na gal iš sumaltų miltų blynų galės išsikept tas pasiteisinimas dėl 3, o ne 5 keitimų biškį juokingas

Nežinau ar Žalgirio ar Sūduvos temoj didesnė tikimybė gauti atsakymų, bet kurio 33-mečio puolėjo labiau norėtųsi klube (įvertinus abu šiame Europos cikle) - Tadič ar Kaludjerovič? aka kuris geresnis?

Tadič daugiau matėm. Pernai prie normalios Sūduvos ir šiemet prie prastos.
Kaludjerovič vis dar mįslė, neaišku ar grįš į formą normalią.

Jei kitam sezonui tai imčiau Tadič. Ir šiaip galvoju, kad jei įstatytum Tadič į Žalgirio taktiką tai būtų geriau nei Tadič Sūduvoj.
Jei įstatytum Kaludjerovič į Sūduvos taktiką būtų tas pats, arba išvis nieko nebūtų.

per lrt žinias Širmelis sakė, kad 5-3-2 taktika jam nepatinka, kad žaidime nėra daug jo idėjų. Bet dabar nelaikas ką nors keisti, nes komanda yra surinkta būtent tokiai taktikai.
Jam pritarė ir prieš porą savaičių E. Jankauskas, sakęs, kad austras bandė įdiegti savo žaidimo filosofiją, bet buvo sunku, o atėjęs Širmelis nieko nekeitė ir paliko kaip buvo.

Įdomu kaip koks santykis Širmelio su valdžia, ar toks susitarimas šiemet tiesiog išgyventi ir kitais metais bandyti išnaujo kurti kartu su Širmeliu.
Ar į Širmelį žiūrima kaip š gaisrininką. Valdžia laiko kumščius, kad tik čempionais taptų ir tapus bus padėkota už darbą ir šiltai išlydėtas.

Ar nuotaikos tokios kaip feisbuko komentatorių, kur matau komentarus, kad klaida buvo Širmelį treneriu pasamdyti ir kaip drėgsta paminėjus Čeburino pavardę.

ai jau ir 15min įdėjo pokalbį
https://www.15min.lt/sportas/naujiena/f ... 24-1382528

ai jau ir 15min įdėjo pokalbį
https://www.15min.lt/sportas/naujiena/f ... 24-1382528

Įdomiai. Nu aišku Latvius susikvietė Širmelis, bet keista girdėti.

– Semiras Kerla po rungtynių su „Maccabi“ kolegai iš delfi sakė, kad komandoje kažkas yra negerai, kad kažkas turi keistis. Kaip jūs reaguojate į tokius pasisakymus ir ar išvis į juos reaguojate?
– Atvirai pasakius, labai menkai. Kiekvienas turi teisę reikšti savo nuomonę. Yra komandų, kurios mažiau demokratiškos ir ten žaidėjai nuomonę gali reikšti tik klubo tinklapyje, pas mus to nėra. Manau, kad tie pokyčiai, kurie reikalingi padaryti, yra klubo vadovybės prerogatyva.

P. Paiva lieka Marijampolėje dar metams
http://fksuduva.lt/p-paiva-lieka-marija ... ar-metams/
2020-10-06

Marijampolės „Sūduva“ dar metams pratęsė sutartį su B komandos vyriausiuoju treneriu iš Portugalijos Pedro Paiva.

„Likti Lietuvoje dar sezonui buvo lengvas sprendimas. Svarbiausia buvo apsibrėžti, kaip atrodys B komandos projektas kitais metais. Šis sezonas yra geras, bet reikia žengti toliau savo keliu ir kitą sezoną siekti daugiau, – sakė treneris. – Didžiuojuosi, kad mano darbas buvo įvertintas, stengsiuosi iš visų jėgų ir kitą sezoną. Aš didžiuojuosi mūsų komandos vaikinais, kai matau, kokią pažangą dauguma padarė šiemet. Turime labai jauną komandą, bet darome teisingus žingsnius, kad Lietuvos futbolas ateityje turėtų gerų žaidėjų.“

LFF II lygos Pietų zonoje rungtyniaujanti „Sūduva B“ po 15 turų turi 25 taškus ir užima 5-ąją vietą.

P. Paiva tikisi, kad jo auklėtiniai netrukus sulauks ir Lietuvos jaunųjų futbolininkų rinktinių trenerių dėmesio.

„Turime jaunų vaikinų, kurie visą sezoną II lygoje puikiai kovoja su subrendusiais vyrais, tikiu, kad jie galėtų sėkmingai kovoti dėl vietų rinktinėse“, – sakė portugalas.

