Lietuvos futbolo forumas

parduodančio savo komandą.

Ir kaip jis ja pardave?

parduodančio savo komandą.

Ir kaip jis ja pardave?

http://www.ebay.com" onclick="window.open(this.href);return false;

parduodančio savo komandą.

Ir kaip jis ja pardave?

http://www.ebay.com" onclick="window.open(this.href);return false;

Nebent

DAINAVA praėjo į ketvirtfinalė ir be PAGAIGIO...

DAINAVA pribaigė NEVĖŽĮ ir keliaus į ketvirtfinalį, kur su BANGA susikaus.

Pirmos ketvirtfinalio rungtynės - spalio 23 dieną Alytuje.

Nuu neskuubek- da yr laika protiestams

Nuu neskuubek- da yr laika protiestams

Sakai, kad verta laukti kažkokio protesto??? Na, gal kūrybingi kėdainiečiai ras kokią priežastį užprotestuoti rungtynes...

Alytaus DAINAVOS senjorai - naujieji Lietuvos čempionai

Finale po baudinių (1:1) įveiktas praėjusių metų čempionas, Jonavos KLEVAS.

Sveikiname!



Įdomus gi tas futbolas. Tiek Alytaus DAINAVOS dubleriai, tiek veteranai kone visą sezoną svajojo pagaliau rungtyniauti pagrindiniame savo miesto stadione. Futbolo dievukai išklausė jų prašymus ir davė dvi dienas pirmą ir, matyt, paskutinį kartą šiame sezone žaisti ant Europoje, ne tik Lietuvoje, savo kokybe pagarsėjusios Birutės g. 5 vejos. Ir ką manot? Ar čia didesnė įtampa, ar noras pasirodyti prieš savus žiūrovus, ar vėl tie patys futbolo dievukai ir nenuspėjami jų scenarijai, tačiau tačiau šiemet dažniausiai laimintys DAINAVOS juniorai bei senjorai ėmė ir pralaimėjo. DAINAVA Jr. 0:2 nusileido Tauragės TAURUI 2, o DAINAVA Sr. 2:3 Jonavos KLEVUI. Alytaus senjorų įvarčius įmušė Egidijus Biekša ir Virginijus Miknevičius

Zenono Šilinsko nuotrauka

na va ir aš visgi turiu šiandien kuo pasidžiaugti

Pamačiau, tai ir įmečiau, kad neliūdėtum.

2013 m. Lietuvos senjorų futbolo čempionato nugalėtoja – Alytaus „Dainava“ - pirmoje eilėje (iš kairės): Danas Ivanauskas, Virginijus Miknevičius, Egidijus Biekša, Rimantas Bačinskas, Egidijus Slavinskas, Saulius Laibinis, Robertas Matusevičius, Arūnas Pukelevičius, Artūras Labukas, Alius Jedeška. Antroje eilėje - Remigijus Klimavičius, Minvydas Matijošaitis, Giedrius Štreimikis, Giedrius Pultinevičius, Algimantas Norkeliūnas, Mindaugas Bastys, Ričardas Padegimas, Saulius Giedraitis, Kęstutis Balkevičius, Arūnas Vyšniauskas, Eimantas Liaugaudas.
Nuotraukoje nėra Donato Vencevičiaus, Sigito Juozaičio, Svajūno Bieliausko, Gintauto Andriuškevičiaus ir Naurio Baranausko.

Nuotraukos autorius - Rokas Tenys

D.Urbelionis: Esame ten, kur ir turime būti

Lietuvos futbolo sezonas uždarytas. Aiškios visų lygų lentelės, paskelbti ir sąrašai geriausiųjų, kuriuos rinko specialistai ir sirgaliai. Geriausio 2013 m. Lietuvos pirmenybių trenerio rinkimuose Alytaus „Dainavos“ treneris Darius Urbelionis tarp 26-ių nominantų įvertintas dešimta vieta.

