bent pagal jų tinklapį, tai B komandai surado naują trenerį, atskyrė treniruotes. Nupirko kelis legionierius šiais metais lyginant su praėjusiu, tai gal kaip tik atsiranda vėl entuziasmas siekti aukštesnių rezultatų?
Dar jei domisi stadionio pirkimu.

Aišku žmogus nejaunėja ir kol kas nelabai yra kokie nors stabilūs pamatai, todėl iš tos pusės atrodo, kad su kiekvienu sezonu pabaiga vis arčiau.

V. Paulauskas: „Įvarčiai kiekvienam yra malonus dalykas, tik ne tada, kai pralaimi“
http://fkriteriai.lt/2021/07/v-paulausk ... -pralaimi/

Dvidešimtmetis „Riterių“ gynėjas/saugas Valdas Paulauskas šio pirmadienio „Optibet A lygos“ rungtynėse prieš „Dainavą“ pasižymėjo gražia ataka bei efektingu smūgiu, pelnytu įvarčiu bei vieta simbolinėje čempionato savaitės rinktinėje. Iki šiol tokiais nors ir mažais pasiekimais jaunasis Vilniaus ekipos futbolininkas pasigirti negalėjo.

„Viskam savas laikas. Dar praėjusio rato rungtynėse prieš „Dainavą“ turėjau puikų šansą, tačiau tąsyk juo pasinaudoti nepavyko. Be abejo, kiekvienam futbolininkui įvarčiai yra malonus dalykas, tik ne tada, kai pralaimi. Ta komandinė nesėkmė nuotaiką gerokai sugadino, tad jausmas dviprasmiškas“, – apie paskutinį savo pasirodymą kalbėjo V. Paulauskas.

Nacionalinėje futbolo akademijoje pamatus dėjęs ir 2019 metais prie „Riterių“ prisijungęs futbolininkas iki šio sezono daugiausiai laiko praleido B komandoje. Pagrindinės komandos vairą perėmus Valdui Trakiui, V. Paulausko žaidimo minučių skaičius kaip mat išaugo.

„Visada yra lengviau, kai treneris tave drąsina ir pasitiki. Aš pats jaučiu, kad galėčiau būti dar drąsesnis ir aikštėje priimti geresnius sprendimus, bet, kaip minėjau, tam reikia laiko. Neabejoju, kad ateis diena, kai matysite mane visiškai kitokį (šypsosi). Jei atvirai, galvoju, kad užtrukau su perėjimu į vyrų futbolą. Žmonės man sakė, kad šis procesas nebus lengvas, bet niekada negalvojau, kad jis toks sudėtingas“, – kalbėjo V. Paulauskas.

Per šio sezono 21 rungtynes futbolininkas aikštėje buvo pasirodęs jau trylika kartų. Iš jų tris kartus – starto sudėtyje. Paskutinėje minėtoje dvikovoje prieš „Dainavą“ V. Paulauskas į aikštę žengė iškart po pertraukos.

„Man nėra sudėtinga kilti nuo suolo. Visi matėme, kad komandai pirmasis kėlinys nesiklijavo, todėl blogiau nelabai galėjo būti. Treneris prašė, kad būčiau aktyvesnis, todėl stengiausi įsiklausyti į jo prašymus. Be abejo, tas epizodas, kai apėjau kelis varžovus ir atlikau neblogą smūgį, dar labiau įtikino mane, jog turiu nesustoti. Manau, kad tai ir padėjo pelnyti įvartį. Labai gaila, kad po jo nebesugebėjome palaikyti tokio tempo, atlikti varžovų vartų šturmo, kuris būtų leidęs bent išlyginti rezultatą“, – kalbėjo V. Paulauskas.

Dažniausiai gynėjo pozicijoje žaidžiantis dvidešimtmetis šiemet spėjo sulaukti ir Lietuvos U-21 rinktinės vyriausiojo trenerio Mariaus Stankevičiaus kvietimo prisijungti prie jo vadovaujamos ekipos. Tai dar vienas pirmas kartas V. Paulausko karjeroje.