28 metų treneris, prieš atvykdamas į Lietuvą, dirbo gimtinėje, dažnai derindamas klubo pagrindinės komandos trenerio darbą su akademijos techninio direktoriaus pareigomis.

Portugalijoje P. Paiva yra ėjęs vyriausiojo trenerio pareigas 3 ir 4 lygose žaidusiuose „Tourizense“, „Aguias do Moradal“, „Gafetense“ ir „Idanhense“ kubuose.

E. Jankauskas: Apie sezoną „Sūduvoje“, apie vaidmenį komandoje ir asmenines ambicijas
https://lff.lt/news/11376/e-jankauskas- ... ambicijas/

Lietuvos U-21 rinktinės puolėjas bei šalies čempionų Marijampolės „Sūduvos“ žaidėjas Eligijus Jankauskas pasakojo, jog šis sezonas – išties sudėtingas tiek komandai, tiek jam asmeniškai. Vis dėlto, puolėjas tiki, jog visi sunkumai laikini, o sunkus darbas padės pasiekti išsikeltus tikslus.

Sudėtinga sezono pradžia

Lietuvos čempionai šį sezoną pradėjo su nauja filosofija – klubą paliko istorinių pergalių kalvis Vladimiras Čeburinas, o jį pakeitė specialistas iš Austrijos Heimo Pfeifenbergeris. Per tris mėnesius trukusią karjerą Marijampolėje H. Pfeifenbergeris pralaimėjo LFF Supertaurės varžybose, o netrukus buvo atleistas.

„Naujasis komandos treneris mėgino įdiegti naują sistemą, jis norėjo, kad žaistume 4-4-2, tačiau su šia sistema žaidimas nesiklijavo, nes prieš tai tris metus žaidėme su penkiais gynėjais ir naujoje sistemoje buvo sunku orientuotis, sudėtinga suvokti kaip judėti aikštėje“, - kalbėjo E. Jankauskas.

Jaunimo rinktinės puolėjas džiaugėsi, kad naujasis treneris suteikė žaidėjams laisvę bei leido žaisti taip, kaip jie jau yra įpratę. Vis dėlto, po ilgos pertraukos trenerio laukė rimtas išbandymas – vėl suburti komandą bei ją įkvėpti.

„Atėjus S. Širmeliui – jis nieko nekeitė, paliko viską taip, kaip ir buvo. Per pandemiją, kuomet ilgą laikotarptį nesimatėme su komandos žaidėjais, reikėjo iš naujo suburti kolektyvą ir paaiškinti kiekvieno vaidmenį. Futbole kaip ir gyvenime – yra tiek sunkių, tiek geresnių momentų. Kai pralaimėjome „Žalgiriui“ 0:4, nuotaikos komandoje buvo nekokios – po tų rungtynių nieko nesinorėjo, tačiau esame profesionalai, turėjome lipti iš duobės.

Kelionė Čempionų lygos atrankoje taip pat apkarto, nusileidome „Maccabi“ klubui. Po rungtynių nuotaikos buvo niūrios, tačiau tai yra gyvenimas, visą laiką nelaimėsi. Rungtynėse buvome pasimetę, galbūt patys patikėjome, jog išėję į aikštę sukursime progą bei pelnysime įvartį, bet rungtynių metu jokių progų nesukūrėme. Varžovų Europoje nepasirinksi, tačiau per visus tuos metus esame sukaupę patirtį ir lauksime būsimo varžovo“, - teigė E. Jankauskas.

Apie vaidmenį „Sūduvoje“

Kalbėdamas apie savo vaidmenį komandoje jaunasis „Sūduvos“ puolėjas teigė, jog norėtų žaisti nuo pirmų rungtynių minučių, tačiau supranta, jog konkurencija komandoje yra labai didelė ir viską pasiekti gali tik sunkiu darbu. „Dabartinis vaidmuo manęs netenkina, norėčiau žaisti nuo pirmų minučių, bet reikia susitaikyti su tokia trenerio taktika, nes puolime grandyje yra labai aukšto lygio žaidėjai, kurie kiekvienoje treniruotėje man padeda“, - kalbėjo puolėjas.

Apie rinktinės stovyklas

Eligijus Jankauskas gali save vadinti jaunimo rinktinės veteranu – šis ciklas futbolininkui bus paskutinis, nes birželio mėnesį jam sukako 22 metai. Atstovaudamas U-21 rinktinę futbolininkas jau sužaidė 16 rungtynių. Eligijus džiaugėsi puikia atmosfera rinktinėje ir teigė, jog atvykti į rinktinės stovyklas jam – vienas malonumas.