Darius BABIJONAS
http://www.fkdainava.lt" onclick="window.open(this.href);return false;

Aukšta antra vieta jaunojo specialisto darbą pasvėrė ir Klaipėdos „Atlanto“ generalinis direktorius Vacys Lekevičius, kurio atstovaujamo klubo strategas Konstantin Sarsanija išrinktas geriausiu Lietuvoje dirbusiu treneriu. Kaip savo darbą, rezultatus vertina pats D.Urbelionis? Siūlome pokalbį su „Dainavą“ iki trečiojo iš eilės sezono A lygoje finišo atvedusiu specialistu

- Kaip vertinate „Dainavos“ komandos pasirodymą A lygos čempionate?

- Į šį klausimą pilnavertiškai galiu atsakyti tik iš dalies, nes komandai vadovavau ne visą sezoną. Manau, sezoną galima būtų vertinti patenkinamai. Pagal sugebėjimus esame ten, kur ir turime būti. Kitas klausimas – ar galėjome pasiekti daugiau? Taip – visuomet galima padaryti geriau. Tik tuomet reikia kelti aukštesnius reikalavimus sau ir stengtis viršyti savo galimybes, nugalėti save ir stengtis pakilti laipteliu aukščiau nei vakar – treniruotėje, ypač rungtynėse.

- Komandos rezultatus įvertinote patenkinamai. Galbūt matote ir savo klaidų?

- Pasakysiu paprastai – neklysta tik tie, kurie nedirba. Taip, į šią poziciją patekau pakankamai jaunas ir šiek tiek „žalias”, su gan nedidele patirtimi bei tikrai nekupinu žinių bagažu. Tačiau gyvenimas eina į priekį, o tai, ką tu žinojai vakar ir kas tau padėjo pasiekti kažkokį rezultatą, šiandien gali būti nebenaudinga. Vien skaitydamas knygas ar žiūrėdamas televizorių reikiamos patirties neįgysi – būtinai reikia praktikos.

Man likimas suteikė šansą – aš juo pasinaudojau ir, manau – egzaminą išlaikiau. Juk net ir aukščiausio lygio treneriai po kiekvieno sezono turi apie ką pamąstyti, ką paanalizuoti, įvertinti, iš ko pasimokyti. Žmogus, norintis eiti į priekį bei tobulėti, nepriklausomai nuo amžiaus ir patirties, turi įvertinti tai, kas buvo praeityje ir numatyti tai, kas bus ateityje – turėti viziją. Džiaugiuosi, kad mes nepatekome į dar didesnę duobę, netgi palypėjome šiek tiek aukštyn. Noriu padėkoti klubo vadovams už parodytą pasitikėjimą ir suteiktas galimybes. Priimdami sprendimą paskirti mane į šias pareigas, jie tikrai rizikavo daugiau nei aš, priimdamas jų pasiūlymą…

- Kokių klaidų patartumėte „Dainavai” nekartoti?

- Dėl klaidų… Man sunku būtų objektyviai įvertinti kažkokias klaidas. Galbūt klubas nepataikė pasirinkdamas žaidėjus, kurie turėjo vesti komandą į priekį, taip pat kyla abejonių dėl kai kurių užsieniečių, buvusių komandoje naudos, tačiau tai tik prielaidos.

- Netrūko įvairiausių akimirkų – ne tik pergalių ar pralaimėjimų. Kas įsiminė labiausia, ką galbūt norėtumėte užmiršti?

- Maloniausia pergalė buvo pirmoji vadovaujant komandai – 5:1 – Šiauliuose. Skaudžiausi pralaimėjimai, matyt, kad kovojant su artimiausiais turnyro lentelės kaimynais. Konkrečiau – tai du pralaimėjimai „Bangai“ (1:2 Gargžduose ir 0:1 Alytuje) bei „Šiauliams“ namuose (0:1). Teigiamas rezultatas minėtose rungtynėse galėjo duoti teigiamą postūmį komandai. Man pralaimėti visuomet skaudu, tačiau nusivilti – dar skaudžiau. Didžiausias nusivylimas – tai mūsų komandos žaidėjų tarpusavio konfliktas, rungtynių metu virtęs nepateisinamomis muštynėmis. Tą epizodą norėčiau ištrinti iš savo atminties.

