Turbut kokia babce is Zemaitijos paliko ant slidziu
tai dabar tenka mum kentet
Oi, Telšiuose viena grupiokė dirba. Ant stalo studentavimo laikais gražiai sušokdavo pusnuogė...
Kai su draugėmis iš typo Žemaitijos kalbėdavo, pasisukdavo į mane ir klausdavo ar suprantu žemaitiškai, aš papuprtydavau galvą, typo nesuprantu. Negi sakyčiau, kad baba, tėvelis tikri žemaičiai, o ir mamos giminė iš Žemaitijos bajorų kilusi. Žemaitišką pasą gaučiau be vargo.
Dar prisiminiau Vigiliją ir Jurgitą iš Plongės.
O apie mergas, tai man problemos su skerslatvėmis, ir tuteišęmis, kurių tėvas liankas, o mama typo rusė. Va, tokios pačios pavojingiausios. Joms reikia 14 tūkst. čia ir dabar, dar mašinos, dar buto, o geriau namo. Ir ūžia. Gerai, kad esu storasprandis, kieta-faberžinis žemaitis, tai lyg maušius joms dovanas dalinčiau.
Kad Džiugo atstovai prastai rašinėlius rašo, ne man turėtų būti gėda. Kai silpnų rašytojų gretas papildo Riterių atstovai, jau darosi neramu. Aš puikiai suprantu, kad nei Džiugas, nei Riteriai nežais kaip kokia nors barselonai, bet parašyti normaliai ir ištransliuoti medijas galimėtų. Bet pas mus užsiimama bet kokia chaltūra, o namų darbus turiu darytis savarankiškai. Aš už kokybišką produktą, o visa pigi chaltūra mane nuvilia. Tik tiek. Čia kaip durname filme, ar seriale, kur daug veikėjų, daug scenų ir kartais scenarijuje per daug prirašyta. Trumpai, aiškiai ir suprantamai parašys, tada gerai. Kai rašinėja Laikinoji sostinė, Žemaitijos sostinė, tada nustoju gerbti tokius rašeivas. Klišių mėgėjai, kuriems turėtų būti kursai, kaip padoriai rašyti. Gero futbolo ir malonaus skaitymo.