„Klubiniame sezone dažnai tenka bendrauti su komandos užsieniečiais, o atvažiavus čia – kalba vietinė, nereikia vertėjo. Kai buvau Slovakijoje buvau susidūręs su kalbos barjeru – nemokėjau jos, buvo sunku pritapti, iš to kildavo kitos problemos, todėl visą laiką labai laukdavau kvietimo į rinktinę. Atvykęs į rinktinės stovyklą nežinai, žaisi ar ne, bet žinai, kad vis tiek pabūsi su rinktine, įkvėpsi gaivaus oro ir kitokiom nuotaikom grįši į klubą“, - sakė E. Jankauskas.

Apie komandiškumą ir jaunatvišką maksimalizmą

E. Jankauskas pabrėžė, jog rinktinės sėkmė slypi komandiškume. „Individualiai mes nieko nenugalėsime, turime žaisti kaip komanda, todėl visose rungtynėse eisime, kovosime ir darysime viską dėl pergalės. Turėjome daug gerų rungtynių: sužaidėme lygiosiomis su škotais, turėjome su graikais geras rungtynes, deja, pralaimėjome – tikrai rungtynių turėjome gerų, bet patirties stoka, gal jaunatviškumas, skubėjimas pakiša koją, bet visada darome analizę ir kitose rungtynėse einame kovoti tik dėl pergalės“, - užtikrintai teigė rinktinės puolėjas.

Vilniaus eilė piktintis teisėjais?..

Tokią nesąmonę paskyrė Sūduvai baudinį, kur ne tik į priekinę peties dalį, bet ir rankai absoliučiai nedalyvaujant kontakte, už nugaros būnant įžiūrėjo baudinį.
Reikia tikėtis, kad praras šiandien taškus ir visus savo pranašumus ir realiai turėsime sezono finalą Vilniuje.

jo, vėl nesamonė sušvilpta.

Eligijus Jankauskas žaidė krašto gynėju?

Eligijus Jankauskas žaidė krašto gynėju?

jap ir prastai žaidė, nai aišku tiksliau wingbacku šiuo atveju....

Kalbant apie trenerius, tai būtų dabar įdomu paspėlioti, kas greičiausiai Širmelį pakeis (turiu nuojautą, kad net jei ir Sūduva siūlys naują kontraktą, jis neliks). Sezonas treneriui buvo labai sunkus psichologiškai, ne jo amžiui tokia naštą nešti, tai greičiausiai darys pertrauką arba rauks su visam trenerio karjerą. Neabejotinai po sezono teks atsisveikinti ir su didžiąja dalimi žaidėjų.

Slavickas – apie „Sūduvos“ pergalių receptą ir Hegelmann LFF taurės finalą
https://www.tv3.lt/naujiena/sportas/106 ... res-finala

Lietuvos futbolo sirgalių laukia viena svarbiausių šio sezono dvikovų. Šeštadienį Panevėžyje paaiškės naujasis Hegelmann LFF taurės nugalėtojas, o finale susikaus dabartinė čempionė Marijampolės „Sūduva“ prieš gerą formą įgavusius „Panevėžio“ futbolininkus.

Į finalą Marijampolės ir Panevėžio klubai prasibrovė skirtingu būdu – „Sūduva“ pusfinalyje po atkaklios kovos, pareikalavusios pratęsimo, 2:1 įveikė Vilniaus „Žalgirį“, o „Panevėžys“ be didesnio vargo kiek netikėtai 4:0 sumindė Vilniaus „Riterių“ ekipą. Tačiau į lemiamą dvikovą abi komandos žengia tokiu pačiu nusiteikimu – šeštadienį vietos klaidoms nebėra, o tikslas lieka tik vienas – trofėjus.

Jei žvelgtume vien į skaičius, tai ryškiu finalo favoritu būtų galima laikyti „Sūduvos“ klubą – tai pirmąją vietą A lygoje užimanti komanda, kuri tikrai žino, ką reiškia laimėti LFF taurę. Tačiau dabartinė „Panevėžio“ komandos sportinė forma ir įspūdingai sužaistas pusfinalis sirgaliams žada sunkią ir atkaklią dvikovą, kurioje nugalėtojas prieš rungtynių pradžią dar toli gražu nėra aiškus.

„Sūduva“ LFF taurę yra iškovojusi tris kartus: 2006, 2009 ir 2019 metais. Du paskutinius kartus trofėjų virš savo galvos iškėlė ir krašto pozicijoje žaidžiantis Vaidas Slavickas. Kalbėdamas su tv3.lt futbolininkas išskyrė pergalingo „Sūduvos“ žaidimo receptus ir patikino, kad taurę iškovoti galima tik demonstruojant komandinį futbolą, kuriame vietos yra tik vienas kito palaikymui.

