neskaitytas ir visai smagus interviu, darytas dar vasara
Blic interviu: Futbolininkas A. Rimkevičius: „Su savo mašina į Tauragę nevažiuosiu“
http://www.snaujienos.lt/the-newslt/mon ... nevaiuosiu" onclick="window.open(this.href);return false;
„Šiaulių“ futbolo klubo puolėjas ir Lietuvos futbolo A lygos rezultatyviausias žaidėjas (15 įvarčių) Artūras Rimkevičius pokalbiui užsuko eidamas žiūrėti su savo atžala animacinio filmo. Žinodamas tokių pažiūrėjimų svarbą tarpusavio ryšių stiprinimui, nutariau futbolininko ilgai netrukdyti bei daug nelaukdamas uždaviau pirmąjį klausimą...
- Gimei Kaune. Žaidei kurį laiką Vilniaus „Vėtroje”, paskui - Latvijos ir Graikijos klubuose. O dabar sėkmingai gini „Šiaulių” FK garbę... Ar tai reiškia, kad vis nesurandi sau vietos?
- Galima ir taip pasakyti (šypsosi). Šiauliuose žaidžiau ir 2001-aisiais metais. Man čia viskas patinka, miestas jaukus. Gavęs pakvietimą iš pažįstamo, ėmiau ir atvykau.
- Kitų metų balandžio 14-ąją švęsi savo trisdešimtmetį. Sportininkui tai yra „amžius”. O kas toliau?
- Dar negalvoju, ką veiksiu baigęs futbolininko karjerą? Bet liksiu futbole... Treneriu nelabai galėčiau būti – labai nervingas darbas. Tačiau rasiu veiklą, susijusią su futbolu.
- Žaidėjai iš aikštės šalinami ne taip dažnai. Pernai gavai raudoną kortelę rungtynėse su Panevėžio „Ekranu”. Kokios mintys ir emocijos kunkuliavo tada, kai pėdinai link
rūbinės?
- Tuo momentu nieko negalvojau... (Šypsosi). O paskui visas drebėjau ir degiau. Buvau nepatenkintas, pykau ant teisėjo ir viso pasaulio, kam parodė raudoną kortelę. Galvojau, kad nepelnytai nubaudė. (Visada taip galvojama). Kitą dieną, kai pamačiau vaizdo medžiagą, supratau, jog buvo už ką...
- Esi kalbėjęs, jog pasižymi karštu būdu. Gal, sakau, dėl tos priežasties žiemą vaikštai basas ir be striukės arba, tarkime, atvėsti gerdamas šaltą alų?
- (Juokiasi). Na, taip... Alų geriu tik šaltą...Toks jau tas mano mentalitetas. Tėvas irgi buvo karšto būdo, kultivavo dziudo imtynes – gal į jį atsigimiau?
- Arbitrų klaidas žiūrovai dažnai palydi švilpimu. O kaip žaidėjai? Ar dažnai po rungtynių tenka pratęsti dialogą su teisėjais dėl vieno arba kito epizodo?
- Aš ir pratęsiu diskusijas! Netgi aikštėje. Kažko pastaruoju metu teisėjai nemėgsta mūsų komandos... Žaidėme ir Europos lygoje, kur teisėjavo arbitras iš Izraelio... Nemyli teisėjai mūsų komandos kažkodėl... Tas pats ir šalies A lygoje. Kodėl? Nežinau. Gal už tai, kad per daug kalbame? (Juokiasi).
- Grįžkime prie ne taip seniai buvusių rungtynių su estais, kai sau kamuolį įsimušė Šiaulių žaidėjas brazilas Juvenalis. Įdomu, kokios nuotaikos vyravo sugrįžus į rūbinę? Juk tas įvartis lėmė, kad po atsakomųjų rungtynių iškritote iš tolimesnių kovų...
- Visi supratome, jog pralošė rungtynes ne brazilas, bet visa komanda. Žinoma, širdyse turbūt kiekvienas jautėme apmaudą dėl to nelemto įvarčio į savo vartus. Tačiau garsiai apie tai nekalbama. Kaip gali kaltinti komandos žaidėją? Juk ne jis vienas aikštėje buvo, bet visi. Kodėl kažkas leido, kad jis smūgiuotų į vartus? Čia daug visokių niuansų ir jis vienas tikrai rungtynių nepralošė. Tačiau, kaip jau minėjau, kažkoks apmaudas lieka. Bent jau kuriam laikui.
- Ar po rungtynių su Tauragės „Tauro” komanda šią gegužę, kuriose pelnei net šešis įvarčius, nebijotum važiuoti į Tauragę?
- Gal ir baisu būtų... Gal pasitiks prie Tauragės mane „tauraginiai”?.. Ne, su savo mašina ten nevažiuosiu – tik su autobusu. (Juokiamės abu).
