Sezoną pradėjęs Tauragės ,,Tauras“ vidurvasary jau tikisi išbandyti namų stadiono veją
http://www.tauragiskis.lt/tema/show_new ... te=Default" onclick="window.open(this.href);return false;
Kol kas komandos futbolininkai ,,benamiai“
futbolininkai nelaukia tikro pavasario. Dar žolė net nesapnuoja ,,keltis“ iš žiemos miego, o jie, lyg kokie miško briedžiai, nukasę stadione sniegą, jau spardo kamuolį.
Štai ir šiemet, kovo 10 dieną, visuomenei buvo pristatyta naujojo šių metų ,,modelio“ ,,Tauro“ futbolo komanda, o jau po dviejų dienų žaidė pirmąsias Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynes su Mažeikių ,,Mažeikiais“. Užfiksuotos lygiosios 1:1. Kasti sniego nuo aikštės neteko, nes rungtyniauta uždarame manieže Gargžduose. Beje, ir kasti Tauragėje kol kas nėra ką. Rekonstruojami abu stadionai - tiek naujasis, tiek senasis, tad ir sniegui nutirpus, žolei sužaliavus, Tauragės ,,Tauras“ dar liks ,,benamiais“ ir žais svetimuose maniežuose bei aikštėse. Tačiau komandos treneris Gediminas Jarmalavičius dėl to rūškano veido nerodo. ,,Šviesa tunelio gale“ matyti. Vidurvasaryje, kaip žadėta, birželio 21 dieną ,,Tauro“ futbolininkai jau tikisi mindyti rekonstruoto Vytauto stadiono veją Tauragėje. Treneris tiki, kad tos dienos su nekantrumu laukia ir visi komandos sirgaliai, ,,fanų“ klubas. Juk futbolas patrauklus tik ,,gyvas“, kai reginyje dalyvauja ir žaidėjai, ir žiūrovai.
Na, o dėl sezono ankstyvumo komandos treneris Gediminas Jarmalavičius man paprieštaravo. Nėra jis ankstyvas. Futbolininkai juk neužmiega ,,žiemos miegu“, jiems tai labai pakenktų. Yra tik vienintelis mėnuo metuose - gruodis, kai futbole intensyviau niekas nevyksta. Toks savotiškas štilis. O jau sausio pirmomis dienomis treneris pradeda rikiuoti sezono planus, rinkti komandą, prasideda pirmosios treniruotės. Nebūtinai tai yra pats žaidimas. Greičiau - fizinio pasiruošimo, jėgos ir kitokios treniruotės. Ponas Gediminas sakė, jog tokioms jau sudarytos neblogos sąlygos ir naujoje Viešosios įstaigos ,,Tauragės futbolas“ bazėje buvusio karinio dalinio pastate, Vytauto gatvėje. Šiaip, anot trenerio, Europoje futbolas žaidžiamas pavasarį ir rudenį. Vidurvasaryje, deginant karščiams, nei futbolininkai aikštėse nenori lieti prakaito, nei žiūrovai ,,kepti“ tribūnose. Tuomet jie poilsiauja, atostogauja kur nors prie jūros. Bėda ta, kad Lietuvoje pavasaris trumpas. Tad sezonas ir prasideda dengtuose maniežuose. Ir taip čempionato pabaiga ,,nusitempia“ į rudenį. Pernai paskutinės rungtynės sužaistos lapkričio 15 dieną, jau beveik žiemą...
Su neslepiamu entuziazmu apie tikruosius šios viešosios įstaigos namus pasakojo vadybininkė Laura Zaleckienė. Ateityje čia futbolininkai gyvens, valgys, sportuos. Bus įrengta ne tik treniruoklių salė, bet ir pirtis, trenerių kambarys, metodinis klubas vaikams. Bus ir muziejus, skirtas ,,Tauro“ komandos ir futbolo Tauragėje istorijai. Kol kas ponia Laura, o kartu ir muziejui renkami eksponatai glaudžiasi ,,Suktuko“ įmonėje, Švyturio gatvėje. Ateityje nuo ,,Tauro“ bazės iki stadiono bus ranka paduoti. Tiesa, stadionas – ne komandos ar viešosios įstaigos, bet savivaldybės nuosavybė. Tačiau savivaldybė yra šios viešosios įstaigos dalininkė ir visokeriopai stengiasi padėti komandai ir futbolui. Treneris sakė tai akivaizdžiai jaučiąs. Beje, viešoji įstaiga ,,Tauragės futbolas“ turi ir savo stadioną - savivaldybė jai perdavė senąjį stadioną, kurį savo jėgomis ši įstaiga rekonstruoja. Čia bus dvi aikštės - viena su dirbtine danga, kita - mažesnio formato su natūralia danga. Treniruotėms jau nebereikės ieškoti vietos svetur. Jau birželį tikimasi išbėgti ir į nuosavą dirbtinės dangos aikštę. Kai tik išeis pašalas, atsinaujins darbai. ,,Tauro“ treneris Gediminas Jarmalavičius sako gerai prisimenąs senąjį Tauragės stadioną. Ne kartą yra tekę jame žaisti, nors pats jis - ne tauragiškis, gimęs Irkutsko srityje, tremtyje. Nors tėviškė esanti Dzūkijoje. Tėvuką į tremtį išvežė iš Simno miestelio Alytaus rajone, mamą - iš Lazdijų rajono. Rašydami būsimo trenerio gimimo liudijimą rusų raštininkai nebuvo girdėję apie kokį tai Lietuvos didįjį kunigaikštį Gediminą, tad metrikose tame varde prirašė daug ,,e“ raidžių. Bet Gediminas šiandien prašo jį vadinti Gediminu, jo valiai ir paklūstu.
