Sveiki klaipėdiečiai. Gruodžio 24-oji mums visiems yra ypatingas laikas - Kūčios, eglutė, vakarienė su šeima ir, žinoma, dovanos. Kai kurie iš jūsų gali žinoti, kas yra „Bałtycki futbol“. Tai lenkų svetainė apie Lietuvos ir Latvijos futbolą. Aš esu jos įkūrėjas ir „Atlatas“ gerbėjas. Kalėdų išvakarėse turėsiu jums ypatingą dovaną. Palaikykite, kažko panašaus dar nebuvo!
https://baltyckifutbol.pl/atlantas-ne-tik-klubas/
Kiek pataisiau klaidas
Sveiki, mano vardas Rafał, gyvenu Lenkijoje, ir palaikau „Atlantą“ kaip ir jūs. Šiame tekste bandžiau surinkti prisiminimus, istorijas apie žmones, kurie buvo ar tebėra susiję su klubu.
Galite klausti kodėl nepaklausiau konkretaus žaidėjo, kodėl ko nors trūksta. Na, turiu pasakyti, kad nebuvo lengva gauti šiuos atsakymus. Čia yra žmonių, kurie tiesiog sutiko ką nors pasakyti. Daugelis žmonių nenorėjo ar negalėjo man nieko parašyti, arba tiesiog nematė mano žinutės. Štai yra tai, ką man pavyko gauti.
Roman Korolčiuk
Vakarų Frontas
Igor Sergejev nuotr.
Yra man 3 esminiai dalykai gyvenime: Atlantas nuo 1985 metų, darbas nuo 2000 metų ir šeima nuo 2005 metų.
Kaip tavo šeima reaguoja, kad esi ultra?
Dukra beveik visada teigiamai, o apie buvusią žmoną sunku pasakyti, gal būt viena iš priežasčių, kad tapo buvusia žmona.
Kaip ir kada prasidėjo tavo avantiūra su Vakarų Frontu?
1985 metais, kai Lietuva buvo sovietų okupuota provincija, prasidėjo perestrojka. Tais metais i stadioną pradėjo rinktis jaunimas, juo labiau Atlantas buvo pirmoje vietoje. Žaliai-baltų vėliavų milicininkai jau neatiminėjo nei Klaipėdoje, nei Vilniuje (priešingai nei Maskvoje ar Kijeve). Kai man buvo 15 metų jau norėjau Atlantą palaikyti išvykoje ir 1987 su reisiniu autobusu 100 km. nuvažiavau į Liepoją į savo pirmąją išvyką. Dar rudenį buvo Kaliningradas už 150 km. O sekančiais 1988 metais reisiniu autobusu važiuoti susirinko apie 20 asmenų. Iš skirtingų miesto rajonų. Vat tada ir prasidėjo būsimų išvykų organizavimas. Po 3 dienų į Jelgavą važiavome keturiese, birželio mėnesį į Smolenską – jau 5. Tai buvo viena iš baisiausių išvykų, o toliau Piteris 9, Talinas 16, Moldova (Kišiniovas, Tiraspolis) 5, Gardinas 5+30 PIV+ Tbilisio Dinamo ir t.t. Tik Vakarų Frontas oficialiai atsirado 1996 metais, kai atsikūrė Atlantas ir visos ultrų grupuotės susijungė.
Apie rungtynes su Vielkopolsko Grodzisko “Groclin” (UEFA taurės turnyro kvalifikacinis etapas, 2003 m. rugpjūčio 27 d.)
Aš buvau Lenkijoje. 3 važiavome iš Klaipėdos, dar 3 atskrido iš Londono. Dar mūsų nuotrauka ir trumpas aprašas yra “To my kibice” žurnale.
“Atlanto” fanai Grodziske. Romano Korolčiuko nuotr.
Tada į Lenkiją buvo baisu važiuoti. Iš Poznanės važiavome su taksi, nenorėdami reklamuoti spalvų. Bet per futbolą viskas buvo ramu, vietiniai mumis nesidomėjo.
Ir į Klaipėdą vėliau Diskobolios fanai nuvažiavo?
Buvo 5, turbūt su mašina, taip pat labai bijojo, nors mes bandėme draugiškai su jais bendrauti, kvietėm alaus išgerti. Bet atsisakė, labai grįžti namo skubėjo.
Bet kodėl jie bijojo? Nežinojo, kad tai buvo draugiškas pakvietimas?
Tada tokie laikai buvo. Visa Lenkija skambėjo kai Ruch “Psycho fans” grupė gavo Vilniuje, o po to vienam iš Pietų IV, kuris vienas važiavo Chožuve, su plyta praskėlė galvą. Jis apie 2 savaites gulėjo ligoninėje. Tad tokia fanscena buvo prieš 20 metų.
***
Kur ir kada nuvažiavo daugiausiai Jūsų?
Helsinkyje vien ultrų buvo 23, jeigu pagal atstumą tai Kazachstane buvom 5. Lietuvoje tai Šilutė, kai žaidėme I-oje lygoje – 30. Čia tik apie ultras, kartais į kokį taurės finalą suveždavo daugiau užsakytais autobusais.
Tiesa su visom zgodom per taurės finalą 2015 Šiauliuose buvo apie 40 tribūnoje. Ir dar Panevėžy per taurės finalą 2001 kartu su šiauliečiai buvo vienas ultrų autobusas, tai apie 35-40.
Dar už rinktinę važiavome i Latviją. Į Rygą 2013 – 31, į Liepoją 2015 – apie 35.
