Buvusiems čempionams – riestainio skylė
Kęstutis Rimkus 2013-11-19
http://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/b ... -skyle.htm" onclick="window.open(this.href);return false;
Praėjusiame dešimtmetyje Lietuvos futbole dominavusio „Kauno” klubo bankroto byla netrukus bus užversta, o dešimties žaidėjų viltys atgauti pinigus iš 13,4 milijono litų klubo bendros skolos – užgesintos.
Kai prieš šešerius metus vėlyvą rudenį „Kauno” futbolininkai kėlė aukštyn dar vieną čempionų trofėjų, atrodė, kad šią komandą sustabdyti dar ilgai bus sunku, rašo „Lietuvos rytas".
„Kaunas” jau buvo iškovojęs 8 titulus, klubo biudžetą išauginęs iki daugiau nei 10 mln. litų kasmet, o geriausias žaidėjų uždarbis siekė po keliolika tūkstančių eurų per mėnesį.
Tačiau 2008 metais iš „Kauno” čempionų titulą paveržė Panevėžio „Ekranas”, prasidėjo daugkartinių šalies čempionų agonija.
Ją sukėlė pats klubas, tuomet valdytas skandalingojo verslininko Vladimiro Romanovo.
2009 metų pradžioje sumažėjus finansavimui futbolininkai ne po vieną, o būriais paliko Kauno klubą, kuris po V.Romanovo konfliktų su Lietuvos futbolo federacija atsidūrė trečiojoje pagal pajėgumą Lietuvos lygoje.
„Kai V.Romanovo ir Ūkio banko galimybės sumažėjo, prasidėjo žlugimas”, – sakė Kauno futbolo ir beisbolo klubo bankroto administratorius Ilja Jaroslavskis.
Nors porą metų komanda dar gyvavo, o skolos augo per sniegą riedančios gniūžtės principu.
Nesumokėjus atlyginimų buvusiems žaidėjams, FIFA skyrė šimtatūkstantines baudas.
Nesumokėjus šių baudų, skyrė kitas baudas. Taip skolos išaugo iki 13,4 mln. litų.
Liko tik senos mašinos
I.Jaroslavskis dabar tvarko „Kauno” klubui priklausiusio buto pardavimo dokumentus – dviejų kambarių neišskirtinės vertės butas yra vertingiausia buvusių šalies čempionų turto dalis.
Dar yra autobusas ir keli automobiliai – bankroto administratoriaus žodžiais tariant, „senos ir labai senos mašinos”.
Už butą ir mašinas gauti pinigai padengs menką dalį skolų „Ūkio banko lizingui”, kuris yra pirmasis kreditorių sąraše.
Tarp beveik šimto juridinių ir fizinių kreditorių yra Edinburgo „Hearts” (Škotija) klubas, taip pat dešimt futbolininkų, kurie priversti atsisveikinti su lūkesčiais atgauti pinigus.
„Žaidėjai nieko negavo ir nieko nebegaus”, – tiesiai šviesiai sakė I.Jaroslavskis.
Pinigų negaus ir D.Česnauskis
Daugiausia – 1,6 mln. litų Kauno klubas liko skolingas Muharemui Bajrami.
Kaune ir Šilutėje, į kurią šalies čempionai tremdavo dalį žaidėjų, trumpai žaidusiam makedonui skolos smarkiai išaugo dėl FIFA skirtų baudų.
Moldavas Jurijus Priganiukas neatgavo 190 tūkst. litų, kroatas Luka Aničičius – 30 tūkst. litų.
Iš Lietuvos futbolininkų daugiausia neteko Deividas Česnauskis, praradęs 806 tūkst. litų. Lietuvos rinktinės saugas net nežaidė „Kauno” klube, bet dėl mažesnių mokesčių buvo skolinamas Edinburgo „Hearts”, kuriame praleido 2004–2009 metus.
Skola dar keliems Lietuvos futbolininkams siekia po keletą arba keliolika tūkstančių litų, buvusiam klubo direktoriui Romualdui Kontrimui – 30 tūkst. litų.
Anot I.Jaroslavskio, prieš bankroto procedūrą klubas dar turėjo vilčių, kad kas nors iš kreditorių nupirks skolas: „Edinburgo „Hearts” svarstė galimybę už 10 ar 15 procentų pirkti skolas, bet pačiam Škotijos klubui patekus į finansinę krizę vilčių nebeliko.”
Praėjusiame dešimtmetyje komandos laimėti trofėjai jau padovanoti Kauno sporto muziejui.
Per kelis artimiausius mėnesius bankroto administratorius planuoja baigti klubo turto likučių dalybas.
Sirgaliai bando atgaivinti
Tuo metu, kai Futbolo ir beisbolo klubas „Kaunas” su liūdesiu laukia paskutinių bankroto bylos dienų, mėgėjų pirmenybėse žaidžia Futbolo bendruomenės klubas „Kaunas”.
Ištikimiausių sirgalių antrąjį sezoną gaivinama komanda šiais metais trečiosios pagal pajėgumą Lietuvos futbolo lygos Pietų zonoje finišavo šešta.
Atgaivinti pergalingas „geltonų-žalių” tradicijas Kaune nėra paprasta, ir praėjusį savaitgalį surengtos „Kauno” draugiškos rungtynės su Vilniaus „Žalgiriu” tai patvirtino.
Lietuvos čempionų titulą po 14 metų pertraukos susigrąžinę Vilniaus futbolininkai nugalėjo kauniečius 5:0.
Tačiau prieš keletą metų ištikimiausių aistruolių iš finansinio aklagatvio išvesto ir patyrusių vadybininkų nauju keliu palydėto „Žalgirio” pavyzdys rodo, kad kiekviena nuopuolio istorija gali turėti sėkmingą tęsinį.