„Tikiuosi, kad ne paskutinis kartas (šypsosi). Iš tikro, toks trenerių dėmesys ypatingai motyvuoja. Nieko naujo nepasakysiu – atstovavimas savo šaliai yra didžiulė garbė. Dėl to noriu kuo daugiau padėti komandai „Optibet A lygoje“, kad atsirastų kvietimai į U-21 rinktinę. Bandau iš savęs išspausti daugiau pasitikėjimo. Jei persilaušiu, tai garantuos daugiau minučių, geresnį žaidimą ir vis dažnesnius įvertinimus“, – reziumavo praėjusio turo simbolinės rinktinės narys.

Šviežias interviu su „Riterių“ atakų dirigentu iš Serbijos Marko Pavlovski

http://fkriteriai.lt/2021/07/m-pavlovsk ... ka-darome/

Riteriai“ pristatė naują vyr. trenerį

Vilniaus „Riterių“ trenerių štabe – pasikeitimai. Laikinąjį strategą Valdą Trakį keičia UEFA Pro licenciją turintis portugalas Miguelis Moreira. Buvęs Portugalijos jaunių ir jaunimo rinktinių žaidėjas anksti baigė futbolininko karjerą ir nusprendė save atiduoti treniravimui.

36-erių specialistas per savo karjerą spėjo padirbti Lisabonos „Sporting“ (Portugalija), „Vasco da Gama“ (Brazilija), „Pacos Ferreira“ (Portugalija) klubų sistemose. „Riteriai“ jam taps pirmąja kaip vyriausiojo trenerio stotele.

„Taip, vyriausiuoju treneriu vyrų komandose aš nedirbau, tačiau į Lietuvą atsivežu labai daug patirties kaip vyriausiojo trenerio asistentas. Kadangi greit supratau, jog netapsiu top žaidėju, devyniolikos nusprendžiau tapti treneriu. O prieš vienuolika metų pradėjau dirbti profesionalų klubuose.

Visada galvojau apie naują žingsnį – tapimą vyriausiuoju treneriu, todėl aš čia. Niekada iki šiol Lietuvoje nebuvau, todėl nežinojau, ko laukti. Dabar žinau, kad atvykau į gražų miestą, puikų klubą, kuriame man suteikta galimybė pademonstruoti savo žinias“, – sakė M. Moreira.

Treneris į Lietuvą atvyko savaitgalį, todėl turėjo galimybę stebėti tiek B komandos laimėtas rungtynes prieš Kretingos „Miniją“, tiek A komandos pergalę prieš Alytaus „Dainavą“.

„Prieš „Dainavą“ komanda sužaidė geras rungtynes, tačiau visada yra vietų, kurias galima tobulinti. Be abejo, tokių vietų yra ir „Riterių“ komandoje, kurių, tikiuosi, artimiausiu metu nebeliks. Dabar mūsų laukia labai stiprūs varžovai („Kauno Žalgiris“ ir „Sūduva“) – šioms rungtynėms turime būti pasiruošę maksimaliai gerai“, – kalbėjo specialistas.

M. Moreira naujiesiems auklėtiniams buvo pristatytas pirmadienį. Po pirmosios treniruotės treneris išvyko į Kauną stebėti būsimų savo varžovų rungtynių.

Skaityti daugiau: https://m.eurofootball.lt/futbolo-nauji ... r-treneri/

Kažkaip random riteriai, jau lyg ir neblogai žaist pradėjo, dėl ko ten kovot per daug irgi neliko...

tokios karuselės su trenerių kaitaliojimais nelabai pamenu o sezonas dar nesibaigė, gal Nevoina dar kokį trenerį po mėnesio ištrauks iš kepurės

beje, o Trakys lieka Riterių komandoj?

tokios karuselės su trenerių kaitaliojimais nelabai pamenu o sezonas dar nesibaigė, gal Nevoina dar kokį trenerį po mėnesio ištrauks iš kepurės

beje, o Trakys lieka Riterių komandoj?

