut­bo­lo aist­ruo­lis B.Ge­le­žiū­nas.

Dainava pradėjo komplektaciją. Pirmasis naujokas - legionierius iš Albanijos.
futbolas.lt facbook raso ar jie rimtai a lygoi rosies?