Negaliu patikėt cezis grįžo

nu nebent accountą makenzio nuhakino

LFF triumfuoja: CAS atmetė "Kruojos" klubo ir žaidėjų apeliacijas

Tarptautinis sporto arbitražo teismas (CAS) atmetė „Kruojos" klubo ir buvusių klubo žaidėjų apeliaciją dėl nuobaudų, skirtų už garbingo žaidimo principų pažeidimus.

Po daugiau nei pusę metų trukusio proceso CAS nutarė, jog praėjusių metų Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Drausmės ir Apeliacinio komiteto sprendimai dėl piniginės baudos „Kruojos" klubui bei diskvalifikacijų devyniems žaidėjams buvo priimti teisėtai ir lieka galioti.

„Šis sprendimas pirmiausia reikšmingas kaip tarptautinio lygmens precedentas. Jis patvirtino, jog mūsų pasitelktos priemonės kovai su nesąžiningu žaidimu buvo teisėtos ir pagrįstos. Tokio pobūdžio byla buvo pirmoji Lietuvoje ir apskritai Europoje, todėl tikimės, jog mūsų turėta patirtis bus naudinga ir kitoms šalims bei sporto šakoms", - sprendimą komentavo LFF prezidentas Edvinas Eimontas.

Pasak LFF prezidento, pastarieji metai, kuomet teko bausti nesąžiningus klubus ir žaidėjus, buvo ilgas ir skausmingas apsivalymo procesas visai futbolo bendruomenei, nes patikrintų ir efektyvių įrankių kovai prieš nesąžiningą žaidimą iki šiol nebuvo.

„Ėjome sunkesniu keliu kurdami precedentus, kurie retkarčiais neišvengė prieštaravimų, prisiėmėme atsakomybę bei riziką ant savo pečių, nes tai viso sporto ateities klausimas ir jį buvo reikalinga spręsti nedelsiant. Kelerius metus kryptingai dirbome kartu su tarptautiniais partneriais, kvietėme prisijungti įvairias institucijas ir sporto federacijas Lietuvoje, rengėme seminarus, taikėme prevencines priemones",- teigė LFF vadovas.

Pasak E. Eimonto, dėl to matome pirmuosius rezultatus ir aukščiausios lygos organizavimą šiemet perėmusiai naujai klubų asociacijai šiemet netenka abejoti dėl komandų ar žaidėjų švarumo. „Tikimės, jog neseniai LR Seime priimtos įstatymų pataisos dėl sukčiavimo sporte kriminalizavimo, kuriam skyrėme didelį dėmesį, padės išgyvendinti nesąžiningą žaidimą iš futbolo ir ateityje neprireiks panašių drausminių sankcijų ir bylų. Savo ruožtu toliau užsiimsime prevencija ir švietimu bei visomis išgalėmis sieksime stiprinti klubinio futbolo kultūrą", - sakė LFF prezidentas.

Bylos esmė ir chronologija

2015 m. rugsėjo 4 d. LFF Drausmės komitetas už garbingo žaidimo principų pažeidimus diskvalifikavo devynis „Kruojos" žaidėjus ir skyrė maksimalią piniginę baudą - 12 tūkst. eurų - klubui.

LFF Drausmės komitetas (LFF DK) rėmėsi LFF Tyrimų komiteto išvadomis dėl 2015 m. gegužės 27 d. įvykusių rungtynių tarp „Šiaulių" ir „Kruojos" bei 2015 m. rugpjūčio 16 d. įvykusių rungtynių tarp „Kruojos" ir „Šiaulių".

Už nesąžiningą elgesį 2015 m. gegužės 27 d. rungtynėse „Kruojos" žaidėjai Diogo Gouveia diskvalifikuotas 8 rungtynėms, o Darius Jankauskas, Donatas Strockis ir Crisan Horia Alexandru - 4 rungtynėms.

