"Panerys" ruošiasi atgimti. Kol kas be trenerių, be žaidėjų ir su mistinių rėmėjų iš Rumunijos ir Slovakijos susidomėjimu.
„Panerį“ gaivins buvę žalgiriečiai
Vilmantas REMEIKA 2017 01 13 11:30 6:29
"Paneriui" kadaise vadovavęs Stasys Danisevičius mielai prisidėtų prie klubo gaivinimo
Futbolo verslas Lietuvoje dažniausiai būna nepelningas ir net rizikingas. Tai patvirtina faktas, kad po nepriklausomybės atkūrimo šalyje bankrutavo per porą dešimčių futbolo klubų.
Vis dėlto kartais šiame versle atsiranda ir pozityvių reiškinių. Štai Vilniuje seni futbolo vilkai nusprendė atgaivinti beveik prieš du dešimtmečius žlugusį „Panerio“ klubą. O tokios iniciatyvos ėmėsi ne paprasti avantiūristai, o praeityje garsūs Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai Robertas Tautkus, Stanislovas Danisevičius, Igoris Pankratjevas.
Ugdytų ir vaikus
„Panerys“ gyvavo 1975–1998 metais, o jame žaidė nemažai garsių futbolininkų. Tarp jų – ir S. Danisevičius, taip pat Stasys Baranauskas, Vaclovas Jurkus, Igoris Morinas, Tomas Ražanauskas. 1992-aisiais „Panerys“ iškovojo Lietuvos čempionato sidabro medalius, po metų pelnė bronzą. 1995 metais vilniečiai žaidė tuometiniame UEFA Intertoto turnyre ir susitiko su garsiu Vokietijos klubu Frankfurto „Eintracht“. Deja, vėliau klubo reikalai ėmė prastėti, o 1998 metų vasarą „Panerys“ išnyko iš futbolo žemėlapio. Dabar, prabėgus beveik dviem dešimtmečiams, klubą nuspręsta gaivinti. „Tai klubas su tradicijomis, yra tapęs Lietuvos pirmenybių prizininku, žaidęs tarptautinėse varžybose. Nemažai buvusių „Panerio“ žaidėjų šiam klubui jaučia didelę nostalgiją. Todėl nusprendėme atkurti komandą“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino „Panerio“ gaivinimo iniciatorius R. Tautkus. Šiai misijai jis pasitelkė kelis savo bendražygius. „Jei Robertui sumanymas pavyks ir reikės mano pagalbos, tikrai prisidėsiu, nes šis klubas buvo dalis mano gyvenimo“, – tvirtino S. Danisevičius. Jis pats „Paneryje“ žaidė penkerius metus, tuo pat metu ėjo klubo prezidento pareigas. 1998-aisiais S. Danisevičiui teko nejauki misija likviduoti klubą. „Nemaloni istorija, ją jau ištryniau iš atminties. Svarbiausia, kad tuomet niekam nelikome skolingi“, – sakė buvęs futbolininkas. Pasak jo, tuomet „Panerys“ turėjo puikią klubo struktūrą su visų amžiaus grupių vaikų ir jaunimo komandomis. Klubo trenerių vedamas treniruotes lankė iki 300 vaikų. „Net dabar A lygos klubai nėra pasiekę tokio organizacinio lygio, nes neturi savo vaikų futbolo mokyklų, bando pritraukti jaunimo iš futbolo mokyklų. Mūsų klubas tuomet dirbo sklandžiai, net turėjome kvalifikuotų medikų su visa įranga“, – prisiminė S. Danisevičius. Sostinės Lazdynų mikrorajone esantis „Panerio“ stadionas anuomet dėl savo puikios vejos kokybės vadintas vienu geriausiu Lietuvoje. Tiesa, dabar šiame stadione nuolat rungtyniauja mėgėjų komandos, todėl aikštės kokybė gerokai suprastėjo.
S. Danisevičius įsitikinęs, kad atkuriant klubo infrastruktūrą būtinos ir laiko, ir kantrybės atsargos: „Ugdyti vaikus reikėtų „nuo nulio“. Turėtų praeiti bent septyneri metai, kol užaugtų viena karta, galinti pretenduoti į pirmąją komandą. Kiekvienas save gerbiantis klubas turėtų suformuoti tokią vaikų auginimo piramidę, kad nereiktų pirkti svetimų žaidėjų.“
Rėmėjų dairosi užsienyje
„Panerio“ atkūrimo idėjos sumanytojas R. Tautkus tikina, kad šiuo metu užsivertęs biurokratiniais darbais. Bet svarbiausią jau atliko – juridiškai įregistravo „Panerio“ pavadinimą ir pateikė oficialų klubo prašymą šiemet žaisti LFF II lygos Pietų zonos pirmenybėse. Pagal varžybų lygį tai trečiasis šalies futbolo divizionas. Vis dėlto sunkiausios užduotys vilniečiams dar prieš akis.
