Treneris – pamokos po pamokų ir beveik be sekmadienių
https://www.silokarcema.lt/naujiena/123 ... niu--.html
Futbolo treneris – daug vaikų, daug kamuolių, dveji vartai, fizinių pratimų šūsnis, bėgimai, įvairūs žaidimai. Futbolo treniruočių virtuvė. Kasdien tas pats, bet kiekvienos rungtynės komandai – skirtingos: kartais mušami įvarčiai į varžovų vartus, kartais praleidžiami. Kodėl futbolas populiariausias žaidimas pasaulyje, sutraukiantis į tribūnas šimtus tūkstančių žiūrovų?
Apie tai kalbamės su šilutiškiu treneriu Svajūnu Česnuliu, buvusiu Lietuvos jaunimo rinktinių kapitonu bei pirmosios po nepriklausomybės paskelbimo Lietuvos U-21 rinktinės žaidėju, kuri 1991 metais tapo Baltijos šalių čempione. Svajūnas pelnė geriausio gynėjo titulą. Gi 2015 metais Lietuvos U-19 rinktinė, jau vadovaujama S. Česnulio, laimėjo Pabaltijo futbolo šalių čempionatą. S. Česnulis treniravo šalies U-17, U-19 rinktines, dirbo su Lietuvos jaunimo komandois. Treniruočių stovyklos, varžybos, turnyrai savaitgaliais – disciplinos žmogui nėra kada nuobodžiauti.
- Kada, kur ir kaip atradote futbolą? Pirmosios žaidimo pamokos. Trumpai apie save, tėvelius?
- Gimiau Rusnėje. Matydamas Rusnės „Žvejo“ kovas, labai pamilau futbolą. Vaikystėje žaisdavome vietos stadione. Rusnėje mokiausi iki ketvirtos klasės. Mama dirbo Šilutės baldų kombinate, todėl per didžiulius tų metų potvynius buvo labai sunku keliauti į darbą. Todėl išsikraustėme gyventi į Šilutę. Tėvas dirbo Rusnės žemės ūkio bendrovėje traktorininku. Deja, jau miręs. Nuo septintos klases išvykau mokytis į Panevėžio sporto mokyklą internatą. Čia baigiau 12 klasių. Puiki vyriškumo mokykla, puikios sąlygos. Pirmi mano treneriai - Romas Šveikauskas ir Ervinas Kuncaitis. Kaip žaidėjas rungtyniavau dvejus metus Panevėžio „Ekrano“ ekipoje, vėliau išvykau į Vokietiją. Kitos mano buvusios komandos: Kauno „Atletas“, Šilutės „Šilutė“, Vokietijos regioninės lygos klubai. Ten žaidžiau 7 metus.
- Septyneri metai Vokietijos klubuose. Palyginkite vokiečių ir mūsų futbolo pirmenybių organizavimą, trenerių darbą, žaidėjų požiūrį į pasirengimą. Kokie skirtumai?
- Manau, nesulyginami dalykai. Vaizdžiai tariant, mums kaip iki mėnulio ir atgal. Futbolui Vokietijoje skiriamas didžiulis dėmesys. Puikūs stadionai, aikštės kiekviename miestelyje, kaime, net vienkiemiuose. Žiūrovų, žurnalistų domėjimasis šiuo žaidimu milžiniškas.
- Jūs – saugų grandies žaidėjas, atakų organizatorius, pasižymėjęs technišku žaidimu ir tiksliais kamuolio perdavimais, pelnytais įvarčiais. Ar ši pozicija padėjo atsiskleisti kaip žaidėjui, o gal svajonėse matėte save puolėju?
- Visada norėjau būti atakos organizatorius. Tas geriausiai ir pavykdavo.
- Įsimintiniausios rungtynės, pergalės, įvarčiai bei klubas, su kuriuo susijusios brangiausios akimirkos.
- Finalinės Sovietų sąjungos (Rusija) sporto internatų pirmenybės 1989 metų liepą Kropotkino miesto (Krasnodaro kraštas) stadione „Junost“ („Jaunystė“). Turnyre „Perkėla“ varžėsi olimpinis rezervas iš Kijevo, Dniepropetrovsko (Ukraina), Minsko (Baltarusija), Ašchabado (Turkmėnija), Jerevano (Armėnija), Taškento (Uzbekija). Finalo rungtynėse prieš Dniepropetrovsko bendraamžius pirmavome 2-1. Abu įvarčius įmušiau galva, tačiau persvaros nepavyko išsaugoti: Rungtynių paskutinėmis minutėmis, vartininkas A. Skrupskis sumanė neapdairiai perduoti kamuolį gynėjui. Šis manevras baigėsi fiasko. Varžovas perėmė kamuolį ir išlygino rezultatą. Lygiosios Dniepropetrovsko komandą pakėlė į čempionus, mus nubloškė į trečią vietą. Antra liko Kijevo komanda. Čempionų titulas „pabėgo“. Įdomios buvo ir kontrolinės rungtynes Vokietijoje prieš tuometę šalies čempionę Dortmundo FC „Borussia“. Pralaimėjome rezultatu 2-7.