Už nesąžiningą elgesį 2015 m. rugpjūčio 16 d. vykusiose rungtynėse Valdui Pocevičiui, kuris jau buvo baustas už panašų nusižengimą 2015 m. sezono metu, skirta 8 rungtynių diskvalifikacija, o Sigitui Olberkiui, Tarasui Michailiukui ir Arnui Mikaičiui - 6 rungtynių diskvalifikacijos. Alfredui Skroblui už abejas rungtynes skirta subendrinta 12 rungtynių diskvalifikacijos sankcija.

„Kruoja" bei minėti žaidėjai pateikė apeliacijas LFF Apeliaciniam komitetui. 2015 m. spalio 17 d. Apeliacinis komitetas paliko Drausmės komiteto sprendimą nepakeistą dėl diskvalifikacijų žaidėjams ir sumažino baudą „Kruojai" iki 9 tūkst. eurų.

2015 m. gruodžio 17 d. futbolo klubas „Kruoja" ir buvę šios komandos žaidėjai pasinaudojo teise pateikti apeliaciją Tarptautiniam sporto arbitražo teismui (CAS). 2016 m. kovo 24 d. Arbitražas sutiko su apeliacijas teikusios pusės prašymu, jog sprendimas diskvalifikuoti žaidėjus būtų sustabdytas tol, kol byloje bus priimtas galutinis sprendimas.
2016 m. balandžio 22 d. vykusiame posėdyje savo paaiškinimus pateikė „Kruojos" klubo atstovas, visi žaidėjai, LFF, UEFA ir „Sportradar" atstovai.

Išnagrinėjusi visus bylos duomenis, CAS priėmė sprendimą, kuriame argumentavo, jog LFF sprendimai priimti teisėtai pagal galiojančias LFF Drausmės kodekso nuostatas ir kitas teisės normas. Todėl „Kruojos" ir buvusių jos žaidėjų apeliacija atmesta.

http://www.lff.lt/lt/article/cas_lff_sp ... ra_teiseti" onclick="window.open(this.href);return false;

Tarptautinė sporto afera Lietuvoje: „Kruojos“ savininkas atskleidė, kaip neteko ketvirčio milijono eurų
2017-01-24 11:35 Dominykas Griežė | Alfa.lt http://www.alfa.lt/straipsnis/50131760/ ... infoblokai" onclick="window.open(this.href);return false;

Vilniuje jau kuris laikas nagrinėjama precedento neturinti baudžiamoji byla, kurioje aiškinamasi, kaip tarptautinė sukčių grupuotė galėjo apgauti Pakruojo „Kruojos“ futbolo klubą ir Klaipėdos „Neptūną“. Antradienį teisme galiausiai prabilo ir „Kruoją“ valdęs Emilijus Junevičius, per sukčius praradęs ketvirtį milijono eurų. Vyras atskleidė, kaip už milijoną eurų futbolo klubą žadėję pirkti užsieniečiai derėjosi dėl pirkimo, o galiausiai apgavo jį, palikę ir be žadėto milijono, ir be savų pinigų.

Lietuvius mulkino labai marga kompanija

Į Lietuvos teisėsaugos tinklus pakliuvo ir šiuo metu Vilniuje už sukčiavimą stambiu mastu teisiami Rumunijos piliečiai Augustinas Kissas ir Marianas Sergiu Vilaroiu, Prancūzijos pilietis Eudoras Yosifas Mohaci ir italas Luca Poltronieri. L. Poltronieri – vienintelis iš keturių teisiamųjų, kuriam šiuo metu pateikti kaltinimai dėl E. Junevičiaus pinigų užvaldymo apgaule.

Neeilinis nusikaltimas – neeilinės ir asmenybės. Lukiškėse jau pusantrų metų kalintis M. S. Vilaroiu jau anksčiau teisme pripažino, kad prieš 20 metų buvo teistas už sąvadavimą, o prieš suėmimą dirbo pokerio krupjė privačiuose renginiuose, o kartu kalintis A. Kissas anksčiau teigė, kad iš Rumunijos pabėgo į Prancūziją kaip politinis pabėgėlis, o pastaruoju metu Paryžiuje įvairiausiose vietose dirbo barmenu. Tačiau antradienį A. Kissas jau turėjo naują biografiją – tikino, kad Rumunijoje privačiai dirbo žemės ūkyje su arkliais.

