Į rinktinę patekęs vilkaviškietis nuo mažens gyvena futbolu
https://www.santaka.info/?sidx=64849
Andrius Grygelaitis
Jau šįvakar Lietuvos futbolo rinktinė išvykoje žais draugiškas rungtynes su San Marino ekipa. Pirmą kartą nacionalinės komandos sudėtyje bus ir vilkaviškietis Augustinas Klimavičius.
Netikėtas kvietimas
Turbūt kiekvienas profesionalus sportininkas svajoja vieną dieną atstovauti nacionalinei šalies rinktinei. Vilkaviškietis A. Klimavičius – ne išimtis. Netrukus 21-ąjį gimtadienį minėsiantis futbolininkas praėjusią savaitę maloniai nustebo, kai paskelbtame į Lietuvos futbolo rinktinę kviečiamų žaidėjų sąraše išvydo savo pavardę.
„Anksčiau buvau kviečiamas į įvairaus amžiaus jaunimo rinktines, o apie galimybę patekti į nacionalinę vyrų komandą pirmą kartą išgirdau dar praėjusį rudenį. Visgi tuomet buvau traumuotas, tad kvietimo nesulaukiau. Šįkart labai apsidžiaugiau, kai pamačiau, kad esu kviečiamas prisidėti prie rinktinės.
Pirmieji mane pasveikino tėvai ir brolis. Tėtis man nuolat akcentuoja, kad niekada negalima nustoti stengtis, nereikia dairytis aplink, o visą energiją būtina sukoncentruoti į norimą tikslą. Tik taip galima pasiekti norimų rezultatų. Stengiuosi vadovautis tėčio patarimais, per treniruotes ir rungtynes niekada negailiu savęs“, – teigė Lietuvos futbolo A lygoje rungtyniaujančioje Kauno „Hegelmann“ komandoje puolėju žaidžiantis A. Klimavičius.
Futbolininkas nesitiki, kad šiandien jau nuo pirmų dvikovos minučių išbėgs į aikštę, tačiau viliasi, jog treneris Valdas Ivanauskas kažkuriuo metu jam vis tiek suteiks galimybę debiutuoti su nacionalinės komandos marškinėliais. Jei ne šiandien, tai bent jau antradienį, kovo 29 d., vyksiančiose kitose draugiškose rungtynėse su Airijos futbolininkais.
Brolis buvo autoritetas
Futbolas A. Klimavičių lydi nuo mažų dienų. Dar būdamas 4 metų jis Vilkaviškio Aušros gatvės kiemuose kamuolį spardydavo į daugiabučių sienas. Vėliau šeimai persikėlus į Maldėnų kaimą nuo spyrių „kentėjo“ jau privatus namas.
Futbolo treniruotes Augustinas pradėjo lankyti pas rajono sporto mokykloje dirbusį Gintautą Girdauską. Netrukus jaunuolis ėmė važinėti į Marijampolės „Sūduvos“ žaidėjų akademiją, kurioje šio žaidimo paslapčių mokėsi ir brolis Tadas. Ten vaikino treneriu tapo Algimantas Dvareckas. Nuo pat pirmų treniruočių Augustinas išsiskyrė iš savo bendraamžių. Tvirtai sudėtas jaunuolis puikiai mokėjo smūgiuoti abiem kojomis, tad neretai rungtynes baigdavo įmušęs 3 ar 4 įvarčius.
Sulaukęs vos 13 metų kraštietis debiutavo „Sūduvos“ dublerių ekipoje. Įprastai tokių metų futbolininkai dar varžosi su bendraamžiais, tad Augustino patekimas į dublerių komandą daugeliui buvo labai netikėtas. Tuo metu ekipoje jau kurį laiką rungtyniavo ir penkeriais metais vyresnis vaikino brolis.
Pats A. Klimavičius prisipažino, kad brolis buvo vienas iš tų idealų, kurie jį įkvėpė siekti aukštumų.
„Nuo pat mažens visos mano mintys sukosi tik apie futbolą. Su šiuo žaidimu buvo susijęs ir visas mano laisvalaikis. Priešingai nei dauguma bendraamžių, kompiuteriu beveik nežaisdavau. Nebent tą patį futbolą. Bet irgi tik tada, kai jau lauke neidavo spardyti kamuolio. Net kambaryje dažnai su broliu iš kojinių susisukdavome kamuolį ir kovodavome vienas prieš kitą. Taip sudaužėme ne vieną vaikystėje iškovotą prizą. Tėvai dėl to labai pyko“, – šypsojosi A. Klimavičius.
Tapo čempionu
Lietuvoje vilkaviškiečiui dažnai tekdavo žaisti su vyresniais futbolininkais, todėl tai jį išties užgrūdino. Netrukus po debiuto „Sūduvos“ dublerių gretose vaikinas sulaukė kvietimo prisijungti prie Kauno futbolo akademijos. Visgi šis pasiūlymas A. Klimavičiaus nesudomino. Jis daug labiau norėjo jėgas išbandyti užsienyje.
2014 m. lapkritį vilkaviškietis išvyko į vienos geriausių Italijoje Milano „Inter“ komandos peržiūrą. Puikiai pasirodęs vaikinas sulaukė kvietimo prisijungti prie šios ekipos jaunimo akademijos.
Pirmieji mėnesiai Italijoje Augustinui Klimavičiui nebuvo lengvi. Vienam be tėvų svetimoje šalyje apsigyvenusiam trylikamečiui iššūkių netrūko. Nors angliškai jis kalbėjo neblogai, tačiau itališkai kurį laiką nesuprato nė žodžio.
