Dvejos rungtynės – 10 įvarčių!
Ketvirtadienis, 17 Spalis 2013
http://www.fk.gariunai.lt/naujienos/7-i ... arciu.html" onclick="window.open(this.href);return false;
Į sezono pabaigą „Gariūnų" puolimo mašina įsismagino. Visą sezoną kiek kentę nuo nerezultatyvių pergalių, paskutiniuose turuose mūsų mylimi futbolininkai (trumpasis kirtis ant „o") įsisiautėja ir gerina savo įmuštų bei praleistų įvarčių santykį, kuris toli gražu nebuvo jau toks patrauklus. Šįkart po puolimo mašinos ratais pateko Rotalis ir Druskininkai. Tiesa, varžybos su šiais varžovais buvo labai skirtingos...
Tiek praeitais metais, tiek ir šio sezono pirmame rate „Gariūnams" labai sunkiai sekėsi kovoti su „Rotaliu". Jauni, disciplinuoti, gerai fiziškai pasirengę jaunieji rotaliečiai yra kietas riešutėlis kiekviename mače. Žinojome, jog varžovai tvarkingai ginsis sustoję į savo zonas. Taip ir buvo. Todėl tikrai pirmasis kėlinys nebuvo lengvas – nors ir tradiciškai valdėme kamuolį, tačiau aštrių momentų visiškai nekūrėme. Varžovai tvarkingai gindavosi, ir mūsiškiams tą tvarkingą gynybą pramušti nelabai pavyko. Tuo tarpu Rotalis į priekį bandydavo pereiti pagrinde kontromis. Tačiau kiek aštresni galėję tapti antpuoliai būdavo nugesinami dar tik įžengus į mūsų aikštelės pusę. Todėl įdomiausi momentai pirmoje rungtynių pusėje kilo ne prie kažkurios komandos vartų, o mūsų dešiniajame gynybos krašte, kur Soba demonstravo kokybiškai kieto kamuolio atėmimo elementus. Ui... Tiesa, gal šie vyriški veiksmai, o gal kažkas kitkas buvo priežastis Sobos iškritimo jau pirmame kėlinyje – vietoj jo į aikštę vos ne su šlepetėmis įvirto Hariokas. Po pirmojo nuobodaus kėlinio vis dar 0:0. Iškart antrame kėlinyje į priekį paleidžiamas Kęstas, kuris turėtų sužaisti kaip tikras puolėjas priekyje aštriai, atitraukiant Mikį už Kęsto. Iškart atsiranda aštrumas, bent jau judesys į priekį link vartų. Varžovai vienoje iš nedaugelio atakų pelno gražų įvartį, bet mūsų laimei prieš tai teisėjas spėja užfiksuoti varžovo pražangą prieš mūsų gynėją. Gal taip viskas ir būtų pasibaigę, jei nebūtų atsiradęs savas žaidėjas svetimoje komandoje... Į priekį įmetamas kamuolys įkertančiam Mikiui link kampinio vėliavėlės. Tarsi ir toks nevisai pavojingas momentas, nes iki vartų toli, o ir gynėjas ten kažkur ne per daug atsilikęs. Bet tuomet kaip koks gerasis perkūnas pradaro debesų vartus ir stumteli iš vartų Rotalio vartininkėlį, ir pastarasis galvą pametęs pasileidžia Mikio link gerokai vėluodamas į kamuolį. Mikis bando permetinėti šalia pasiklydusio varžovų vartininko ir pastarasis rankomis liečia kamuoliuką, nukreipdamas jį nuo vartų. O gal ir ne nuo vartų... Tuomet kyla mūsų rankos į viršų, balsai irgi, aikštės teisėjas stabdo žaidimą pats nesuprasdamas kodėl taip daro. Gerai, kad jam susišviečia nubėgti prie šoninio teisėjuko pasiklausti, kodėl gi čia visi rėkia, o pastarasis patvirtina, kad vartininkėlis sužaidžia rankytėmis už aikštės ribų tyčia, išnaudodamas paskutinės viltį. Pastangos geros, bet už tai futbole baudžiama griežtai – sovietinės spalvos kortele. Kas ir buvo padaryta... Varžovai lieka dešimtyje, į vartus stoja kitas Rotalio vartininkas. Na, ir jau po kelių minučių pakatilo – Kęstukas savo aktyvumu pasiekia savo ir iš arti nuginkluoja varžovų vartininkėlį – 1:0 mūsų. Kaip ir Rotalis sustoja. Mes dar labiau metamės į priekį. Dar keli keitimai. Priekyje dar aštriau. Pabėga mūsiškiai trise prieš du gynėjus į greitą kontrą ir Kęstukas labai teisingai pamato ant antros štangytės Mikį vienui vieną, nes paskui Skipį ant pirmos net gynėjukai nurūko. Mikis ramiai susistabdo užsikerta, o ten jau kaip ant slidžių atčiuožia link Mikio naujai iškeptas varžovų vartininkėlis, šluodamas Mikį per kojas. Neabejotinas 11 metrų baudinys. Mikis pats jį užtikrintai ir realizuoja. 2:0 ir laiko jau beveik neliko. Gaila, bet tame momente aktyvusis DJ Kęstas patiria minitraumą, ir savo trumpą bet labai efektyvų pasirodymą baigia... Jau per pridėtą laiką siautėjantis Hariokas sugeba nubėgti į priekį, ten ramiai apsidirba kamuolį, pažiūri kur Mikis ir pastarajam nuleidžia kamuolį ant galvos. Bac lietimukas galvyte, kamuolys į tolimą vartų kampą ir jau 3:0!.. Taip ir baigiam. Kaip ir ramiai. Bet, jei skaitėte nuo pradžių, tai turėjote suprasti, jog pirmoji proga, kurią Kęstas ir išnaudojo, buvo sukurta tik antrojo kėlinio viduryje...