E. Y. Mohaci – rumunas, gimęs Prancūzijoje, tačiau šiuo metu gyvenantis Šveicarijoje. Nesuimtas vyras laiką leidžia laisvėje, o Šveicarijoje turi bendrovę, kuri specializuojasi nekilnojamojo turto sferoje.

L. Paltronieri – Italijoje gimęs ir augęs italas, tačiau šiuo metu teisiamasis, kaip pats teigė, yra įsikūręs pačioje Vilniaus širdyje, o šiaip gyvena Londone, turi maisto ir gėrimų bendrovę. Italas taip pat buvo atsidūręs už grotų, tačiau į laisvę buvo paleistas už 150 tūkst. eurų užstatą.

Šie sukčiai – pageidaujami klientai ne tik Lietuvoje, bet ir Šveicarijoje, kuri prašo teisiamųjų ekstradicijos.

Apgauti bandė du kartus

E. Junevičius teigė, kad Pakruojo „Kruojos“ savininku tapo 2013 m., išlaikė jį savo lėšomis, tačiau jau po metų ėmė ieškoti investuotojų. „Žinojau, kad mano finansinės galimybės neleidžia ilgai finansuoti šitos veiklos, o norėjosi, kad Pakruojo futbolas tam aukštam lygyje, kurį buvo pasiekęs, išliktų, todėl ieškojau investuotojų“, – sakė nukentėjusysis.

2014 m. į klubo elektroninį paštą atskriejo laiškas su pasiūlymu prisidėti prie klubo veiklos, jį finansuoti. „Pradėjom su tuo žmogumi kontaktuoti elektroniniu paštu. Kai paaiškėjo, kad kalba eina apie labai dideles pinigų sumas, aš paprašiau klubo advokatės Indrės Butvilės, kad ji padėtų tvarkyti šio reikalo teisinę pusę“, – pasakojo E. Junevičius.

Susirašinėjimas baigėsi tuo, kad futbolo klubo savininkas su advokate I. Butvile nuskrido į Milaną, viešbučio kavinėje susitiko su potencialiu investuotoju, kuris prisistatė kaip Džeisonu. „Džeisonas“ pasirodė normalus žmogus, kuriuo iš pirmo žvilgsnio galima pasitikėti. Jis pateikė du pasiūlymus – arba trejus metus finansuoti klubą, ar pirkti jį. Aš jau buvau trupučiuką nuo tos veiklos pavargęs, todėl pasirinkau antrąjį“, – teigė E. Junevičius.

Kadangi, pasak nukentėjusiojo, tais metais jo klubas gerai atrodė, perspektyvos buvo didelės, už Pakruojo „Kruoją“ buvo užsiprašyta 1 mln. eurų kaina. Džeisonui tiko ta suma, tačiau už tarpininkavimą grynaisiais investuotojas prašė grąžinti iš tos sumos 250 tūkst. eurų.

Paruošti pirkimo–pardavimo sutartį buvo patikėta lietuviams. „Italai“ norėjo gauti sutartus komisinius dar prieš sandėrio sudarymą, tačiau E. Junevičius pinigus norėjo sumokėti jau sudarius sandėrį – galiausiai apsistota ties tokiu variantu, kad grynais 250 tūkst. eurų iš investuotojų gavęs E. Junevičius tokią pačią sumą perveda į nurodytą sąskaitą.

Pasak E. Junevičiaus, buvo sutarta sutartį pasirašyti viename Milano viešbučių.

„Susitikę Milane, mes tą variantą vykdėm. Tik tokia detalė, kad visą laiką sudarant sandorį Džeisonas nenorėjo dalyvauti. Jis kontroliuodavo telefonu, bet tiesiogiai nedalyvaudavo.