- Dėl bokso futbolo aikštėje. Prisidėjote prie tų, kurie atsiprašė sirgalių, futbolo bendruomenės. Padaigio ir Vitukyno konflikto klausimu turėjote savo poziciją. Kokia ji?

- Savo poziciją dėl Padaigio ir Vitukyno konflikto komandos susirinkime išsakiau man svarbiausiems žmonėms – žaidėjams. Ar jie mane suprato? Tikiuosi. Noriu pasakyti, kad tai nebuvo spontaniškas epizodas, o iš lėto pūtęsis ir sprogęs burbulas. Tai taip pat nebuvo tik dviejų žmonių konfliktas, jame betarpiškai dalyvavome mes visi. Tik klausimas – ar visi supratome ir įvertinome savo vaidmenį? Apie tai turime pamąstyti asmeniškai ir daryti viską, kad ateityje panašūs įvykiai nepasikartotų.

- Kaip manote, kas labiausiai įtakojo sezono rezultatus?

- Komandos rezultatus įtakoja klubo vadyba ir sportinė dalis – treneris, žaidėjai, treniruočių kokybė, sąlygos. Aš prisidedu kuriant sportinę klubo dalį – už ją ir atsakau. Pagrindiniai rezultatų kūrėjai buvome mes patys – aš ir žaidėjai. Nesu linkęs ieškoti pasiteisinimų dėl ne itin gerų rezultatų kažkokiuose pašaliniuose faktoriuose, tačiau nemaloniai nustebino miesto valdžios požiūris į reprezentacinę komandą. Žinant gilias „Dainavos” klubo tradicijas ir populiarumą, miesto dėmesys ir pagalba turėtų būti ženkliai didesnė. Kaip ten bebūtų – rezultatai atspindi mūsų meistriškumą. Tiesa, neretai mums pritrūkdavo ir neatsiejamo sporto palydovo – sėkmės, bet, kaip sakoma – sėkmę reikia užsitarnauti. Pats tiesiausias kelias į sėkmę – sunkus darbas. Tikriausiai, kiek įdėjome darbo, noro ir nuoširdumo – tiek sėkmės ir gavome.

- A lyga „Dainavai“ šiemet buvo nevienintelė kovų aikštelė. Ką galime pasakyti apie taurės turnyrą, kuriame buvo pasiektas ketvirtfinalis ir viena koja žengta pusfinalin?

- LFF taurėje turėjome galimybę žengti toliau. Nors rungtynių rezultatas Gargžduose ir atrodo triuškinantis, tačiau jis tikrai neatspindi tikrosios įvykių eigos. Taip, pirmasis kėlinys nepavyko, tačiau antrame perėmėme iniciatyvą, turėjome progų, pasiekėme įvartį, kuris, deja, nebuvo įskaitytas. Po atsakomųjų ketvirfinalio rungtynių teko draugiškai pasikalbėti su teisėju, fiksavusiu nuošalę tame epizode ir galiu pasakyti, kad savo sprendimu jis užtikrintas nebuvo. Ta situacija palaužė komandos dvasią. Vėliau stiprinome puolimą gynybos sąskaita, tačiau sprendimas nepasiteisino. Taurės turnyras – tai galimybė, kuriuo mes nesugebėjome pasinaudoti.

- Pagrindinė „Dainava“ – aštunta, tačiau dubleriai – ketvirti, o senjorai – čempionai. Džiugina?

- Jeigu žiūrėtume per tą prizmę, kad labai gerai – būtų medaliai, o puikiai – pirmoji vieta, ketvirtą vietą vertinčiau kaip tikrai gerą rezultatą. O „Dainavos” senjorų rezultatai – puikūs. Noriu juos pasveikinti, o ypač tuos, kuriuos pažįstu asmeniškai. Šaunu, kad jaunieji Alytaus futbolininkai turi į ką lygiuotis ir iš ko pasimokyti.

