kodėl ne į tą? didelė dalis žmonių domisi keliom sporto šakom. man irgi krepšinis yra ne mažiau svarbus nei futbolas

dv neoftopincit zalgirio temos ypach diskusijomis susijusiomis su meskomis

http://vfk-zalgiris.blogspot.com/2010/0 ... l?spref=fb

Tai buvo rungtynės, kuriose žalgiriečiai kovojo prieš vieną vienintelį priešininką - save pačius. Tiksliau išsireiškus - prieš makabriškai šūdiną savo pačių žaidimą, tądien pagardintą net SFL'ui nebūdinga kamuolio valdymo antitechnika.
Belieka džiaugtis, jog žaliai balti parodė klasę ir įveikė ne tik vienasezonį efcegalvių analogą iš Klaipėdos, jiems asistavusius tris teisėjus, bet ir savo pačių aikštėje keltą bardaką.
Paprastai tokio žaidybinio stiliaus Žalgirio rungtynės vadinamos pirmos fatalios klaidos rungtynėmis. Joms būdinga nesuskaičiuojamų bevaisių atakų ir gebėjimo praleisti vienintelės progos įvartį simbiozė. Tai - klasikinis Žalgirio žaidimo prieš Šilutę ir kitas nacionalinio futbolo vidutinybes stilius, ne kartą ir ne du "statęs" mūsų komandą į ypatingai nepatogią - visiškų lochų - padėtį.
Pasikartosiu, belieka džiaugtis, jog šį kartą klasikinė istorija nepasikartojo, nors kamuolio perdavimo sistema "vienas-du-užribis" arba "vienas-du-nuošalė" verčia truputį nerimauti. Problema tame, jog ta "prabanga", kurią žalgiriečiai leidžia sau žaisdami su A lygos nevykėliais, visiškai nesikotiruotų žaidžiant su bent kiek stipresnėmis komandomis...
"Klausyk, gal tu atsip*sk pagaliau nuo tų žalgiriečių - tik antras rungtynes ant žolės žmonės žaidžia. Pagaliau - juk laimėjo..." - pasakysite Jūs, mieli Skaitytojai, ir kažkuria prasme būsite teisūs vien dėl to, kad nugalėtojų niekas neteisia.
Žaliai balti tądien padarė tai, ką ir turėjo padaryti - pasiėmė po kojomis gulinčius tris taškus. O efcegalviai iš Klaipėdos dar liko jiems morališkai skolingi, nes tik sfl'inio bardako dėka Žalgiris nesutriuškino jų rankiniui ar krepšiniui būdingu įvarčių skirtumu...
Rungtynės buvo įdomios ir dar vienu aspektu - per 93 minutes mėmelgalviai taip ir nesugebėjo suregzti nei vienos bent kiek nors pavojingesnės, et, ką jau ten pavojingesnės, sakykime - įdomesnės atakos Žalgirio vartų link. Į žmonių kalbą išvertus - Šetkus tądien tiesiogine to žodžio prasme ... visiškai neturėjo darbo. Vieną vienintelį kartą antrame kėlinyje jis daugiau iš nuobodulio nei iš reikalo žiūrovams pademonstravo ninja stiliaus įgūdžius: įmantriai persirito per galvą, gaudydamas pro vartus (net ne į vartus!) paridentą kamuolį.
Rungtynes visiškai supuvusiame ir žiūrovams nesaugiame Rudiškių Lokomotyvo stadione stebėjo 94 Žalgirio ultros. Mėmelgalvių nepastebėta.

geras reportas. Tokius su malonumu ir įdėmiai perskaitai. Nepalyginsi su kokias sausais profesionalių žurnalistų, kaip a la Gelumbauskas papilstymais.... Šiemet tai pasigendu nuoširdžių Virgio įspūdžių iš Žalgirio rungtynių. Gaila, kad neberašo.

na nežinau, atsižvelgiant į komplektavimo aplinkybes, Žalgirio žaidimą vertinu tikrai gerai. tiesą sakant tikėjausi gerokai prastesnio vaizdo

- Tas pats atvejis, kai žurnalistai ar komentatoriai futbolo rungtynėse sako "pražanga", "aikštelė", "didžioji pertrauka" - oranžinis mėšlas taip užlipdęs jų smegenėles, jog reikės daug metų nuo ten jį nukrapštyti..