Susitikome su žmogumi viešbučio hole, mane nusivedė į kambarį, buvo sąlyga, kad aš vienas dalyvausiu pinigų perskaičiavime. Tik po to, kai tą fiasko patyrėme, aš pagalvojau, kad tame viešbutyje seifai buvo sieninėse spintose – ne kažkur stale“, – pasakojo nukentėjusysis.

Anot E. Junevičiaus, gavus pinigus, jis pervedęs 250 tūkst. eurų. Tačiau tuomet tariamasis Džeisonas ėmė teigti, kad bankas neleidžia judinti milijono eurų, kurie turėjo būti pervesti už futbolo klubą.

„Tuomet su advokate supanikavome, kad čia nešvarūs dalykai yra. Džeisonui sakėme, kad atvažiuotų pinigų pasiimti“, – pasakojo E. Junevičius.

Nors „investuotojas“ spyriojosi, galiausiai grynaisiais patikėti 250 tūkst. eurų buvo per kurjerį grąžinti Džeisonui, o E. Junevičius atšaukė padarytą pavedimą.

Tačiau sukčių tai nesustabdė – nesulaukęs žadėtų pinigų, Džeisonas ėmė aktyviai bendrauti su I. Butvile, norėdamas, kaip pats sakė, padaryti „pinigų patikrinimą“ – įsitikinti, kad futbolo klubo savininkas tikrai turės 250 tūkst. eurų.

„Aš pagalvojau, kas čia blogo, lai atvažiuoja, pasižiūri tuos pinigus. Tai buvo esminė mano klaida“, – pasakojo E. Junevičius.

2014 m. liepą E. Junevičius ir iš užsienio atvykę „investuotojai“ dar kartą susitiko viešbutyje, tik šįkart – Vilniuje. Klubo savininkas iš anksto buvo grynaisiais pasiėmęs 250 tūkst. eurų ir pasidėjęs pinigus išsinuomoto kambario seife. Susitikime dalyvavo trys investuotojai, vienas kurių – į teisiamųjų suolą sėdęs L. Poltronieri. „Lai nesupyksta, bet jis buvo panašus į bendrovės buhalterį“, – taip vyrą teismo salėje apibūdino E. Junevičius.

Perskaičiuoti grynuosius buvo patikėta Valteriu pasivadinusiam asmeniui – prie E. Junevičiaus akių šis vyras perskaičiavo 250 tūkst. eurų, juos sudėjo į vokus, o vokus iki pusės sukišo į prie savęs turėtą rankinuką, o tuomet liepė futbolo klubo savininkui pakviesti advokatę I. Butvilę.

„Eidamas prie durų akies krašteliu mačiau, kaip jis patraukė rankinės rankeną, o vokai įkrito į rankinės vidų“, – pasakojo E. Junevičius. Tikėtina, kad tikriausiai tuo metu sukčius sukeitė vokus, kuriuose buvo pinigai, su iš anksto paruoštais vokais, kuriuose buvo tik popierius.

Anot E. Junevičiaus, „Valteris“ prie advokatės akių ištraukė penkis vokus, juos sudėjo į vieną didelį voką ir grąžino pinigus futbolo klubo savininkui. Tuo „investuotojų“ susitikimas ir baigėsi – E. Junevičius grąžintus pinigus padėjo į banko seifą ir ėmė laukti, kol jo mokumu įsitikinę verslininkai perves žadėtą milijoną eurų. Tačiau vėl kilo nesklandumų – Džeisonas teigė, kad pinigai bus pervesti tik tada, kai grįš Valteris ir raštiškai patvirtins, jog matė 250 tūkst. eurų, o vėliau imta teigti, kad Valteris kažkur neva dingo. Tuomet E. Junevičius ir suprato esąs apgautas.

