Anbo
Pranešimai: 9593
Užsiregistravo: 2010 Vas 12 19:59
Palaikoma komanda: Žalgiris

Re: Interviu

2016 Lap 17 21:09

Slovakiškų vinių apibraižytas E. Jankauskas laikosi savo: nekeisiu požiūrio net Anglijoje
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/sportas/futbolas/sl ... d=72894730" onclick="window.open(this.href);return false;

Slovėnija, Škotija, Malta, Slovakija – Lietuvos futbolininkai rudenį iš arti pamatė daugumą varžovų pasaulio čempionato atrankos grupėje. Nors priešininkai – skirtingi, kiekvieną jų lietuviai bandė versti ant šono kone identiška sudėtimi, išsidėstymu, panašia žaidimo taktika. Regis, taip bus ir kitą kovą Anglijoje – raginimų pamiršti atvirą futbolą ir grįžti prie aklinos gynybos naują rinktinės portretą tapantis Edgaras Jankauskas nesiruošia paisyti.

0:4 – didžiausias pralaimėjimas E. Jankauskui nuo 2014 metų, kuomet jis debiutavo vyriausiojo trenerio poste. Praėjusį penktadienį taip baigėsi Lietuvos rinktinės viešnagė Trnavoje (Slovakija), atrankos ciklo pradžioje aukščiau bambos šokusius lietuvius nutempusi iš antros į ketvirtą vietą F grupėje ir šalies futbolo mėgėjams priminusi apie atšiaurią realybę.

Net kai kurie ištikimiausi Trnavoje neišlaikė iki mačo pabaigos ir jau po pirmo kėlinio iš tribūnos persikraustė į barą – rungtynių baigtis buvo nulemta jau 15-ą minutę, kuomet slovakai dusyk iš eilės privertė Ernestą Šetkų traukti kamuolį iš lietuvių vartų.

Bet E. Jankauskui svarbu ir tai, kas dėjosi aikštėje vėliau, nors galutinis rezultatas – dar liūdnesnis.

„Pagal kamuolio kontrolę, pasirodėme geriau nei rungtynėse su slovėnais ir škotais“, – statistiką analizavo 41-erių specialistas.

Buvęs ilgametis nacionalinės komandos puolėjas turi savų tikslų ir tvirtina nebijantis užlipti ant dar daugiau vinių, kurios bus išmėtytos pakeliui link trokštamo rezultato. Ketvirtadienį Lietuvos rinktinės vairininkas apsilankė DELFI konferencijoje, kurioje kalbėjosi apie nacionalinės komandos taktiką, žaidėjus, slovakišką pamoką ir anglišką iššūkį, o taip pat pasakė, kokį Jose Mourinho patarimą bando pritaikyti Lietuvoje.

– Per karjerą vyriausiojo trenerio pareigose – įskaitant ir darbą „Trakų“ klube – jums dar nė karto nereikėjo „nuryti“ rezultato 0:4. Kaip greitai susitaikėte su skaičiais, kuriuos praėjusį penktadienį rodė švieslentė Slovakijoje po finalinio švilpuko? – DELFI paklausė E. Jankausko

– Nėra prasmės savęs apgaudinėti. Belieka priimti tokį rezultatą, koks jis yra, gerai išanalizuoti priežastis ir padaryti tinkamas išvadas. Blogiausia būtų pasiduoti ir sustoti, bet šitai mums tikrai negresia. Padarysiu viską, kad kuo greičiau atsitiestume po šio pralaimėjimo ir judėtume į priekį.

– Lietuvos rinktinė gražiai pradėjo atrankos į pasaulio čempionatą ciklą, bet susidūrus su Europos čempionato finalinio etapo dalyviais grožis dingo. Didieji turnyrai – ne lietuvių nosiai?

– Tokia yra realybė. Iš pat pradžių sakiau, kad naivumui čia nėra vietos. Tačiau tai nereiškia, kad mes negalime kovoti su galingiausiomis rinktinėmis. Pradžioje tai ir demonstravome. Paskutinės rungtynės, žinoma, sugadino įvaizdį, apkartino uogienę. Toks dinamiškas yra futbolas. Šiandien esame liūdni ir nusivylę, bet rytoj bus kita diena. Turime vyriškai priimti smūgį, atsitiesti ir žygiuoti į priekį.

– Kuris slovakų žaidėjas po rungtynių jums pasipasakojo, kaip nuodugniai jie analizavo Lietuvos rinktinės žaidimą ir kaip rimtai ruošėsi?

– Janas Durica. Su juo kartu dirbome Maskvos „Lokomotiv“ klube. Jis labai gerai kalba rusiškai, yra geras mano draugas. Po rungtynių jis net atsiprašinėjo, kad slovakams tądien taip sekėsi: kiek mušė, tiek buvo įvarčių.

Rezultatas atrodo triuškinantis, bet nebuvo viskas taip jau blogai. Kaip ir ankstesnėse trejose rungtynėse nebuvo viskas labai gerai. Daugelis žmonių apie žaidimą sprendžia tik iš rezultato, bet jis visko neatspindi. Mes irgi turėjome keletą progų, bet smūgiai buvo blokuojami, nepataikydavome į vartus. Tikrai nebuvo mūsų diena.

– Penktadienį kartu su kolegomis treneriais dalyvausite seminare, kur bus analizuojamos šios rungtynės. Esate nusiteikęs ginti pasirinktą žaidimo planą ar pripažinsite jo minusus?

– Neketinu kažko ginti ar apsiginti – nei nuo savo kolegų, nei nuo žurnalistų. Parodysime savo planą, paaiškinsime, ką darėme per visas tas pasiruošimui skirtas keturias dienas. Bus šaunu išgirsti kitų trenerių nuomones. Be abejo, ir mes patys turime daug abejonių, matome daug diskutuotinų klausimų. Nuomonė iš šalies visada naudinga, galbūt kiti įžvelgs dalykų, kurių mes nepastebėjome. Kai rungtynės baigiasi pergale, daug niuansų lieka užmarštyje. O pralaimėjus jie iškyla – gali net pasirodyti, kad viskas buvo daroma blogai.

