nieko kito ir nesitikėjau. Lenkas tikrai išeis nes konktrakto neturės, o iš lietuvių tikriausiai norės uždirbti tai gali būti, kad nepavykus varys kur pusmečiui pasistažuoti.

tikrai pas mus nieko nebūna, jau n kartų tokie "tikrai" buvo nepasitvirtinę... šiaip iš visų minėtų realiai Peričius, mano nuomone, labiau A lygos lygį peraugęs jau...

nieko kito ir nesitikėjau. Lenkas tikrai išeis nes konktrakto neturės, o iš lietuvių tikriausiai norės uždirbti tai gali būti, kad nepavykus varys kur pusmečiui pasistažuoti.

tikrai pas mus nieko nebūna, jau n kartų tokie "tikrai" buvo nepasitvirtinę... šiaip iš visų minėtų realiai Peričius, mano nuomone, labiau A lygos lygį peraugęs jau...

bet tu irgi iškart visko nepriimk negatyviai.
realiai žalgirio variklis yra legionieriai, o legionieriai už poros rungtynių jau bus oficialiai viską pasiekę Lietuvoje. ir jeigu jie išeis į geresnius klubus pliusas Žalgiriui tas, kad į jų vietą galės pasikviesti geresnius. Juk kai Komolovas atėjo Žalgiris beveik dar neegzistavo, kai Peričius atėjo su krūva nevykusių kroatų irgi dar nebuvo Žalgirio pakilimo laikas. O ateinančią žiemą Žalgiris jau bus stipriausia komanda Lietuvoje, iš Lieutuvos sostinės, garbingai kovojanti Europoje ir leidžianti atsiskleisti žaidėjams.
O Lietuviai visi vienodi, visi vienodai nemoka žaisti

O Lietuviai visi vienodi, visi vienodai nemoka žaisti

Kalbėk už save.

Šiaip galėtų čia Deivis pakomentuot Anas ten visažinis

nieko kito ir nesitikėjau. Lenkas tikrai išeis nes konktrakto neturės, o iš lietuvių tikriausiai norės uždirbti tai gali būti, kad nepavykus varys kur pusmečiui pasistažuoti.

tikrai pas mus nieko nebūna, jau n kartų tokie "tikrai" buvo nepasitvirtinę... šiaip iš visų minėtų realiai Peričius, mano nuomone, labiau A lygos lygį peraugęs jau...

bet tu irgi iškart visko nepriimk negatyviai.
realiai žalgirio variklis yra legionieriai, o legionieriai už poros rungtynių jau bus oficialiai viską pasiekę Lietuvoje. ir jeigu jie išeis į geresnius klubus pliusas Žalgiriui tas, kad į jų vietą galės pasikviesti geresnius. Juk kai Komolovas atėjo Žalgiris beveik dar neegzistavo, kai Peričius atėjo su krūva nevykusių kroatų irgi dar nebuvo Žalgirio pakilimo laikas. O ateinančią žiemą Žalgiris jau bus stipriausia komanda Lietuvoje, iš Lieutuvos sostinės, garbingai kovojanti Europoje ir leidžianti atsiskleisti žaidėjams.
O Lietuviai visi vienodi, visi vienodai nemoka žaisti

kame čia tas negatyvumas, paprasčiausiai nieks neaišku ir tiek,o su tais pasiekimais ypač legionierių migracijos mažai susijusios,pasiūlys gerą kainą arbaigsis kontraktas ir bus susidomėjimas ir išeis,o gali ir nepasiūlyt, arba ir žalgiris gali algą pakelt jei jau pinigų daugiau turės...