- Apie jaunąją „Dainavą“. Per nepilnus pusę metų čia Alytuje, matyt, susipažinote su klubo visų amžiaus grupių, sporto ir rekreacijos centro trenerių ir jų auklėtinių pasiekimais – Lietuvos čempionai dvejose amžiaus grupėse ir pan. Alytaus futbolas, „Dainava“ turi ateitį?

- Vaikų, jaunimo komandų rezultatai – geri jau ne pirmus metus. Alytuje visuomet būdavo talentingų vaikų, dirba puikūs ir kvalifikuoti treneriai, kas sąlygoja ir rezultatus. Alytų aš pavadinčiau savotišku Lietuvos futbolo lopšiu, išauginusiu aukšto lygio futbolininkų, įvairiais laikotarpiais atstovavusių ir atstovaujančių įvairaus amžiaus Lietuvos rinktinėms.

- Į istoriją patekote kaip treneris, kurio vadovaujama komanda A lygos čempionate per sezoną tesužaidė aštuonerias rungtynes, visą kitą laiką praleido varžovų stadionuose arba „namų“ aikštėje Kaune. Situacija mieste lyg gerėja – po ilgų maldavimų „Dainava“ pagaliau jau buvo įleidžiama treniruotis pagrindiniame stadione, nors dar nebaigtas, pradėjo veikti dirbtinės dangos stadionas, planuojamas netgi uždaras maniežas. Kaip vertinate Alytaus futbolo infrastruktūros profesionalėjimą?

- Alytaus futbolo infrastruktūros plėtojimas labai džiugina ir nuteikia optimistiškai. Tai bene svarbiausia grandis, kurios trūksta pagrindinei komandai, norint siekti aukštesnių rezultatų. Svarbiausia, kad projektai neužsigulėtų valdininkų stalčiuose ir neužstrigtų pusiaukelėje.

- Darius Urbelionis – tai treneris, kuris gavęs naują „Dainavos“ komandos pasiūlymą pasakytų „taip“, „ne“ ar „reikia pagalvoti“? Jeigu atsakymas nebūtų „ne”, kada pradėtumėte pasirengimą sezonui? Jeigu atsakymas būtų “ne” – ko „Dainavai” palinkėtumėte ateityje?

- Dėl savo ateities Alytuje dar nieko negaliu pasakyti, tačiau „Dainavai” bet kokiu atveju linkiu tik viso ko geriausio. Laikas, praleistas Alytuje, ko gero bus vienas įsimintiniausių mano gyvenime.

Išgirdę gandus, kad kitąmet Alytaus „Dainava“ žais ne A, o I lygoje, to paklausėme klubo direktoriaus Tado Drąsutavičiaus. Atsakymą rasite naujienoje.

„Dainavos“ direktorius T. Drąsutavičius: „Buvo ir pakilimų, ir nusileidimų“
2013-11-25 http://futbolo.tv/straipsniai/2013-meta ... nusileidim" onclick="window.open(this.href);return false;

2013-aisiais metais aštunta „SMScredit.lt A lygoje“ likusi Alytaus „Dainava“ kitąmet tikisi kilti aukščiau. Tačiau kol kas Alytaus klubo direktorius Tadas Drąsutavičius apie komandos komplektaciją kalbėti nelinkęs – viskam savas laikas.

„Buvo ir gerų, ir blogų akimirkų“

„Man tai buvo nauja patirtis. Tai tikrai įdomus darbas. To, ką tikėjausi, tą radau“, – Futbolo.TV apie darbą „Dainavoje“ kalbėjo birželį klubo direktoriumi tapęs T. Drąsutavičius.

– Koks buvo 2013-ųjų metų sezonas?