– Kaip vyksta „Panerio“ gaivinimo darbai? – „Lietuvos žinios“ paklausė Roberto Tautkaus.
– Galima sakyti, kad de jure atlikome, lieka laukti, kol būs įtvirtinta de facto. Turint pinigų viską galima padaryti greitai ir sklandžiai, o neturint – sunkiau. Nors žaidimo II lygos varžybose sąnaudos nėra didelės, bet lėšų reikia surasti.
– Iš kur tikitės jų gauti?
– Velnias žino... Dėl galimo bendradarbiavimo tariuosi su draugais ir partneriais iš Slovakijos, Rumunijos, Baltarusijos, gal parems kas nors iš pažįstamų, buvusių „Panerio“ žaidėjų. Visiems patinka ši idėja, žada padėti. Blogiausia, kai sako „pagalvosime“. Skambini vėliau, o jie vis dar „galvoja“. Geriau iš karto pateiktų neigiamą atsakymą, tuomet ieškočiau paramos kitur.
– Kokiame stadione žaisite?
– Jau sutarta dėl nuomos su Lietuvos edukologijos universiteto stadiono administracija. Ši aikštė geros būklės ir sezono metu būna mažai apkrauta. Kai bus prastesni orai, rinksimės vieną iš Vilniuje esančių dirbtinės dangos aikščių.
– Ar jau numatėte, kas treniruos „Panerį“?
– Tai atviras klausimas. Klubo valdyboje yra ir treneriai I. Pankratjevas, Mindaugas Čepas. Tačiau pastarasis išvyksta dirbti į Jonavos „Lietavos“ klubą. Trenerių netrūksta Vilniaus futbolo mokyklose. Gal pasitelksime ką nors iš jų.
– Klubas jau įregistruotas, bet futbolininkų neturite nė vieno. Kas žais komandoje?
– Pagal mūsų strategiją „Paneryje“ pirmaisiais metais turėtų žaisti talentingi 17–18 metų futbolo mokyklų auklėtiniai ir keli vyresnės kartos žaidėjai. Pamenu, pats su vyrais ėmiau žaisti nuo 16 metų. Tuomet galiojo taisyklė, kad aukščiausiosios lygos komandoje turi žaisti du jaunių amžiaus grupės žaidėjai. Ir aš debiutavau Kauno „Bangos“ komandoje. Būnant tokio amžiaus žaidimas su vyrais suteikė labai daug naudos ir patirties. Kuo anksčiau jaunimas integruojasi į suaugusiųjų sportą – tuo geriau.
– Kokia „Panerio“ ateities vizija? Po kelerių metų sieksite patekti į A lygą?
– Jei projektas įsivažiuos – tikrai taip. Atsiradus bendradarbiavimui su slovakais, rumunais, baltarusiais, galėtume iš jų skolintis žaidėjų ir stiprintis. Tačiau pirmiausia reikia įsibėgėti patiems, kad turėtume ką pasiūlyti partneriams. Visi taip pradeda. Juk ir „Žalgiris“ atgimė panašiai – ištikimiausi gerbėjai išgelbėjo nuo bankroto ir tik paskui atsirado vadybininkų, kurie pakėlė klubą į aukštesnį lygį.
Dažniau žlunga, nei kuriasi
Prieš aštuonerius metus sėkmingai įvykęs „Žalgirio“ virsmas buvo bene vienintelė laimingai pasibaigusi išimtis žlungančių Lietuvos klubų istorijoje. Kitais atvejais į užmarštį nugrimzdę klubai antram gyvenimui neprikeliami. Nuo 1991 metų savo gyvavimą baigė net 25 klubai, ilgiau ar trumpiau žaidę aukščiausiojoje lygoje. Vien pastarąjį dešimtmetį subyrėjo 13 A lygos klubų. 2015 metais į nelegalių lažybų liūną paniro ir iš jo neišsikapstė Pakruojo „Kruojos“, „Klaipėdos granito“ ir „Šiaulių“ klubai. Po 2014 metų sezono užgeso daugkartinis šalies čempionas Panevėžio „Ekranas“. 2012-ųjų sezono viduryje subyrėjo Vilniaus „Reo“. Po 2011-ųjų čempionato iširo trumpai egzistavę „Klaipėdos“ ir „Mažeikių“ klubai. 2010-ųjų sezono viduryje baigėsi trumpa Vilniaus „Vėtros“ istorija. 2007 metais išsikvėpė ambicingas „FC Vilniaus“ projektas, taip pat išnyko Visagino „Interas“. Prieš kelerius metus bankrotas buvo paskelbtas vienam tituluočiausių Lietuvos klubų „FBK Kaunui“. Vėliau sirgaliai sukūrė komandą tokiu pačiu pavadinimu, tačiau ji neturi nieko bendra su klubu, anksčiau priklausiusiu Vladimiro Romanovo verslo imperijai.
Daugiau skaitykite:
http://lzinios.lt/lzinios/Futbolas/-pan ... iai/236990" onclick="window.open(this.href);return false;
© Lietuvos žinios