Ambicingi vadybininkai prikėlė futbolo klubą iš pelenų
http://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/a ... pelenu.htm" onclick="window.open(this.href);return false;
Jis pardavė automobilį, kad galėtų futbolininkams laiku išmokėti algas. Ji atsisakė gero darbo ir karjeros. Bet Vilma Venslovaitienė ir Mindaugas Nikoličius neabejoja: jiems pavyks įrodyti, kad futbolas Lietuvoje turi teisę gyvuoti ir netgi būti pelningas, rašo „Lietuvos rytas“.
Jie kartu atėjo į Vilniaus „Žalgirį” tuomet, kai garsiausia Lietuvos futbolo komanda jau, regis, buvo pasmerkta išnykti.

Buvusių savininkų nustekentą legendinį sostinės klubą mėgino gelbėti aistringiausi sirgaliai, bet jų kišenėse švilpavo vėjai. Nors sirgaliai išgelbėjo „Žalgirio” vardą, be algų likę futbolininkai negalėjo amžinai žaisti tik už ačiū.

2009-uosius vilniečiai baigė pirmosios lygos dugne ir lyg ant kranto išmesta žuvis laukė stebuklo.

Kai „Žalgirio” vairą perėmė V.Venslovaitienė ir M.Nikoličius, vargu ar net sirgalių grupės „Pietų IV” lyderiai patikėjo, kad netrukus prasidės išsvajotas komandos atgimimas.

Ir siaurame Lietuvos futbolo pasaulyje, ir Vilniuje rankos pirštais buvo galima suskaičiuoti tuos, kurie pažinojo naujuosius „Žalgirio” savininkus – verslo administravimo ir vadybos studijas baigusią 39-erių kaunietę ir teisės mokslus universitete krimtusį 30-metį neringiškį.

Bet pernai „Žalgiris” iškovojo LFF taurę. Šįmet vilniečiai išsaugojo šį trofėjų, spėjo gerokai patriukšmauti Europos lygos turnyre, o dabar užtikrintai pirmauja A lygos pirmenybėse.

Futbolas pagaliau grįžo į Vilnių. Pirmąsyk istorijoje net tris atrankos etapus įveikęs „Žalgiris” stovėjo per vieną žingsnį nuo Europos lygos grupės varžybų.

„Kai tik pradėjome dirbti Vilniuje, mūsų tikslas buvo Lietuvos čempionų titulas, o svajonė – Europos turnyro grupės varžybos. Anksčiau ar vėliau ji tikrai išsipildys”, – neabejojo „Žalgirio” sporto direktorius M.Nikoličius, ketvirtą sezoną savo komandai renkantis futbolininkus ir trenerius.

„Mes norime įrodyti visiems skeptikams: Lietuvoje galima pasiekti, kad futbolo stadione vėl būtų pilnos tribūnos. Jeigu tik turi gerą idėją ir nuoširdžiai tiki tuo, ką darai”, – savo bendražygiui antrino V.Venslovaitienė – pirmoji moteris Lietuvoje, vadovaujanti futbolo klubui.

„Lietuvos ryto” pokalbis su ambicingais „Žalgirio” savininkais, kurie idėjomis ir požiūriu ryškiai išsiskiria mūsų šalies sporto pasaulyje.

– Ar susipažinti jums padėjo futbolas?

V.Venslovaitienė: Iš tiesų mus suvedė futbolas, kai dar dirbome drauge pas Vladimirą Romanovą.

2006-aisiais buvau ŪBIG (Ūkio banko investicinės grupės) personalo vadovė, kai vieną dieną ant stalo radau šūsnį sporto sutarčių. Taip susipažinau su futbolu, o netrukus reikėjo gilintis ir į žaidėjų perėjimų kontraktus, ir net vesti derybas.

Netrukus buvo pradėta kurti struktūra, kuri turėjo kontroliuoti futbolo klubus. Jie arba priklausė V.Romanovui, arba buvo remiami jo įmonių.

Po pusės metų mane paskyrė Sporto projektų vystymo departamento direktore, o Mindaugas tapo šio departamento sporto direktoriumi.