Greičiausiai ne. Vakar Kaune buvo Sabaliauskas, Simaitis ir du portugalai. Gal Trakys prašė pastiprinimo ir Janas pasakė griežtą NE.

Aišku kodėl Gurenko paliko Trakus. Oficialiai paskirtas naujuoju Baltarusijos čempionų, čempionate pirmaujančių Soligorsko Shakhtar vyriausiuoju treneriu. Prieš tai buvo siejamas ir su vis dar laisva Minsko Dynamo vyr. trenerio vieta.

Сергей Гуренко стал главным тренером солигорского «Шахтера»
https://sportmail.ru/news/football-foreign/47253923/

Белорусский специалист Сергей Гуренко был представлен игрокам и персоналу «Шахтера» в качестве главного тренера команды.

Manau, nepaliko o buvo atleistas dėl labai "gerų" riterių rezultatų, ypač po rungtynių su Nevėžiu, kad Soligorskas feilins Europoje irgi dar tada nieks nežinojo...

Manau, nepaliko o buvo atleistas dėl labai "gerų" riterių rezultatų, ypač po rungtynių su Nevėžiu, kad Soligorskas feilins Europoje irgi dar tada nieks nežinojo...

Jeigu neklystu atsisveikino su Riteriais tą pačią dieną, kai buvo oficialiai atleistas ir Minsko Dynamo vyr. treneris, tuo metu sietas su ta pozicija (kartu su dar visu pluoštu Lietuvoje pažįstamų trenerių).

Manau, nepaliko o buvo atleistas dėl labai "gerų" riterių rezultatų, ypač po rungtynių su Nevėžiu, kad Soligorskas feilins Europoje irgi dar tada nieks nežinojo...

Jeigu neklystu atsisveikino su Riteriais tą pačią dieną, kai buvo atleistas ir Minsko Dynamo vyr. treneris, tuo metu sietas su ta pozicija (kartu su dar visu pluoštu Lietuvoje pažįstamų trenerių).

Na pasak riterių, kontraktas iki gegužės buvo, o kadangi rezultatai prasti, tai ir neoratęsė, bet aišku tavo versija apie Minsko Dinamo irgi lb įtikinama, tik įdomu kodėl jis taip ir nepradėjo iškart tam Minskui vadovaut...

D. Barauskas atskleidė čempionatą, kuriame norėtų save išbandyti
https://alyga.lt/naujiena/d-barauskas-a ... ndyti/7231



Nepaisant to, jog Dominykas Barauskas Vilniaus „Riteriuose“ žaidžia dar tik trečią savo sezoną, prieš šiuos metus jis sulaukė ypatingo įvertinimo ir tapo komandos kapitonu.

Trečią sezoną „Riterių“ gretose žaidžiantis futbolininkas džiaugėsi, jog šioje komandoje gavo ne vieną galimybę pasireikšti.

„Gavau daug žaidybinio laiko, man, kaip jaunam žaidėjui, tai yra svarbiausias dalykas. Gavau daug naudingos patirties, tad savo laiką čia vertinu gerai“, – „Optibet A lygos“ savaitės interviu rubrikoje pasakojo futbolininkas.

Ypatingai sunkus „Riteriams“ buvo praėjęs sezonas, kuomet vietiniame čempionate jie nesublizgėjo. Visgi buvo ir pozityvių akimirkų, tarp kurių – graži pergalė UEFA Europos lygos atrankoje prieš „Derry City“ vienuolikę iš Šiaurės Airijos.

Pačiam žaidėjui tai buvo debiutas tarptautinėje arenoje ir jis neslėpė, jog prieš pirmą teisėjo švilpuką nebuvo išvengta ir jaudulio.

