T.Kijanskas: „Su „Sūduva“ tikiuosi tapti Lietuvos čempionu“
http://www.fksuduva.lt/index.php/naujie ... os-empionu
Valdas Kasperavičius
Šiemet Marijampolės „Sūduvos“ gynybos grandį sustiprino buvęs Vilniaus „Vėtros“
žaidėjas Tadas Kijanskas. Praėjusių metų rudenį Lietuvos rinktinėje debiutavęs 24 metų futbolininkas džiaugiasi puikiomis treniruočių sąlygomis, naujojo klubo vadovų požiūriu į žaidėjus ir tikisi su „Sūduva“ tapti šalies čempionu.
- Pasibaigus 2009 metų sezonui dalyvavai kelių užsienio klubų peržiūrose, tačiau sutartį pasirašei su „Sūduva“. Kas lėmė tokį sprendimą? - fksuduva.lt paklausė T.KIJANSKO.
- Po praėjusio sezono turėjau nemažai įvairių pasiūlymų, tačiau labai blaškytis nenorėjau. Ilgiau dalyvavau tik Novosibirsko „Sibir“ (Rusija) peržiūroje, nes tai rimtas klubas, kuris tuo metu rengėsi debiutui Rusijos aukščiausioje lygoje. Tačiau su juo sutarties pasirašyti nepavyko.
Lodzės „Widzew“ ekipoje sužaidžiau tik vienerias rungtynes ir viskas. Lenkai norėjo mane pasilikti ilgesniam laikui, stebėti. Tačiau nesutikau.
Vėliau sulaukiau nemažai pasiūlymų. Kvietė ir gerą atlyginimą siūlė Kazachstano, Azerbaidžano klubai. Vis dėlto jų kvietimu nesusigundžiau, nes į tas šalis labiau tinka važiuoti vyresniems futbolininkams, kurių tikslas tik užsidirbti. Požiūris į šiose šalyse rungtyniavusius žaidėjus keičiasi, ten pažaidęs metus vėliau kvietimo gali ilgokai laukti ar net nesulaukti.
Kodėl pasirinkau „Sūduvą“? Paskambino Marijampolės ekipos strategas Donatas Vencevičius ir pakvietė atvykti. Su juo man yra tekę dirbti. Man pasiūlė geras sąlygas. Vasarą, jei iš užsienio klubo gausiu rimtą pasiūlymą, galėsiu palikti Suvalkijos komandą. Pasirinkimui įtakos turėjo ir tai, kad „Sūduva“ - stabilus klubas.
- Kaip įsikūrei Suvalkijos sostinėje?
- Klubas išnuomojo butą. Jame, kad būtų linksmiau, gyvenu ne vienas, su drauge. Marijampolė, palyginus su Vilniumi, nedidelis miestas, tad vienam gal būtų nuobodoka. Kol nevyko A lygos čempionatas, dažnokai nuvažiuodavome į Vilnių, dabar jame lankytis galėsime rečiau.
- Su „Sūduva“ sportuoji jau mėnesį. Kaip apibūdintum treniruočių sąlygas?
- Jos labai geros, tai žino visa Lietuva. Marijampolėje tiesiog puikios sąlygos tobulėti - viskas vienoje vietoje: aikštės, maniežas, bazė. Nėra jokių rūpesčių, tereikia treniruotis.
- Ar skiriasi „Vėtros“ ir „Sūduvos“ klubų vadovų požiūris į futbolininkus?
- Nenoriu apie „Vėtrą“ kalbėti blogai, joje kaip žaidėjas praleidau vienus iš geriausių savo metų. Tačiau pastaruosius du sezonus klubo vadovų požiūris į futbolininkus buvo savotiškas. Suprantu, tuo metu buvo tokia klubo finansinė situacija. Tačiau...
„Sūduvos“ vadovai elgiasi kitaip. Klubo prezidentas Vidmantas Murauskas - labai nuoširdus, viską daro komandos labui. Klubas išpildo visus realius žaidėjų pageidavimus. Atlyginimai „Sūduvoje“ niekada nevėluoja. Komanda rūpinasi ir miesto vadovai. Galiu drąsiai teigti, kad „Sūduva“ - viso miesto ekipa, kuria marijampoliečiai didžiuojasi.