O kuom "pražanga" blogai?

tikiuosi Žalgiris su Vaitkūnu turi ilgalaikę sutartį. na ką, laukiam rungtynių su Kruoja. po Ekrano benefiso pastarosiose dviejose rungtynėse darosi įdomu

Na taip, "pražanga" galima sakyti ir fulės varžybose.

http://www.zalgiris-vilnius.lt/naujienos/n102_.html

Mindaugas Nikoličius yra vienas tų žmonių, kurių dėka Vilniaus „Žalgiris“ išliko Lietuvos futbolo žemėlapyje. Tiesą sakant, M. Nikoličius yra tiesiogiai atsakingas už komandos sportinius rodiklius. Jis – VMFD „Žalgirio“ sporto direktorius, bene vienintelis stipriai išreikštas šios specialybės atstovas Lietuvos futbole. Apie specialybės ypatumus, „Žalgirio“ komplektaciją, komandai keliamus tikslus ir artėjantį transferų langą M. Nikoličius papasakojo internetinei svetainei www.zalgiris-vilnius.lt.

Teisininkas – sporto direktorius

Mindaugai, baigėte teisės mokslus, kodėl nukreipėte karjerą į sporto sritį?
Užaugau vėjuotoje Nidoje, kur sporto šakų pasirinkimas ganėtinai mažas, tačiau futbolu gyvenu nuo mažų dienų. Nuo dvylikos metų palaikiau „Atlantą“ ir buvau aktyvus „Vakarų fronto“ aistruolių narys. Vėliau nusprendžiau studijuoti teisę ir įgijau teisės magistro laipsnį. Tai padariau tikslingai, nes norint dirbti su žaidėjų transferais ar vadovauti futbolo klubui, teisės specialybė yra viena tinkamiausių. Niekad neabejojau, kad dirbsiu futbolo srityje, nors tėvai ir turėjo kitų planų (juokiasi). Vakar sulaukiau skambučio ir jų pripažinimo, kad tai, ką darau, nėra beprasmiška ir turi savo vertę. Matyt, juos įtakojo pirma vieta lentelėje (juokiasi).

Kodėl pasirinkote "Žalgirį"? Juk prieš metus tai buvo I lygos vidutiniokas?
Pasirinkau ne „Žalgirį“, o Pietų IV. Tuo metu, kai gimė idėja gaivinti „Žalgirį“, komanda tik egzistavo. Pagrindinis pirmo etapo tikslas - atlyginti žmonėms, kurie tikėjo „Žalgirio“ vardu iki paskutinės – sunkiausios - minutės. Jie nusipelnė ambicingos ir kovojančios komandos, siekiančios aukščiausių tikslų. Mūsų tikslas sukurti kažką ypatingo.

Esate sporto direktorius. Kokios jūsų funkcijos ir tikslai?
Mano pagrindinė funkcija - nuvesti „Žalgirį“ į kitą lygmenį. Šiuo metu pagrindinis mano uždavinys - rūpintis komanda, žaidėjais ir transferais. Tačiau ne mažiau svarbu yra „Žalgirio“ įvaizdis. Tai man tiek pat svarbu, kaip laimėti čempionatą. Klausimas yra ne tik „kurioje vietoje mes būsime sezono pabaigoje“, tačiau ir „kaip „Žalgiris“ bus integruotas visuomenėje ir versle“. Mes, „Žalgirio“ vadovai, siekiame, kad fanai didžiuotųsi besą „Žalgirio“ bendruomene, didžiuotųsi žaliai balta dvasia ir aura, o ne tik komanda, kuri žaidžia savaitgalį.

Ar sporto direktoriaus pareigos būtinos šiuolaikiniame futbolo klube?
Tai labai priklauso nuo pačio klubo. Tiksliau, jo savininko ir valdymo formos. Įvairiose šalyse egzistuoja skirtinga praktika. Mano mokykla yra Vokietija, kur sporto direktorius yra komandos formavimo strateginę funkciją vykdantis darbuotojas.

