https://www.facebook.com/permalink.php? ... 1595255737
Vienas perspektyviausių Lietuvos sportininkų – Karolis Uzėla dvidešimties metų Lietuvos A lygos futbolo čempionas (2019/2020).
Būtent jis šiandien mums papasakos apie tai, kaip dalyvavo Italijos pagrindinės „Seria A“ lygos „Spal“ treniruotėse, vėliau gavo pasiūlymą iš Ukrainos, bet, nesusiklosčius aplinkybėms, grįžo į Lietuvą ir čia su savo atstovaujama komanda Vilniaus "Žalgiris" tapo Lietuvos A lygos čempionais.
Karoli, papasakok, nuo kelerių metų pradėjai žaisti futbolą ir kas tave pastūmėjo užsiimti šia sporto šaka?
Spardyti kamuolį pradėjau turbūt tik pradėjęs vaikščioti, o pirmas treniruotes pradėjau lankyti būdamas šešerių. Nebuvo, kad kažkas pastūmėjo link futbolo, tiesiog nebuvo dalyko, kuris patiktų labiau nei žaisti su kamuoliu, mušti įvarčius. Aišku, vėliau pradėjau lygiuotis į Thierry Henry, sekti Londono „Arsenal“ komandą, o kartu atsirado ir svajonė tapti profesionaliu futbolininku.
Ne paslaptis, jog tik nedidelė dalis Lietuvos futbolininkų pasiekia aukštą lygį, o tu ne tik sugebėjai jį pasiekti, bet ir turėjai galimybę treniruotis su aukščiausio lygio Italijos komanda ir buvai įtrauktas į Italijos „Seria A“ oficialų rungtynių protokolą. Kokie jausmai ir mintys aplanko, kai esi pastebėtas?
Iš tikrųjų laikas, praleistas Italijoje, buvo puikus. Malonu, kad buvau pastebėtas savo bendraamžių čempionate, todėl ir galėjau treniruotis bei būti registruojamas „Serie A“ varžybose. Tai buvo ir yra didelė motyvacija, kad tokio lygio čempionatai yra pasiekiami, man įdėjus daug darbo.
Nesusiklosčius ir neužsikabinus, turėjai dar vieną puikų šansą - jau buvai pasirašęs sutartį su Ukrainos "FK Ruch L'viv", tačiau, klubams nesusitarus dėl kompensacijos, sugrįžai į Vilnių ir žaidei aukščiausioje Lietuvos futbolo lygoje. Mano nuomone, aplinkybės tau susiklostė palankiai: įveikėt principinį varžovą Marijampolės "Sūduva" ir tapai A lygos čempionu. O kaip manai tu: ar gailiesi, jog teko išvykti iš ten, kur futbolo lygis ženkliai aukštesnis, ir toliau žaisti turi gimtojoje Lietuvoje?
Grįžęs iš Ukrainos susirgau COVID-19 virusu, todėl į aikštę sugrįžau tik sezono gale, atstovaudamas Lietuvos U21 rinktinę. Sąlygos Ukrainoje buvo išties geros, čempionato lygis taip pat aukštesnis, todėl, manau, likimas Ukrainoje būtų buvęs puikus žingsnis į priekį, tačiau viskas dar prieš akis ir futbole niekada negali žinoti, kur būsi rytoj. Būti Lietuvos čempionu malonu, nors kažkokių didelių emocijų tai nesukėlė: tuo metu buvau Lietuvos U21 rinktinės stovykloje, o trofėjų laimėjimas, būnant aikštėje, suteikia kur kas daugiau emocijų.
Kad jau prakalbome apie tavo ir Vilniaus "Žalgirio" triumfą Lietuvos A lygoje, gal galėtum trumpai papasakoti, ką išgyveni, būdamas toks jaunas, bet taip greit kylantis karjeros laiptais?
Malonu, kad karjeros pradžioje jau pavyko laimėti keletą trofėjų, atstovauti geriausią Lietuvos futbolo klubą, žaisti Lietuvos rinktinėse, pabūti Italijos „Serie A“ klubo sistemoje. Vis tik galvoje nuolat yra mintis, jog sustojus viskas gali greitai pasikeisti, todėl kiekvieną dieną stengiuosi vienaip ar kitaip tobulėti.
Lietuvos A lygoje yra labai mažai komandų: kaip manai, ar kitais metais žaisti bus taip pat įdomu, ar vis tik vienas kitam jau spėjot nusibosti?
Mažas komandų skaičius A lygoje ir dažnos rungtynės tarpusavyje tikrai spėjo pabosti, tačiau, kiek žinau, kitais metais yra planuojama, jog A lygoje žais 10 komandų, o tai tikrai padarytų čempionatą įdomesnį.
Kokius tikslus išsikėlei sekančiam sezonui?
Sekančiam sezonui konkrečių tikslų sau dar nesu išsikėlęs, bet šiuo metu daug dėmesio skiriu fiziniam pasiruošimui, kad būčiau tinkamai pasiruošęs artėjančiam sezonui.
Ką patartum jauniesiems futbolininkams ar apskritai sportininkams, norintiems siekti aukštų rezultatų?
Pats dar esu labai jaunas, todėl nemanau, kad jau galiu kažką patarinėti kitiems, bet manau svarbiausia yra tikėjimas savimi.