– Pagal rezultatus matyti – nelabai koks. Tačiau aš, kaip ir vyriausiasis komandos treneris Darius Urbelionis, atėjau, kai komandos jau buvo sukomplektuotos. Nepasisekė su legionieriais. Nepaisant to, kad jie buvo kokybiški, nerodė, nei noro, nei ypatingo atsidavimo. Taigi teko su jais atsisveikinti. Apskritai, šiemet „Dainavoje“ buvo daug permainų.

Kita vertus, sezonas buvo toks, koks buvo. Matėme ir gerų, ir blogų dalykų. Galbūt neigiamų buvo daugiau. Labiausiai nuvylė paskutinysis pasirodymas Gargžduose. Pirmajame Lietuvos futbolo federacijos „Druskininkų Hermio“ taurės mače Kaune varžovus nugalėjome 2:1, bet svečiuose nusileidome 0:4. Nežinau, kas lėmė tokią nesėkmę. Galbūt neįskaitytas mūsų įvartis? Gal tai stipriai paveikė... Prisipažinsiu, dar ir dabar nežiūrėjau, buvo nuošalė tame epizode, ar ne.

Buvo ir gerų akimirkų. Žaisdami su Panevėžio „Ekranu“, atlaikėme varžovų spaudimą per pirmąsias 10 minučių ir vėliau žaidėme kaip lygūs su lygiais. Tačiau vėliau pasimetėme ir pralaimėjome 0:3. Įsiminė ir Dariaus debiutas mače su Klaipėdos „Atlantu“. Minimaliu skirtumu nusileidome Vilniaus „Žalgiriui“. Pakruojyje sužaidėme lygiosiomis 0:0, nors galėjome iškovoti ne tik tašką, bet ir pergalę.

Vyrai dvasingai atstovavo „Dainavai“. Buvo pakilimų ir nusileidimų. Tačiau turime kelis stabilius rėmėjus, kurie užtikrina klubo egzistavimą. Prisideda ir miesto savivaldybė. Turime nuostabų stadioną, puikius sirgalius. Tikimės, kad kitąmet kilsime aukščiau.

– LFF „Druskininkų Hermio“ taurės ketvirtfinalis buvo svarbiausias sezone?

– Taip. Tą akcentavau ir žaidėjams. Po pirmojo mačo komanda buvo pakilime. Rezultatas tikrai buvo geras. Tačiau kamuolys apvalus. Nekaltinu nieko: nei oro sąlygų, nei aikštės, nei nepripūsto kamuolio. Tiesiog „Banga“ tą dieną buvo stipresnė. Rungtynės „Dainavai“ buvo svarbios, nes patekimas į pusfinalį Alytaus komandai būtų pasiekimas. Jei tame etape burtai būtų lėmę „Trakus“, buvo galima galvoti ir apie finalą. Deja...

Rungtynes su „Banga“ vyko lapkričio 6-ąją. Mums tai buvo sezono finišas, tad liūdnoka gaida baigėme metus.

Didžiausia problemų – pilnaverčių treniruočių trūkumas

– Kiek prie šiemetinių rezultatų prisidėjo tai, kad savo stadione žaidėte mažiausiai rungtynių, lyginant su kitomis „SMScredit.lt A lygos“ komandomis?

– Taip, Alytuje tikrai vyko daug kitų varžybų. Tačiau, manau, daugiausia įtakos padarė tai, kad neturėjome treniruočių bazės. Buvome tarsi pamesti vaikai. Treniravomės ir ant „Geležinio vilko“ aikštės, bet apie jos kokybę baisu ir kalbėti... Tiesiog neturėjome, kur sportuoti. Teko važinėti ir į Kauną. Treniruočių proceso neturėjimas – peilis visoms komandoms. Džiaugiuosi, kad iki sezono pabaigos likus porai mėnesių, Alytuje atsirado dirbtinės dangos aikštė, kurioje sportavome iki A lygos finišo. Tuomet galėjome rengti pilnavertes treniruotes.

