Iš Lietuvos futbolo išguitas rusas: mane apgavo
http://www.delfi.lt" onclick="window.open(this.href);return false;
Jurijus Šelenkovas – nusivylęs ir įsižeidęs. Tauragės „Tauro“ klubo prezidentas tikina buvęs apmautas Lietuvos futbolo federacijos (LFF) bei dūsauja dėl vėjais paleistų pinigų ir be darbo likusių futbolininkų. Ar investuoti Lietuvoje žadėjęs rusas išties tapo melagysčių ir šmeižto auka? Kaimyninės Latvijos futbolo skauduliai byloja, jog graži maskuotė gali slėpti pragaištingą Trojos arklį.
Tvirtina turėjęs garantijų dėl A lygos
„Viską dariau oficialiai ir teisėtai, nieko neslėpdamas. Mus išmetė dėl kažkokių priežasčių, kurios man nežinomos, bet bent jau nereikėtų skleisti melo apie mane“, – kalbėdamas su DELFI, skundėsi J. Šelenkovas.
32-ejų buvęs futbolininkas su neįvardijamais partneriais iš Kaliningrado ruošėsi prikelti futbolą Tauragėje, bet savo planus įžengti į Lietuvos rinką veikiausiai turės atidėti neribotam laikui.
LFF vykdomasis komitetas nepaliko vietos praėjusio sezono autsaideriui A lygoje, vietoje „Tauro“ pasirinkęs naujokus „Trakus“.
A lygos nuostatai 13-ai aukščiausio LFF valdymo organo narių paliko teisę apsispręsti savo nuožiūra, o federacijos prezidentas Julius Kvedaras tvirtino, jog šalies pirmenybių dalyvių sąrašas buvo sudarytas vadovaujantis sportiniu principu. Tačiau už borto palikto J. Šelenkovo toks lakoniškas paaiškinimas netenkina.
Tartis su tuomečiu „Tauro“ vadovu Jaunučiu Šetkumi dėl investicijų į Lietuvos klubą jis teigia pradėjęs dar praėjusią vasarą.
„Tada situacija klube nebuvo gera – trūko pinigų, nebuvo pakankamai aukšto lygio žaidėjų. O rudenį nuvykome į LFF būstinę susitikti su ponu Kvedaru. Susipažinome, paaiškinau jam, kaip planuojame dirbti su „Tauru“. Susitikime dalyvavo ir generalinis sekretorius (Edvinas Eimontas – DELFI), kalbėjomės dvi valandas. Iš principo gavome palaiminimą mūsų projektui, ir gruodį ramiai pradėjome dirbti.
Radome trenerį, surinkome Tauragės jaunimą, vežėmės užsienio žaidėjus į peržiūras. Viskas buvo daroma už mano pinigus – lėktuvo bilietai, pragyvenimas. O sausį prasidėjome žaisti kontrolines rungtynes“, – prisiminė J. Šelenkovas.
Sausio pabaigoje „Taurui“ nepavyko pirmu bandymu gauti A lygos licencijos, bet tuomet pavojaus varpai Tauragės ekipai esą dar neskambėjo. Klubas pateikė apeliaciją bei trūkstamus dokumentus ir netrukus buvo licencijuotas.
„Aš asmeniškai skambinau E. Eimontui ir klausiau, ką reikia pataisyti, teiravausi, ar pernai „Tauro“ užimta paskutinė vieta A lygoje netaps kliūtimi. Man atsakė, kad galime ramiai ruoštis sezonui, nes lyga plėsis, vietos užteks ir mums. O tada išaušo vasario 10 diena, kai LFF vykdomasis komitetas mus išmetė iš A lygos. Ir viskas – dėl sportinio principo“, – stebėjosi J. Šelenkovas.
Lietuvą pasirinko dėl geografinės padėties
„Tauras“ dar vylėsi, kad pakeisti LFF vykdomojo komiteto nuomonę padės kitų A lygos klubų palaikymas, todėl iki pat praėjusios savaitės pabaigos nenustojo rengtis čempionatui.
Bet prieš pat sezono pradžią priimti vienuoliktą dalyvį išimties tvarka sutiko ne visi konkurentai, ir praėjusį penktadienį „Tauras“ buvo galutinai ištremtas į LFF I lygą.
Ar verta remti žemesniame divizione rungtyniaujančią komandą, J. Šelenkovas teigė dar neapsisprendęs, nemato jis ir galimybių permesti žadėtas investicijas į kitą A lygos klubą.