Jei atvirai, rungtynėms su slovakais pasiruošėme net geriau nei ankstesniems susitikimams. Mano asistentai analizę rengė iš paskutinių aštuonerių Slovakijos rungtynių. Tai – begalė darbo. Bet kai rezultatas neigiamas, atrodo, kad viskas daryta be reikalo ar neteisingai.

– Akcentavote slovakų žaidimą per aikštės vidurį, bet akivaizdu, kad Lietuvos rinktinės krašto gynėjai nesusitvarkė gindamiesi vienas prieš vieną, neatrodė pasiruošę slovakų gynėjo Peterio Pekariko jungimuisi į atakas dešiniuoju kraštu.

– Taip, pralaimėjome individualias dvikovas, vėluodavome į jas. Manau, nusileidome ir agresija, atkaklumu. O slovakų krašto gynėjai tikrai labai aktyviai jungėsi prie komandos draugų atakuojant. Pirmas įvartis krito po puikaus P. Pekariko perdavimo – paprasčiausiai nespėjome sureaguoti. Tai parodo slovakų meistriškumą. Pavyzdžiui, tame epizode Georgas Freidgeimas baudos aikštelėje dengė Adamą Nemecą – jis nebuvo paliktas laisvas. Bet puolėjas žengė žingsnį į priekį, suklaidindamas Georgą, tuomet žengė atgal ir gavo idealų perdavimą, kuris nulėmė 90 proc. įvarčio.

Vienintelė mūsų galimybė – neutralizuoti priešininkų individualų pranašumą kolektyviniais veiksmais. Sutinku, kad šioje vietoje galėjome pasirodyti geriau. Sakiau tai žaidėjams, ypač po pirmo kėlinio.

– Pirmas 10 minučių lietuviai kamuolį kontroliavo net ilgiau už varžovus ir apskritai šioje statistikos kategorijoje nusileido slovakams nežymiai. Nepaisant to, rezultatas to visiškai neatspindi. Jūs rugsėjį dalyvavote trenerių konferencijoje Paryžiuje, kur analizuotas praėjęs Europos čempionatas, ten girdėjote, kad daugumą atkrintamųjų varžybų rungtynių laimėjo komandos, trumpiau valdžiusios kamuolį. Nemanote, kad kai kuriais atvejais vis dėlto verčiau jau rausti apkasus prie savo baudos aikštelės ir ieškoti laimės kontratakose?

– Daug sulaukiau užuominų, kad mums galbūt reikėjo pradėti rungtynes „nuo gynybos“. Taip, kaip būdavo anksčiau, nors žiūrovai dėl to ir būdavo labai nepatenkinti. Bet aš tikrai nekeisiu savo požiūrio. Manau, kad sėdėti savo baudos aikštelėje, nepereiti vidurio linijos ir pralaimėti 0:2 yra blogiau nei mėginti žaisti ir pralaimėti 0:4. Bent jau turėjome galimybių įvarčiui, surengėme nemažai atakų. Pagal kamuolio kontrolę, pasirodėme geriau nei rungtynėse su slovėnais ir škotais. Tik trūko logiško atakų užbaigimo – gal pavedė technikos stoka, gal trūko sėkmės, žaidėjai tiesiog paslysdavo. Be to, slovakų vidurio gynėjai sužaidė puikiai. Tam pačiam J. Duricai pasakiau, kad seniai besu jį matęs taip žaidžiantį.

– Su Vilniaus „Žalgiriu“, „Brugge“ ir „Porto“ penkis kartus esate laimėjęs nacionalinius čempionatus, su Maskvos CSKA ir Lisabonos „Benfica“ buvote netoli medalių, su Edinburgo „Hearts“ pelnėte Škotijos taurę, dar buvo UEFA taurė ir Čempionų lygos trofėjų. Didžiąją dalį karjeros žaidėte klubuose, kurie jei ne visada dominuodavo aikštėje, tai bent stengdavosi to neleisti ir varžovams. Ar žaidimas be kamuolio aklinoje gynyboje jums nėra neištyrinėtas laukas, kuriame nesijaučiate labai tvirtai?

– Aš tikrai nenoriu „parkuoti autobuso“. Taip, per savo karjerą dažniausiai žaisdavau komandose, kurios siekdavo dominuoti. Buvo ir klubų, daugiau dėmesio skirdavusių gynybai. Mano nuomone, geriausias būdas futbole neleisti priešininkui kontroliuoti kamuolio – pačiam jį valdyti. Tai patikimiau nei statyti dvi gynybos linijos po penkis žaidėjus. Toms ekipoms, kurios pripratusios laikyti kamuolį, kurios moka organizuoti pozicines atakas, žaidimas be kamuolio yra nepatogus, sukuria problemų. Žinau, kad nelengva tai padaryti aikštėje, kad tam reikalingas didelis individualus žaidėjų meistriškumas. Tačiau to mes siekiame. Savo žaidėjams sakau, kad jie kiekvieną dieną gali skirti laiko tobulėjimui, kiekvieną dieną plėsti savo arsenalą, net ir treniruodamiesi klube.

– „Porto“ klube jus treniravęs Jose Mourinho dažnai pašiepiamas kaip „parkavimo“ ekspertas. Jis dažnai mokydavo, kaip „uždaryti“ savo baudos aikštelės prieigas?

– Tikrai ne. Per beveik trejus mūsų bendro darbo metus tai pasitaikydavo labai retai. Taip nutinka tada, kai priešininkas neleidžia prisiliesti prie kamuolio, nedaro klaidų. Kas tada belieka – tik atsitraukti, bėgioti, atiduoti daug jėgų ginantis. J. Mourinho mums visada sakydavo, kad geriausia ilsėtis komandai būnant su kamuoliu. Norėčiau, kad ir Lietuvos rinktinė dažniau galėtų tai daryti. Kaip bebūtų keista, rungtynėse su slovakais tai iš esmės pavyko, o galutinis rezultatas – blogas.