„Nutariau nuvažiuoti į banką pasižiūrėti pinigų, prakirpau voką, paaiškėjo, kad ten tik popierių krūva, su pora kupiūrų po penkis šimtus. Kitą dieną kreipiausi į policiją dėl vagystės“, – kaip išsiaiškino, kad sukčiai dingo ketvirčiu milijono eurų, pasakojo E. Junevičius.

Iš visų „investuotojų“, kurie apgavo futbolo klubo savininką, į teisiamųjų suolą šiuo metu yra sėdęs tik L. Poltronieri.

Žadėjo milijoninę paramą

Kaip minėta, sukčiai buvo nusitaikę ir į perspektyvų krepšinio klubą – norint apgauti Klaipėdos „Neptūno“ vadovus, į Lietuvą buvo atgabentas netgi ypatingas stalas, kuriame turėjo būti apkeisti vokai su pinigais.

Ši istorija prasidėjo 2014 m. rugpjūtį, kai kitais asmenimis apsimetusi sukčių grupuotė elektroniniu paštu susisiekė su „Neptūno“ klubo direktoriumi Osvaldu Kurausku ir projektų vystymo vadovu Viktoru Usovu, siūlydama klubui ilgalaikę paramą.

Tų pačių metų lapkričio viduryje O. Kurauskas ir V. Usovas nuvyko į Milaną – čia „Neptūno“ atstovai viešbutyje „Hilton“ susitiko su solidžių bendrovių atstovais apsimetusiais aferistais.

„Verslininkai“ krepšinio klubui pasiūlė 3,6 mln. eurų paramą, kurią klubas būtų gavęs per trejus metus, tačiau už tai reikėjo sumokėti 200 tūkst. eurų tarpininkavimo mokestį.

Anot „tarpininkų“, „Neptūnui“ reikėjo potencialiems investuotojams parodyti gerą finansinę padėtį – pateikti 200 tūkst. eurų, o patys tarpininkai irgi žadėjo palikti 200 tūkst. eurų.

Tačiau V. Usovas nesutiko su tokiomis sąlygomis ir „Neptūno“ atstovai grįžo į Lietuvą nesukirtę rankomis su tarpininkais, todėl šie 2015 m. sausį–balandį toliau siūlė vis didesnę paramos sumą, kuri galiausiai viršijo net 7 mln. eurų. Tačiau buvo vienas kabliukas – parama būtų gauta tik tada, jei „Neptūnas“ būtų pateikęs jau ne 200 tūkst. eurų, bet 1 mln. eurų.

Aferai – ypatingas stalas

Galiausiai buvo sutarta, kad 2015 m. balandžio 22 d. viename Vilniaus viešbučių įvyks susitikimas, per kurį „tarpininkai“ ir krepšinio klubo atstovai sukirs rankomis dėl žadėtos paramos. Sukčių planas buvo genialus – V. Usovo akyse „tarpininkai“ turėjo suskaičiuoti milijoną eurų grynaisiais ir sudėti pinigus į vokus, kuriuos turėjo patikėti „Neptūno“ atstovui, o šis, gavęs grynuosius, turėjo juos pasidėti į seifą kaip sandorio rimtumo garantą, o „tarpininkams“ pervesti milijoną eurų kaip tarpininkavimo mokestį. O apgaulė slypėjo vienoje vietoje – vokai su milijonu eurų turėjo būti padėti į specialų sukčių atsivežtą stalą, kuriame būtų pakeisti identiškais vokais, kuriuose jau būtų ne pinigai, o popierius.

Tyrėjai nustatė, kad M. S. Vilaroiu su A. Kissu turėjo atgabenti specialų stalą į tam parinktą viešbutį, E. Y. Mohaci turėjo vaizduoti solidžios užsienio kompanijos atstovą ir užtikrinti, kad V. Usovas manytų gavęs pinigus bei atliktų žadėtą perlaidą, o L. Poltronieri turėjo pasirūpinti dokumentų tvarkingumu.