Lietuvos futbolininkai - ne patys paklausiausi žaidėjai futbolo rinkoje. Kodėl taip yra? Ir ar artimiausiu laiku ši nuostata gali pasikeisti?
Šiuo metu rinka perpildyta laisvų žaidėjų. Todėl rasti gerą žaidėją galima ir be transfero mokesčio. Deja, lietuviai kol kas patenka į vidutinių žaidėjų grupę, o tai ar jie gaus gerą kontraktą užsienio klube, priklauso nuo daug šalutinių veiksnių. Konkurencija milžiniška, tačiau dirbant tikslingai visuomet galima pasiekti rezultatą. Aš neabejoju, kad anksčiau ar vėliau „Žalgirio“ geriausi žaidėjai keliaus į stiprius vakarų Europos klubus su transfero mokesčiu.

„Žalgiryje“ – futbolininkai patriotai

Kokia "Žalgirio" komandos koncepcija?
Ilgalaikė. Mes turime aiškų profilį pagal kurį renkamės žaidėjus. Šioje komandoje praktiškai nėra atsitiktinių žaidėjų. Nemažiau reikšminga už kokybines žaidėjų savybes yra psichologinės ypatybės ir mentalitetas. Labai svarbu, kad žaidėjai tiktų prie komandos filosofijos. Manau, žaidėjus atrinkome tikrai gerai, todėl turime puikų mikroklimatą, futbolininkai bendrauja ne tik treniruotėse. Jausmas toks, tarsi visi kartu dirbtume ne tris mėnesius, o kur kas ilgiau.

"Žalgirio" komanda suburta per du mėnesius. Ar viskas pavyko, kas buvo planuota?
Galėjo būti ir geriau, ir blogiau. Svarbiausias „Žalgiryje“ esančių žaidėjų pliusas - jų visų noras ginti žaliai-baltų spalvas. Jiems tai nėra eilinė komanda, todėl žaidėjų papildoma motyvacija tik palengvina mūsų darbą.
Buvo žaidėjų, kurių nekvietėme ar nepasiūlėme kontraktų dėl to, kad jiems „Žalgiris“ buvo 3-4 opcija. Turėjome tikslą surinkti žaidėjus, kuriems „Žalgiris“ ne vis vien.
Į personalijas veltis kol kas per anksti, žaidėjai dar turi laiko įrodyti, kad verti būti čia. Stipriai rankas varžė finansinės galimybės. Tačiau vadovavomės šūkiu, „geriau mažiau, bet laiku“. Tikslas buvo surinkti jaunų ir vyresnių žaidėjų mišinį. Norėjosi duoti šansą jaunesniems, ambicingiems žaidėjams, kurie galėtų įrodyti savo vertę, taip pat suteikti šansą „senajai gvardijai“, kuri dar turi parako ir gali perteikti savo patirtį. Pasisekė su legionieriais, kurių indėlis į komandos pergales akivaizdus.

Ar esate patenkintas komandos trenerio darbu?
Taip. Treneris lūkesčius pateisina su kaupu. Jis atitinka „Žalgirio“ komandos dvasią ir, mano manymu, šiuo metu yra vienas geriausių Lietuvos trenerių. Igoris pasižymi tvirtu charakteriu, yra disciplinos komandoje šalininkas ir orientuotas į tikslą. Tiesą sakant, lūkesčius pateisina visas trenerių štabas!

Kokie planai prieš artimiausią transferų langą?
Sudėtis turėtų keistis nežymiai. Dar turime du mėnesius atlikti namų darbus, daug įtakos žaidėjų migracijai turės užimama vieta turnyrinėje lentelėje. Planų yra, galimybių – irgi. Kuria pasinaudosime, priklausys nuo daugelio veiksnių.