- Trenerio darbo pradžia? Su dvylikamečiais berniukais esate laimėję šalies mažojo futbolo (5x5) pirmenybes, aplenkdami net didmiesčių komandas, turinčias futbolo akademijas. Kaip to pasiekėte?
- Pirmasis impulsas, kad mes tai galime padaryti, - 1995-ieji, kuomet užėmėme Lietuvoje trečiąją vietą. Toje komandoje rungtyniavo Julius Kasparavičius ir Justas Raziūnas - būsimosios pamario futbolo žvaigždutės. O čempionais ir vicečempionais paeiliui tapome su vaikais, gimusiais 1998 metais. Tik sunkus darbas, atsidavimas ir berniukų noras sunkiai treniruotis davė trokštamus vaisius. Minimos komandos garbę gynė Linas Mėgelaitis, Vilius Giedraitis, Aivaras Bagdonas, Matas Vismantas, Andrius Pakalniškis. Treniruoti Šilutės vaikus pradėjau nuo 1992-ųjų. Esu baigęs Kauno kūno kultūros akademiją, taip tuomet vadinosi.
- FK „Šilutė“, kurios vairas vėl Jūsų rankose, istorija siekia laikus, kai komanda vadinosi „Švyturiu“, „Pamariu“, „Laisve“. Priminkite jos kelią, sėkmes bei nesėkmes.
- Atsimenu, kaip stengėmės atgaivinti futbolą Šilutėje. J. Žiemys, E. Mieliulis buvo didžiuliai futbolo entuziastai, pradėję futbolo atgimimą. E. Mieliulio nebeturime.
- Šilutiškiai, žaidę įvairaus amžiaus šalies nacionalinėse rinktinėse.
- Mano treniruojami vaikai, pusbroliai D. Česnulis ir Ž. Česnulis, J. Raziūnas. J. Kasparavičius, L. Mėgelaitis, V. Giedraitis, A. Trakšelis bei kiti. Puolėjas J. Kasparavičius - nacionalinės vyrų rinktinės narys, šalies čempionas kartu su Marijampolės „Sūduva“, Justas Raziūnas rungtyniavo už Lietuvos vyrų B rinktinę Šri Lankoje, saugas Linas Mėgelaitis pasirašė profesionalo kontraktą su Italijos B serijos klubu „Lecce“, buvęs auklėtinis M. Rumkis treniruoja 7-11 metų vaikus Trakų futbolo akademijoje, V. Giedraitis rungtyniauja už Kėdainių „Nevėžį“, mano sūnus Dovijus baigė Sauthamptono universitetą Anglijoje ir įgijo futbolo trenerio specialybę, dirba treneriu FC „Doncaster Rovers“. Džiaugiuosi, kad daugelis FK „Šilutė“ žaidėjų pasiekė ir siekia aukštojo universitetinio išsilavinimo. Priminsiu kelias pavardes: A. Pakalniškis, R. Sirtautas, A. Bagdonas, M. Vismantas – Lietuvos sporto universiteto studentai, D. Vaičiulis – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentas, V. Šreiberis – VGTU absolventas, D. Paičius – būsimasis pilotas, A. Macikas baigė pasieniečių mokyklą, N. Pielikis – bankininkas, P. Stankaitis – fizikas. Visų neišvardysiu.
- FK „Šilutė“ rinktinė sudaryta mėgėjiškais pagrindais, talkinama vos vienu antru legionieriumi. Ar tiek jėgų užteks sugrįžti iš II lygos į I lygą? Reprezentacinėje Šilutės krepšinio komandoje dominuoja samdiniai legionieriai, o futbole pagrindinė jėga – pamariškiai, vietos trenerių auklėtiniai. Kokios mūsų komandos problemos, kaip tvarkytis, kad FK „Šilutė“ vėl sublizgėtų?