- Ar prisimenate, kada pirmą kartą žaidėte futbolą Tauragėje?- klausiu trenerio.
- Buvo tai bene 1975 metai, kada žaidėme prieš Tauragę...
Tada treneris nė neįtarė, jog likimas po daugelio metų atves jį vėl į šią aikštę. Tik jau ne ,,prieš Tauragę“, o ,,už“ ją. Nors prieš ,,Taurą“ yra žaidęs ir kaip žaidėjas, ir kaip treneris. Prieš tai Gediminas sako treniravęs ,,Sūduvos“ komandą. O kai baigėsi sutartis, tapęs lyg ir laisvu. Tada neilgai trukus ir sulaukęs taip pat buvusio trenerio tauragiškio Jauniaus Šetkaus pasiūlymo treniruoti ,,Taurą“.
Treneris komandą į aikštę išvedė antrus metus
- Kelintas šis sezonas ,,Tauro“ futbolo komandai?- paklausiau Lauros Zaleckienės.
Ir sužinojau, jog pirma futbolo komanda Tauragėje minima jau 1922 metais, o komanda su ,,Tauro“ vardu į futbolo aikštę pirmą kartą Tauragėje išbėgo 1942-aisiais.
- Tačiau mes, kaip klubas, viešoji įstaiga ,,Tauragės futbolas“ skaičiuojame ketvirtus istorijos metus,- sakė ponia Laura.- Viešoji įstaiga ,,Tauragės futbolas“ įregistruota 2007 metų lapkričio 19 dieną. Tai ir yra mūsų gimtadienis.
Pirmuoju ,,atgimusio“ ,,Tauro“ treneriu buvo tauragiškis Edvardas Malkevičius, o dabar jau antrą sezoną į žaliąją aikštę komandą išvedė treneris Gediminas Jarmalavičius. Praėjusį sezoną jo vadovaujamas ,,Tauras“ užėmė 4 vietą Lietuvos A lygos čempionate. Kovojo net dėl trečiosios vietos. Klubo savininkai – viešosios įstaigos ,,Tauragės futbolas“ dalininkai liko tuo patenkinti.
Esant progai man knietėjo išsiaiškinti, kuo skiriasi ir kas vienija ,,Tauragės futbolą“ ir ,,Taurą“. Ponia Laura populiariai paaiškino, kad viešoji įstaiga ,,Tauragės futbolas“- daug didesnis ,,mechanizmas“, nors jame iš esmės didžiausia darbų našta tenka direktoriui Egidijui Katauskui ir jai pačiai. Ta įstaiga turi ne tik ,,Taurą“, bet dar ir dublerių komandą, penkias vaikų grupes, iš kurių kada nors kaip pasodintas jaunuolynas išaugs papildymas komandai. Na, o kol kas žaidėjų ,,Taurui“ tenka ieškoti ir svetur. Jų ieško ir suranda treneris. Tada viešoji įstaiga ,,Tauragės futbolas“ rūpinasi būsimų žaidėjų vizomis, bilietais. Juos pasitinka, apgyvendina, rūpinasi maitinimu ir visais buitiniais reikalais, sveikatos patikrinimu, kontraktų sudarymu ir visokiais kitais reikalais. Tada jau komandą ima ,,lipinti“, ruošti kolektyvinei kovai treneris.
Čia Gediminas Jarmalavičius su nostalgiška gaida prisimena praėjusį sezoną ir sako, jog komanda buvo suburta profesionali, kaip niekada. Ypač antroje metų pusėje.
- Ir jeigu būtume turėję savo namus, savo stadioną, tikrai kova dėl trečios vietos būtų buvusi mūsų naudai,- sako treneris.- Treniruotis kiekvieną dieną važinėjome į Pagėgius, kaip ir dabar kasdien važinėjame treniruotis į Gargždus. Tai žiauriai vargina. Nors esame dėkingi, kad klubas randa lėšų tiems važinėjimams.
- Girdėjau rajono savivaldybės mero Prano Petrošiaus palinkėjimą, kad ,,Tauras“ šiemet užimtų tą laukiamą prizinę trečią vietą turnyrinėje lentelėje. Ar tai realu?
- Tauragiškiai gerai išmano mašinų biznį,- atsako man treneris. - Jei turi nedaug pinigų, nusipirksi mašinikę už du tūkstančius, jei esi turtingesnis – už dešimt ar dvidešimt tūkstančių. Tada greičiau važiuosi ir toliau nuvažiuosi. Jei žaidėjas kainuoja tik kelis tūkstančius, iš jo ,,neišspausi“ tiek, kiek iš keleriopai brangesnio.
Tačiau treneris pripažįsta, jog daug priklauso ir nuo susiklausymo kolektyve, viso to, kas vadinama komanda. Šiemetinio ,,Tauro“ žaidėjų vidutinis amžius - 22,8 metai. Komandą, anot trenerio, ,,jaunina“ ne startinė komanda, o tie, kurie lieka ant suoliuko. Ta startinė vienuolikė yra pakankamai subrendusi. Komanda nėra visiškai nauja, liko ir pernykščių žmonių. Šiemet į aikštę su ,,Tauro“ apranga išbėga tauragiškiai Lukas Martišauskas, Simonas Pilypas, Lukas Bielskis, Egidijus Auryla, Simonas Babilius, Deivydas Malkevičius. Yra komandoje ir užsieniečių - iš Latvijos, Olandijos, Baltarusijos, Rusijos. Futbolas sienų neturi. Pasiūla, anot trenerio, šiemet buvusi didelė. Bėda tik, kad daugelis manė atvažiuojantys į provinciją. Ypač nuvylė ukrainiečiai.
Tadas MEIŽELIS