Mindaugas ieškojo žaidėjų, o aš buvau tas piltuvėlis, per kurį subėgdavo visa informacija.
Pirmenybė buvo „Hearts”. Edinburgo klubas turėjo didžiausią biudžetą, didžiausias galimybes ir daugiausia problemų.
Mums reikėjo pasiekti, kad klubas nebūtų nuostolingas.

Greitai suvokėme, kad „Hearts” tikrai gali būti pelningas, nes klubas turėjo ir gerą stadioną, ir stiprią sirgalių bendruomenę.

M.Nikoličius: Realiai ten dirbome dvejus metus – 2007-aisiais ir 2008-aisiais.

Gyvenome tarp Kauno ir Edinburgo. Kai būdavo perėjimų laikotarpis, tekdavo Škotijoje praleisti ir mėnesį ar du.

Mano šeima artimai draugavo su V.Romanovu. Jis matė, kaip aš užaugau, ir žinojo, kad tiesiog kliedžiu futbolu. Vaikystėje kiekvieną savaitgalį važinėdavau iš Nidos į Klaipėdą žiūrėti „Atlanto” rungtynių. Su „Vakarų frontu” paskui futbolininkus keliaudavome po visą Lietuvą.

– Vadinasi, reikia padėkoti V.Romanovui ir škotams, kad Vilniaus futbolininkai dabar turi tokius klubo vadovus?

M.N.: Darbas Škotijoje išties tapo geriausiu mūsų futbolo universitetu.

V.Romanovas buvo paskyręs „Hearts” vadovu Campbellą Ogilvie, kuris net 27 metus buvo svarbiausia „Rangers” klubo figūra.

Nuo 2011 metų iki šiol jis yra Škotijos futbolo federacijos prezidentas. C.Ogilvie iki panagių žino visą Anglijos futbolo sistemą ir žmones.

Per tuos porą metų Škotijoje jis buvo pagrindinis asmuo, su kuriuo teko kartu dirbti.

Škotas dažnai atvažiuodavo į Kauną ir su juo iki šiol palaikome labai šiltus santykius. Jis suteikė mums daug vertingų pamokų – ir ne tik futbolo užkulisiuose.

Kai atėjome, „Hearts” turėjo daug problemų. Iki šiol juokaujame, kad Edinburge mes išmokome, ko nereikėtų daryti. Mokėmės iš svetimų klaidų.

Ta patirtis tiesiog neįkainojama ir iki šiol labai praverčia.

– Kodėl palikote V.Romanovo imperiją?

M.N.: Keletą metų dirbome be atostogų. Mano rekordas – 20 skrydžių pirmyn ir atgal per tris savaites.

Taip suktis be namų ir be jokio asmeninio gyvenimo buvo tikrai sunku. Ir fiziškai, ir psichologiškai labai pavargsti.

Ypač kai vieną, antrą, trečią kartą su savo pasiūlymais atsimuši lyg į sieną.

V.V.: Išėjau mėnesiu vėliau, nes privalėjau baigti visus darbus.

Bet kai pardavėme paskutinį „Hearts” žaidėją, dėl kurio perėjimo buvo susiderėjęs Mindaugas, ramiai užvėriau duris.

Aštuonerius metus iki tol dirbau „Senukų” bendrovėje.

Neabejojau, kad naują darbą tikrai rasiu, nes turiu galvą ant pečių, nebijau darbo ir esu tikrai atsakinga.

Neplanavau, kad liksiu futbole, bet norėjosi su kitais pasidalinti ta patirtimi, kurią sukaupiau futbolo pasaulyje.

– Kaip jus rado „Žalgiris”?

M.N.: 2009-aisiais visus metus ilsėjomės. Atostogavome Nidoje su Robertu Tautkumi (Lietuvos rinktinių direktoriumi. – Red.) ir kitais draugais.

Natūralu, kad tą vasarą netrūko kalbų apie „Žalgirį”. Jis vegetavo ir tikriausiai būtų ilgai taip neištvėręs.