„Dabar vienintelis mano galvos skausmas – kur dėti futbolininkus, kurie atvyko į Tauragę pasitikėdami mano žodžiu. Žaidėjų registracijos langas Lietuvoje užsidaro penktadienį, ir jie liks bedarbiai“, – apgailestavo rusas.
Kiek lėšų kartu su partneriais ruošėsi skirti „Taurui“ šiais metais, J. Šelenkovas neatskleidė. Esą Tauragėje lyti pinigais nebūtų pradėję, bet pasitelkęs turimus kontaktus Europoje, rusas ketino suburti pajėgią komandą minimaliais kaštais.
Kodėl įgyvendinti savo idėjas jis ėmėsi Lietuvoje?
„Pats gyvenau Kaliningrade, būdamas vaikas dažnai lankydavausi Lietuvoje, dalyvaudavau turnyruose. Mano sprendimą nulėmė vien tik šalies geografinė padėtis.
Rusijoje visos vietos jau užimtos, su mano finansinėmis galimybėmis ten nieko nenuveiksi. O čia – galima. Norėjau versdamasis minimaliais resursais sudaryti galimybę nepastebėtiems žaidėjams iš Europos parodyti save ir kažkur išvykti. Tokia ir yra mano verslo logika“, – aiškino „Tauro“ prezidentas.
Tačiau LFF J. Šelenkovo verslo vizija nepatikėjo.
Išblizginti reputaciją – ne taip paprasta
Federacijos atstovų teigimu, sprendimas pasiųsti „Taurą“ į žemesnę lygą turėjo keletą motyvų. Esą buvo atsižvelgta tiek į prastus komandos rezultatus, tiek į ne ką geresnę klubo finansinę situaciją pastaraisiais sezonais.
LFF generalinis direktorius E. Eimontas DELFI neigė ir J. Šelenkovo žodžius, neva „Taurui“ vieta A lygoje buvo žadama iš anksto.
Vienas LFF vadovų taip pat pripažino, jog vykdomojo komiteto nariams buvo žinoma naujųjų klubo rėmėjų praeitis, kurioje esama juodų dėmių. Paties J. Šelenkovo pavardė yra įtraukta į UEFA sudaromą asmenų, susijusių su manipuliavimo varžybų rezultatais rizika, sąrašą.
Rusas įtarimų užsitraukė dėl savo karjeros Daugpilio „Daugava“ klube. Buvęs gynėjas pats žaidė lažybų skandalais pagarsėjusioje Latvijos ekipoje, o 2012 metais dirbo jos generaliniu direktoriumi.
Iš „Daugava“ klubo į Tauragę J. Šelenkovas žiemą atsivedė ir trenerį Ivaną Tabanovą. 47-erių specialistas iš Moldovos, turintis ir bulgarišką pasą, Daugpilio komandą treniravo pastaruosius dvejus metus.
Kalbėdamas su DELFI, J. Šelenkovas kaip įmanydamas stengėsi išsklaidyti iš Latvijos jį atlydėjusį negerą kvapą.
„Sieti mane su mano buvusia darboviete – juokinga. Jeigu jie turi kažkokios rimtos informacijos, tegu pateikia ją tarnyboms, kurioms priklauso aiškintis tokius reikalus.
Aš niekada neslėpiau, kad žaidžiau ir dirbau Daugpilio klube. Tik ponas Kvedaras kažkaip pamiršo faktą, kad 2012 metais, kai buvau klubo direktorius, mes tapome Latvijos čempionais. Tai kokie čia gali būti nešvarūs žaidimai? Aš neatsakingas už tai, kas buvo po manęs ar iki manęs. Aš atsakingas tik už tuos metus, kai buvau direktorius, ir už tuos, kai dar pats žaidžiau. 2011-ais Latvijos pirmenybėse užėmėme trečią vietą, kitais metais baigiau karjerą, tapau direktoriumi ir pelnėme auksą. Treneris Tabanovas taip pat yra pasižymėjęs, Moldovoje jis du kartus laimėjo sidabrą, nugalėjo taurės turnyre. Tegu visų klubų vadovai ir treneriai surenka tokių apdovanojimų. Todėl nereikia skleisti purvinų gandų“, – emocingai dėstė J. Šelenkovas.