- Viename interviu minėjai, jog dopingo prieš rungtynes nevartoji, o tik energetinius gėrimus. O kaip kitose gyvenimo srityse: meilėje, sekse... Ar čia irgi prireikia tonizuojančių gėrimų?
- Na... Dabar dar nereikia... (Smagiai juokiasi). O ateityje, manau, teks pavartoti ir tuose reikaluose...
- Pasižymėję Europos klubų futbolininkai parduodami už dešimtis milijonų ir daugiau... Kaip atrodo, kokia yra tavo, kaip futbolininko, šiandieninė kaina? Kiek už tave pasiūlytų, tarkime, „Manchester” klubo vadybininkas?
- Oi, oi... Nežinau. Buvo metas, kai už mane siūlė 300 tūkst. eurų. Dabar neįsivaizduoju. Yra internete talpinami žaidėjų „transferiai” (kainos pereinant į kitą klubą, - aut. past.). Nežinau, kiek ten teisybės. Vienu metu mane vertino 220 tūkst svarų. Bet dar nereiškia, kad kas už tiek pirktų. Manau, kad dabar mane paimtų tik tokiu atveju, jei nekainuočiau nieko...
- Kažkas paskaičiavo, jog žinomų Europos klubų futbolininkai per rungtynes praranda 0,5-1 kg kūno masės. Įdomu, kiek svorio aikštėje netenka lietuviai? O gal kuris sunkiai bėgiojantis svorio net priauga?
- Čia nemažai priklauso nuo žmogaus organizmo. Vienas praranda daugiau, kitas mažiau. O priaugti galima nebent po fizinių treniruočių. Nes raumuo sveria daugiau negu riebalai. Neseniai kaip ir susilažinome su Rimavičiumi, kiek jis numes svorio per treniruotę? Manėme, neteks 1-2 kilogramų, o jis užsivilko boloninę aprangą ir numetė visus tris...
- Dabar stengiamasi iš lietuvių kalbos išguiti visas svetimybes... Žodis „futbolas” irgi ne lietuviškos kilmės? Gal žinai jam pakaitalą?
- Žinau: „spirdalas”!
- Ar žinai, jog turi bendravardį ir bendrapavardį politiką? Gal baigęs futbolininko karjerą ir pats panorėsi pasireikšti politikoje? Daug kas dabar tai daro...
- Ne mano tai sritis...
- Bet juk Valinskas, Baukutė ir dešimtys kitų, kurie į politikus panašūs tik tiek, kiek aš į B. Obamą, gali? Nutėškei rimtą veidą, pasirankiojai skambių frazių, ir pirmyn!
- Na, taip.. Bet tas ne man. Apsimetinėti, būti dviveidžiu nemoku. Ne, ne.
- Esi kviečiamas į nacionalinę rinktinę. Ar labai skiriasi atmosfera klube ir ten?
- Rinktinėje visuomet norisi labiau pasitempti. Toks Šemberas ar Stankevičius gali sau leisti, kiek atsipalaiduoti, o mums, iš Lietuvos klubų, tenka nemažai „arti” ir rodyti, kad esi vertas būti rinktinėje.
- Kodėl ne vienam susidarė įspūdis, jog lietuviai futbolininkai bailūs, nenorintys prisiimti atsakomybės? Tarkime, atsiduria vienas prieš varžovų vartus ir, užuot smūgiavęs, ima persistatinėti kamuolį nuo vienos kojos ant kitos, kol galiausiai jį praranda, arba smūgiuoja kampinio vėliavėlės link?
- Čia, manau, nėra bailumas, čia meistriškumas! Lietuviai tikrai nėra bailūs. Atiduoti kamuolį draugui yra dar geriau negu smūgiuoti pačiam, jeigu tik jo situacija geresnė. O gal tiesiog nesugeba lietuviai žaisti su geresnėmis komandomis?
- Kuo dar užsiimi be futbolo?
- Laisvalaikį praleidžiu su šeimyna. Mėgstu ir pažvejoti, bet kad laiko tam kaip ir nebesurandu. Jei išpuola laisva diena, grįžtu į Kauną. O namuose veiklos visuomet atsiranda, būnu visų pasiilgęs, taip kad laiko kitam nebelieka.
- Pagal savo, kaip futbolininko, amplua esi puolėjas. O kaip gyvenime? Ar dažnai atsiduri priekyje?
- Visada stengiuosi būti priekyje (šypsosi). Ir gyvenime nemėgstu pralaimėti, noriu visur būti pirmas.
- Jeigu pasitaikytų galimybė, kurio futbolo klubo marškinėlius norėtum užsivilkti?
- Čia jau kaip ir svajonė... Visada norėjau žaisti AC Milan klube.
„Šiaulių“ naudingiausiam žaidėjui klausimus iš nuošalės kėlė Romualdas BALIUTAVIČIUS, suradęs parke aikštelę jį nufotografavo Vadimas SIMUTKINAS.