- Šiuo metu komandoje rungtyniauja tik šilutiškiai arba šilutiškiai, studijuojantys Kauno aukštosiose mokyklose bei dirbantys Klaipėdoje. Norint grįžti atgal į buvusias aukštumas ir rungtyniauti A lygoje ar pirmoje lygoje, turi keistis viskas. Stadionas apverktinos būkles, reikia investicijų, reikia žaidėjų, žodžiu, dabartiniu metu nematau tokių galimybių.
- Dar pagainiojate kamuolį su veteranų komanda, o ledo ritulio aikštelėje ne tik mušate įvarčius, bet ir vadovaujate klubui. Gal jau pačiūžos mieliau nei bucai?
- Pagal galimybes išbėgu žaisti su veteranais, bet jau sunku, nebeturiu tokio noro bei motyvacijos. Kas kita - ledo ritulys. Krūvis momentinis, žaidimas labai įdomus, bet problemos tos pačios kaip ir futbole.
- Futbolo klubas, už kurį „sergate“?
- Nėra vieno klubo, už kurį labai „sirgčiau“. Patinka vokiečių Dortmundo FC „Borussia“, Miuncheno FC „Baeyrn“, anglų Liverpulio FC„Liverpool“.
- Mėgstamiausia užsienio šalies futbolo rinktinė, visų laikų geriausias pasaulio futbolininkas?
- Vokietijos, Olandijos, Belgijos rinktinės. Futbolininkai: Ziko, Maradona, Zidanas, Tores, Hazard.
- Jūsų horoskopo ženklas. Ar paskaitinėjate astrologų pranašystes?
- Esu Jautis, bet pranašystėmis netikiu
- Gražiausia spalva?
- Žalia, mėlyna.
- Ar domitės politika? Gal turite simpatijų ar antipatijų kuriai nors lietuviškai politinei jėgai?
- Politika nesidomiu.
- Kiek laiko skiriate TV programoms?
- Mano TV - sporto laidos: futbolas, krepšinis, ledo ritulys.
- Turistinės kelionės, svajonių šalis ?
- Vokietija, Šveicarija. Su šeima (žmona Loreta, sūnus Dovijus, dukros Vėjūnė ir Dorotėja) jau vykome tris kartus į dviejų savaičių kelionę. Su Loreta – 29-eri metai kartu. Aplankėme visą Europą. Vienu metu per 2 savaites nuvažiuodavome po 5 000 kilometrų. Man patinka pažintinės kelionės, bet ne poilsinės.
- Laisvalaikio pomėgiai? Didžiausia namų šventė ir skaniausias patiekalas, gėrimas?
- Vaikų gimtadieniai. Žuvis, gėrimas - negazuotas vanduo. Laisvalaikis: žvejyba, žuvies rūkymas, kelionės laivu į Kuršiu marias. Atostogauti galiu vos kelias dienas ir tik Nidoje. Man trenerio darbas užkrauna pareigą paruošti ne tik gerą futbolo žaidėją, bet ir gerą žmogų. Stengiuosi savo auklėtiniams būti antru tėveliu, mokytoju, patarėju. Malonu stebėti, kaip vaikas auga, stiprėja, tvirtėja visais atžvilgiais. Juk svarbu ir moralinė sveikata. Nuolat mokausi ir pats. Liko baigiamieji egzaminai siekiant aukščiausios futbolo licencijos UEFA PRO.
- Ačiū už pokalbį. Geros kloties visur ir visada!
Šilutės futbolo istorijoje nauja žymė – Svajūnui Česnuliui suteikta Europos aukščiausios kategorijos futbolo trenerio licencija
https://www.silokarcema.lt/naujiena/129 ... ncija.html
Šilutės futbolo istorija spalio 28 dieną papildyta nauju jos praeičiai įvykiu, teikiančių didesnių vilčių šios sporto šakos ateičiai mūsų krašte: šilutiškiui Svajūnui Česnuliui įteikta aukščiausia futbolo trenerio licencija UEFA PRO, leidžianti dirbti visame pasaulyje su profesionalų klubų komandomis. Tai pasiekta važinėjant mokytis į Šveicariją, užsispyrus tapti aukščiausios kategorijos futbolo treneriu.
S. Česnulis – rusniškis, persikraustęs su tėveliais gyventi į Šilutę. Futbolą pamėgo vaikystėje, išsiskyrė iš kitų berniukų kamuolio valdymo technika, žaidimo supratimu. Pirmieji jo treneriai – Romas Šveikauskas ir Ervinas Kuncaitis. Kaip gabus auklėtinis, septintokas Svajūnas buvo nukreiptas į Panevėžio sporto mokyklą-internatą. Čia baigė vidurinę mokyklą, vėliau – Kauno kūno kultūros akademiją, pervadintą į Sporto universitetą. Žaidė futbolą už Panevėžio „Ekraną“, Kauno „Atletą“, Šilutės „Šilutę“.