Planas įvyko taip, kaip ir tikėtasi, – viename Vilniuje Žvėryno rajone esančių viešbučių sukčiai išsinuomojo kambarį ir surinko jame specialų stalą, kuriame pasislėpė, o per sandėrį sukeitė vokus. Tačiau gudrus planas neišdegė – praėjus kelioms valandoms po sandėrio pasprukti skubėję aferistai buvo sulaikyti Vilniaus oro uoste.

Alfa.lt

http://www.alfa.lt/straipsnis/50131760/ ... infoblokai" onclick="window.open(this.href);return false;

tai jo, ta pati schema kaip su Afrikos milijonieriais, bet va dar pasirodo būna žmonės patiki...

žaviuosi tokiomis istorijomis.

„Kruoja-Kupsc" (Pakruojis)
http://www.saff.lt/index.php?pg=naujienos&nid=1253" onclick="window.open(this.href);return false;

Užimta vieta praėjusį sezoną: LFF III lygos Šiaulių apskrities pirmenybės - IX vieta. Žinoma, visada norisi daugiau, bet tai buvo pirmasis sezonas, kada susidarė komanda iš dviejų regionų, todėl nebuvo viskas labai prasta, o dabar yra kur tobulėti

Aprangos spalva: mėlyna/geltona, abi šios spalvos buvo „Kruojos" ir „Kupsc" komandų, todėl jungtinėje komandoje puikiai dera

Permainos sudėtyje: pagrindinis ir gan svarbus atsinaujinimas, naujas klubo treneris. Juo mielai ir su entuziazmu tapo R. Janelionis. Komandos branduolys išliko nepakitęs, tik keletas žaidėjų persikėlė į aukštesnes Lietuvos lygas: E. Nocius ir A. Vaišnys. Taip pat komandai šį sezoną nebepadės svarbus žaidėjas A. Pečiulis ir greičiausiai M. Rudys. Visgi, galima pasidžiaugti, kad jų vietas greitai užpildo jauni (ir ne visai) žaidėjai. Taip pat klubą paliko M. Matulaitis, L. Juškevičius ir T. Juodgalvis. Iš kitos pusės, E. Mataitis, L. Andrašiūnas, E. Zubenko, E. Vaičiulis, R. Čižauskas išvyko ragauti užsienio legionieriaus duonos. Tiesa, ne futbolo sferoje, todėl tikimės, kad jie, kaip ir kiti klubo emigrantai, pasiilgę futbolo iki antro pirmenybių rato sugrįš

Pasiruošimas sezonui: pasiruošimą sezonui buvo nutarta pradėti įžanginėmis treniruotėmis ir keliomis draugiškomis varžybomis, todėl šiemet atsisakyta dalyvauti „Pavasario taurės" turnyre. Sutaupytas lėšas skyrėme treniruočių aikštės nuomai ir papildomam inventoriui. Taip pat turėjome tikslą treniruotes vykdyti reguliariai ir...bet kokiu oru!

Stipriosios pusės/komandos lyderiai: stiprioji pusė - komandinis žaidimas, patirties bei jaunystės derinys. Tikri komandos lyderiai yra tie, kurie atiduoda visas jėgas komandos labui. Nesvarbu ar per varžybas aikštėje, ar ant „suolo" arba treniruotėse, ar būdami užsienyje ir sekdami komandos naujienas

Atmosfera kolektyve: atmosfera kolektyve pozityvi ir draugiška, galima teigti, kad olimpinis principas niekur nedingo

Sezono tikslas: planuojamas demonstruoti gražesnis akiai futbolas, surinkti daugiau taškų nei pernai ir kovoti kiekvienose varžybose. O bendrai, tai užtikrinti futbolo mėgėjų užimtumą Pakruojo bei Šiaulių regionuose, sudaryti sąlygas visiems norintiems treniruotis ir dalyvauti Lietuvos futbolo čempionate

Komandos kapitonas: Kapitono ženklas šiemet patikėtas L. Lideikiui. U. Nikontas ir T. Kalinauskas išrinkti vicekapitonais