– Antradienį Londono „Wembley“ stadiono tribūnoje stebėjote kitos lietuvių varžovės pasaulio čempionato atrankoje Anglijos draugiškas rungtynes su ispanais. Neketinate keisti savo nuostatų ir kovo mėnesį, kai grįšite ten su visa Lietuvos rinktine?

– Tikrai nepradėsime rungtynių savo baudos aikštelėje. Perėmę kamuolį tikrai ieškosime kelių atakoms. Kitaip neįsivaizduoju. Nuvažiuoti ten ir atbuline eiga skaičiuoti minutes iki mačo pabaigos nėra jokios prasmės. Manau, mes ir ten galime žaisti. Tam trukdo pirmiausia psichologinis barjeras. Daug kas galvoja: žaisime su anglais, vadinasi, niekas neprileis mūsų net prie aikštės vidurio. Ne, kodėl. Nuvertiname save, ir tai šiek tiek trukdo.

– Pernai Lietuvos komanda pirmą kartą svečiavosi Anglijoje ir išties beveik neįžengdavo į varžovų aikštės pusę – pralaimėta 0:4. Jeigu panašiai nutiktų ir šįkart, ar du tokie antausiai iš eilės neatsilieptų komandos psichologijai?

– Jeigu lyginsime anglus ir slovakus, jų tarpusavio rungtynėse Slovakijoje šeimininkai neatliko nė vieno smūgio. Galime sakyti, kad slovakai už mus stipresni kelis kartus, o anglai už slovakus – dar tiek pat. Bet aš tokia logika nesivadovaučiau. Mums svarbiausia – patikėti savimi ir nenusileisti varžovams kai kuriuose komponentuose, ko nepavyko padaryti paskutinėse rungtynėse Trnavoje. Žaisime su viena stipriausių pasaulio rinktinių, šalyje, kur futbolas yra religija, kur vaikai turi fantastiškas sąlygas augti ir tobulėti. Visi faktoriai bus prieš mus, bet tai nereiškia, kad važiuosime į Londone būti spardomais šuniukais.

– Trnavoje keletas pagrindinių žaidėjų jau buvo baigę savo sezonus klubuose, Londone bus tik pradėję. Vėl problema?

– Taip, ir didelė. Pamatėme, kad žaidėjas, praradęs varžybų ritmą, neišlaiko to paties lygio. Deja, neturime tokios futbolininkų apkabos, kad vieną galėtume išimti ir pakeisti kitu. Pavyzdžiui, Artūras Žulpa traumą veikiausiai patyrė dėl to, jog keletą savaičių neberungtyniavo. Jis pasitempė užpakalinį šlaunies raumenį, laimei, trauma neatrodo baisi. Bet jam ir taip reikės operuoti petį – operaciją jis atidėjo tik dėl rinktinės.

– Su Anglijos rinktinės laikinuoju treneriu Garethu Southgate'u jums turbūt nebuvo tekę susidurti?

– Ne. Bet skaičiau laikraščiuose, kad visi juo patenkinti. Federacija labai patenkinta, nes, anglų nuomone, G. Southgate'o atlyginimas – 1,5 mln. svarų per metus – yra labai mažas.

– Turbūt užjaučiate kolegą, kad jam tenka taip skursti...

– Tai jau taip... (juokiasi – DELFI).

– Užsiminėte apie futbolininkų apkabą. Federacija svarsto Nacionalinę futbolo akademiją pakeisti regioniniais skyriais, išmėtytais visoje šalyje. Ką manote apie tokią idėją?

– Žinau, jog federacija deda daug pastangų, kad situacija keistųsi. Atvažiuoja žmonės iš užsienio, vyksta debatai. Tai – jau geras dalykas. Turime kažką daryti, ir daryti tuoj pat. Turime jau šiandien pradėti, nes kiekviena diena didina atotrūkį nuo kitų šalių. Ne tik futbolo galiūnų, bet ir artimiausių kaimynų, kurie daug investuoja. Jaunių futbole matome, kad kiti tolsta nuo mūsų, tai atsiliepia ir rinktinei.

– Nebuvote nuvažiavęs į Kauną ir paklausęs akademijos vadovų, kur jūsų rinktinė?

– Žinoma, nuvažiavęs buvau. Mačiau labai entuziastingų, žingeidžių trenerių, kurie dirba gerai. Bet nepamirškime, kad ten, už sienos, žmonės dirba dar daugiau, dar daugiau investuoja, turi dar geresnes sąlygas. Mes labai stipriai atsiliekame. Turbūt viskas prasideda nuo paties futbolo svarbos šaliai – valdžiai, žmonėms. Jei niekas nesikeis, visados žiūrėsime savo varžovams į nugaras.

– Kodėl šią savaitę rinktinė nepasinaudojo draugiškų rungtynių „langu“ ir nesužaidė mačo?

– Buvo keletas pasiūlymų – deja, jie nebuvo konkretizuoti. Neturėjome tinkamų varžovų. Bet kovo 22 d. žaisime kontrolines rungtynes su Čekija.

Makenzis
Pranešimai: 7339
Užsiregistravo: 2010 Kov 20 16:14

Re: Edgaras Jankauskas

2017 Sau 19 15:16

Neaiškiu FB kanalu buvo transliacija, ten ir EJ buvo. Viena frazė apie natūralizacijos procesus užkliuvo. "Juk ne problema, kai atvažiuoja žmogus ir padeda šaliai, garsina Lietuvą". :roll:

Tobex
Pranešimai: 10882
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 15:14
Palaikoma komanda: Šiauliai

Re: Edgaras Jankauskas

2017 Sau 19 22:15

Sentimentali E.Jankausko viešnagė Portugalijoje: susitikimai su L.Spalviu ir J.Couceiro bei džiaugsmas dėl A.Novikovo

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/sportas/naujiena/fu ... -24-743086" onclick="window.open(this.href);return false;

Edgaras Jankauskas sugrįžo ten, kur pasiekė didžiausias savo karjeros pergales. Portugalija visiems laikams giliai įsirėžė į Lietuvos nacionalinės rinktinės vairininko gyvenimą, tad nieko keisto, kad metų pradžioje renkantis kelionės maršrutą, stratego žvilgsnis nukrypo būtent į toliausiai nuo Lietuvos esančią Europos valstybę.