Priminsime, jog FK „Šilutė“ yra rungtyniavusi ir šalies Aukščiausiosios bei I lygos pirmenybėse. S. Česnulis septynis sezonus praleido Vokietijos regionų lygos komandose. Svajūnas – atakų organizatorius, tikslaus ilgo kamuolio perdavimo meistras, gerai besigaudantis taktinio žaidimo niuansuose, sugebantis reikiamu momentu atsidurti reikiamoje vietoje ir įmušti įvartį. 1991-aisiais, gindamas Lietuvos U-21 rinktinės garbę, tapo Baltijos šalių čempionu. 2015-aisiais, jau jo vadovaujama Lietuvos U-19 rinktinė laimėjo Baltijos šalių futbolo čempionatą. Jis yra treniravęs šalies U-17, U-19 rinktines, dirbęs su jaunimo ekipomis. Šilutės vaikus treniruoja nuo 1992-ųjų. Su dvylikamečiais vaikais pateikė didelę staigmeną bendraamžių mažojo futbolo (5x5) pirmenybėse. Šilutiškiai, aplenkę didmiesčių komandas, iškovojo nugalėtojų titulus. Žinomi jo auklėtiniai: J. Kasparavičius, kviestas į Lietuvos nacionalinę vyrų rinktinę, jaunimo rinktinės U-21 saugas L. Mėgelaitis, rungtyniaujantis Italijoje, U-16 rinktinės narys A. Trakšelis, Lietuvos nacionalinės B rinktinės narys J. Raziūnas ir daugelis kitų.
Ir mokė, ir pats mokėsi
S. Česnulis, anksti įgijęs gero trenerio vardą, nesustojo užsikariautose pozicijose, o, kaip sakoma, pasiraitojęs rankoves kibo siekti pasaulyje pripažįstamo aukščiausios futbolo kategorijos trenerio licencijos. Po dvejų mokslo metų Šveicarijoje, Nione, kur įsikūrusi UEFA būstinė, S. Česnuliui Kaune įteikta UEFA PRO trenerio licencija, atverianti kelius į pasaulinio garso profesionalų klubus.
Nebuvo lengva to pasiekti. Svajonė išsipildė, nes Svajūnas jai pasišventė, neatsitraukė iškilus sunkumams. Mokytis keliaujant – ne kiekvienas tam pasirengia. S. Česnulis išsikelto tikslo nemetė, nepasidavė abejonėms. Priekin vedė noras giliau suprasti futbolo pasirengimo paslaptis, ieškant naujų treniruočių metodikų, šiuolaikinio, greito futbolo įgūdžių skiepijimo žaidėjui, gerinant futbolininko fizinius ir techninius žaidimo parametrus.
Pirmoji sesija vyko Nione. Studentų grupę sudarė lietuviai, kroatai, armėnai, gruzinai. Jie gyveno Prancūzijoje, iš kur iki Niono buvo tik 10 kilometrų. Studijos Šveicarijoje, stažuotė Danijoje – ne viena pakopa gilinant žinias apie pasaulyje populiariausią žaidimą futbolą. Svajūnas sesijų metų klausėsi paskaitų, kurias skaitė Anglijos, Belgijos, Vokietijos, Šveicarijos, Rusijos, Latvijos lektoriai.
Jis norėtų, kad lietuviai „eitų iš proto“ ne tik dėl krepšinio, bet ir futbolo. Kaip Vokietijoje, Anglijoje, Ispanijoje, Brazilijoje, Argentinoje. Prasidėjusi miesto stadiono rekonstrukcija – įkvepiantis ženklas futbolo mėgėjams, žaidėjams, treneriams, augančiai gausiai futbolo pamainai. Beje, S. Česnulis, kaip futbolo treneris-instruktorius, įgytas žinias jau perduoda kolegoms seminaruose-mokymuose. Gražu, kad jo pėdomis seka sūnus Dovijus Česnulis, baigęs futbolo studijas Anglijoje, Sauthamptono universitete. Dabar Dovijus dirba futbolo klube „Doncaster Rovers“. Jis, kaip ir tėvas, nesustojo ties pasiektu – toliau mokosi ir nori įgyti UEFA A kategorijos licenciją. Tų kategorijų yra keturios: UEFA C, UEFA B, UEFA A ir UEFA PRO. Pastaroji leidžia dirbti bet kurioje pasaulio šalyje su profesionalų komandomis.