Įvertinkite "Žalgirio" startą A lygoje.
Tikrai pavykusi sezono pradžia. Džiugu, kad komanda turi charakterį ir stimulą įrodyti savo vertę. Kiekvienos artimiausios varžybos mums - svarbiausios. Manau, didelę reikšmę šitos komandos evoliucijoje turėjo pergalė derbyje prieš „Vėtrą“. Mes parodėme stiprų charakterį ir valią nugalėti, kai sugebėjome atsitiesti pirmi praleidę įvartį. Palaikymas, kurio sulaukiame kiekvienose varžybose iš Pietų IV yra nuostabus ir tai padeda dar labiau tikėti savo jėgomis, pakelia kovinę dvasią išeiti ant vejos ir žaisti dar geriau.

Kokius tikslus keliate sportininkams, komandai?
Nesvarbu, kaip pasibaigs varžybos, išėjus iš aikštės kiekvienas žaidėjas turi būti atidavęs visas savo jėgas! Mes nusiteikę ryžtingai kautis su visais. Aš įsitikinęs, kad tris taškus galime iškovoti prieš visas Lietuvos komandas. Svarbiausia šiuo metu koncentruotis į kiekvienas artimiausias varžybas. O kai iki čempionato liks trys turai, bus galima atsakyti, į kurią vietą šiais metais galime pretenduoti.

Kokį "Žalgirį" matote sezono pabaigoje ir... po 3 metų?
Noriu, kad sezono pabaigoje „Žalgiris“ užtikrintai keliautų savo iškeltų tikslų link. Po 3 metų būtų nuostabu, jei „Žalgiris“ turėtų savo namus, ar bent būtų pradėjęs juos statyti.

Kaip švenčiate "Žalgirio" pergales?
Kol kas jų nebuvo tiek daug, kad priprasčiau, tad pergalių šventimo sistemos dar nėra (juokiasi). Po varžybų būnu labai pavargęs, nes tiesiogiai išgyvenu kiekvieną epizodą aikštėje.

Minėjote, kad esate kilęs iš Nidos. Ten "Žalgiris" fanų turi?
Jų daugėja su kiekviena diena. Visi, kas mane pažįsta, jau palaiko „Žalgirį“ (šypsosi).

Gegužės 2 d.: Žalgiris - Kruoja 3:1
http://vfk-zalgiris.blogspot.com/2010/0 ... ja-31.html

