„Mūsų stiprybė – komandinė dvasia“
http://www.utenosutenis.lt/naujienos/430.html" onclick="window.open(this.href);return false;
2015-ųjų „Utenio“ sezoną apžvelgia komandos vyriausiasis treneris Mindaugas Čepas
Utenos „Utenio“ debiutą A lygoje galima laikyti sėkmingu. Taip kalba visi Lietuvos futbolo specialistai. Ne kiekvienai elitinio diviziono naujokei, iškopusiai iš pirmosios lygos, iškart pavyksta pasiekti šeštąją vietą.
Atslūgus A lygos sezono aistroms, praėjusį debiutinį sezoną pabandėme apžvelgti su „Utenio“ komandos strategu Mindaugu Čepu.
Kaip vertinate sezoną?
Metus vertinčiau labiau pozityviai nei negatyviai.
Bet sezoną perskirčiau į dvi dalis. Viena buvo iki vasaros, kita – po vasaros, antrojoje sezono pusėje. Iki vasaros iš tiesų sekėsi sunkiai. Sunkiai rasdavome varžovų vartų raktą, sunku buvo pasinaudoti susikurtomis progomis.
Galbūt įtaką darė jaudulys, gal susižaidimo trūkumas. Juk komandoje po 2014-ųjų sezono pasikeitė 60 procentų žaidėjų. Ir turėjo būti laiko tarpas, kol nauji futbolininkai pritapo prie mūsų, trenerių reikalavimų, suvokė ko mes iš jų prašome.
Antrąjį ratą mūsų žaidimo mintis buvo ta pati, tie patys momentai. Bet ketvirtą ratą įvarčiai buvo mušami dažniau, progomis pasinaudojama geriau. Todėl antrą sezono pusę vertinčiau kur kas geriau.
Į čempionato pabaigą jau turėjome viską. Buvo savitarpio supratimas, atsirado žaidėjų pasitikėjimas savimi, pergalių alkis.
Ar pavyko įgyvendinti visus tikslus, kuriuos turėjote?
Užduotis komandai buvo įsitvirtinti aukščiausioje lygoje, tapti stipriu A lygos vidutinioku. Kad varžovai, kurie važiuoja į Utena, ar tie, pas kuriuos atvyksta „Utenis“ negalvotų jau prieš mačą, kad turi kišenėje tris taškus. Norėjome užsitarnauti varžovų pagarbą kaip komanda. Be tikro kolektyvo nepasieksi nieko: nei pergalių ,nei bet kokių užsibrėžtų tikslų.
Savo tikslus įvykdėme: kolektyvą turime, varžovai mus gerbia, mūsų jauni žaidėjai pasitempė ir įgavo neįkainojamos patirties. Mes visada duodame pasireikšti jaunimui ir sakome jiems, kad esame tramplinas į aukštesnius pasiekimus.
Ilgai tas kolektyvas buvo kuriamas?
Komanda susilipdė pakankamai greitai. Yra ir savo rūbinės lyderiai, kurie puikiai atliko savo darbą, parodydami, kad ar tu esi lietuvis, ar ukrainietis, ar baltarusis, visi esame viena komanda ir turime būti vieningi. Ir manau, kad ta vienybė ir vėliau niekur nedings ir komandinę dvasią išlaikysime ir ateityje.
Ar esate patenkintas užimta vieta?
Šeštąją vietą vertinu tik teigiamai. Kaip kitaip galima įvertinti tokį debiutą?
A lyga labai skiriasi nuo pirmosios?
Pirmoje lygoje vieni kriterijai, vienas žaidimas, A lygoje – kitas. Tai yra aukštesnės kartelės pirmenybės. Pati A lyga komandoms diktuoja savo taisykles ir mes buvome priversti daugiau dėmesio skirti kitiems žaidimo komponentams nei pirmojoje lygoje. Pirmiausia – greičiui.
Kokius žaidėjus išskirtumėte, kas per metus patobulėjo?
Kiekvienas žaidėjas, kuris šiemet ar daugiau, ar mažiau žaidė „Utenyje“, savo žaidimu ūgtelėjo per sprindį. Ir tikrai aš nesiaiškinsiu, kurio futbolininko tas sprindis ilgesnis, kurio trumpesnis ir neminėsiu pavardžių. Vienas žaidėjas, koks jis bebūtų, neįveiktų nė vienų varžovų. Pasiekti kokių nors rezultatų galime tik mes – komanda. Tai yra dalis mūsų žaidimo filosofijos. Mes tos filosofijos stengiamės laikytis ir žadame laikytis ateityje.