Tu rašai apie zgodas. Kaip prasidėjo draugystė su Vilniaus “Žalgirio” ultromis?
Pradėjome važinėti sovietų laikais. Žalgiris aukščiausioje SSSR lygoje, mes II lygoje. Daug kur Rusijoje ir Baltarusijoje mumis vienodai vadino “labusy-fašisty”, Ukrainoje, Moldovoje ir Gruzijoje mes buvom laukiami svečiai. Kai leido tvarkaraštis iš Klaipėdos pradėjome važinėti į Žalgirio namų rungtynes, vilniečiai į Klaipėdą. 1988 užsimezgė draugystė ant bendrų politinių pamatų (neapykanta Sovietų Sąjungai), bendri priešai: miasnikai, koniai ir bulbašai (Spartak, CSKA, Minsko Dinamo), bendri draugai chacholai. O zgodos triumfas buvo kai 1988 spalio 7 d. į Atlanto II lygos išvyką į Gardiną pajudėjo 6 klaipėdiečiai ir 30 vilniečių. Dar prisimenu, kad tą dieną Vilniuje buvo keliama trispalvė virš Gedimino bokšto, o vakare transliavo futbolą Austrija-Žalgiris (sovietmečiu išvažiuoti į tokias rungtynes buvo neįmanoma). Po rungtynių buvo sulaikytas traukinis Sokulky Vilnius, kol laukėme stotyje apie 1000 bulbašu prisirinko, bet per mentus bijojo pulti. Baigėsi kaip visada pas bulbašus – apmėtė traukinį akmenimis. O 1988 spalio 7 d. buvo mano 16-asis gimtadienis.
Žalgiris jūsų vienintelė draugystė?
Karpaty Lviv dar. O su kitais Lietuvos ultromis santykiai draugiški, bet tai ne zgoda. Net su tais pačiais Karpaty, Kijevo ir Tbilisio Dinamo oficialiai zgodos nėra, yra tik daug gerų draugų iš tų klubų.
***
Kada buvo geriausias Vakarų Fronto laikas?
2008-2010, kai laimėjom prieš FK Ventspilis ir FBK Kaunas muštynes. 2008 m. 23 VF-ai sudaužė 34 FBK-us Klaipėdoje, Kaune jie gėdingai pabėgo. Po to, kai gavo panašiai Vilniuje nuo Pietų IV, jų noras kariauti dingo. Tad Lietuvoje dabar jokie karai nevyksta, neskaitant smulkaus karo tarp Tauragės ir Gargždų 2011 metais.
Kaip atrodo dabartinė situacija?
Paskutinis mačas Klaipėdoje (mūsų pokalbis – 2020 m. vasario 8 d. – aut.) – 27 VF-ai tribūnoje, 23 žiūrovų centrinėje, nors pagal protokolą buvo bendrai 60. Eilinis įrodymas, kad Atlantas reikalingas tik Vakarų Frontui, bet ne Klaipėdai.
Kodėl miestas nebefinansuoja klubo?
Miesto valdžia nori, kad Klaipėdoje būtų tik krepšinis.
Bet apie Neptūno futbolo filialą kalbėjo optimistiškai ir su entuziazmu.
Čia tikslas futbolo mokyklos finansavimą, tai yra apie 0.5 mln. € perleisti krepšinio klubui. Tai jau kriminalistų reikalas, o ne ultrų problema.
Labiau negu aišku yra, kad jūs, kaip VF, nesate Neptūno futbolo projekto entuziastai?
Čia nėra tik Klaipėdos specifika, kad Atlantas ir Neptūnas, nors ir skirtingų sporto šakų, tas pats kaip Partizan ir Crvena Zvezda, CSKA ir Spartak, Boca Hunijors ir River Plate ir taip toliau.
***
Dabar apie nacionalinę rinktinę. Kada buvo tavo pirmos rungtynės?
1994 rugsėjį Kijeve, Ukrainoje. Anksčiau buvau studentas, besimokydamas 1-2 kurse, niekur nedirbau, pinigų išvykoms neturėjau.
1995 į Švento Kryžiaus Ostrovecą (miestas Lenkijoje – aut.) važiavome užsakytu autobusu. Mūsų buvo apie 20. Ant sienos stovėjom apie 15 val. galvojom kad į futbolą nespėsim. Atvažiavom tiesiai į rungtynes. Lenkų buvo 3 grupuotės: Varšuvos “Legia”, Staliovos Volios “Stal” ir kitą pamiršau. Po futbolo vienas mūsiškis iškirto labai įkyrų vietinį pijoką ir dėl to turėjo slėptis autobuso bagažinėje, nors mentai jį ir ten rado, berods 200 zlotų atėmė, o po to dar vyko nedidelės muštynės prie parduotuvės, kur autobusas sustojo. Iš Storo tada bandė šaliką atimti, nepavyko.
***
Geriausi tavo prisiminimai su Atlantu?
Pirma išvyka Intertoto ir pergalė prieš Turkijos Kocaelispor 2000, 3 vieta Lietuvoje 1999.
Tavo nuomone jūsų geriausias piro šou?
Piro šou geriausias buvo 2014. Lapkričio 29 Atlantas-Kruoja nuo 86 min. kai 3 vietą pasiėmėm.
Futbolo TV, YouTube
***
Roman turi savo kroniką, į kurią jis renka nuotraukas ar laikraščio straipsnius apie “Atlantą”