Debiutas rinktinėje, einant trenerio pareigas, E.Jankauskui neapkarto.

Praėjusiais metais jo vadovaujama komanda sugrąžino į stadionus ne tik aistruolius, bet ir viltį, kad braškantis lietuviškasis vagonas vis dar gali būti prikabintas prie vis greičiau riedančio Europos futbolo traukinio. Atranką į 2018-ųjų metų pasaulio pirmenybes lietuviai pradėjo viltingai ir sustoti neketina.

O kad ši kelionė būtų kuo sklandesnė, semtis žinių bandoma iš pačių geriausių. Radęs laisvo laiko, E.Jankauskas aplankė puikiai pažįstamą Europos čempionų žemę. Per savo karjerą 41-erių metų E.Jankauskas yra atstovavęs trims Portugalijos stipriausio diviziono klubams ir iš viso ten praleido ketverius metus. Pirmoji pažintis su šia valstybe įvyko 2002-aisiais. Tuomet San Sebastiano „Real Sociedad“ klubas nusprendė išnuomoti puolėją Lisabonos „Benfica“ klubui. Tituluočiausioje Portugalijos komandoje lietuvis praleido sezoną, o po jo persikėlė į tuo metu ne tik Pirėnuose, bet ir visoje Europoje žibėjusį „Porto“ klubą. Dvejus metus (2002-2004) vilkėdamas mėlynai baltus „drakonų“ marškinėlius E.Jankauskas sugebėjo padaryti tai, ko iki šiol nėra pavykę padaryti nė vienam Lietuvos futbolininkui. Aukštaūgis lietuvis buvo tos auksinės Jose Mourinho mozaikos dalimi ir su „Porto“ per dvejus metus laimėjo abu prestižiškiausius žemyno turnyrus – UEFA taurę (dabartinė Europos lyga) ir Čempionų lygą. Dėl ilgų šviesių plaukų vietos žiniasklaida aukštaūgį puolėją netgi buvo pakrikštijusi „lietuviškuoju Beckhamu“. Dar kartą portugališko gyvenimo ypatumus E.Jankauskui teko patirti 2008-ųjų sausį. Tuomet dabartinis rinktinės treneris sukirto rankomis su Belemo „Belenenses“ klubu, tačiau jame per ilgai neužsibuvo ir jau po kelių mėnesių persikraustė arčiau tėvynės bei apsivilko Rygos „Skonto“ marškinėlius.

Simboliška, tačiau šį sausį „Belenenses“ mėlyną aprangą apsivilko ir sunkią kelio traumą besigydantis Lukas Spalvis. Lisabonos „Sporting“ klubas, kuriam jis priklauso, nusprendė, kad sostinės apylinkėse įsikūrusi komanda bus geriausia vieta Lietuvos rinktinės lyderiui susigrąžinti optimalią sportinę formą. Viešėdamas Portugalijoje, E.Jankauskas susitiko tiek su L.Spalviu, tiek su buvusiu nacionalinės rinktinės treneriu Jose Couceiro.

2008–2010 metais lietuviams vadovavęs specialistas iki šiol prisimenamas kaip vienas geriausių visų laikų nacionalinės komandos trenerių. 54-erių metų portugalui tais laikais simpatijų neslėpė ryškiausios rinktinės žvaigždės Deividas Šemberas, Marius Stankevičius ir Tomas Danilevičius, o su Edgaru Jankausku portugalą siejo išvis ypatingas ryšys. J.Couceiro buvo vienas svarbiausių žmonių E.Jankauskui pradedant trenerio karjerą. Būtent karjeros pradžioje Maskvos CSKA ir „Torpedo“ klubuose žaidusį lietuvį portugalas pasikvietė į savo trenerių štabą, kai 2011-aisiais priėmė Maskvos „Lokomotiv“ klubo pasiūlymą. Dabar žilagalvis specialistas dirba tėvynėje ir treniruoja Portugalijos pirmenybių vidutiniokę Setubalio „Vitoria“ ekipą. Taigi viešėdamas Portugalijoje, E.Jankauskas nepatingėjo ir aplankė maždaug už 60 km nuo Lisabonos esantį J.Mourinho gimtąjį miestą bei susitiko su geru savo bičiuliu.

– Treneri, koks buvo pagrindinis kelionės į Portugaliją tikslas ir ar ilgai ją planavote? – 15min pradėjo pokalbį su E.Jankausku.

– Laimei, ši sporto šaka yra mano aistra ir malonumas. Dėl to visur, kur tik būnu, stengiuosi rasti ką nors bendro su futbolu. Man gyvenime šiek tiek pasisekė. Beveik visur turiu draugų, su kuriais visuomet surandu laiko pakalbėti apie futbolo aktualijas, aplankyti stadionus ar pažiūrėti vienerias ar keletą rungtynių. Išvyka į Portugaliją taip pat nebuvo išimtis. Nepasakyčiau, kad šį kartą vykau ten su tikslu ką nors pamatyti ar išmokti, tačiau bet kokia patirtis akumuliuojasi ir yra naudinga.

– Kokiuose miestuose teko lankytis ir kokias rungtynes stebėjote?

– Viešėjau Lisabonoje, kur stebėjau „Benfica“ rungtynes su Porto „Boavista“, aplankiau Setubalį, kuriame dirba Jose Couceiro, taip pat buvau nuvažiavęs į „Belenenses“ klubo bazę susitikti su Luku Spalviu bei klubo vadovais, vyriausiuoju treneriu. Teko aplankyti ir sentimentus keliantį „Porto“, regėjau jų rungtynes su „Moreirense“.

– Sentimentų vizito metu buvo?

