Armando Tarlazis Veira dos Santos, arba tiesiog Mandy interviu Brazilijos interneto portalui
http://www.klaipeda-fc.lt/pages/posts/a ... lui-46.php" onclick="window.open(this.href);return false;
Pirmasis sustojimas Europoje buvo Danijoje, kur jis žaidė Brondby, Hvidovre ir Grevė Fodbold. Po Danijos futbolo, Mandy atsidūrė Baltijos regione. Jis žaidė Šiauliuose, Kaune, LKKA ir persikėlė į Estiją, ginti Narvos Trans garbės. Du metus jis žaidė Estijoje, tačiau dabar vėl grįžo į Lietuvos klubą, dėvi jaunos FC“ Klaipėdos“ komandos marškinėlius.
Kaip buvo tavo pirmoji patirtis Europoje?
Labai jaunas turėjau galimybę atvykti į Daniją. Mano dėdė, kuris gyveno Danijoje, pristatė mane Brondby klubui. Viskas tiko, ir galų gale apsistojau Danijoje dvejus metus.
Labai sunku kitų žemynų futbolininkams yra prisitaikyti prie Europos futbolo. Kaip buvo jums?
Aš neturėjau didelių sunkumų nė vienoje iš šalių, kurioje gyvenau. Turėjau daug gerų žmonių aplink mane, kurie visada palaikė mane ir Brazilijos ilgesys mane nekankina. Iškeliavau ieškoti savo tikslo ir jo siekiu. Danijoje aš jaučiausi keistai, nes nėra pietų, valgyti buvo tik užkandžiai ir vakarienė . Taip pat buvo sunku žiemą, nes didžiąją laiko dalį buvo tamsu ir buvau labai prislėgtas, ir visada buvo sunku vasarą užmigti naktį. Bet tai yra šalis, kur palikau dalelę savo meilės ir vieną dieną tikiuosi, kad galiu ten vėl atsidurti ir parodyti ją savo vaikams.
Koks yra gyvenimas Danijoje? Ir koks Danijos futbolas?
Tai šalis, kur viskas veikia ir gyvenimo kokybė yra labai aukšta, ir žmonės yra stebėtinai geri ir meilūs. Danijoje aš galų gale, turėjau pakeisti poziciją. Aš pradėjau žaisti labiau atakuojančio saugo pozicijoje. Brazilijoje buvau labiau atraminis saugas , ar net gynėjas. Tačiau Danijoje, kur žaidimas greitai eina į priekį ir tiesiogiai iš gynybos atakų daug, aš ieškojau sprendimų net priekyje. Nors aš esu nelabai stiprus žaidėjas, bet galiu pakovoti dėl kamuolių .
Ir kaip po Danijos buvo atvykus į Baltijos šalis?
Mano dveji metai Danijoje buvo labai svarbu mano adaptacijai prieš atsiduriant Lietuvoje ir Estijoje. Baltijos šalyse žiemą yra tikrai geriau nei Danijoje ar Švedijoje. Kai atvykau į Estiją, būdavo nušaldavau veidą žaidimo metu, rankos buvo mėlynos ir žaisti buvo sunku. Tačiau laikui bėgant aš išmokau susidoroti su šalčiu ir šiandien patiriu mažiau streso žiemomis čia. Futbolas šiose dviejose šalyse yra labai panašus. Daug kovos, tikrai sunku. Nors aš nesu stiprus žaidėjas fiziškai neturiu daug sunkumų dėl to. Tai yra žaidimo dalis.
Kas privertė jus grįžti į Lietuvą, ginti FC “Klaipėdos“ garbės?
Aš nusprendžiau atvykti dėl savęs, nes netoli gyvena šeima (Šiauliuose) ir ypač vertinu galimybę dirbti dar kartą su Luiz Antonio Fereira, šios komandos treneriu. Manau, kad šių metų pabaigoje būsiu daug geresnis žaidėjas kaip šiandien, nes mes daug dirbam.
Su treneriu kontaktas yra, nes dirbote kartu Danijoje?
Taip, man kartu su juo dirbant daug lengviau siekti pažangos. Bet jis yra labai reiklus treneris. Su juo dirbti nėra lengva. Kai mes jau priprantam prie rutinos, jis viską keičia ir išveda mus iš komforto zonos į streso dar kartą. Tai treneris, kuris žino, kaip atsižvelgti į krūvius kiekvienam sportininkui, jis man visų laikų geriausias. Jis atliko puikų darbą šiais metais Brazilijos Carioca čempionate, dirbo Vasco, Korėjos, Danijos klubuose ir yra labai profesionalus. Tai tikrai puiki galimybė mano karjerai, taip pat geras klubo projektas.
Be Luiz Antonio yra dar vienas Brazilijos pilietis Taciano, kuris taip pat žaidžia Klaipėdoje. Kokie jūsų santykiai?
Mes darome viską kartu, padedam vienas kitam, mes žiūrime Brazilijos filmus, kalbamės, girdime Brazilijos muziką. Tai padeda jaustis smagiau. Be to, abu jie yra puikus žmonės.