Kita vertus, negaliu sakyti, kad viską lėmė tik treniruočių procesas. Prisidėjo ir komandos pasikeitimas – žaidėjų rotacija. Iš tikrųjų, buvo daug veiksnių.

– „Dainava“ nuolat kalba, kad negali treniruotis pagrindiniame Alytaus stadione. Kodėl?

– Europinė praktika rodo, kad komandos nesitreniruoja tame stadione, kuriame žaidžia rungtynes. Būtinybės tą daryti tikrai nėra. Mes ten ir nenorėjome. Tiesiog miesto valdžios prašydavome, kad įleistų porą dienų prieš rungtynes, kad galėtume pasitreniruoti ant natūralios vejos. Turime sutartį ir už nuomą susimokame.

Buvo nedidelių konfliktų su miesto valdžia, tačiau galiausiai viską išspręsdavome. Juo labiau, kad dabar galime treniruotis ir ant dirbtinės dangos. Tame stadione kaip tik netrukus turėtų atsirasti dušai. Vėliau – ir tribūnos. Stadionas turėtų atitikti reglamentą žaisti „SMScredit.lt A lygos“ rungtynes.

Šiemet pagrindiniame stadione buvo visko: regbio rungtynių, futbolo per lietų. Pastaroji ir buvo didžiausia problema. Tą pamatėme ir Lietuvos U-17 ir Italijos U-17 rungtynėse. Tačiau neseniai buvau stadione ir mačiau, kad jis patręštas, sutvarkytas. Alytuje stadionas lepinamas tarsi kūdikis. Jis tikrai prižiūrimas, turima naujausia įranga. Manau, sutiksite, kad stadionui parinkta vieta – ideali. Apskritai jis – vienas gražiausių Lietuvoje.

– Vasarą minėjote, kad prie „Dainavos“ egzistavimo neprisideda Alytaus miesto savivaldybė. Iš jos paramos nesulaukėte ir vėliau?

– Kol kas laukiame. Kantriai. Verbaliai žadėta, kad parama bus. Miestas rodo iniciatyvą ir nori, kad futbolas Alytuje gyvuotų. Viliuosi, kad savivaldybės parama netrukus pasieks „Dainavą“.

Tokios žaidėjų kaitos nelinkėtų niekam

– Šiemet „Dainava“ akcentavo, kad yra lietuviškiausia komanda – buvo momentų, kai ekipa neturėjo nė vieno legionieriaus. „Dainava“ metus ir baigė be kitataučių... Ar to norėta, ar tiesiog nepataikyta su legionieriais?

– Nemanyčiau, kad vartininkas iš Latvijos Vitalijus Artjomenko buvo prasčiausias pasirinkimas. Jis sužaidė ir geresnių, ir prastesnių rungtynių, bet jis geras žmogus – rodė norą, atsidavimą. Tačiau sezono pabaigoje nieko nebesiekėme ir atsisveikinome.

Su kitais legionieriais – Keita, Maka ir Akilu – kita situacija. Iš pradžių jie rodė didesnį norą, bet vėliau jo trūko. Maka buvo stipriausias iš jų, bet prasidėjo nenutrūkstančios istorijos apie sergančias močiutes ir panašiai... Akilas labai ilgai gydėsi traumą ir paprasčiausiai neatsigavo po jos. Po to sulaukė pasiūlymą iš antrosios Norvegijos ar Suomijos lygos ir nutarėme leisti jam išvykti. Tas pats buvo ir su Keita – gavo traumą, sunkiai atsigavo.

Apskritai, šiemet „Dainavoje“ žaidėjų kaita buvo gana stipri. To niekam nelinkėčiau. Tarkime, kai Lukas Baranauskas išvyko į Klaipėdos „Atlantą“, likome be nominalaus puolėjo. Vis dėlto, Lukas – stipresnė jėga. Nesakau, kad Kęstutis Balčiūnas ir Renaldas Stankevičius – prasti žaidėjai. Tačiau Stankevičius daugiau laiko žaisdavo viduryje, o Balčiūnas progresuoja, bet jam dar prireiks laiko. Tuo tarpu, Lukas po dviejų ar trejų metų bus tikrai puikus puolėjas.