– Būdamas atviras iki galo, pasakysiu, kad taip. Ir tikrai nemažai (šypsosi). Visada malonu sugrįžti ten, kur praleidai tikrai nemažą savo karjeros tarpsnį. Portugalija man, ko gero, reiškia daugiau nei kitos šalys. Čia buvo tikrai sėkmingas karjeros etapas. Vietos žmonės mane prisimena, tad sentimentų ir prisiminimų liko nemažai.

– Šioje šalyje praleidote ne vienerius metus. Jums atstovaujant „Porto“, po šio klubo triumfo Europoje bei 2004 metais šioje šalyje vykusio Senojo žemyno čempionato Portugalijos futbolas išgyveno didžiulį pakilimą. Jaučiasi, kad po praėjusių metų triumfo „Euro 2016“ šalis išgyvena dar vieną futbolo apogėjų?

– Futbolas Portugalijai visuomet buvo pagrindinis dalykas, apie kurį sukasi visas gyvenimas. Lankantis tokiuose stadionuose kaip „Estadio Dragao“ ar „Estadio da Luz“ aš visuomet pagalvoju, kodėl Lietuvos žmonės turi būti tokie nuskriausti, jog negali išvysti tokio reginio. Portugalijos futbolo kultūra aukščiausio lygio, dauguma šalies gyventojų įdėmiai seka vietinį čempionatą, kuris jiems yra be galo svarbus. Vyksta nuolatinės diskusijos, analizės, debatai. Portugalija kvėpuoja futbolu. Mes to neturime. Lietuvoje kažkam kažkas nupirko automobilį ir visa tauta iki absurdo aiškinasi šios istorijos aplinkybes.

– Užsiminėte apie debatus ir laidas, skirtas futbolui. Vienoje tokių šios kelionės metu teko dalyvauti ir jums...

– Buvau pakviestas į prieš „Porto“ rungtynes vykusią tiesioginę studiją, kurioje specialistai tradiciškai aptaria tos dienos rungtynes. Net mažesni klubai Portugalijoje turi savo televizijos kanalus, tad tokios ir panašios laidos yra žiūrimos. Kalbėjomės apie tas rungtynes, jų svarbą, mane, mano dabartines pareigas.

– Setubalyje aplankėte ir J.Couceiro. Ar treneris dar domisi tuo, kas vyksta mūsų šalies futbole?

– Domisi ir net labai. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad daugelis žaidėjų ar trenerių tikrai domisi savo buvusiomis komandomis ir jų rezultatais. Jose – ne išimtis. Treneris puikiai žino visus mūsų nacionalinės komandos rezultatus, domėjosi komanda, federacija, klausė apie žmones, su kuriais jam Lietuvoje teko dirbti. Manau, kad jam vadovaujant Lietuvos futbolas išgyveno vieną sėkmingiausių etapų. Tai puikiai prisimena ir jis. Daugumai buvusių pažįstamų Lietuvoje J.Couceiro perdavė linkėjimus (šypsosi). O Setubalyje jam sekasi neblogai. Klubas yra Portugalijos čempionato vidutiniokas (užima 10-ąją vietą. – aut.past.). Mažųjų Portugalijos klubų problemos yra visai kitokios nei didžiųjų.

– Jūsų trenerio karjeros pradžioje J.Couceiro suvaidino nemenką vaidmenį. Galite šį specialistą vadinti vienu savo mentorių?

– Be abejo, vienareikšmiškai. Jis buvo pirmasis treneris, kurio asistentu aš buvau. Jose mano gyvenime ir karjeroje paliko žymų pėdsaką. Iš jo tikrai buvo galima ko pasimokyti, ypatingai analizuojant ir vertinant rungtynes, ypač pralaimėtas. Visi treneriai skirtingai reaguoja į pralaimėjimus. Jose požiūris, mąstymas, atidumas detalėms yra išskirtinis ir įsimintinas.

– Portugalijoje aplankėte ir po kelio traumos reabilitaciją tęsiantį Luką Spalvį. Kaip šiuo metu jis jaučiasi? Kiek rimtai treniruojasi ir kada būtų galima laukti jo sugrįžimo į aikštę?

– Lukas jau treniruojasi tikrai rimtai. Kai aš atvykau į „Belenenses“ tai buvo jo tik trečia diena naujoje komandoje. Jis pats sakė, kad pirmosios dvi dienos buvo labai intensyvios. Trečią dieną jis jau su komanda rungtynėms nesirengė.

Žinoma, prireiks laiko, kol jis vėl galės įeiti į ritmą. Užtruks, kol dinamiškai raumenys pripras prie didžiausių krūvių. Šitame etape svarbu, kad įvykiai nebūtų neprotingai forsuojami. Nesinorėtų, kad trauma atsinaujintų ar sulauktume panašių pasekmių. Dabar Lukui tikrai prireiks kantrybės. Situacija nėra lengva, ypač žinant, kad žaidėjas tik ką perėjo iš vieno stipriausių Portugalijos klubų į vidutinioką. Kalbėjausi su klubo prezidentu Patricku Morais de Carvalho. Prašiau jo, kad neskubintų įvykių ir situacijos dar labiau nepablogintų.

Džiugu, jog „Belenenses“ vadovas man pasirodė labai šaunus ir supratingas vyras, klubas turi taip pat gerą medicinos departamentą. Jie tikrai situaciją supranta geriau už mane, kita vertus – nori ir kad Lukas kuo greičiau žengtų į aikštę ir pradėtų padėti jiems. Kiek ilgai L.Spalvis dar nežais, priklausys tik nuo klubo, paties žaidėjo ir medikų.

– Kaip į šį persikėlimą į mažesnę komandą reagavo pats Lukas? Ar nesijautė nusivylimo nuotaikų?

– Sakiau žaidėjui, kad neturėtų pasiduoti nusivylimui. Šiame etape jam svarbiausia yra sugrįžti į aikštę, o „Belenenses“ tam yra puiki vieta. Dabartinė situacija „Sporting“ klube tikrai yra sudėtinga (puikiai čempionatą pradėjęs klubas žengia tik ketvirtas ir rizikuoja nepatekti į Čempionų lygą. – aut. past.), tad šioje komandoje jam bus kur kas ramiau.