Kokia yra Klaipėdos futbolo infrastruktūra? Ar yra galimybės padaryti šiame klube gerą projektą Lietuvoje?
Klubas turi kur treniruotis tiek vasarą ,tiek žiemą. Žiemą mes dirbame daugiau uždarose maniežuose ar sporto salėse bei aerobikos salėje. Pavasarį mes rengiame treniruotes ant sintetinės dangos Gargžduose, klubas tikisi, kad miestas pasistatys tokią aikštę ir Klaipėdoje. Vasarą yra geras žolės stadionas, ir tikimes ,kad neužilgo prasidės jo rekonstrukcija. Klaipėdoje yra graži gamta. Džiaugiuosi, kad nepaisant klubo ambicingų tikslų, administracija ir žaidėjai stovi tvirtai ant žemės ir supranta, kad nieko neįvyksta per naktį. Jie sunkiai dirba, kad pastatytų klubą ant kojų ir mes visi dalyvaujame siekiant , kad klubas pakiltų į aukštesnį lygį Lietuvoje ir tada siekti didesnių tikslų.
Ir kokie Klaipėdoje sirgaliai?
Jie yra labai gražūs bei įvairūs. Kiekvieną kartą mes girdime paskatinimo žodžius ir nemačiau dar priešiško požiūrio į save. Praėjusiais metais pagal Lietuvos parametrus, klubas turėjo gero dydžio auditoriją. Bet dabar Klaipėdoje yra dvi komandos A lygoje iš miesto, todėl nesu tikras kokia bus auditorija šiemet, nes Klaipėdoje dar šiemet nežaidėme. Tikiuosi, kad žiūrovų didės, nes šiais metais mes turime visą sezoną padaryti daug geriau nei pernai.
Kaip žaisti šaltoje Lietuvoje ir ant sintetinės žolės?
Žaisti šaltyje yra didelis iššūkis. Mes turime teptis kūną kremais čia, kad būtų šiltas kūnas, taip pat imtis arbatos daug. Tačiau kartais veidas sustingsta ir būna sunku kalbėtis aikštėje. Sintetinės velėnos čia yra geros kokybės, o ne kompromisas žaidimo kokybei. Bet, žinoma, tai gana skiriasi nuo natūralios žolės. Ypač, kai tai sniegas, kamuolys yra daug greitesnis ir labai sunku kontroliuoti. Bet nieko nepadarysi ir gražu žiūrėti, kaip žmonės bando čia susidoroti su šalčiu ir bando padaryti , kas įmanoma.
Kaip Jūs vertinate futbolą Lietuvoje? Kokio lygio profesionalus futbolas šalyje?
Futbolo mentalitetas čia yra gana skirtingas, kokį gali rasti Brazilijos ar net Europos šalyse, kurios turi ilgiausią futbolo istoriją . Kalbėti apie profesionalumo ir diletantizmo lygį yra gana sudėtinga, nes tai priklauso nuo kiekvieno žaidėjo mentaliteto. Luiz Antonio bando prisitaikyti prie skirtingo mentaliteto, kuris yra čia. Ir manau, kad keisimės tik pagerindami futbolo standartą čia. Lietuvos žaidėjai yra labai talentingi ir stiprūs fiziškai, ir kai dabar jie gauna treniruotes, kur siekiama įdiegti labiau koordinuotus judesius, techniką, kūrybiškumą, jų lygis padidėja labai. Be viso šito , treneris taip pat reikalauja griežtai vykdyti jo nurodymus. Tiesa ta, kad tai ką jis daro čia , būtų naujovės net daugeliui klubų Brazilijoje.
Ar turėjote galimybę ir ar neatsisakote minties apie grįžimą į Braziliją?
Čia visada kas nors siūlo man grįžti. Prieš du metus aš grįžau į Braziliją, tačiau nemanau, kad tai buvo teisingas sprendimas mano karjeroje. .Vis tik norėčiau vieną dieną žaisti Brazilijoje. Logiška, kad futbolas yra mano darbas ir aš noriu būti ten, kur man suteikia geriausias sąlygas. Šiais metais aš turiu Graikijos pasą, tad man gali atsidaryti rinkos čia, Europoje, tačiau vieną dieną, jei viskas tiks, aš būsiu labai laimingas, kad galėsiu grįžti į Braziliją.
Futbolininko dosjė:
Vardas: Armando dos Santos Vieira Tarlazis
Gimimo vieta: 28/01/1984 San Paulo (SP)
Klubai: Palmeiras B (2002), XV de Piracicaba (2003), Turino "Juventus" (2003), Taboão Siera (2004), Paraguaçuense (2005), Brondby-DIN (2005), Hvidovre-DIN (2006), Strike-DIN Fodbold (2006-2007), Šiaulių-LIT (2007-2008), Nacionalinės SP (2009), Trans Narva, EST (2009-2010) ir Klaipėdoje, FC“Klaipėda“ (2011)
Titulai: serija B-2 čempionate (2004)
tokios sudėties klubas bus menkavertis priešininkas