Išgirdęs apie „Žalgirio” bėdas pagalvojau, kad galime pamėginti vilniečiams padėti.
V.V.: Mindaugas galvojo apie darbą tik futbole. Dar prieš tai aš jam padėjau sukurti vieną projektą Vokietijos klubui.
M.N.: Pritrūko vos penkių minučių, kad būtume įsigiję Darmštato komandą. Ji tuomet priklausė ketvirtajai, o dabar žaidžia trečiojoje Vokietijos lygoje.

Jau buvome per atostogas sukūrę futbolo klubo projektą Klaipėdos verslininkams, todėl neabejojau, kad galime ir „Žalgiriui” padėti.

V.V.: Dabartinis „Žalgiris” gimė Nidoje. (Juokiasi.)

M.N.: R.Tautkus grįžtant iš pajūrio sutarė su Mindaugu Kasperūnu (vienu „Žalgirio” atkūrimo iniciatorių. – Red.), kad su juo susitiksime.

V.V.: Buvau kategoriškai prieš, nes nebenorėjau veltis į futbolo projektus.

Po pirmo susitikimo su Vilniaus klubo vadovais pasakiau Mindaugui: tu nepyk, bet aš nenoriu kištis. Bet galiausiai jis mane įkalbėjo.

M.N.: Aš puikiai suprantu, kad jeigu galime ką nors padaryti, tai tik kartu.

Vilma dirba visais administraciniais ir finansiniais klausimais, o aš galiu užsiimti tik sporto reikalais.

Nuo Škotijos laikų labai gerai sutarėme. Būtų sunku su visiškai nepažįstamu žmogumi vėl pradėti viską iš naujo.

– Kaip pavyko įkalbėti Vilmą grįžti į futbolą?

M.N.: Ji iki šiol neužmiršo, kaip vyrai užgavo jos ambicijas. Kaip kažkas neatsakingai paspaudė vieną mygtuką. (Juokiasi.)

V.V.: Netikiu likimu, bet dabar atsigręždama atgal kartais pagalvoju, kad tai buvo tiesiog lemtis. (Juokiasi.)

Po keleto savaičių po pirmojo susitikimo su M.Kasperūnu į mus per Lietuvos futbolo federaciją kreipėsi Rytis Vaiginas, tuo metu vadovavęs Kūno kultūros ir sporto departamentui.

Jis paprašė pagelbėti rengiant keletą futbolo plėtros projektų. Sutarėme, kad su Mindaugu padarysime šį darbą, bet kas dirbs vėliau, jie turės patys ieškoti.

Bet kartą guliu Kaune pliaže, ir man paskambina – po valandos turi būti Vilniuje: padarykite tokius pat klubo pristatymus verslininkams kaip ir Klaipėdoje.

Padarėme vieną, kitą, trečią. Bet tie verslininkai vis galvoja ir prašo palaukti. Nuolat klausinėja – o koks šio projekto atsipirkimas, kokia jo grąža? Kas visa tai darys? Jūs – moteris? Futbole?

O kas rūpinsis sportine dalimi? O kokioje komandoje jis yra futbolą žaidęs?

Sakau: nebūtina būti vyru ar žaisti futbolą, kad išmanytum savo darbą. Bet matau, kad tai sukėlė tik šypsenas.

Tada man ir sukilo ambicijos.

Pajutau, kad mane priima kaip blondinę, todėl tiesiog neištvėriau: gerai, gerbiamieji, dabar ir pažiūrėkime, ar iš tiesų mes esame nieko neverti.

M.N.: Klubui išlaikyti reikia daug pinigų. Mes tikrai nesiruošėme tapti „Žalgirio” savininkais, bet nemažai paaukojome, kad šis klubas atsistotų ant kojų.

Prieš porą metų aš pardaviau „Mercedes” automobilį, kad galėčiau klubo žaidėjams laiku sumokėti algas.