Juodasis pastarųjų dviejų metų (o gal net ir pastarojo dešimtmečio...) Žalgirio istorijos laikotarpis kai kurių Pietų IV narių sąmonę traumavo kur kas sunkiau nei bet kuri (po)gimdyvinė trauma...
Pastaruoju metu šis stiprus psichinis sukrėtimas pasireiškia a) banalia netikėjimo, kad Žalgiriui gali taip ilgai sektis, patologija, b) fobija, jog anksčiau ar vėliau Žalgiriui prasidės nesėkmių laikotarpis.
Ir kuo labiau Žalgiriui sekasi, tuo didesnė įtampa tvyro kai kurių piliečių (tame tarpe - ir Jūsų nuolankaus tarno) makaulėse. Paskutinis paranojinis paaštrėjimas kaip tik įvyko Žalgirio rungtynių su Lietuvos provincinės futbolo kultūros kvintesencija - Pakruojo "Kruoja" išvakarėse.
Nieko stebėtino ar piktinančio tame nėra - juk ne kiekvieną dieną Žalgiriui atsiveria nors ir konjunktūrinė, bet galimybė savo jėgomis tapti čempionato lyderiu. Ir pagal klinikinę logiką šio šanso perspektyvos buvo daugiau negu aiškios: kaip gi čia tas mūsų Žalgiris nesusi...s, jeigu tokia puiki proga pasitaiko.
Ką gi, beliko tik ateiti į stadioną, užsimerkti, sukasti kumščio krumplius ir laukti neišvengiamo...
Žalgiriečiai tądien puikiai įrodė, jog kai kam pats laikas gydytis. Tiesą sakant, norėjau parašyti "lengvai įrodė", bet sąmoningai pasirinkau kitą charakteristiką, nes lengvomis tų rungtynių tikrai nepavadinsi.
Skirtingai nuo beveidžio aritmetinio nulio, FK "Klaipėda" vadinamo, Kruoja jau seniai užsirekomendavo kaip kovinga, ambicinga, neparanki, savaip agresyvi komanda, pasiruošusi ir net gebanti (už nemažus pinigus, tikriausiai...) atimti taškus iš bet kurio A lygos lyderio.
Šios rungtynės (bent jau jų pradžia) tik patvirtino šią "kruopų" reputaciją. Provincialai nuo pirmos akimirkos bandė primesti žalgiriečiams savo žaidimo tempą ir būdą: spaudė juos, individualiai presingavo, lyg bijodami suteikti žaliai baltiems erdvę manevro laisvei. Tokia akiplėšiškai pretenzinga kruopų taktika kiek nustebino - galvon toptelėjo mintis "Įdomu, ar ilgam jiems užteks jėgų žaisti tokiu tempu?.."
Objektyvumo dėlei verta pasakyti, jog mūsiškiams tokie presingai buvo nė motais - individualios technikos dėka žalgiriečiai nesunkiai "gliaudė" Kruojos žaidėjų globos kevalus ir žaidė kaip norėjo - trumpais, vidutiniais, ilgais pasais. Iš jų pastangų besišaipantys žaliai balti akivaizdžiai erzino provincialus, tad vis dažniau mūsiškių atakos buvo "užbaigiamos" sąmoningomis pražangomis. Kaip parodys netolima ateitis, tokia gynybinės taktikos variacija pakruojiškiams tapo lemtinga...
Žinia, kruopos - tai ne mėmelio efcegalviai. Pirmieji, skirtingai nei antrieji, ne tik kartas nuo karto grasino Šetkaus vartams, bet ir pirmieji įvartį pelnė...
Įvartis buvo daugiau negu idiotiškas... Šetkus tingiai išsitiesė gaudyti iš trisdešimties metrų atstumo paridentą kamuoliuką, o šis ėmė ir atsidūrė ne jo rankose, o vartuose.... Šioje vietoje - "didelis ačiū" Rūdiškių Lokomotyvo stadiono administracijai už supuvusias, žiūrovų sveikatai pavojingas tribūnas ir tokią idealiai "lygią" (JBTVMT!) aikštę, kad pažeme spirtas kamuolys sugebėjo peršokti jį begaudantį vartininką... Faktas lieka faktu: Pakruojo "Kruoja" tikrai liko skolinga mūsų Klubui bent pusę sumos už šio bulvių lauko nuomą...
Belieka džiaugtis, jog pakruojiškiai liko ištikimi savo gynybinei taktikai ir jau po 60 sekundžių savo baudos aikštelėje "nuskynė" mūsų piterietį Nagumanovą (jei kam neaišku - žavus jaunuolis Nr. 38 (iš dešinės...)). Kruojos vartininkas atspėjo nuo 11 metrų žymos ex-Kruojos saugo spirto kamuolio kryptį, bet jėgų jį "nuimti" jau neturėjo...