Sakėte, pirmą sezono pusę nelabai sekėsi atakoje. Antrąją – kur kas geriau. Kodėl? Juk naujų puolimo žvaigždžių į ekipą per vasarą neprisiviliojote.
Po kiekvienų rungtynių, po kiekvieno rato tu sėdi ir analizuoji, aiškiniesi, kokios yra tendencijos. Tada sudarinėji planą. Savaitinį, mėnesinį. Ir, atsižvelgiant į jį, mes ruošiame treniruotes, žinodami, kur mes turėtume pasitempti. lr tada organizuoji atitinkamas treniruotes, padėsiančias progų sukūrimui, jų išnaudojimui. Ir toks darbas davė savo vaisus antrą sezono pusę.
Ar buvo komandų, prieš kurių žaidimą taip ir neradote priešnuodžių?
Įkąsti nepajėgėme tik „Žalgiriui“. O su visais kitais favoritais žaisti sekėsi galbūt net geriau nei su tais savo konkurentais iš apatinės turnyro lentelės pusės. Galbūt prie to šiek tiek prisidėjo ir psichologija, kai nenusileidus kažkuriam iš lyderių tekdavo rungtyniauti su savo lygmens varžovais. Tada meškos paslaugą gali padaryti per didelis pasitikėjimas savo jėgomis. Sakyčiau, tokiose situacijose praradome per daug taškų. Jei ne tai, galbūt būtume dar ir viena vieta aukščiau turnyro lentelėje.
Kiekvienoms rungtynėms ruošiame skirtingą planą, priklausomai nuo to, kaip žaidžia varžovai. Ir stengiamės žaisti taip, kad nugalėtume. Ir lengvų rungtynių nesitikime. Nesvarbu ar su „Žalgiriu“ žaistume, ar su „Šiauliais“. Ir nebūna taip, kad prieš rungtynes su „Žalgiriu“ ar su „Trakais“ mes planuotume tik atsilaikyti. Ne, siekiame sukurti savo progų prie jų vartų.
Ar jaučiatės viską, ką galėjote pasiekę LFF taurės turnyre?
Taip, dėl pralaimėjimo LFF taurės turnyro ketvirtfinalyje nuoskauda išliko iki šiol. Kaip ir mes galvojome, kad įveikti „Stumbrą“ – puikus šansas patekti į pusfinalį, taip ir jie galvojo apie mus. Štai jeigu būtume juos praėję ir patekę į pusfinalį, tai sezoną vertinčiau, kaip absoliučiai puikų.
Dabar futbolininkus paleidote atostogauti?
Dabar svarbiausia yra gerai pailsėti, kad po to su dviguba energija kibti į darbą ruoštis ateinančiam 2016-ųjų A lygos čempionatui.
Belieka Jums taip pat palinkėti gerų atostogų.
Dar ne. Dar turiu padėkoti. Daug kam. Už šitą pirmąjį sezoną A lygoje visų pirma noriu padėkoti savo trenerių štabui. Taip pat – tiems žmonėms, kurie tvarkydavo aikštę, rūbines, kurie buvo atsakingi už tai, kad žaidėjai kiekvieną kartą rastų švarias, tvarkingas aprangas. Tai yra toks darbas, kurio žmonės nemato, bet jis yra labai svarbus. Padėkoti administracijai, kuri pati važiavo šešias valandas valyti sniegą į paskutines rungtynes Visagine. Tai rodo, kad mes visi: ir komanda, ir administracija aikštėje ar už aikštės esame kolektyvas, kuriame žmonės visada pasirengę vienas kitam padėti. Noriu padėkoti ir miestui, savivaldybei, jos vadovybei. Didžiosiomis raidėmis. Ir tikėtis, kas mes visi kitais metais žengsime dar pirmyn nė nesigręžiodami atgal.
Ir atskirai padėkoti komandai. Už profesionaliai atliktą darbą, už pastangas per treniruotes, už vienybę.
Padėkoti ir tiems žaidėjams, su kuriais teko išsiskirti vasarą dėl tam tikrų aplinkybių. Tai buvo skaudu. Visgi „Utenis“ šiemet buvo viena didelė šeima.
Tikiu, kad ir toliau, taip dirbdami, turėdami savo tikslą ir vadovaudamiesi savo filosofija mes kilsime į viršų.
bet, kai reikia pralaimėti varžybas, tai visada galima į sudėtį suleisti visokių nemokšų, kad į savus vartus muštų 