Po savaitėlės laukėme svečių iš Druskininkų. Tai visuomet mums labai neparankus varžovas. Praeitais metais tik taškelį per dvejas rungtynes sukrapštėm, o šiais metais pirmame rate vos vos Rimukas sugebėjo savo kairuke pačioje rungtynių pabaigoje atnešti mums į kraitį 3 taškus. Bet šįkart rungtynės buvo visiškai kitokios. Jau pačioje rungtynių pradžioje varžovai ties savo baudos aikštele sugeba taip atkirsti saviškius, jog Juškelė gauna idealią progą pelnyti pirmą įvartį už Gariūnų komandą oficialiose varžybose, kuomet varžovų gynėjų išvedamas vienas prieš Druskininkų vartininką. Ramiai ir užtikrintai pažeme paridena kamuolį šalia varžovų vartų sargo ir dar net nespėjus mums patogiai įsitaisyti tribūnose 1:0 mes prieky. Nėra ką daug čia aprašinėti šias varžybas. Į akis krito visiška mūsų persvara, bei... nemokėjimas susitvarkyti su kamuoliu ir išnaudoti progas. Visgi, dar pirmame kėlinyje Mikis suguldė gal keturis varžovų gynybos žaidėjus, įskaitant ir vartininką, ir įrideno kamuolį į tuščius (beje, vėliau jis per rungtynes gal dar penkis kartus tai bandė padaryti, bet nė karto daugiau nesigavo. Kablys, sakyčiau...). O vėliau dar ir darbinį įvartį kaip ir įprasta muša Radžiūnas. Oi, Radžius. Pirmi keitimai prasideda nesužaidus ir pusvalandžio – Juškelė pasikeičia ir eina ruoštis bausti Calsberg taurėj Vilties. Po pirmų 45 min – 3:0. Ramuma. Nes Štrikis daugiau pavargsta bandydamas apvesti varžovų puolėjus, o ne traukdamas kamuolį iš vartų... Per pertrauką pasiklausom smagaus Juškelės ir Mikio pokalbio „noriu (žaisti)-nenoriu (ilsėtis)"... Antrame kėliny vaizdas nesikeičia – mes žaidžiam daug geriau. Bet vėl prieky vis įbėgam į jau kokią dvidešimtą nuošalę ir neišnaudojam jau kokios dešimtos progos. Kol galų gale antrame kėlinyje į aikštę išėjęs Arminas atsiranda laiku ir vietoj bei tvarkingai siunčia ketvirtą kartą kamuolį į varžovų vartų tinklą. Svečiai keičia vartininką. Mes irgi kelis žaidėjus – vietoj Dovkės Skipis. Ir pastarasis po kelių minučių nespėja patraukti galvos nuo pirmos štangos, kuomet kraštu prasiveržęs Marijaška (pala, koks Marijaška? Tas gi už barankos. Bet ne, man tikrai akys nemeluoja – Marijaška grįžo! Toks mielas, gražus... Kaip koks Karlsonas...) atlieka tikslų skersą. 5:0. Ir tik klausimas – ar tikrai Skipiui buvo skirtas šis perdavimas?.. Iškart po minutės mes visgi prisižaidžiame – kiek netiksliai iš centro atiduodame kamuolį atgal savo gynėjams ir taip puikiai išvedame varžovų gynėją vieną prieš Štrikį. Gal kiek visus suklaidina ir šoninio teisėjo pakelta vėliavėlė, bet tai ne priežastis sustoti. O varžovai nesustoja ir nubėgęs jų puolėjas ramiai siunčia kamuolį šalia Štrikio. 5:1. Rrr... Prasileidom... Toliau ping-pongas tęsiasi. Vėl gal po minutės graži dviejų perdavimų ataka Hariokas – Skipis – Mikis ir pastarasis vienui vienas prieš vartininką iššoka, apveda jį (pastarasis pasekdamas anksčiau stovėjusio draugo pėdomis vos ne prie centro pasiganė...) ir siunčia kamuolį į tuščius vartus. 6:1. Dar čia negaliu nepaminėti dviejų Mikio ir Skipio išėjimų prieš vieną varžovų vartininką. Abu kartus kamuolį turėjo Mikis. Ir abu kartus viskas baigėsi vienodai. Tegul istorija kalba kaip viskas buvo, o aš patylėsiu. Tik paminėsiu – įvarčio nebuvo nė vieno... Taškus visus šiame keistame mače ant visų raidžių sudėliojo tas pats senukas Skipis – gavęs kamuolį apie 25 metrai nuo varžovų vartų ramiai apsisuko, apsižiūrėjo ir tvarkingai papjovė kamuolį į tolimą apatinį varžovų vartų kampą –kad ir kaip stengėsi Druskininkų vartininkas, bet kamuolys ir septintą kartą pabuvojo Druskininkų vartų tinkle. 7:1. Nėra ką daugiau čia komentuoti...
Dabar lieka dvejos lemtingos varžybos. Abejos labai sunkios. Pirmosios – derbis su visuomet ant mūsų piktais prieteliais Bekento futbolininkais, kurie paskutiniosiose varžybose puolime tiesiog siautėja. Antrosios, ir paskutiniosios (galbūt!) sezone – su Rūdupiu. Čia jau komentaro tikrai didelio nereikia. Labiau reikėtų gal apsaugos... Taigi, mūsų laukia du lemtingieji ketvirtadieniai Fanų stadione. Ar po jų dainuosime?