Apie MAŽEIKIUS
2006 m. birželio1 dieną kai kurie mūsų miesto gyventojai, mums nežinant, tai labai svarbus faktas, įkūrė vieną įstaigą ir pasiskelbė, kad yra pašaukti atlikti MISIJĄ, kuri vieną gražią dieną sutiko VIZIJĄ. Pastaroji būsimus sportininkus išvydo tarptautiniuose turnyruose, o miestiečių kūnuose – sveiką gyvenseną. Savo žodį, žinoma, tarė ir jų TIKSLAI. Kiek prikimusiu balsu jie pareiškė: „Glaudžiai bendradarbiausime su Sporto mokykla ir prisidėsime prie jaunųjų sportininkų ugdymo. Remsime kitų sporto šakų, reprezentuojančių Mažeikius, atstovus.“ Pažadų buvo daug: universali 2000–4000 krepšinio arena su papildoma krepšinio sale treniruotėms, persirengimo kambariais, dušais, sanitariniais mazgais, techninėmis patalpomis ir t. t.; salė, transformuojama kitų sporto šakų varžyboms bei kultūrinių renginių organizavimui; visus Federacijos reikalavimus atitinkantis futbolo stadionas, patogus žaidėjams ir žiūrovams, su sėdimomis vietomis po stogu; persirengimo kambariai, dušai, WC, ūkinės-techninės patalpos; masinių vasaros pramoginių renginių metu stadiono veja būsianti uždengta kieta danga; pastatytas papildomas, mažesnis futbolo stadionas treniruotėms ir žemesnio (mėgėjų) lygio futbolo turnyrams; universali krepšinio-tinklinio aikštė, skirta mėgėjiškiems gatvės krepšinio ir tinklinio turnyrams; mini golfo aikštė; veikiantis fontanas šalia salių ir stadionų; universalus laisvalaikio, sporto ir pramogų kompleksas su pirtimis, treniruoklių ir konferencijų salėmis, restoranu, tikėtina, ir su japonų virtuve. Dar kažkodėl atskirai turėjo būti statomas baras, na, ir, žinoma, automobilių stovėjimo aikštelė. 2006-uosius metus vainikavo šūkis: „Grupė vienminčių GALI VISKĄ!“
Žvilgtelėkime į realybę. Ką dabar turime? Kaip pasakytų didysis kombinatorius Ostapas Ibragimovičius Suleimanas Berta Marija Bender Bėjus, „jūs dabar turite supuvusio asilo ausis“. Ar jis teisus, pamąstykime.
Šiandien 2012-ųjų metų vasario 10-oji. Praėjo beveik šešeri metai nuo tos akimirkos, kai buvo paviešinta žinia apie šios įstaigos didingą statybų pradžią ir europinės komandos sukūrimą. Kaip žinome, lėktuvas su Mažeikių sportininkais nesudužo, nes neskraidė į tarptautinius turnyrus. Ačiū Dievui, autokatastrofų su futbolininkais irgi nebuvo, tačiau šių metų vasario pradžioje Futbolo federacija neberegistravo mūsų miesto komandos nei į aukščiausiąją, nei į pirmąją lygas.
Praėjo šešeri metai, per tą laiką jau turėjo gerokai ūgtelti jaunimas. Deja... Kas sutrukdė? Italų filosofas, politikas, istorikas Frančesko Gvičardinis (1483–1540 m. m.) yra pasakęs: „Žmogus neturi blogesnio priešo už save patį, nes beveik visos jo nelaimės, pavojai ir nereikalingos nuoskaudos kyla vien tik iš pernelyg didelio gobšumo.“ Kaip man pasakojo vienas iš ukrainiečių futbolininkų, nespėjus jam įmušti porą įvarčių jau buvo norima jį parduoti.
Šiame sambūry, mano manymu, svarbiausia buvo ne treneriai, ne žaidėjai ne sirgaliai, ir net ne Mažeikiai, o patys. Kai kuriems jų futbolo ir krepšinio komandos turėjo tapti įrankiais patekti į rajono valdžią, o tada iš mūsų vargano biudžetėlio būtų birę ne milijonai, kaip iki šiol, o jau dešimtys milijonų litų. Keisčiausia, kad svaičiojimus apie Europos, valstybės, savivaldybės bei Naftos perdirbimo gamyklos pinigus matė rajono valdžia, leiskit priminti, turinti tarnauti visuomenei. Ne tik matė, bet ir toleravo.
Ir kas iš to išėjo? Dabar kalbama apie banko sąskaitų galimą areštą, teismus. Vadovybė bėga. Jau vienas jų kiek anksčiau į sostinę pabėgo. Oficialiai traukiasi dalininkai. Įstaigos skolos siekia šimtus tūkstančių. Vietoj didžiulių statinių per šešerius metus pastatytas tik mažutis statinėlis, o plyname lauke liko apsnigtos fantazijos ir kiti ne visai gražūs dalykai.
Švietimo atstovas pasišovė vadovauti valdybai. Jam, manau, turbūt bus patikėta ir paskutinė misija – įstaigą nuvesti į bankroto procedūrą. Savivaldybė skyrė milijonus, tai, matyt, tegul dabar tą mėšlą ir kabina. Kaip sakoma, ši korta jau mušta. Tai, kas dabar vyksta, turėjo kada nors įvykti, buvo užprogramuota nuo pat pradžių.
Kaip iš žiniasklaidos girdime, kitose šalies savivaldybėse antrankius uždeda nesunkiai ir už mažesnes iššvaistytas pinigų sumas. O kaip bus su Mažeikiais? Kažkada vienas inteligentiškos išvaizdos pilietis yra pasakęs: „Jei jūs dar laisvas – tai tik mūsų prokuratūros darbo brokas.“
Pažvelkime į laikrodį. Laikas atgula ten, kur yra šviesa ir kur yra tamsa. Tarsi valandos tos pačios, bet jausmas kūne visai kitoks. Mes turime žinoti, kur yra tamsa ir kur yra šviesa. Ir niekad nepasilikim prieblandoje, nes ji mus pražudys. O blogiausia – kai dirbama patamsyje ir apgraibomis...
Šalta, bet smagu.
Fortūnatas BAUKUS http://budas.lt/index.php?option=com_co ... aktualijos