Žaidėjai iš pradžių juokėsi – sporto direktorius vairuotojo pažymėjimą pragėrė.
Bet jie visi puikiai žino, kiek mes visko darome, kad tik komandai būtų geriau.
V.V.: Bet dabar niekam tai neįdomu ir aplinkinių gailesčio tai tikrai nesukels.

Kai pradėjome gauti paramą iš Vilniaus savivaldybės, visi įsivaizduoja, kad „Žalgiris” gyvena tik iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Bet mes dabar dar išlaikome „Žalgiris-3” komandą – o tai yra pusė milijono litų per metus.

Mes sau perkame ne mašinas, nors jau tikrai galėjome, o investuojame į klubo ateitį.

M.N.: Daugiau kaip penktadalį mūsų biudžeto dabar suryja mokesčiai. Per sezoną valstybei sumokėsime apie 700 tūkst. litų mokesčių.

Mums tai – tikras akmuo po kaklu.

– Ar buvo diena, kai pasigailėjote, kad ryžotės perimti „Žalgirio” vairą?

V.V.: Gailėtis nesigailėjome nė vieną akimirką, bet pakartoti to niekada nesiimtume. (Juokiasi.)

M.N.: Kiekvieną mėnesį yra kritinė diena, kai reikia mokėti algas. Bet jauti atsakomybę už savo žmones ir negali ištižti.

Kartais paprastiems sirgaliams Lietuvoje būna nesuvokiami klubų savininkų sprendimai. Galima ginčytis ir nesutikti, bet kai girdžiu, ką jie kalba, puikiai suprantu, ką nori pasakyti.

Žmonės, kurie nebuvę sporto komandos savininko kailyje, niekada to nesupras.

– Vieša paslaptis, kad jūsų komandos durys kategoriškai užtrenktos abejotinos reputacijos žaidėjams. Ar „Žalgiris” dabar Lietuvos futbole nesijaučia lyg balta varna?

M.N.: Mes tikime, kad galime užsidirbti pinigų ir sąžiningu būdu. Stengiamės labai atsakingai pasirinkti visus žaidėjus.

Mūsų tikslas – laiku mokėti žaidėjams algas. Tai tikriausiai irgi išimtis Lietuvos futbole.

Aišku, jos nėra milžiniškos, kaip kitur. Tačiau geriau mažiau, bet laiku.

V.V.: Mūsų požiūrio pagrindas: „Žalgiris” – tai šeima. Jeigu žaidėją priimame į savo šeimą, tai juo ir rūpinamės kaip savo kūdikiu.

– Ar „Žalgiris” – tai jūsų kūdikis?

V.V.: Taip. Mindaugo – meilės futbolui, mano – meilės darbui ir aplink esantiems žmonėms.

M.N.: Juodo darbo.

– Jeigu jūs vieną dieną staiga rimtai susipyktumėte, ar „Žalgiris” neišnyktų?

V.V.: Esu abejinga futbolui kaip sporto žaidimui, bet myliu žmones, kurie dirba kartu.

To mane išmokė dar Augustinas Rakauskas, kai kartu su kitais studentais atėjau dirbti į „Senukus”. Jeigu atiduosi 2 litrus savo kraujo kitiems, žmonės būtinai tau jį grąžins su kaupu. Savo energija privalai keistis su aplinkiniais.

Galbūt tai atrodo tik tuščios teorinės frazės, bet jos yra mūsų gyvenimo šaknys.

Būtent tai mums ir padėjo su „Žalgiriu” nueiti tokį kelią.

Man negaila nei asmeninio laiko, nei parodyti nuoširdumą kitiems ar jais pasirūpinti. Bet visi žino: jeigu darys klaidas, maža nepasirodys. Gerklę aš tikrai turiu. (Juokiasi.)

M.N.: Klube mes naudojamės meduolio ir bizūno principu. Tik meduolius dažniausiai daliju aš. (Juokiasi.)

