2014 Rgs 09 13:03
Protėvių gimtinę australui pažinti padeda futbolas
fkekranas.lt 2014-09-09
Panevėžio reprezentacinėje futbolo komandoje netrūksta naujokų iš lietuviams egzotinių kraštų: štai dabar žaidžia net penki brazilai, afrikietis iš Nigerijos. Paskutinis klubo naujokas vertas išskirtinio dėmesio: į Panevėžį futbolininkas atvyko iš tolimosios Australijos, tačiau Lietuvoje nesijaučia svetimu. Dvidešimtmetis vartininkas Evan Alexandrow-Ridley turi lietuviško kraujo ir 2012-ųjų pabaigoje gautas lietuviškas pasas leidžia jaustis visaverčiu Lietuvos piliečiu.
Įgyvendino svajonę
Noras pažinti mūsų nedidelę šalį Rytų Europoje, susipažinti su kraštu, apie kurį kalbėjo ir tėvai, ir juo labiau lietuvė močiutė skatino jaunuolį ieškoti galimybių aplankyti Lietuvą. Australijoje gimęs Evanas į Panevėžį atvyko vasaros antroje pusėje. Sportininko karjera ir futbolo žaidimas suteikė šansą iš arčiau susipažinti su jo protėvių gimtine.
Pats 20-metis jaunuolis sėkmingai adaptuojasi naujajame mieste, turi ryžto mokytis lietuvių kalbos ir planuoja ieškoti lietuvių kalbos mokytojo.
„Esu kilęs iš Australijos, kur visą laiką ir gyvenau, o mano močiutė gimė Vilkaviškyje. Ji, būdama penkiolikos, paliko gimtinę, bėgo nuo karo siaubo ir išvyko į Australiją“, - apie savo lietuviškas šaknis kalbėjo futbolininkas.
Jo močiutė visą likusį gyvenimą praleido Australijoje. Kadangi Evano šaknys kilusios iš Lietuvos, jis galėjo pateikti prašymą Lietuvos pilietybei. Svajonė gauti Lietuvos respublikos pasą išsipildė 2012-aisiais. Dėl šios priežasties E. Alexandrow-Ridley čia nėra laikomas legionieriumi.
Patirtį kaupė ir Anglijoje
Prieš pat atvykdamas į Panevėžio „Ekraną“, pusę metų atstovavo Australijos antroje pagal pajėgumą lygoje žaidusiam „Hume City“ klubui. Prieš tai neilgai žaidė Australijos sostinėje Kanberoje, „Woden Valley“ komandoje.
2012-2013-uosius praleido Anglijoje, „Fulham“ klube. Prieš atvykdamas į Londoną, priklausė tai pačiai „Woden Valley“ ekipai.
„Prieš atvykdamas į Panevėžį, ieškojau informacijos kur keliauju. Asmeniškai prieš kelionę nieko nežinojau nei apie miestą, nei apie patį klubą. Tačiau pažinojau trenerį Valdą Dambrauską, kuris papasakojo šiek tiek daugiau. Atvykau su kuklia informacija“, - kalbėjo Evanas.
„Žinau, kad paskutinius kelis metus „Ekranas“ buvo vienas iš stipriausių klubų Lietuvoje, ne kartą buvo šalies čempionu. Tačiau be minėto stratego, daugiau nieko klube nepažinojau“, - teigė dvidešimtmetis vartininkas.
Pasak jo, sutikti žmonės ir nauja aplinka net pranoko jo lūkesčius: „Čia viskas yra gerai, klubas turi gerą treniruočių aikštę, šalia – visa reikiama infrastruktūra. Tiesą sakant, čia yra geriau, negu maniau iš pradžių. Geras treneris, profesionaliai vedamos treniruotės, draugiška komanda. Man čia patinka“, - prisipažino Evanas.
Tiesa, jam jokia staigmena tai, kad šiuo metu „Ekranas“ išgyvena finansinį nuosmukį.
„Valdas Dambrauskas papasakojo man apie sudėtingą klubo finansinę situaciją. Žinojau, kur vykstu, tačiau man svarbiausia – ne pinigai. Tiesiog noriu įgyti kuo daugiau žaidybinės praktikos ir patirties. Noriu žaisti futbolą ir parodyti save iš geriausios pusės“, - apie vieną svarbiausių tikslų Lietuvoje kalbėjo sportininkas.
Mama atkalbėjo nuo regbio
Dabar Evanas net gerai nepamena, tėvų ar labiau savo paties iniciatyva pradėjo rimtai žaisti futbolą. „Kai buvau devynerių, viename turnyre teko atsistoti į vartus. Iki tol man dar nebuvo tekę žaisti šioje pozicijoje, gerai sužaidžiau ir treneris paprašė, kad ir toliau stovėčiau vartuose. Nuo tada aš tapau vartininku“, - pasirinkimą žaisti šioje pozicijoje aiškino Evanas.
„Atsimenu, vaikystėje kartą mamos klausiau, ar galiu lankyti regbio treniruotes. Bet ji prieštaravo mano sumanymui, nes jos nuomone, regbis - pernelyg šiurkšti sporto šaka. Vaikystėje niekad nesakiau, kad noriu tapti futbolininku“, - kalbėjo Australijoje gimęs lietuvis. „Žinoma, kai būni vaikas, visada nori rungtyniauti, pavyzdžiui, Anglijos „Premier“ lygoje ar kitose pajėgiose lygose. Tačiau man dabar svarbiausia pasinaudoti čia suteiktais šansais ir tai galbūt man padės žengti į vis aukštesnį lygį“, - vylėsi vartininkas.