- „Sūduvai“ atstovauja legionieriai iš Ukrainos, Ispanijos, Kanados, Kinijos, Ugandos. Su kuriuo iš jų daugiausia pasikalbi, kuris labiausiai linkęs bendrauti?
- Komanda yra labai draugiška, nėra su kažkuo išskirtinių santykių. Mes visi pasikalbame, dėl tautybės nekyla jokių problemų. Pradžioje buvo sudėtingiau bendrauti su kinu Liu Chao, nes jis mokėjo vos kelis angliškus žodžius. Tačiau legionierius sparčiai mokosi.
- Anksčiau futbolininkai aikštėje tave šaukdavo „Kivi“. Gal naujame klube turi ir naują pravardę?
- Ne, vyrai nesugebėjo sugalvoti (juokiasi). Vieni šaukia vardu, kiti ta pačia pravarde. Aikštėje reikia šaukti kuo trumpiau, kad aiškiau girdėtųsi.
- Ar Marijampolės gatvėse jauti, kad praeiviai tave atpažįsta?
- Lietuvoje futbolas nėra labai populiarus. Kai kuriuos žinomesnius mūsų futbolininkus - Deividą Šemberą, Marių Stankevičių, Tomą Danilevičių - žmonės atpažįsta. Vilniuje mane mažai kas atpažindavo - tik tie, kurie domisi futbolu. Marijampolėje, kaip jau sakiau, „Sūduva“ yra miesto pasididžiavimas, todėl ir futbolininkams rodomas kitoks dėmesys nei sostinėje. Lietuviai - kuklūs žmonės, jie nekalbina, neklausinėja, ar tu „Sūduvos“ žaidėjas. Tačiau šalia manęs gyvenantys to pasiteiravo.
- Pernai su „Vėtra“ iškovojai A lygos čempionato sidabro medalį. Su naująja komanda yra galimybė pasidabinti „auksu“?
- Atvirai pasakius, mes ir pernai galėjome laimėti aukso medalius, tačiau to troško tik „Vėtros“ žaidėjai ir treneriai, o vadovai pademonstravo abejingumą. Visada sau reikia kelti aukščiausius tikslus. Mūsų komanda šiemet tokį tikslą ir išsikėlė - tapti Lietuvos čempione. Mus tenkins tik aukso medaliai.
- Čia ne totalizatorius, pinigų nei išloši, nei praloši. Pamėgink įvardyti 2010 metų A lygos pirmenybių prizininkus. Rudenį pažiūrėsime, ar esi geras orakulas?
- Aukso medalius pelnys „Sūduva“, sidabro - Panevėžio „Ekranas“. Jei iš „Vėtros“ nebūtų atimti šeši taškai, „bronzą“ prognozuočiau jai. Dabar manau, kad trečiąją vietą užims Vilniaus „Žalgiris“. Na, gal „Vėtrai“ pavyks aplenkti „Žalgirį“.
- Praėjusių metų spalio 10 d. per pasaulio čempionato atrankos rungtynes su Austrija debiutavai Lietuvos rinktinėje. Po kelių dienų žaidei ir su Serbija. Išsikėlei sau tikslą įsitvirtinti nacionalinėje ekipoje?
- Be abejo. Tai kiekvieno futbolininko svajonė. Patekti į rinktinę dviem mačams - tikrai ne tokia mano svajonė. Noriu rinktinėje rungtyniauti nuolat ir kuo ilgiau. Aš dėsiu visas pastangas, kad taip atsitiktų, esu išsikėlęs tokį tikslą. Tačiau tai priklausys ir nuo trenerio požiūrio.
- Pernai išgyvenai ne tik džiaugsmingų akimirkų. Tau ilgai teko gyventi be atlyginimo, vėliau nesisekė rasti klubo. Ar esi iš tų žmonių, kurie net tada, kai nesiseka, į gyvenimą sugeba žiūrėti iš tokio taško, iš kurio viskas atrodo smagu?
- Sportiniu požiūriu 2009-ieji man buvo sėkmingi, finansiniu - ne. Mes, „Vėtros“ futbolininkai, savo darbą atlikome sąžiningai, o atlyginimo negavome. Kai susiklosto tokia situacija, negali įgyvendinti aukščiausių tikslų.
Vis dėlto esu optimistas. Kai būna blogai, tikiu, kad ateis geresni laikai. Gyvenime nebūna vien tiesi linija, pasitaiko duobių. Tačiau iš jų visada galima išsikapstyti.