Net juokauju, kad jis atsidūrė tinkamu metu tinkamoje vietoje. Atsidurti po tuo volu ir spaudimu, kurį šiuo metu tenka išgyventi „Sporting“ futbolininkams, žaidėjui po tokios traumos ir kovoti dėl vietos sudėtyje, būtų nepaprastai sunku. Niekam nebūtų svarbu, kad žaidėjas dar tik atsigauna po traumos ir jam reikia šiek tiek laiko.

Manau, kad padarytas geras žingsnis. Stebėjau „Belenenses“ treniruotę, ekipa turi gerą saugų liniją. Manau, kad čia jis turės puikias galimybes atsigauti ir grįžti į geriausią formą.

– 2008 metais jūs taip pat trumpai vilkėjote šios ekipos marškinėlius. Kokie liko prisiminimai ir ar smarkiai klubo organizacija pasikeitė per šiuos metus?

– Nuo to laiko įvykę nemažai pakeitimų, tačiau tai būdinga daugeliui Portugalijos futbolo vidutiniokų. Didieji šalies klubai – visiškai priešingybė. Pavyzdžiui, „Porto“ prezidentas Jorge Nuno de Lima Pinto da Costa savo pareigas jau eina 34-uosius metus, „Benfica“ prezidentas Luisas Filipe Vieira Ferreira vadovauja nuo 2003-iųjų. Grandai turi daugiau stabilumo, o mažesnėse komandose vadovai ir treneriai keičiasi kur kas dažniau. Tačiau kalbant apie „Belenenses“, man pasirodė, kad atmosfera klube yra tikrai gera. Klubo prezidentas puikiai supranta futbolą. Sirgaliai taip pat nėra tokie reiklūs, kaip Lisabonoje ar Porte, kur iš tavęs tikimasi vien tik pergalių.

Užtenka pažiūrėti vien į dabartinę „Sporting“ situaciją. Klubas paslydo taurės varžybose, čempionate taip pat sekasi sunkiai ir padėtis tapo sunkiai kontroliuojama. Prasidėjo įvairūs įžeidinėjimai, nuolat kurstoma įtampa, kartais peržengianti bet kokias padorumo ribas. Taigi, pasikartosiu, manau, kad Lukas dabar yra tikrai geroje vietoje. Be to, „Belenenses“ yra tame pačiame mieste, taigi bus stebimas, o susigrąžinęs formą turės visus šansus sugrįžti į „Sporting“.

– Prieš kurį laiką viešėjote ir Londono „Wembley“ stadione, kuriame stebėjote Anglijos rinktinės draugišką susitikimą su ispanais. Analizavote būsimų priešininkų žaidimą, ar sprendėte ir organizacinius klausimus prieš kovo 26-ąją čia vyksiančią 2018 metų pasaulio čempionato atrankos dvikovą?

– Taip, po truputį rengiamės šiai dvikovai. Sprendėme kai kuriuos organizacinius klausimus. Pavyzdžiui, kol kas turime šiokių tokių problemų dėl treniruočių aikščių. Kovo mėnesį aikščių kokybė bus prastesnė, tad ne visi klubai nori lengvai įsileisti. Turime šiokių tokių niuansų, bet neabejoju, kad juos išspręsime.

– Jums viešint Portugalijoje, sulaukėte ir džiugios naujienos iš Lenkijos. Vienas rinktinės lyderių Arvydas Novikovas paliko „Bochum“ ir persikėlė į Balstogės „Jagiellonia“...

– Taip, ši žinia mane labai nudžiugino. Manau, kad Arvydui šis perėjimas bus labai sėkmingas. Svarbiausia, kad lenkų klubo treneris žaidėjo norėjo. Jis stebėjo mūsų draugiškas rungtynes su Lenkija, kuriose Arvydas žaidė labai gerai. Be to, šalia yra Fiodoras Černychas, kuris tikrai padės jam adaptuotis ir įsilieti į komandą. Neabejoju, kad A.Novikovas sustiprins Balstogės komandą, kuri šiemet kovoja dėl aukščiausių apdovanojimų, o aš džiaugiuosi kad dabar jis turės kur kas daugiau žaidybinės praktikos. Nes to šią akimirką Arvydui labiausiai trūko.

– Kitas svarbus jūsų komandos žaidėjas Nerijus Valskis šiomis dienomis pasirašė sutartį su Tel Avivo „Bnei Yehuda“ klubu ir persikėlė į Izraelį. Ar šis žaidėjas jau išaugo A lygos marškinėlius?

– Manau, kad tai žingsnis į priekį. Nėra abejonių, kad čempionatas, į kurį jis išvyko, yra stabilesnis ir konkurencingesnis. Manau, kad iš žaidėjo bus reikalaujama dar daugiau, o tai vers Nerijų tobulėti.

Norėčiau, kad visi Lietuvos žaidėjai galimybių išvažiuoti siektų aikštėje, o ne skambučiais, pažintimis ir draugais. Pirmiausia reikia aikštėje įrodyti sau ir kitiems, ko esi vertas.

Nėra ko slėpti, A lygos pirmenybės nėra akylai stebimos, tad ši užduotis tampa gerokai sunkesnė. Tuomet yra du variantai: arba žaidėjas pasiduoda, arba įdeda dar daugiau darbo. Džiaugiuosi, kad Nerijus toks. Jis visada iš savęs daug reikalavo ir smagu, kad jam pavyko. Manau, kad tai bus gražus pavyzdys kitiems A lygoje rungtyniaujantiems futbolininkams.

– Neseniai viešojoje erdvėje sklandė gandai, kad netolimoje ateityje Lietuvos rinktinė galėtų sužaisti draugiškas kontrolines rungtynes Jungtinėse Valstijose su šios šalies klubuose rungtyniaujančių žaidėjų komanda. Ar šios rungtynės dar įvyks?

