Rusui apkarto legionieriaus duona Lietuvoje
http://penalty.lt/rusui-apkarto-legioni ... lietuvoje/" onclick="window.open(this.href);return false;
Vilniaus REO klube šiame sezone žaidęs rusas Soslanas Džojevas Lietuvą paliko kiek nusivylęs mūsų futbolu. Tačiau daug labiau saugą nuliūdino asmeninės kai kurių šalies futbolo specialistų savybės ir požiūris į legionierius.
- Kokį įspūdį paliko Lietuviška futbolo virtuvė?
- Labai sužavėtas ja nelikau. Atvažiavau čia turėdamas didžiulį norą rungtyniauti, bet jis buvo užgesintas. Pradžioje lyg ir viskas buvo gerai – komanda buvo palyginti nebloga, tačiau jos egzistavimo pabaigoje prasidėjo tikras cirkas. Situacija ypač sudėtinga tapo iš klubo pasitraukus Aleksandrui Sacharukui.
- Kas nuvylė labiausiai?
- Labiausiai nuvylė tai, kaip su manimi buvo elgiamasi paskutiniaisiais REO gyvavimo mėnesiais. Sulaukiau pasiūlymo išvykti į žemesnėje Rusijos futbolo lygoje rungtyniaujančią Sankt Peterburgo miesto ekipą. Apie tai informavau tuo metu Vilniaus komandą treniravusį Valdą Ivanauską. Tada jau REO negalėjo registruoti naujų žaidėjų ir manęs jis paprašė pasilikti. Buvau užtikrintas, kad viskas bus gerai, problemos baigsis, o man net pakels atlyginimą. Tačiau viso to neatsitiko – vietoje garantuoto uždarbio Rusijoje man teko čia gyventi pusbadžiu, o kartais nebūdavo už ką atvykti į treniruotę. Daug žadėjęs V.Ivanauskas man neatsakydavo į telefono skambučius, todėl vėliau jau nesitreniruodavau specialiai. Jei ne mano draugai lietuviai, nežinau kaip būčiau išsivertęs.
- Ar matėte naujus investuotojus į klubą?
- Taip ir nesupratau ką jie atstovavo. Kažkoks Andrius (red. Andrius Šamšonas) pasikvietęs derino finansines sąlygas, žadėjo jas pagerinti. Tačiau viskas liko kalbomis, kurios tęsėsi ilgai. Finansinė reikalo pusė manęs taip nenuvylė, kaip požiūris į žmogų. Svetimoje šalyje buvau suviliotas pažadais, paliktas likimo valiai, o į prašymus padėti išspręsti kai kurias problemas buvo nereaguojama. Trūko elementaraus žmogiškumo.
- Koks buvo ankstesnių klubo vadovų požiūris į žmones?
- Treniruojant Stasiui Baranauskui pradžioje žaidžiau nedaug. Tačiau savo žmogiškomis sąvybėmis jis gerokai lenkė V.Ivanauską. Pastarajam kaip specialistui priekaištų neturiu – treniruotės buvo įdomios ir gero lygio. Nors jau buvo palikęs klubą, padėjo Aleksandras Sacharukas. Jis išsprendė problemas su migracijos tarnyba bei nupirko bilietą į Maskvą. Tuo tarpu vėliau pažadais suviliojusieji nepalinkėjo net sėkmės.
- Ar nutiko Lietuvoje ir gerų dalykų?
- Metus prieš tai nežaidžiau dėl traumos, o į lietuvą atvykau įgyti optimalios sportinės formos. Gal keistokai skamba, bet Lietuvos futbolui esu dėkingas. Buvo čia ir gerų akimirkų, patiko draugiškas REO žaidėjų kolektyvas.
- Kaip įvertintum A lygos pajėgumą?
- Pagal žaidimą labiausiai patiko “Ekranas”. Keturios stipriausios ekipos dar bando žaisti futbolą, kitos daugmaž nesiskiria viena nuo kitos. Lietuvos futbolo lyderiai galėtų rungtyniauti antrajame pagal pajėgumą Rusijos divizione, kitos tik dar žemiau. Tačiau A lygoje yra gerų žaidėjų, o ypač vartininkų. Patiko Marijampolės, Alytaus stadionai, Panevėžio stadiono veja. Kalbant apie klubų veiklos organizaciją, tai REO jos beveik nebuvo. Nežinau kokia padėtis kitose ekipose, bet nemažai jų susiduria su finansiniais sunkumais.
- Ar rekomenduotum kokiam savo draugui vykti rungtyniauti į Lietuvą?
- Būsiu atviras – tik nebent jei jis nori baigti karjerą. Čia gal ir yra klubų, kur į žaidėją žiūrima normaliai, tačiau mane nuvylė jau minėtų asmenų požiūris į svetimšalį bei atsibodo ilgai kartota frazė – “viskas bus gerai”.