„Prieš varžybas Europoje jaučiasi jaudulys, bet po teisėjo švilpuko jis dingsta, pradedi galvoti tik apie futbolą. Emocijos buvo labai geros, debiutavau tame turnyre. Komanda gal nebuvo labai žinoma, bet yra iš britų salyno, rungtynės buvo labai sunkios, pareikalavo daug jėgų, tad po pergalės buvome labai laimingi“, – atsiminė futbolininkas.

Nepaisant to, kad komandoje yra dar tik trečią sezoną, D. Barauskas sulaukė komandos draugų įvertinimo ir tapo ekipos kapitonu.

„Visų pirma, tai yra didesnė atsakomybė, turi rodyti pavyzdį ir aikštėje, ir už jos ribų. Tačiau, iš kitos pusės, tai yra ir malonumas, kad komanda išrinko mane – vadinasi, jie manimi pasitiki ir turiu jai garbingai atstovauti“, – akcentavo gynėjas.

Vaizdo įraše žaidėjas taip pat atsiminimais nusikėlė į patirtis kitose A lygos komandose, aptarė šio sezono ekipos tikslus bei pabrėžė, kuriame pajėgiame čempionate norėtų save išbandyti.

V. Trakys palieka „Riterius“
https://fkriteriai.lt/2021/08/v-trakys- ... -riterius/

Laikinasis „Riterių“ vyriausiasis treneris Valdas Trakys savo trumpą epochą „Riterių“ ekipoje baigė pergale 2:1 prieš Alytaus „Dainavą“. Strategui buvo siūloma likti klube ir toliau, tačiau jis nusprendė šia galimybe nepasinaudoti.

„Valdas turėjo pasiūlymą likti „Riterių“ trenerių štabe, tačiau jis priėmė sprendimą, kurį privalome gerbti. Labai nuoširdžiai galiu pasakyti, kad tiek visa vadovybė, tiek žaidėjai džiaugėsi turėdami tokį narį savo komandoje. Dabar Valdui lieka tik palinkėti sėkmės jau dirbant kažkur kitur“, – sakė „Riterių“ sporto direktorius Tadas Simaitis.

Priminsime, kad V. Trakys laikinuoju vyriausiuoju treneriu tapo tuomet, kai su komanda atsisveikino Sergejus Gurenka. Pirmadienį klubas pristatė naują vyriausiajį trenerį iš Portugalijos Miguelį Moreirą.

M. Marusičiaus kelias – nuo „Vorskla“ akademijos iki „Riterių“
http://fkriteriai.lt/2021/08/m-marusici ... i-riteriu/

Ieškodami, kas galėtų užpildyti atsilaisvinusią puolėjo vietą, „Riterių“ vadovai dar birželį kreipėsi į ukrainietį Maksimą Marusičių. Pastarojo kandidatūra buvo ideali – jis iki atvykdamas į Vilnių puikiai pažinojo „Optibet A lygos“ virtuvę, labai sėkmingai žaidė Latvijoje ir nuo „Jonavos“ laikų bendravo su „Riterių“ sporto direktoriumi Tadu Simaičiu.

Tado ir Maksimo susirašinėjimas pakankamai greitai virto bendradarbiavimu. Ukrainietis atvyko į Lietuvą ir šiuo metu per aštuonerias rungtynes yra pelnęs vieną įvartį bei atlikęs tris rezultatyvius perdavimus.

28-erių M.Marusičiaus futbolo kelias prasidėjo Poltavoje, kai jis žiūrėdavo į tuomet dar žaidžiantį savo tėtį. Septynerių puolėjas pateko į „Vorsklos“ futbolo akademiją, kurioje praleido net dešimt metų.

„Iš pradžių nebuvo aišku, ar kas iš manęs gausis. Buvau kaip visi kiti vaikai ir prireikė laiko, kad atsikleisčiau. Būdamas devynerių, tapau komandos lyderiu, o netrukus – ir kapitonu. Mūsų komanda žaidė aukščiausioje Ukrainos lygoje. Deja, ten kartelė buvo užkelta per aukštai, o dvikovose prieš Kijevo „Dinamo“, Donecko „Shakhtar“ ar Charkovo „Metalist“ neturėdavome šansų.