– Mano žiniomis, amerikiečiai savo varžove pasirinko Jamaiką, todėl tų rungtynių nebus. Savo ruožtu, mes ruošiamės kovo 22-ąją vyksiančiai draugiškai dvikovai su čekais.

– Metų pabaigoje kartu su savo asistentais apibendrindamas atrankos ciklą užsiminėte, kad norėtumėte įsigyti dar keletą kompiuterinių programų, kurios padėtų ruoštis būsimoms kovoms, planuoti treniruočių procesus ir pan. Galbūt yra kokių nors teigiamų poslinkių šioje srityje?

– Kol kas tie klausimai dar yra atviri. Aš tikrai džiaugiuosi, kad federacija palaiko mūsų požiūrį į futbolą. Mes išsiverstume ir be šių kompiuterinių naujovių, tai dalykai, kurie nepadarys iš mūsų geresnių žaidėjų. Rezultatas gal ir nebus akivaizdus, tačiau visos Europos komandos tai turi. Nesinori vėl atsilikti. Mes jau išsiskiriame iš kitų Europos ir pasaulio šalių savo sąlygomis, neturime jokios rimtos bazės, neturime nacionalinio stadiono. Įsigydami tokias programas mes galbūt atsiliktume tik tuo, jog neturime stadiono (šypsosi).

Anbo
Pranešimai: 9593
Užsiregistravo: 2010 Vas 12 19:59
Palaikoma komanda: Žalgiris

Re: Interviu

2017 Bal 08 08:41

Apie ką svajoja Edgaras Jankauskas?
http://www.ziniuradijas.lt/laidos/svaru ... as?video=1" onclick="window.open(this.href);return false;


https://youtu.be/mqaKHvU_6e0

Makenzis
Pranešimai: 7339
Užsiregistravo: 2010 Kov 20 16:14

Re: Edgaras Jankauskas

2017 Rgs 06 12:20

Šimtaprocentinė tiesa iš D. Šembero lūpų:

"... E. Jankauskas rinktinėje žaidėjus moko to, ko jie privalo būti išmokomi futbolo mokyklose dar iki 14 metų..."

Rinktinės atgimimas buvo laikinas

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Sportas/rinkt ... nas/249755" onclick="window.open(this.href);return false;
© Lietuvos žinios

Makenzis
Pranešimai: 7339
Užsiregistravo: 2010 Kov 20 16:14

Re: Edgaras Jankauskas

2017 Spa 02 18:49

E. JANKAUSKAS: „PRALAIMĖJIMAI MUS TIK STUMIA Į PRIEKĮ IR NORAS IŠKOVOTI PERGALĘ DIDĖJA“
http://alyga.lt/naujienos/informacija/e ... ale-dideja" onclick="window.open(this.href);return false;

Jankauskas "stumia". :D

Makenzis
Pranešimai: 7339
Užsiregistravo: 2010 Kov 20 16:14

Re: Edgaras Jankauskas

2018 Kov 19 14:09

FB 15min.lt interviu su EJ

Psichologas
Pranešimai: 1320
Užsiregistravo: 2015 Vas 02 18:02
Palaikoma komanda: Kauno Žalgiris
Miestas: Kaunas

Re: Edgaras Jankauskas

2018 Kov 19 15:15

FB 15min.lt interviu su EJ
Žurnalistas - grybas.

Anbo
Pranešimai: 9593
Užsiregistravo: 2010 Vas 12 19:59
Palaikoma komanda: Žalgiris

Re: Edgaras Jankauskas

2018 Lap 01 12:24

UEFA Tautų lygos rungtynės su Rumunija ir Serbija Edgarui Jankauskui bus paskutinės Lietuvos rinktinės vairininko pareigose. Neoficialiomis žiniomis, su 43-ejų specialistu ketinama atsisveikinti.
Jankausko karjera rinktinėje pasiekė finišo tiesiąją – klausimas liko tik dėl skyrybų sąlygų
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/j ... d=79463915" onclick="window.open(this.href);return false;

Trečius metus nacionalinei komandai vadovaujančiam E. Jankauskui netrukus reikės žvalgytis naujos veiklos. Nors trenerio sutartis su Lietuvos futbolo federacija (LFF) galioja iki 2019 metų lapkričio, DELFI šaltinių teigimu, LFF vadovybė yra pasiryžusi sukti skirtingais keliais. Tik kol kas dar neaišku, ar specialistas atsistatydins pats, ar federacija turės vienašališkai nutraukti kontraktą.

DELFI žiniomis, permainos planuojamos visame rinktinės trenerių štabe.

Oficialių sprendimų laukiama po lapkričio 17 ir 20 dienomis vyksiančių UEFA tautų lygos dvikovų, kurias tik teorinių vilčių išsaugoti vietą C divizione beturintys lietuviai žais išvykose.

LFF vykdomojo komiteto nario Žydrūno Buzo nuomone, E. Jankauskas iš posto turėtų trauktis pats.

„Paskutinėse rungtynėse jokių stebuklų nebesitiki jau visa Lietuva. Lauksime paties stratego sprendimo – save gerbiantis treneris turėtų jį priimti. Jeigu to nepadarys, klausimą svarstyti turės vykdomasis komitetas. Bet kokiu atveju, aiškumas bus lapkričio pabaigoje“, – DELFI sakė Ž. Buzas.

Spalio viduryje LFF prezidentas Tomas Danilevičius ir naujasis generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius taip pat neslėpė, kad rinktinės rezultatai jų netenkina. Apsispręsti dėl E. Jankausko galimybių toliau diriguoti komandai žadėta iki gruodžio 1 d. „Tai – visiems aktualus klausimas, skaudi vieta“, – tuomet sakė T. Danilevičius.

Pats E. Jankauskas po pastarojo mačo su Juodkalnija (1:4) teigė apie savo ateitį negalvojantis ir leido suprasti, kad sprendimų iniciatyvą palieka LFF. „Yra žmonės, kurie vertina situaciją, darbą, įdirbį. Tai yra jų sprendimai“, – kalbėjo nacionalinės komandos vairininkas.