– „Dainavos“ vadovybė pasisako už tai, kad reikia auginti vietinius futbolininkus?

– Viskas Lietuvoje atsiremia į pinigus. Pirkdamas legionierių už žemą kaina, moki už katę maiše. Agentai atsiunčia video su žaidėjų momentais, kaip jie muša įvarčius. Pažiūri futbolininko fizinius duomenis ir tiek. Teko skaityti, ką apie legionierius kalba Ukrainos Donecko „Shakhtar“ klubas – brazilus reikia laikyti skirtinguose miestų kampuose. Kitu atveju, samba vyksta 24 valandas per parą. Tuo tarpu, mums nėra lengva rasti gerų legionierių. Nors išimčių būna. Tai rodo Pakruojo „Kruojos“ kitataučiai ar Tauragės „Tauro“ futbolininkas Amani. Tačiau mes linkę pasikliauti galbūt žemesnio lygio, techninio mentaliteto lietuviais. Su jais lengviau. Tačiau nesakau, kad kitąmet legionierių „Dainavoje“ nebus.

Alytus turės dvi komandas?

– Ar aišku, kurie žaidėjai komandoje liks ir kitąmet?

– Prie to klausimo dar nepriėjome. Dabar vykdomas licencijavimo procesas. Norime užbaigti einamuosius reikalus, o apie komplektaciją bus galima kalbėti po mėnesio. Iki sausio žaidėjai poilsiaus, o vėliau rinksimės ir žiūrėsime.

– Ar esate patenkintas trenerių darbu?

– Galiu pasakyti, kad Dariaus darbu esu patenkintas. Nors rezultatai nėra džiuginantys, teko matyti ir treniruočių procesą. Priekaištų neturiu.

– Vadinasi, dideli šansai, kad D. Urbelionis „Dainavai“ vadovaus ir kitąmet?

– Kaip ir minėjau, kalbant apie komandos komplektaciją, nenoriu užbėgti įvykiams už akių. Yra visokių planų.

– Futbolo pasaulyje teko girdėti gandų, kad „Dainava“ žais ne A, o I lygoje. Ar tai tiesa?

– Tai – visiškas absurdas. Neįsivaizduoju, iš kur gauta tokia informacija. Juo labiau, kad padavėme paraišką dalyvauti A lygoje.

– Apie LFF I lygą net galvota nebuvo?

– Tokių kalbų nebuvo. Net nesvarstome. Tai – iš piršto laužta informacija. Galbūt maišoma su tuo, kad kitąmet kita Alytaus komanda ketina dalyvauti I lygoje. Dabar ta ekipa žaidžia Lietuvos salės futbolo asociacijos A lygoje.

– Į futbolą Alytuje sirgaliai renkasi gausiai. Galbūt miestas nusipelnė dviejų komandų?

– Palaukime ir pamatysime. Sveikas konkurencija, be abejo, yra gerai. Juo labiau, kad, panašu, jog Klaipėda kitąmet „SMScredit.lt A lygoje“ turės dvi komandas – „Atlantą“ ir „Klaipėdos granitą“. Apie antrą Alytaus komanda kol kas dar tik kalbama.

Kalbėjosi Giedrius Vaitkevičius

A lygoje Alytaus „Dainava“ kitąmet tikisi kilti aukščiau...

Jeigu FKE, KRUOJA ir ŠIAULIAI nedalyvaus, tai jau ir penkta vieta pasiekiama...

Nepasisekė su legionieriais.

Konkrečiai prapylė, net jaunimas buvo geresnis už tuos legionierius iš patvorių kažkokių.

Alytuje stadionas lepinamas tarsi kūdikis.

Tą pamatėme ir Lietuvos U-17 ir Italijos U-17 rungtynėse.

Dainava pradejo judeti puslapis ju informuoja geras zenklas