Iškritome į Pirmą lygą. Tuo metu aš labai stipriai išaugau, todėl treneriai nusprendė, kad man geriausia vieta aikštėje – gynėjo pozicija. Iš pradžių dešiniojo, o vėliau vidurio. Nepaisant tokio trenerio sprendimo, aš būdavau rezultatyviausias komandos žaidėjas.

Akivaizdu, kad tie įvarčiai nepraslydo pro pagrindinės „Vorskla“ trenerių štabo akis ir aš buvau pakviestas į dublerių komandą. Kadangi man dar nebuvo nė šešiolikos, pasirašėme preliminarų kontraktą ir tokiu būdu aš pradėjau profesionalaus futbolininko kelią“, – prisiminimais dalijosi M. Marusičius.

Pagrindinis stimulas stengtis buvo svajonė debiutuoti Ukrainos aukščiausioje lygoje su vaikystės komanda. Dar vienas motyvacinis lygmuo – 300 JAV dolerių siekiančios premijos už kiekvieną pergalę.

„Kartais taip nutikdavo, kad nors buvau pats jauniausias, gaudavau šansą pasitreniruoti su pirma komanda. Tuo metu ji buvo tarp geresnių Ukrainos ekipų, kurioje netrūko legionierių iš Serbijos, Albanijos ir panašiai.

Treneriai keitėsi, vieniems aš patikau, kitiems nelabai. Tačiau net ir tais atvejais išlikdavau optimistu. Už mane kalbėjo statistika – tiek dublerių, tiek U-19 čempionatuose įvarčius štampavau vos ne kiekvienose rungtynėse.

Mano pavardė pagaliau atsirado ir pagrindės komandos rungtynių protokole, tačiau su „Vorksla“ marškinėliais aukščiausiame lygyje aš taip niekada ir nedebiutavau. Treneriai tokio šanso man nesuteikė.

Žaidžiau U-21 komandoje, tačiau man to buvo maža. Sutartis su klubu baigėsi ir abipusiai nusprendėme jos nebepratęsti. Tuomet išvykau į Lvovo „Karpaty“ komandos peržiūrą. Nuvažiavome į Slovėniją ir ten lemiamose rungtynėse prieš Jūrmalos „Spartaks“, kuriose sprendėsi mano likimas, aš įmušiau du įvarčius. Tie sėkmingi smūgiai garantavo man kontraktą bei debiutą Ukrainos aukščiausioje lygoje.

Po trijų mėnesių klubas susirado dar vieną puolėją ir man teko atlaisvinti vietą. Tai reiškė ir faktą, kad iš aukščiausios lygos turiu grįžti į Pirmąją. Ten chaoso netrūko, tad pradėjau galvoti apie legionieriaus karjerą. Tokiu būdu pirmąkart atsidūriau Lietuvoje“, – pasakojo M. Marusičius.

Dabartinio „Riterių“ puolėjo agentas bendradarbiavo su Latvijos agentu, kurio draugas buvo tuometinis „Jonavos“ vyriausiojo trenerio asistentas Mindaugas Čepas. Tokia grandinė lėmė M. Marusičiaus atvykimą į Lietuvą bei gerą sezoną čia.

„Tuomet išvis nieko nežinojau nei apie jūsų kraštą, nei apie futbolą. Kadangi atvykau į Jonavą, tai kurį laiką neturėjau galimybės susipažinti su šia nuostabia šalimi. Kelionės į Kauną, Trakus, Vilnių buvo tas indikatorius, kuris rodė, kad mano pasirinkimas – teisingas.