Plačiau apie laukiantį Hegelmann LFF taurės finalą ir kelią iki jo V. Slavicko akimis – interviu:

Pradėkime nuo pusfinalio. Kur buvo pagrindiniai „Sūduvos“ pergalės akcentai tokioje įtemptoje dvikovoje?
Vienareikšmiškai tai buvo komandinė pergalė. Savo pranašumą įrodėme sudėties gilumu – įskaitant pratęsimą viso buvo pakeisti šeši žaidėjai, tai reiškia, kad turime daug lygiaverčių žaidėjų, kurie gali pakeisti pagrindo žaidėjus. Praktiškai visi turime žaidybinio laiko, o tai yra labai gerai ir suteikia komandai jėgų.

Kuo bendrai pasižymi taurės turnyrai, kas juose svarbiausia?
Sezone gali klaidas ištaisyti, o taurės varžybose nėra vietos klaidoms. Kai pasieki finalą, tai visos mintys yra apie trofėjų – suklysti čia nebegali. Iškovoti taurę šiemet bus sunku – žaisime Panevėžyje, jie turės savų žiūrovų palaikymą. Bet esame pasiruošę įrodyti, kad esame stipresni.

Kaip „Sūduva“ ruošiasi finalui? Ar tai kažkuo specifinis pasiruošimas?
Mūsų pasiruošimas rungtynėms visą laiką būna tas pats – analizuojame varžovų žaidimą, norime išnaudoti jų silpnybes savo naudai. Norime rasti kuo lengvesnių kelių prie jų vartų. Visos komandos turi silpnesnių vietų, tai svarbu jas tinkamai atrasti.

Vaidai, kaip atrodė vaizdas jūsų komandos rūbinėje po pergalės pusfinalyje prieš „Žalgirį“?
Buvo tikrai pakili nuotaika. Kai pergalę pasieki per pratęsima, tai ji būna labai saldi. Komandos gilumas, visų žaidėjų indėlis, tai buvo solidus pasirodymas. Motyvacijos prideda ir tai, kad įveikėme principinį varžovą.

Ką galėtumėt pasakyti apie laukiantį varžovą, „Panevėžio“ komandą?
Jie tikrai turi per mažai taškų, neatspindi realaus vaizdo. Tikrai gera komanda, pakeitė trenerį, dabar žaidėjai įsiklauso į trenerio nurodymus, tiki juo. Vaikinai kovoja vienas už kitą iš paskutinių jėgų, matosi, kad komandoje atsirado ugnelė.

Manote, kad tai bus sunkus ir vienas kito vertų varžovų finalas?
Be abejo, kad bus sunkus finalas. Vien ką reiškia rudeninės klampios aikštelės, fiziškai bus labai sunku. Mus turėtų gelbėti keitimai – jėgų šviežinimas. Ką tik žaidėme pratęsimą, tai reikia laiko atsistatyti, bet spėsime pasiruošti kovai.

Ką „Sūduva“ turi tokio, ko neturi kitos komandos?
Mūsų pergalės pasiekiamos komandiniu žaidimu. Mes neturime ryškių žvaigždžių, todėl svarbiausia nusiteikimas. Jei esame nusiteikę šimtu procentu, tai mus sunkiai gali kažkas sustabdyti. Tiesiog reikia gero nusiteikimo, kovos vienas už kitą, raginimo, palaikymo. Jei dirbi šimtu procentų tai ir fortūna atsisuka į tavo pusę. Tikimės gerų rungtynių.

Kalbant apie trenerius, tai būtų dabar įdomu paspėlioti, kas greičiausiai Širmelį pakeis (turiu nuojautą, kad net jei ir Sūduva siūlys naują kontraktą, jis neliks).

tikriausiai, kad nesiūlys pasilikti. Tik nuspėti čia nelabai ką galima.
Lietuvių nelabai yra, visi įdomesni turi darbus (Urbonas, Dambrauskas, Garastas). Yra tik Jankauskas, kuris nlb ką įrodė, ir Čepas kuris įrodęs, kad gali vadovauti komandai be tikslų.

Kadangi tikriausiai reikės formuoti naujai komandos indentitetą, tai nesinorėtų, kad vėl atvažiuotų koks no-name ir pradėtų vežtis abejotinus legionierius.
Iš patikrintų variantų, kurie prisidėdavo prie komplektacijos be Čeburino į galvą ateina tik Mariano Barreto, kuris ir jaunimu pasitikėjo ir legionierių įdomių buvo atsivežęs. Klausimas tik ar jis galėtų aukštesnio lygio žaidėjų atsivežti.