Tačiau DELFI kalbintiems Latvijos žurnalistams, nagrinėjusiems sutartų rungtynių istorijas, į kurias buvo įsivėlusi „Daugava“, panašūs bandymai išsiskalbti mundurą nebedaro jokio įspūdžio.
Neužgyjanti Latvijos futbolo piktžaizdė
Tamsūs įtarimų debesys virš Daugpilio pradėjo kauptis dar praėjusiame dešimtmetyje, kuomet reprezentacinis pietryčių Latvijos miesto futbolo klubas vadinosi „Dinaburg“.
2007 metais „Dinaburg“ buvo išspirtas iš tuometės Baltijos lygos varžybų, kaip teigta oficialiai, dėl garbingo žaidimo principų nepaisymo. Toks sprendimas priimtas po latvių rungtynių su Narvos „Trans“ (Estija) komanda, kurių paskutinėmis minutėmis „Dinaburg“ vieną po kito praleido du kurioziškus įvarčius. Tuomet žiniasklaidoje skelbta apie neįprastai dideles sumas, lažybų kontorose statytas būtent už „Dinaburg“ pralaimėjimą 0:2.
Po dvejų metų įsiplieskė dar didesnis skandalas, Latvijos futbolo federacijai tiesiogiai apkaltinus klubo vadovus manipuliuojant rungtynių rezultatais ir dalyvaujant lažybose. „Dinaburg“ buvo pašalintas iš „Virsliga“ pirmenybių, o ekipos prezidentas Olegas Gavrilovas diskvalifikuotas iki gyvos galvos.
Tačiau draudimas eiti oficialias pareigas šalies klubuose nesutrukdė O. Gavrilovui tęsti ankstesnės veiklos. Tais pačiais metais „Dinaburg“ susijungė su kita miesto komanda „Daugava“, perėmė jos pavadinimą ir toliau žaidė aukščiausioje Latvijos futbolo lygoje.
Naują šliūpsnį žibalo į ugnį pernai įliejo ekipą palikęs legionierius iš Nigerijos Stanley Ibe. Saugas žurnalistams atvirai papasakojo apie vėluojančias algas ir klubo vadovų pardavinėjamas rungtynes. Kliuvo ir J. Šelenkovo dabar uoliai ginamam treneriui I. Tabanovui, kuris esą žinodavo apie manipuliavimą rezultatais ir pats perduodavo nurodymus grupei į nešvarią veiklą įtrauktų komandos futbolininkų.
Reaguodama Latvijos federacija pažadėjo patikrinti S. Ibe mestus kaltinimus, bet tyrimas baigėsi be rezultatų. Savo ruožtu, „Daugava“ direktorius Romanas Lajuksas tikino, jog žaidėjas išsigalvojo nebūtų dalykų keršydamas klubo vadovybei.
Vis dėlto Latvijos futbolo užkulisiuose neabejojama, kad O. Gavrilovo tebekontroliuojamame klube aukščiausius postus gali užimti tik asmenys, susiję su nelegaliomis lažybomis.
Į Lietuvą plūsta užsienio kapitalas
Net ir nepriėmus „Tauro“, lygiai pusė Lietuvos A lygos klubų yra finansuojami iš užsienio.
Rusiškas kapitalas remia Klaipėdos „Atlantą“, Gargždų „Bangą“ ir „Klaipėdos granitą“, Pakruojo „Kruoja“ sulaukė viešai nesiskelbiančių Kazachstano verslininkų pagalbos, o Alytaus „Dainavą“ valdys italas Giuseppe Greco ir prancūzas Marcas Fourmeaux.
Investicijas Lietuvos futbole stebinti LFF neslepia, kad iš užsienio tekantys pinigai kelia ne tik džiaugsmą, bet ir nuogąstavimų.
„Rūpinamės, kad futbolas būtų vystomas saugiai. Kalbant apie sutartų rungtynių prevenciją, bendradarbiaujame su teisėsauga, „Sportradar“ agentūra. Federacija yra įsteigusi tyrimų komitetą, kuris analizuoja gaunamus signalus. Nerimo yra, konsultuojamės su teisininkais, kaip turėtume elgtis, kokias užkardas statyti, pavyzdžiui, galvojame apie investuotojų integralumo testą. Be to, atidaryta karštoji linija, per kurią patys futbolininkai gali pateikti informaciją apie sutartas rungtynes“, – teigė E. Eimontas.
Primename, kad A lygos sezonas prasideda šį savaitgalį.