Ieškos giminių
Australijoje Evanas paliko tėvus ir pusantrų metų vyresnį brolį. Jų labiausiai pasiilgsta būdamas Lietuvoje. Be artimiausių žmonių, Evanas gali pasigirti plačiais giminystės ryšiais: turi daug pusseserių, kurios gyvena skirtinguose Australijos miestuose.
„Iš lietuviškų šaknų, turiu dvi pusseseres, gimusias taip pat kaip ir aš, Australijoje. Žinau, kad yra kelintos kartos giminių čia, Lietuvoje. Tačiau jų kol kas nepažįstu. Kai proseneliai paliko Lietuvą ir išvyko į Australiją, prarado visus kontaktus. Nesu tikras, tačiau, manau, Lietuvoje tikrai yra mano giminaičių“, - teigė E. Aleksandrow-Ridley.
„Nėra jokių abejonių, domiuosi mūsų giminės medžiu ir kilme. Bandau ieškoti po truputį savo šaknų, rasti čia giminaičius būtų tikras stebuklas. Žinau, kad paieška yra labai sudėtinga, reikalaujanti daug laiko ir pastangų.
Mano vieno prosenelio pavardė yra Tamošauskas, tai gana populiari pavardė. Taip pat žinau, kad vienas močiūtės dėdė gyveno Biržuose, jo pavardė Kumpys“, - apie giminaičius Lietuvoje pasakojo Evanas. „Asmeniškai nebuvau nei Vilkaviškyje, iš kurio kilusi močiūtė, nei Biržuose, kur gyveno dėdė. Tai ateities planai. Prieš atvykstant į Panevėžį viešėjau 3 kartus Lietuvoje. Lankiausi Vilniuje, didelį įspūdį paliko sostinė. Nuostabus miestas. Viešėjau Kaune, kur susipažinau su dabartiniu Panevėžio „Ekrano“ treneriu Valdu Dambrausku“, - apie lemtingą susitikimą su futbolo specialistu kalbėjo futbiolininkas. Jo gimimės medyje – ir rusų tautos šakos, jo senelis, vedęs lietuvę kilęs iš Rusijos. Vienas tėvo prosenelių turėjo airiškų šaknų, tad Evano gyslomis teka šiek tiek ir airiškas kraujas.
„Mama džiaugėsi mano karjeros posūkiu, atvykti į Lietuvą. Sveikino tokį mano žingsnį. Jai nebuvo neramu mane išlydint į Lietuvą, nes ji ne kartą viešėjo čia. Mama turėtų artimiausiais mėnesiais mane aplankyti. Tėvas taip pat yra laimingas mano pasirinkimu“, - apie tėvų nuomonę dėl jo sportininko karjeros posūkio pasakojo E. Aleksandrow-Ridley.
Mielai liktų ilgam
Šiuo metu futbolininkas širdies draugės neturi. „Draugavau su australe, likome tiesiog gerais draugais. Čia atvykau į Lietuvą žaisti futbolo, tačiau niekada negali žinoti kas tavęs laukia“, - paklaustas, ar ieško merginos Lietuvoje, atsakė Evanas.
„Jeigu čia įsitvirtinčiau ir žaisčiau futbolą, mielai likčiau ilgesniam laikui. Čia man patinka, norėčiau likti ilgiau, išmokti kalbą, tačiau dabar pasakyti, kiek čia gyvensiu, negaliu. Aš po truputį bandau mokytis lietuviškai. Kol kas žinau vos kelis žodžius ir beveik nieko nesuprantu, ką žmonės kalba tarpusavyje“, - teigė Evanas.
Jis domisi ir kitomis sporto šakomis. Pavyzdžiui, krepšiniu. „Dabar stebiu pasaulio krepšinio čempionato kovas Ispanijoje, kur gana sėkmingai rungtyniavo Australijos krepšinio rinktinė. Mano gimtinėje labai populiarus kriketas, taip pat daug žiūrovų sulaukia stipri regbio lyga, kurioje rungtyniauja vieni geriausių planetos žaidėjų“, - pasakojo Australijos lietuvis.
Evanas išbandė ir banglenčių sportą: „Nesu specialistas, tačiau keletą kartų teko banglente skrosti vandenyno bangas“.
Jaunuolis negali pasigirti turintis daug laisvalaikio – futbolas atima beveik visą laiką. „Net laisvu metu mielai stebiu kitų komandų rungtynes, peržiūriu įrašus, kartais su komandos draugais einame į centrą papietauti. Iš tikrųjų dar gerai net nepažįstu Panevėžio. Norėčiau pakeliauti po Lietuvą, labiau pažinti šį kraštą. Kai turėsiu daugiau laiko, po futbolo čempionato ar per jo pertrauką, planuoju tą padaryti“, - apie būsimus planus mūsų šalyje kalbėjo Australijoje gimęs Evanas.
kalbu kaip Žalgirio fanas, bet Ekranui ir Dambrauskui tikrai didžiulė pagarba už tai ką jie demonstruoja po pertraukos. aš visada norėjau kad Ekranas nebankrutuotų, nes tai konkurencinga ir ambicinga komanda. deja tai ne nuo fanų ar vadovybės norų priklauso. bus matyti
prie bajerio ta kengūra.. 