Prieš atvykdamas į „Riterius“ jau žinojau, ko laukti, todėl ir emocijos buvo kitokios. Žinojau, kas yra Lietuva, koks futbolo lygis, koks čempionatas. Man Lietuva tinka tiek gyvenimui, tiek futbolui. Su kai kuriais vaikinais iš „Riterių“ komandos buvome jau susitikę aikštėje, o su sporto direktoriumi Tadu dar iki mano atvykimo bendravome kelis mėnesius, derinome sąlygas“, – sakė M. Marusičius.

Už aikštės ribų puolėjas propaguoja aktyvų laisvalaikį – žvejyba, grybavimas, gamta, draugai. Futbolininkas neslepia, jog nemažai dėmesio skiria mitybai, kad, kaip pats sako, visavertiškai atsigautų po krūvių.

M. Marusičius į „Riterius“ atvyko dar vadovaujant Valdui Trakiui. Pats futbolininkas trenerių pasikeitimo nesureikšmina, o tiesiog stengiasi duoti tai, ko komandai labiausiai reikia.

„Daug jaunų žaidėjų, todėl pačiai komandai reikia laiko. Potencialo yra daug, o kaip pavyks jį išvystyti – pamatysime. Treneris mums visada akcentuoja, kad turime parodyti gerą žaidimą, kovoti kiekvienose rungtynėse, tada bus rezultatas.

Į komandą atvykus Migueliui, kai kurie dalykai pasikeitė. Jo taktinis požiūris kitoks nei Valdo, jis bando įdiegti savo filosofiją, o mes kiekvienos treniruotės metu imame vis labiau jį suprasti.

Jis pataria, kaip turėtų žaisti puolėjas. O man, žinoma, labai malonu, kad treneris skiria savo laiką ir dėmesį, akcentuoja subtilybes, kurios tikrai svarbios ir gali padėti augti“, – reziumavo puolėjas.

M. Moreira – apie dvikovas su C. Ronaldo, trenerio svajonę ir tikslus „Riteriuose“
http://fkriteriai.lt/2021/08/m-moreira- ... iteriuose/

Vieną dieną sėkminga gynyba prieš keturiolikmetį Cristiano Ronaldo, kitą dieną – Portugalijos jaunimo čempiono titulas, trečią – kvietimas į Portugalijos U-15 rinktinę. Kiekvieno jaunuolio siekiamybė? Pasirodo, ne. Pavyzdžiui, naujasis „Riterių“ strategas Miguelis Moreira gūdžiais 1999-aisiais svajojo ne apie svaiginančią futbolininko karjerą, o apie tai, kaip vadovaus kitiems.

Kiekvienos treniruotės metu savo treneriams vis sudėtingesnius klausimus kėlęs, o vakarais futbolo menedžeryje, kaip dabar pats sako, savo mąstymą tobulinęs jaunuolis save matė vadovaujantį didžiam klubui. Neišsipildžiusi svajonė? „Dar ne vakaras“ – į tokią pastabą atsako M. Moreira.

Treneri, ar jūs save laikėte talentingu futbolininku?

Aš visada maniau, kad talentas yra pervertinta sąvoka. Nenoriu kalbėti apie save, nes visiems turbūt įdomesnis Cristiano Ronaldo. Manau, kad jis geriausias pavyzdys, kai darbas nustelbia talentą. Taip, jis visada buvo geras žaidėjas, tačiau tuo metu tikrai buvo geresnių už jį. Apskritai, Lisabonos „Sporting“ akademijoje nėra nei vieno blogo žaidėjo, tačiau prasimuša toli gražu ne visi.

Cristiano visada būdavo labai susitelkęs į savo darbą, labai daug treniravosi, ateidavo net naktimis, niekam nežinant ir treniruodavosi pats vienas tiek aikštėje, tiek sporto salėje. Ką noriu pasakyti? Ne talentas, o mentalitetas ir begalinis užsispyrimas atvedė jį ten, kur jis yra dabar. Jo sunkus darbas ir didelis noras leido tapti vienu geriausių visų laikų pasaulio žaidėjų.