S. Nyuiadzio įvartis – turo gražiausių trejetuke
http://www.zalgiris-vilnius.lt/naujienos/n2966.html" onclick="window.open(this.href);return false;

VMFD "Žalgiris" komandos puolėjas Sergas Nyuiadzis pretenduoja tapti "SMScredit.lt A lygos" XXXII turo gražiausio įvarčio autoriumi

Prancūzas šeštadienį 42 minutę pelnė pergalingą įvartį į Alytaus "Dainavos" vartus.

Gražiausio įvarčio rinkimuose taip pat dalyvauja "Kruojos" atstovas Ričardas Beniušis bei "Atlanto" Andrius Urbšys.

Visi ten balsuoja už beniušio golą.

Jau šį penktadienį žalgiriečiai vyksta į Balstogę, kur ruošis draugiškam mačui prieš vietos "Jagiellonia" ekipą.

Balstogės komanda ir lietuvių pėdsakai joje
http://www.zalgiris-vilnius.lt/naujieno ... _joje.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Apie būsimąjį draugiškų rungtynių varžovą Balstogės „Jagiellonia“ klubą kalbamės su „Žalgirio“ vyriausiuoju treneriu Mareku Zubu.

Pasak jo, yra du svarbūs žinotini dalykai apie šią komandą.

„Pirmiausia, tai vienintelė Lenkijos aukščiausioje lygoje (Ekstraklasa) žaidžianti ekipa, įsikūrusi Šiaurės Rytinėje šalies dalyje. Šis regionas – ekonomiškai gana silpnas ir nėra didelių kompanijų, kurios investuotų į futbolą“, - sako M. Zubas.

„Jagiellonia“ savo gyvavimą pradėjo 1920 metais, tačiau per šį laikotarpį labai įspūdingų pergalių nepasiekė.

Sėkmingiausiais metais galima laikyti 2010-uosius, kada geltonai raudoni į viršų kėlė Lenkijos taurę bei Supertaurę. Tais pačiais metais ekipai pavyko prasimušti į trečiajį UEFA Europos lygos kvalifikacijos etapą, tačiau ten buvo pralaimėta Salonikų „Aris“ komandai.

Kitame sezone jiems pavyko pasiekti 4 vietą aukščiausioje lygoje.

Tačiau net ir būdama Ekstraklasos vidutinioke, „Jagiellonia“ sugebėjo Lenkijos futbolui išauginti vieną garsiausių ir geriausių puolėjų šalies istorijoje.

„Antras dalykas, ką vertėtų žinoti apie Balstogės komandą – joje žaidė ir savo karjerą baigė Tomašas Frankovskis. Jis yra didelė figūra šiame mieste“, - sako Marekas Zubas.

T. Frankovskis – trečias pagal rezultatyvumą visų laikų žaidėjas Ekstraklasoje, per 302 rungtynes įmušęs 168 įvarčius. Geriausiais metais puolėjas žaidė Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ispanijoje, Anglijoje.

Balstogės komanda nėra apsėjusi ir be žaidėjų iš Lietuvos. Šios komandos gerbę gynė Valdas Kasparavičius, Dainius Saulėnas, Tadas Kijanskas ir dabar „Žalgirio“ žaidžiantysis treneris Andrius Skerla. 1998-aisiais komandą treniravo Algimantas Liubinskas.

Pasak VMFD „Žalgiris“ ekipos vyriausiojo trenerio Mareko Zubo, šios draugiškos rungtynės turėtų būti šis tas naujo pastaruoju metu A lygoje žaidžiantiems futbolininkams.

„Greitai turėsime kažką panašaus į „Kruojos“ maratoną. Jei žaidi su ta pačia komanda 4 kartus per metus, kiekvienas mačas skiriasi, tačiau kai tai vyksta per dvi savaites – tai labai keista. Tu žinai varžovus, kaip jie žaidžias, - sako M. Zubas, - Šio susitikimo metu mes sieksime įgyti naujos patirties. Balstogės komanda turi kitą žaidimo braižą, taktikas, filosofiją. Kai gauni galimybę žaisti su tokia ekipa, tu ir pats tobulėji", - apie draugiško mačo tikslus kalbėjo M. Zubas.

