Lenkijoje žibantis F.Černychas: "Stengsiuosi nemažinti apsukų"
http://www.lff.lt/lt/article/lenkijoje_ ... nti_apsuku" onclick="window.open(this.href);return false;
L. Gintautas/futboloekspertas.lt
Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės bei Lenčnos „Gornik“ saugas Fedoras Černychas šiuo metu Lenkijos „Ekstraklasa“ lygoje demonstruoja puikius rezultatus. Futboloekspertas.lt žurnalistas Lukas Gintautas pakalbino kaimyninė šalyje žibantį lietuvį.
Maskvoje gimęs 23-ejų metų futbolininkas papasakojo apie tai, kaip atsidūrė Lietuvoje, apie laiką praleistą Baltarusijoje bei apie žaidimą pajėgiausioje Lenkijos futbolo lygoje.
sportekspres.pl nuotr.
- Fedorai, gimei Maskvoje. Kaip atsidūrei Lietuvoje?
- Mano diedukas buvo kareivis, dėl darbo jis važinėjo po visą TSRS, o vieną kartą atvažiavęs į Lietuvą stipriai apsirgo, dėl to kartu su šeima liko Lietuvoje. Vėliau mano mama išvyko mokytis į Maskvą, kur susipažino su mano tėvu. Ten jie susituokė, o tada gimiau aš. Mano tėvai išsiskyrė, tad su mama grįžome į Lietuvą pas senelę.
- Futbolą žaisti pradėjai vienoje iš Vilniaus futbolo mokyklų, tačiau profesionalo karjerą pradėjai Baltarusijoje. Kas nutiko, kad iškart išvažiavai į užsienį?
- Tuo metu turėjome neblogas 1990 ir 1991 metų gimusių futbolininkų komandas. Pasibaigus visiems jaunių čempionatams, atsirado rėmėjas, kuris abi komandas sujungė. Turėjome žaisti II lygoje kartu su vyrais, taip pat žadėjo keliones į įvairių klubų peržiūras. Žiemą važiavome į turnyrą Baltarusijoje, ten sužaidėme keletą rungtynių. Turnyro metu man pavyko atkreipti „Dnepr“ dėmesį, važiavau į klubo peržiūrą ir galiausiai pasirašiau 5 metų kontraktą.
- Kaip galėtum įvertinti tuos 5 metus, kuriuos praleidai Baltarusijoje?
- Iš tikrųjų buvau patenkintas, kad išvažiavau, nes Lietuvoje aukščiausios lygos komandos manęs nekvietė, turėjau tenkintis žaidimu dublerių komandose. Tuo tarpu Baltarusijoje buvo puikios galimybės rungtyniauti pagrindinėje komandoje, o ir alga buvo nebloga. Per tuos 5 metus sužaidžiau daugybę rungtynių, o jaunam futbolininkui tai yra ypatingai svarbu. Būtent žaisdamas Baltarusijoje gavau kvietimą į Lietuvos rinktinę. Tikrai malonu prisiminti laiką, praleistą ten.
- Gimei Rusijoje, o karjerą pradėjai Baltarusijoje. Ar nebuvo pasiūlymų vilkėti kurios nors iš šių šalių marškinėlius?
- Dėl Rusijos tai tikrai ne (juokiasi). Nemanau, kad jie atkreiptų dėmesį į žaidėją, kuris rungtyniauja Lietuvos jaunimo lygoje. Tuo tarpu iš Baltarusijos pusės buvo kalbų, kad jie norėtų, jog ginčiau jų šalies garbę, tačiau oficialaus pasiūlymo nesulaukiau, o jei ir būčiau sulaukęs, tikrai nebūčiau jo priėmęs.
- Vasarą palikai „Dnepr“ klubą bei išvykai į Lenkiją. Ar buvo pasiūlymų likti Baltarusijoje arba iš kitų šalių?
- Baltarusiją palikau savo noru, nes manau 5 metai yra ganėtinai daug. Norėjosi išbandyti save pajėgesniame klube ar pajėgesnėje lygoje. Turėjau siūlymų ir iš Baltarusijos. Pavyzdžiui, “Dnepr“ siūlė likti iki karjeros pabaigos. Taip pat turėjau pasiūlymų iš BATE ir „Šachtior“ klubų, buvau susitikęs su klubų direktoriais, tačiau nieko nesigavo. Kai paskambino iš „Gornik“, ilgai nedvejojau, nuvažiavau išbandyti savo jėgas ir po 2 ar 3 dienų pasirašiau kontraktą. Tai, ką pamačiau klube, man labai patiko.
- Atvykęs į „Gornik“ tapai vienu pagrindinių komandos futbolininkų. Kaip tave vertina komandos draugai? Dabar turbūt jautiesi geriau, nei tada, kai tik atvykai?
- Nuo pat pradžių su komandos draugais sutariau puikiai. Visi buvo labai draugiški, net kai nesisekė visi mane palaikė ir tikėjo. Nesitikėjau, kad komanda bus tokia draugiška. O dabar didelių pasikeitimų tikrai nėra.
- Šiuo metu su 9 įvarčiais patenki į rezultatyviausių „Ekstraklasa“ lygos futbolininkų penketuką. Ar tikėjaisi, kad šis sezonas tau bus toks geras?
- Kai čia atvažiavau, apie tai negalvojau. Svarbiausia buvo prasibrauti į pagrindinę komandos sudėtį bei reguliariai žaisti. O dabar, kai pradėjau mušti įvarčius, viskas yra tikrai puiku.
- Turbūt du pelnyti įvarčiai į „Legia“ vartus bei pergalė yra įspūdingiausias šios sezono pasiekimas?
- Tikrai taip. Buvo labai malonu įveikti šalies čempionus, o ypač, kai mus palaikė pilnutėlis stadionas. Sirgalių palaikymas buvo fenomenalus. Baltarusijoje buvo rungtynių, kai stadione būdavo vos keli šimtai žiūrovų. Lenkijoje taip nėra. Žaisti prie daugybės sirgalių yra nepakartojamas jausmas.
- Kokie buvo tavo bei komandos tikslai prieš sezoną ir kokie jie yra dabar?
- Šiuo metu tikslas yra lygiai toks pat, kaip ir prieš sezoną – išlikti aukščiausioje lygoje. Tuo tarpu pats stengsiuosi nemažinti apsukų bei toliau sėkmingai rungtyniauti.
- Kiek laiko dar galios tavo sutartis su „Gornik“?
- Pasirašiau vienerių metų sutartį su galimybe ją pratęsti dar metams. Gegužės mėnesį klubas spręs, ar nori pratęsti kontraktą, ar ne.
- Pabaigoje įvardink savo kaip futbolininko svajones.
- Nuo pat mažens palaikiau Maskvos „Lokomotiv“ ekipą, tad persikelti į šį klubą būtų laimingiausia diena gyvenime. Taip pat svajoju su rinktine sudalyvauti Europos arba pasaulio futbolo čempionatuose.