Mano nuomone, mes negimstame su talentu. Taip, kai kurie turi genetinių privalumų, kurie padeda pasiekti savo tikslus lengviau nei kitiems, bet kaip bežiūrėsi, privalai būti susikoncentravęs į savo tikslą, sunkiai ir daug treniruotis, būti atsidavęs visu šimtu procentų. Tik tada galėsi pasiekti tai, ko trokšti.

Prisimenate tą dieną, kai futbolininkas Miguelis Moreira tapo treneriu Migueliu Moreira?

Susidėjo keli dalykai. Kaip minėjau, tapti treneriu buvo mano svajonė. Kadangi labai jaunas pradėjau suprasti, kad kaip žaidėjas aukščiausio lygio nepasieksiu, pradėjau planuoti studijas, kurios leistų man pasiekti svajonę. O tuomet dariau viską, kad juo tapčiau.

Būdamas 21-erių pradėjau treniruoti trylikamečių komandą, po dviejų metų – devyniolikmečių, dar vėliau buvau pakviestas į „Sporting“ klubo akademiją, dar po metų užsitarnavau profesionalaus klubo kontraktą. Taip, iki atvykdamas į Lietuvą dešimt metų praleidau dvejose stipriausiose Portugalijos lygose.

Daugelį metų dirbote kartu su dabartiniu „Benfica“ vyriausiojo trenerio asistentu João de Deusu. Kaip jūs atradote vienas kitą?

Treneris gavo pasiūlymą dirbti „Sporting“ klube su B komanda ir ten pasikvietė mane. Taip prasidėjo mano trenerio karjera profesionaliame lygyje. Turėjome ketverius puikius metus, po kurių išlikome draugais. Tiesą sakant, už daug ką esu jam dėkingas. Ir ne tik jam. Visi treneriai, su kuriais yra tekę dirbti, buvo labai skirtingi – pradedant skirtumais treniruočių procese, baigiant bendravimo stiliumi su personalu.

Kodėl karjeros tęsiniui pasirinkote Lietuvą?

Prieš atvykdamas čia, dirbau techniniu direktoriumi komandoje, kuri yra netoli mano namų. Viskas mane tenkino, bet ateina laikas, kai pradedi jausti, jog karjeroje reikia žengti kitą žingsnį, surizikuoti, priimti naujus iššūkius. Todėl šiandien esu čia.

Futbole ne visada galime numatyti ateitį, nes nežinome, kas mūsų laukia rytoj. Turiu pažįstamų trenerių, kurie pradėjo darbą kaip pagrindiniai treneriai, o dabar dirba aukščiausio lygio komandų asistentais. Mano svajonė visada buvo dirbti vyriausiuoju treneriu. Vis dar tikiu, kad galiu pasiekti patį aukščiausią lygį. Ir jei taip nutiks, visada žinosiu, kad kažkada priėmiau teisingą sprendimą atvykdamas į Lietuvą.

Bet Lietuva nėra futbolo šalis…

Turiu kitokią nuomonę. Per tiek laiko, kiek esu čia, susidariau įspūdį, kad žmonės futbolą mėgsta. Apskritai, Lietuva ir Portugalija turi panašumų. Aišku, Portugalijoje aukštesnis trenerių paruošimo lygis, geresnės infrastruktūros sąlygos, bet iš esmės nėra tokio didelio skirtumo, kaip jums patiems atrodo.

Lietuvai reikėtų atkreipti dėmesį į aikštes, treniruočių sąlygas, trenerių parengimą, kvalifikacijos tobulinimą. Valdžia ir futbolo federacija turėtų daugiau investuoti laiko ir finansų į šiuos dalykus.

1990 metais Portugalijos futbolo lygis, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, nebuvo toks geras, todėl ėmėme ieškoti priežasčių, kodėl taip yra. Pradėjome investuoti į trenerių edukaciją. Tam, kad treneris gautų PRO licenciją, jis turi mokytis bent aštuonerius metus.