„Tikrai ne kartą po treniruočių grįžęs namo verkiau, tačiau net nebuvo minčių viską mesti. Žinojau, kad to nebūtų supratęs mano brolis, kuris taip pat labai norėjo tapti futbolininku. Treniruotėse viskas pasimiršdavo. Apie nieką daugiau negalvodavau – tik apie futbolą“, – prisiminė pašnekovas.
Sulaukęs 15 metų A. Klimavičius perėjo į kitą Italijos klubą – „Genoa“. Tuomet žaidėjas pasirašė ir pirmąjį profesionalaus sportininko kontraktą. Pernai jis buvo išnuomotas „Empoli“ komandai, su kuria kiek netikėtai tapo Italijos jaunimo lygos „Primavera 1“ čempionu. Įdomu tai, kad prieš sezoną ekipai buvo keliamas tikslas neiškristi į žemesnį divizioną.
Negalėjo patikėti
Septynerius metus Italijoje praleidęs vilkaviškietis per šį laiką priprato ne tik prie šalies gyvenimo, bet ir prie futbolo kultūros. Lietuvoje jis itin daug laiko žaisdavo su kamuoliu, išsiskyrė techninėmis bei fizinėmis savybėmis. Vis tik Italijoje vyravo didesnė konkurencija, tad jaunuolis iš Lietuvos stengėsi daug dirbti papildomai.
Iki išvykimo į Italiją Augustinas dažniausiai rungtyniaudavo vidurio saugo arba vadinamojo popuolėjo pozicijose. Kartais dėl fizinių savybių ir tam tikrų įgūdžių jam net tekdavo žaisti gynėju.
„Po pirmo sezono Genujoje atėjęs klubo direktorius pasiūlė pabandyti kitose rungtynėse sužaisti vidurio puolėju. Iš pradžių spyriojausi, bet galiausiai sutikau. Tąkart įmušiau du įvarčius. Nuo to laiko nuolat žaidžiau puolėju, tačiau įvarčio pelnyti nepavyko gal pusmetį. Viskas pasikeitė po kalėdinių atostogų, per kurias buvau parvykęs namo, pabuvau su šeima, psichologiškai atsipalaidavau. Sugrįžęs į Italiją per likusią sezono dalį įmušiau gal 10 įvarčių. Net treneris negalėjo patikėti, kaip pasikeičiau“, – šypsojosi pašnekovas.
Prarado amą
Italijoje Augustinas aikštėje susidūrė su daugybe futbolo žvaigždžių. Vienoje komandoje jam teko rungtyniauti su tokiais žaidėjais kaip makedonų legenda Goronas Pandevas ar Italijos rinktinės atstovai Nicolo Rovella bei Andrea Belotti. Vilkaviškietį taip pat trumpai treniravo buvęs Italijos rinktinės ir tokių klubų kaip „Barcelona“ ar Paryžiaus PSG žaidėjas Tiago Motta. Vis dėlto bene labiausiai Augustinui įsiminė apsilankymas Argentinos futbolo žvaigždės Mauro Icardi namuose.
„Mano ir Mauro agentas buvo tas pats asmuo. Iš argentiniečio esu gavęs dovanų futbolo batelius. Pamenu, kai sėdėjome prie bendro stalo ir pietavome, o aš negalėjau valgyti. Mauro juokėsi iš manęs ir klausė, kodėl nepratariu nė žodžio. O aš, tuo metu keturiolikmetis vaikas iš Vilkaviškio, buvau praradęs amą, matydamas, kad šalia manęs sėdi tokia futbolo žvaigždė“, – smagiai pasakojo pašnekovas.
Tikslas – ketvertas
Šį sezoną A. Klimavičius sugrįžo į Lietuvą ir pasirašė sutartį su puikiai Lietuvos futbolo A lygoje startavusia Kauno „Hegelmann“ ekipa. Jau antrose rungtynėse vilkaviškietis pelnė pirmąjį savo įvartį. Reguliariai startinėje sudėtyje žaidžiantis Augustinas priėmė nelengvą iššūkį – jam komandoje teko pakeisti gerą draugą, puikiai praėjusį sezoną šiame klube rungtyniavusį Naurį Petkevičių.
„Turėjau pasiūlymų ir iš kitų klubų, tačiau „Hegelmann“ sporto direktorius Giedrius Klevinskas viliojo prisijungti būtent prie jo ekipos. Apsispręsti padėjo ir tai, kad čia dirba vienas iš Lietuvos U21 rinktinės trenerių Andrius Velička, kuris mane jau treniravo jaunimo komandoje. Norėjau vykti į tą ekipą, kuri daug tikisi iš manęs, kurioje galėčiau atskleisti geriausias savo savybes“, – kalbėjo vilkaviškietis.
Jis negailėjo gražių žodžių ir vyriausiajam ekipos treneriui Andriui Skerlai, kuris pats dar visai neseniai buvo itin aukšto lygio žaidėjas. Augustino teigimu, A. Skerla puikiai supranta futbolininkus, sugeba iš jų išreikalauti norimų rezultatų.
Kalbėdamas apie sezono tikslus pašnekovas vylėsi, jog ekipai pavyks Lietuvos čempionatą pabaigti stipriausiųjų komandų ketverte, o tai leistų kitą sezoną jėgas išmėginti europinėse varžybose. Giliai širdyje vilkaviškietis tiki, kad „Hegelmann“ yra pajėgus iškovoti ir medalius.
Pats A. Klimavičius pernelyg toli į ateitį nėra linkęs žiūrėti, tačiau neslepia, jog norėtų kada nors rungtyniauti vienoje iš penkių stipriausių Europos futbolo lygų. Labiausiai jį žavi Anglijos ir Vokietijos čempionatai.
„Tiesiog noriu tobulėti ir toliau gerinti žaidimą. Jei sunkiai dirbsiu, tikiu, kad pasieksiu tai, ko noriu“, – teigė pašnekovas.