Šiuo metu aukščiausioje lygoje Balstogės ekipa sužaidus 11 rungtynių užima 6 vietą tarp 16 komandų.

Susitikimas tarp VMFD „Žalgiris“ ir „Jagiellonia“ įvyks šeštadienį, 16 val. Balstogėje.

Ei, gal žinot ar šiandienos rungtynes su Jagiellonia kas nors transliuos? NEs pamenu žiemą, kažkokia Jagiellonios tv rodė.

tai susirask J. oficialų saitą ir ten žiūrėk

ŽALGIRIS 0 : 3 JAGA

M.Zubas: Buvo gera pamoka
http://penalty.lt/m-zubas-buvo-gera-pamoka/" onclick="window.open(this.href);return false;

Po rungtynių tarp VMFD „Žalgiris“ ir Balstogės „Jagiellonia“ (0:3) ekipų abu treneriai teigė, kad rungtynės buvo naudingos.

Anot žalgiriečių trenerio Mareko Zubo, žaliai baltiems mačas buvo reikšmingas tuo, kad vilniečiai galėjo pasivaržyti su skirtingo lygio komanda. „Šios rungtynės mums davė didelės naudos, kadangi Lietuvoje mes žaidžiame daug mačų su tomis pačiomis ekipomis. Mums svarbu žaisti su stipriu varžovu, kad turėtume galimybę išmokti ką nors naujo. Ypač patirtys naudingos jauniems futbolininkams, kurie tokiam lygyje žaisti nėra pratę. Net išbėgimas į aikštę kelioms minutėms yra reikšmingas – žaidėjai pajunta atmosferą, meistriškumą ir varžovų skirtumą“, – po rungtynių sakė M. Zubas.

„Taip jau nutiko, kad tik pakeitėme Andrių ir iškart praleidome įvartį. Jūs tik galite įsivaizduoti, koks svarbus žaidėjas jis yra mūsų komandoje.“

Balsotgės „Jagiellonia“ ekipos treneris Piotras Stokoviecas taip pat teigė, kad mačas veltui nenuėjo. „Šios rungtynės buvo mūsų nedidelio treniruočių ciklo pabaiga, džiaugiamės, kad turėjome progą sužaisti su Lietuvos komanda. Susitikimo metu išbandėme keletą naujų ir jaunų žaidėjų. Dabar ruošimės ateinančioms čempionato rungtynėms“, – sako P. Stokoviecas ir priduria, kad susitikimas parodė – „Jaga“ eina tinkama kryptimi.

„Žalgiris“ draugišką mačą beviltiškai pralaimėjo šeštą vietą Lenkijos čempionate užimančiai ekipai

Lietuvos A lygos lyderis Vilniaus „Žalgiris“ pasinaudojo pertrauka šalies čempionate ir šeštadienį Lenkijoje sužaidė kontrolines rungtynes su šios šalies pirmenybėse šeštą vietą užimančia Balstogės „Jagiellonia“ komanda. Žalgiriečiai pralaimėjo šį mačą rezultatu 0:3 (0:0).

Mačo pradžia buvo sunki abiems komandoms. Žaidimas daugiausia vyko aikštės viduryje, daug netikslių perdavimų ir mažai pavojingų atakų. Pirmasis kėlinys taip ir baigėsi – be didesnių pavojų prie abiejų komandų vartų.

Antrajame kėlinyje į aikštę vietoje Ramūno Radavičiaus žengė Andrius Velička, o sirgalių karštai aplodismentais palydėtą Andrių Skerlą pakeitė Algis Jankauskas.