Reikia suprasti, kad futbolas nėra tik žaidimas. Būdamas futbolo dalimi, turi išmanyti sporto mediciną, psichologiją ir begalę kitų dalykų. Stebuklų nebūna – Lietuva privalo eiti tuo pačiu keliu. Turiu omenyje, ženkliai padidinti organizuojamų kvalifikacijos tobulinimo kursų skaičių. Procesas užtruks, bet pradėti reikia būtent nuo to.

Ko tikėjotės ir ką gavote atvykęs į „Riterių“ klubą?

Iš esmės, gavau viską, ko ir tikėjaus. Portugalijoje aukščiausios lygos klubai vien už televizijos transliacijas gauna po septynis milijonus eurų. Žinojau, kad Lietuva tuo pasigirti negali, todėl jums yra gerokai sunkiau.

Apskritai, norint, kad klubas augtų, yra du būdai. Jei turi daug pinigų, pasisamdai gerus žaidėjus ir eini pergalingu keliu. Kitas būdas – produkto sukūrimas nuo nulio. Aišku, šis būdas užtrunka ilgiau, tačiau tokių pavyzdžių turime ne vieną.

„Riterius“ jau matėte kitų A lygos komandų kontekste. Kokius skirtumus matote tarp savo komandos ir, pavyzdžiui, „Sūduvos“?

„Sudūva“ yra laipteliu už mus aukščiau. Klubas turi gerą stadioną, sąlygas, turi futbolininkų su ypatinga patirmi, žaidusių net Ispanijos aukščiausioje lygoje. Jų lygis tikrai aukštesnis.

Ką galime pasiūlyti į tai? Pirmiausia, kantrybę, kuri padėtų sulipdyti mūsų komandą. Tai yra didelis darbas, bet tik tai gali padėti susiremti su „Sudūvos“ komanda kaip lygus su lygiu. Aišku, vienose rungtynėse, galbūt, ir dabar galėtume juos įveikti, bet lyga yra ne sprintas, o maratonas, todėl tam maratonui turime pasiruošti tinkamai.

„Riteriai“ savo sudėtyje turi daug jaunų žaidėjų, kuriems reikia laiko subręsti ir užaugti ne tik kaip žmonėms, bet ir kaip žaidėjams. Jie turi turėti laiko klysti ir išmokti pamokas, o klaidų darymas yra mokymosi proceso dalis. Klubas nori užauginti lietuvius žaidėjus – tuo mes ir skiriamės nuo daugelio kitų lygos klubų.

Aš realistas, todėl puikiai žinau, kiek laiko užima futbolininkui užaugti iki profesionalaus žaidėjo lygio. Tikslaus termino neįvardinsiu, bet kiekvieną mėnesį ši komanda turi tapti vis labiau užtikrinta ir stabili.

Kokius tikslus keliate sau tiek šiame sezone, tiek kitiems metams?

Šio sezono tikslas yra sukurti naują treniruočių proceso metodologiją bei išmokyti žaidėjus būti profesionalesniais. Futbolas nėra žaidžiamas tik aikštelėje – reikia mokėti žaisti ir už aikštės ribų. Turiu omenyje tai, kaip rūpintis savo forma individualiai, puoselėti sveikatą, maitintis ir panašiai.

Atrodo, paprasti dalykai, bet visumoje tai sudaro labai svarbią dalį futbolininko esybės. Jauni futbolininkai turi mokėti ir žinoti, kaip tai įgyvendinti. Portugalijoje to vaikai išmoksta keturiolikos, Lietuvoje reikia mokytis dvidešimties. Ar ne per vėlu? Ne, geriau vėliau nei niekada, o sunkiu darbu visada pasieksi rezultatą.

Kitas tikslas – šį sezoną užbaigti penktoje vietoje, o trečias – pakelti žaidėjų lygį ir vertę, kad klubas ateityje galėtų juos parduoti turtingesniems.