E. Jankauskas – tituluočiausias visų laikų Lietuvos futbolininkas, su užsienio klubais laimėjęs Čempionų lygą ir UEFA taurės turnyrą. Tačiau stojus prie Lietuvos rinktinės vairo apie pergales jam greitai teko pamiršti. Nepaisant optimistiškai nuteikusios pradžios, praėjęs pasaulio čempionato atrankos ciklas buvo vienas prasčiausių komandos istorijoje – per 10 mačų surinkti tik 6 taškai. Dar sunkiau lietuviams klostosi debiutas naujoje UEFA tautų lygoje, kurioje kol kas pralaimėtos visos 4 dvikovos.

Per 14 oficialių rungtynių E. Jankausko auklėtiniai šventė vienintelę pergalę, 2016 metų spalį 2:0 nugalėję Maltą. Dar tris kartus pasiektos lygiosios. Iš viso vadovaujant dabartiniam treneriui lietuviai sužaidė 26 mačus (3 pergalės/5 lygiosios/18 pralaimėjimų), o bendras įvarčių santykis – 14:50.

Po akistatų Rumunijoje ir Serbijoje Lietuvos rinktinė išsiskirstys ilgam, kadangi artimiausios rungtynės jos laukia tik kitų metų kovą.
Paskutinį kartą redagavo 1 Anbo. Iš viso redaguota 2018 kartus.

Respublik
Pranešimai: 8573
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Edgaras Jankauskas

2018 Lap 01 15:34

Aišku gaila, bet po paskutinių dviejų rungtynių turbūt nelabai belieka kitų variantų, nebent kažkas stebuklingo įvyktų dabar. Kita vertus trauktis pačiam tai jau tikrai nereikėtų, juk tam sutartys ir yra pasirašomos, kad jokie pasivažinėjimai automobiliais neįtakotų keisti sprendimų.

Mane tik asmeniškai neramina ką dabartinė federacija galėtų surasti į jo vietą, nes tinkamų lietuvių/LT dirbančių trenerių nematau. O žinant federacijos vykdomų sudėtį tai vargu ar ištrauktų užsienietį tinkamą padėti komandai progresuoti bent jau į prarastas pozicijas, tai gali galutinis variantas dar prastesnis būti.

mafia7
Pranešimai: 7309
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 15:17
Palaikoma komanda: A-lyga
Miestas: Šiauliai

Re: Edgaras Jankauskas

2018 Lap 01 15:39

Kalbant apie dabartines perspektyvas vargu ar atsiras koks rimtesnis užsienio treneris kuris treniruotų visiškai nusiritančia rinktinę, o iš lietuvių tiesa pasakius nieko nėra kurie būtų laisvesni ir padoresni, o trenerio kuris būtų kokiame klube ir rinktinėje nesinorėtų vis tik, reikia tikėtis nepriklausomo trenerio. Čia jūs paspėliokite, kokio užsieniečio norėtumėte ?
Vis tik manau su lietuviais LFF jau neberizikuos per smarki atkarpa su lietuvių treneriais nudegant paskutiniu metu buvo, tad greičiausiai nelabai ir besvarstys lietuvių trenerių

Anbo
Pranešimai: 9593
Užsiregistravo: 2010 Vas 12 19:59
Palaikoma komanda: Žalgiris

Re: Edgaras Jankauskas

2018 Lap 01 16:24

Man tai įdomiau kur Jankauskas po rinktinės nueis dirbti :) Savam krašte pranašas nebūsi, tai gal į kokią Latviją ar kuriuos Rytų kaimynus?

mafia7
Pranešimai: 7309
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 15:17
Palaikoma komanda: A-lyga
Miestas: Šiauliai

Re: Edgaras Jankauskas

2018 Lap 01 17:12

Ne šioje karjeros grafoje jam dabar užsienyje dirbti, per daug reitingas jo nusimušęs bus po rinktinės, spėčiau kažką iš A-lygos komandų treniruos, žiū dar gal ir į Trakus grįš, ateity gali būti variantas, kad ir Stumbras, nes Barreto su jo amžiumi jau pabaigon po mažu trenerio karjera važiuos, spėju samdys trenerį ir pats dirbs sporto direktoriaus rolėje. Apie Jonavas Palangas net negalvoju, neis ten Jankauskas. O Vilniaus Žalgiris spėju ir nesvarstytų jo, Marijampolės Sūduva taipogi nemanau, kad susidomėtų, Kauno Žalgiris turi trenerį ir pasikeitimų netikiu, kad bus, su Atlantu tai čia pusiau miręs reikalas. Tai čia taip ir lieka arba Trakai arba Stumbras, nebent gal kito sezono eigoje dar kas nors susidomės, o šiai dienai realesni tiek šie variantai.

Anbo
Pranešimai: 9593
Užsiregistravo: 2010 Vas 12 19:59
Palaikoma komanda: Žalgiris

Re: Edgaras Jankauskas

2018 Lap 01 17:18

aš vistiek galvočiau kad kažkur į užsienį, nes Lietuvoj tiesiog nelabai yra opcijų. Trakai būtų variantas, jeigu Edgaras anksčiau nebūtų dirbęs ir atsistatydinęs. Dabar grįžti kažkaip nei šis nei tas. o CV jis vistiek turi, tai nenustebčiau jei kažkas susidomėtų ypač iš posovietinių šalių

mafia7
Pranešimai: 7309
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 15:17
Palaikoma komanda: A-lyga
Miestas: Šiauliai

Re: Edgaras Jankauskas

2018 Lap 01 17:21

Nu gal, bet dar ir kitoks variantas yra, galėtu vis tik manau jis save sporto direktoriaus pozicijoje išbandyti, net neabejoju sulauktu pasiūlymų jis, tai puikiai žinomas žmogus visoje Europoje su N pažinčių, kaip trenerio karjera, pripažinkime jam nelabai einasi.

Grįžti į