Po šių keitimų „Jagiellonia“ paleido į darbą savo puolimo arsenalą. 50 min. po sumaišties baudos aikštelėje šeimininkų komandos puolėjas Nika Dzalamidzė klastingu smūgiu įveikė vartininką Aivarą Bražinską ir pelnė pirmą rungtynių įvartį.

68 min. sėkmingai įveikęs vilniečių gynybą antrą įvartį pelnė Pavelas Drazba, o po 4 minučių Adamas Dzvigala žalgiriečių vartininką A. Bražinską privertė traukti kamuolį iš tinklo trečią kartą.

Po šių įvarčių situacija aikštėje nepasikeitė – „Žalgiriui“ visų rungtynių metu nepavyko surengti nė vienos ypač pavojingos atakos, o šeimininkai ir toliau demonstravo savo jėgą.

Paskutinę rungtynių minutę „Jagiellonia“ futbolininkai įmušė dar vieną įvartį, tačiau pakilus šoninio teisėjo vėliavai įvartis nebuvo įskaitytas.

Po mačo abiejų ekipų treneriai teigė, kad rungtynės buvo naudingos.

„Žalgirio“ treneris Marekas Zubas: „Šios rungtynės mums davė didelės naudos, kadangi Lietuvoje mes žaidžiame daug mačų su tomis pačiomis ekipomis. Mums svarbu žaisti su stipriu varžovu, kad turėtume galimybę išmokti ką nors naujo. Ypač patirtis naudinga jauniems futbolininkams, kurie tokiam lygyje žaisti nėra pratę. Net išbėgimas į aikštę kelioms minutėms yra reikšmingas – žaidėjai pajunta atmosferą, meistriškumą ir varžovų skirtumą“.

„Jagiellonia“ treneris Piotras Stokoviecas: „Šios rungtynės buvo mūsų nedidelio treniruočių ciklo pabaiga, džiaugiamės, kad turėjome progą sužaisti su Lietuvos komanda. Susitikimo metu išbandėme keletą naujų ir jaunų žaidėjų. Dabar ruošimės ateinančioms čempionato rungtynėms“.

Rezultatas:

„Jagiellonia“ 3 – 0 „Žalgiris“

50' [1-0] N. Dzalamidzė
68' [2–0] P. Drazba
72' [3–0] A. Dzvigala

Vilniaus „Žalgiris“ žaidė tokios sudėties: Aivaras Bražinskas (77' Ignas Plūkas), Vaidotas Šilėnas, Andrius Skerla (45' Algis Jankauskas), Luka Peričius, Georgas Freidgeimas (55' Eivinas Zagurskas), Andro Švrljuga, Paulius Janušauskas (80' Mykolas Krasnovskis), Pavelas Komolovas (72' Takuya Kanai), Artūras Žulpa, Ramūnas Radavičius (45' Andrius Velička), Kamilis Bilinskis (89' Rokas Simanavičius)

http://www.delfi.lt/sportas/futbolas/za ... z2hmEOSurF" onclick="window.open(this.href);return false;

Rušiantis kovai su "Ekranu"



Dar nesu matęs, kad kas po stadiono veją su dviračiu važinėtųsi ir tai būtų treniruotė prieš kovą su tulpiniais.

Gal labai efektyvi priemonė???

Rado savo komandą
http://www.zalgiris-vilnius.lt/naujieno ... manda.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Sirgalių išrinktas geriausiu „Kappa“ rugsėjo mėnesio žaidėju, S. Nyuiadzis fanams atskleidžia sportinio gyvenimo užkulisius

Atsidėkodamas už sulauktą įvertinimą, žaidėjas atvirai ir nuoširdžiai pasakoja apie save.

Kviečiame iš arčiau susipažinti su žaliai baltų legionieriumi iš Prancūzijos.

Labai įdomus video su Nyuiadzi Reik tikėtis, kad užsiliks Vilniuje jis ilgesniam laikui