Silpni nervai ir vidutiniškas meistriškumas tapo pagrindinėmis priežastimis, nulėmusiomis kruopų fiasko tos dienos rungtynėse. Už akių draskymą teisėjui iš aikštės išspirta kruopa smarkiai teoretizavo savo komandos galimybes parsivežti namo bent tašką.
Teisybės dėlei verta pasakyti, jog ir žalgiriečiai, supratę, jog visi koziriai jau surinkti jų rankose, ypatingai nebesidraskė. 23 minutės benefisas (antra geltona kortelė akiplėšai ir 11 metrų baudinio realizavimas) nuėmė beužsimezgiančią įtampą Žalgirio žaidėjo gretose ir pergalė tapo elementariu technikos reikalu. O [žaidimo] technika, kaip žinia, tąkart buvo aukštesnė pas mūsų žaidėjus...
Tad nieko stebėtino, kad žalgiriečiai, kaip ir dera solidžiai komandai, neskubėdami, metodiškai nuosekliai ir taktiškai įvairiai antrame kėlinyje lengva forma sunešiojo kruopas ir pasiekė trečią iš eilės pergalę. Antra vertus, rungtynės žalgiriečiams iš esmės nebuvo lengvos - provincialai neleido savęs sutriuškinti ir iš principo toliau kandžiojosi bei spardė mūsiškiams per kojas. Darbo turėjo visi - pradedant savo progas puikiai išnaudojusių Tado ir Raimondo, baigiant tuo pačiu bėdžiumi Šetkų Ernestu.
Šios rungtynės mūsų komandai buvo reikšmingos dar vienu aspektu. Mano giliu įsitikinimu būtent tądien Žalgiryje įvyko žaidėjų kartų pasikeitimas. Nors visus įvarčius sukalė "seniai", tai buvo puikaus jaunosios kartos žaidybinio asistavimo pavyzdys. Šios pergalės kalviais iš esmės tapo representatives of the new generation: Jeršovas ir Komolovas, sustygavę puolimo grandies žaidimą, subrandinę n+1 progą įvarčiams pasiekti ir dar patys ne kartą šonkaulius kruopų vartininkui aplamdę...
"Ė, a girdž, o kur tada bankės, jei progų buvo n plius viena?" - paklausite Jūs, mielieji Skaitytojai, ir būsite visiškai teisūs... Negražu, nori-nenori, bet pirštu tenka parodyti į mūsų didįjį futbolo grossmeister'į, surengusį tokį įspūdingą nepataikymo į vartus simultaną, kad tribūnos jį iš aikštės "išpravodijo" greičiau su džiaugsmo, o ne liūdesio aplodismentais... Dievaži, tądien buvo "ne Igarioko" diena...
Ar šis sezonas taip pat bus "ne Igarioko" parodys ateitis. Netolima..

paskaicius toki bloga iskart uzeina noras, kad po triju iseiles pergaliu butu trys pralaimejimai is eiles tiems neprovincialams.

Sutinku su Tobex-"neprovincialų" straipsnelis persmelktas nepasvertu pasipūtimu ir nepagrba varžovams. Tai daugiau nei keista, prisimenant kokiam mėšle klubas buvo įklimpęs paskutinius du metus (bet tada niekas Lietuvoje jo nei niekino, nei žemino, o atvirkščiai-linkėjo sėkmės). Pačiam "Žalgiriui" linkiu sėkmės, o tokiems "rašytojams"....ką čia be palinkėsi ligoniui. Nebent- pasveikti.

Sutinku su Tobex-"neprovincialų" straipsnelis persmelktas nepasvertu pasipūtimu ir nepagrba varžovams. Tai daugiau nei keista, prisimenant kokiam mėšle klubas buvo įklimpęs paskutinius du metus (bet tada niekas Lietuvoje jo nei niekino, nei žemino, o atvirkščiai-linkėjo sėkmės). Pačiam "Žalgiriui" linkiu sėkmės, o tokiems "rašytojams"....ką čia be palinkėsi ligoniui. Nebent- pasveikti.

atsipalaiduokit blogas skirtas vidiniam vartojimui, o ne spaudai, nepaisant to kad cia kazkas papostino

paskaicius toki bloga iskart uzeina noras, kad po triju iseiles pergaliu butu trys pralaimejimai is eiles tiems neprovincialams.

tai čia manau gerai. Nors kažkiek priešpriešos įneša. Paskutiniu metu A lyga pradeda panešėti į draugišką turnyrą....

atsipalaiduokit blogas skirtas vidiniam vartojimui, o ne spaudai, nepaisant to kad cia kazkas papostino

Vidinio vartojimo dalykėliai slepiami gilioj spintoj, o jei dedi tinkle, tai reiškia pakabini savo "neprovincialų" požiūri ant sienos vidury miesto.

atsipalaiduokit blogas skirtas vidiniam vartojimui, o ne spaudai, nepaisant to kad cia kazkas papostino

Vidinio vartojimo dalykėliai slepiami gilioj spintoj, o jei dedi tinkle, tai reiškia pakabini savo "neprovincialų" požiūri ant sienos vidury miesto.

jei isizeidet, tai matyt rimtai provincialai...

ir kaip tu isivaizduoji visiems lietuvos pastu aprasymus macho issiuntinet, man tai pvz totaliai dzin kaip mus kokie fbk apraso...