2010 Kov 24 15:39
T.Ražanauskas: malonu, jog Lietuvos futbolo istorijoje bus dalelė manęs
Basketfootball.lt
Turbūt visiems dar iki šiol atmintyje yra išlikęs vaizdas, kai atrankos į 2004 metų Europos futbolo čempionatą rungtynių su Vokietijos rinktine metu kamuolį į Oliverio Kahno ginamus vartus pasiuntė Lietuvos rinktinės saugas Tomas Ražanauskas. Tos rungtynės baigėsi lygiosiomis 1:1, tačiau mums tai buvo lyg pergalė. Po savaitės visi džiaugėsi, kai ne kas kitas, o T. Ražanauskas realizavo 11 metrų baudinį Kaune su Škotijos rinktine ir lietuviai iškovojo pergalę 1:0. Futbolininkas teigia, kad nei vienų iš rungtynių net nėra sapnavęs, tačiau tikino, jog prisiminimai itin malonūs.
Su basketfootball.lt 34-erių metų T. Ražanauskas sutiko pasikalbėti ne tik apie praeitį, tačiau ir apie dabartinį žaidimą „Vėtros“ klube bei ateities planus.
- Tomai, kaip jaučiatės „Vėtros“ klube po visų įvykusių machinacijų?
- Komanda po truputį atsigauna. Artėjančioms rungtynėms ruošiamės gana neblogos nuotaikos. Klubui buvo tikrai labai sunkus metas. Kaltų turbūt ieškoti beprasmiška. Pinigai reikalingi visiems, juk dabar niekam nėra lengva. Jei jie būtų išmokėti laiku – problemų nebūtų buvę. Nuo to labai kenčia komandos rezultatai.
REKLAMA
- Komandoje esate vyriausias ir daugiausiai patirties sukaupęs žaidėjas. Ar galima sakyti, kad esate vos ne žaidžiantysis treneris?
- Treneris gal ir nesu, tačiau kuo galiu – tuo padedu. Jauniems žaidėjams stengiuosi patarti visada, tačiau čia yra jų reikalas, ar klausyti mano patarimų.
- Kaip manote, ar klubas šiemet yra pajėgus kovoti dėl medalių ir kokius tikslus komandos vadovai Jums yra iškėlę?
- Mūsų tikslas visada yra toks pats – patekti tarp prizininkų. Manau, kad viskas yra realu. Čempionatas ilgas, žiūrėsime kaip seksis. Jei kažko trūks – vasarą galėsime pasipildyti. Pagyvensim – pamatysim. Viskas yra prieš akis.
- Kas, Jūsų nuomone, yra realiausi pretendentai į čempiono titulą?
- Manau, kad labiausiai iš kitų komandų išsiskiria Panevėžio „Ekranas“ ir Marijampolės „Sūduva“. Šios komandos yra labai gerai sukomplektuos, žaidėjai daug metų žaidžia kartu. „Žalgiris“ irgi turi neblogų ambicijų, tačiau nereikėtų nuvertinti ir mūsų komandos. Jau pirmasis turas parodė, kad niekam lengva nebus, nes futbolą moka žaisti visi.
- Per savo ilgą karjerą žaidėte Rusijoje, Estijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Graikijoje, Kipre ir Azerbaidžiane. Iš kur geriausi prisiminimai?
- Žaisti teko tikrai daug kur. Visur buvo gerai, blogų prisiminimų neišlikę. Aišku, Šveicarija ar Skandinavijos šalys gerokai skiriasi nuo Azerbaidžano, kurią įvardinčiau kaip savotišką valstybę. Niekada niekur nekilo rūpesčių dėl algos, reikėjo tik treniruotis, palaikyti gerą formą ir žaisti.
- Esate iškovojęs ir nemažai titulų? Kuris iš jų širdžiai mieliausias?
- Galbūt mieliausias Šveicarijos čempionų titulas, kurį iškovojau 1999 metais atstovaudamas Ženevos „Servette“ klubui. Čempionatas buvo labai įdomus, o trofėjus buvo vienas pirmųjų mano karjeroje. Nenuvertinu ir kitų titulų, nes laimėti yra visada malonu.
- Turbūt daugelis prisimena, jog svariai prisidėjote prie žymiausių Lietuvos futbolo rinktinės pasiekimų – lygiųjų su Vokietija ir pergalės prieš Škotiją. Abiejose rungtynėse pelnėte po įvartį. Ar tebesapnuojate šias rungtynes?
- Kažkodėl sapnuoti dar neteko, tačiau prisiminimai išliko tikrai malonūs. Visai komandai ir trenerių štabui pavyko atlikti puikų darbą. Ypač malonu buvo pasiųsti kamuolį į vokiečių vartus, kuriuos gynė O. Kahnas. Galbūt iš karto to neįvertinom, o tik paskui suvokėm, ką padarėm iš tikrųjų. Nors šios rungtynės yra jau praeitis, tačiau istorija lieka amžiams. Malonu, kad joje bus dalelė manęs.
- Esate jau gana solidaus futbolininkui amžiaus. Ar nekyla minčių apie karjeros pabaigą?
- Kartais apie tai pagalvoju, tačiau karjeros baigti kol kas dar nesinori. Jaučiuosi pakankamai gerai, esu sveikas, todėl jei Dievas duos – žaisiu kol galėsiu. Reikia sėkmingai sužaisti šiame sezone, o tada galima žiūrėti į priekį.
- Kokie planai ateityje? Galbūt sieksite trenerio karjeros?
- Tikrai norėčiau likti šalia futbolo. Jau turiu išsilaikęs UEFA „B“ lygio futbolo trenerio licenciją, todėl neatmetu galimybės juo ir tapti. Manau, kad žmogus turėtų daryti tai, ką labiausiai išmano, todėl šiai dienai mano mintyse yra tik futbolas.